Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutarties L. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo A. M. 2021 m. gruodžio 28 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalyje ir jai paskirta 1 000 Eur bauda už tai, kad 2021 m. liepos 15 d. 13.08 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „P. A. C.“, būdama viešoje vietoje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, sukeldama pavojų išplisti Covid-19 ligai ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau – Sprendimas) 1.1 papunkčio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. L. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. L. S. apeliaciniame skunde nėra ginčijamas pats administracinio nusižengimo padarymo faktas, tačiau nesutinkama, kad ji yra tinkamas subjektas administracinei atsakomybei pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, kilti. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. Atkreiptinas dėmesys, kad L. S. apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, samprotavimais, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui ir dėl kurių pirmosios instancijos teismas jau pasisakė. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame pateiktas subjektyvaus pobūdžio apeliantę tenkinantis teisės aktų aiškinimas ir šio aiškinimo pagrindu padarytos išvados, dėl kurių motyvuotai skundžiamoje nutartyje pasisakė ir jas paneigė pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde atkartodama tuos pačius argumentus, L. S. nepateikė jokių naujų duomenų byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms patvirtinti arba paneigti.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo, teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl L. S. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti teismo procesinį sprendimą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus ir subjektyvius apeliantės samprotavimus, nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Kartu konstatuojama, kad priešingai, nei teigiama skunde, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė L. S. nepalankų sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

9. ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

10. Apeliantės teigimu, ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, kadangi pagal šį straipsnį atsako tik specialus subjektas, t. y. atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Vis dėlto, su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad ANK 526 straipsnyje numatytos veikos objektas yra valdymo tvarka, o padaryta veika užtraukia atsakomybę už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimus. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje, asmuo turi būti pažeidęs arba nevykdęs Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ar kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų, esant karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metui, susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui. Lingvistinis šios normos aiškinimas rodo, kad sankcijoje numatyta atsakomybė kyla asmeniui – neišskiriant konkrečios – fizinio ar juridinio asmens (vadovo ar kito atsakingo asmens) pareigos, tačiau diferencijuojant skirtinos baudos dydį šio straipsnio dalies sankcijoje atsakomybė yra konkretizuojama ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakomybė už ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą kyla ne vien specialųjį statusą turintiems subjektams.

11. Apeliaciniame skunde nurodomi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-161-992/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-954/2021 negali būti laikomi precedentais šioje byloje, kadangi tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo subjektiškumu, tiek ir įvykių aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Šiuose procesiniuose sprendimuose administracinėn atsakomybėn buvo patrauktos mitingo organizatorė ir turgavietės administratorė, kurios buvo kaltinamos nevykdžiusios pareigos užtikrinti, jog kiti asmenys laikytųsi civilinės saugos įstatymo ar kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o nagrinėjamu atveju apeliantė kaltinama tiesiogiai ir vienasmeniškai dėl savo subjektyvaus elgesio nevykdžius nurodytų teisės norminių aktų reikalavimų ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, nors turėjo tam pareigą. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-194-300/2021 taip pat negali būti laikoma precedentu šioje byloje, kadangi skiriasi bylos faktinės bylos aplinkybės.

12. Pažymėtina, kad ANK 526 straipsnio 3 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Administracinio nusižengimo protokole apeliantei buvo inkriminuotas Sprendimo 1.1 papunkčio pažeidimas, kuris numatė įpareigojimą paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų veiklos vykdymą organizuojančius subjektus ar administracijas užtikrinti, kad paslaugų veiklos vykdymo vietose uždarose erdvėse paslaugų teikėjai (darbuotojai) dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, o vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai, paslaugų gavėjai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Reikalavimas dėvėti kaukes netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, patikslino kaltinimą, nurodydamas, kad L. S. nesilaikė Sprendimo 2 punkto, administracinio nusižengimo padarymo metu numačiusio įpareigojimą vyresniems, nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas buvo netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad L. S. taip pat nesilaikė ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punkto, kuris numato, kad gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas pažeidė teisės normas, neteisėtai pakeitė veikos kvalifikavimą, nurodydamas, kad L. S. pažeidė ne Institucijos nutarime nurodyto Sprendimo 1.1. papunktį, o šio Sprendimo 2 punktą. Apeliantė skunde pažymi ir tai, kad Civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimas jai nebuvo inkriminuotas nei protokolu, nei Institucijos priimti nutarimu, todėl apylinkės teismas grubiai pažeidė proceso teisės normas, draudžiančias papildyti atsakomybėn patrauktam asmeniui suformuluotą kaltinimą. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog ANK 635 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pirmosios instancijos teismui pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį, jei administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo fakto. Tokių abejonių nekilo ir L. S. apeliacinį skundą nagrinėjančiam apygardos teismui, kadangi nusižengimo padarymo faktą patvirtina byloje esantys įrodymai: tarnybinis pranešimas, paaiškinimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašas (administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK:21139701144, b. l. 10, 12, 13, 15). Be to, pati apeliantė neneigia fakto, kad nusižengimo padarymo metu ji nedėvėjo nosį ir burną dengiančios kaukės parduotuvėje. Vis dėlto, pažymėtina, kad įgyvendinant ANK 526 straipsnio 3 dalies nuostatas, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta atsakomybėn traukiamo asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas tik patikslino L. S. suformuluotą kaltinimą, t. y. nurodė kitą Sprendimo punktą, kurį ji pažeidė, nusižengimo kvalifikacija nebuvo keičiama, faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės taip pat liko nepakeistos, apeliantės padėtis nebuvo pabloginta, todėl esminis proceso pažeidimas nebuvo padarytas, apeliantės procesinės teisės dėl to nebuvo suvaržytos. Be to, pirmosios instancijos teismas, patikslindamas teisės aktus, kuriuos nagrinėjamu atveju pažeidė L. S., nurodė motyvus, kurie lėmė kaltinimo patikslinimą. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo kvalifikavimo nekeitė, kaltinimo nepapildė ir iš esmės nekeitė.

14. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad apeliantės procesines teises pažeidė ir tai, kad Institucija jos veiksmus perkvalifikavo iš ANK 45 straipsnio į ANK 526 straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad ANK 617 straipsnio 3 dalis numato, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo matyti, kad jame nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės, t. y. kad L. S. parduotuvėje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios kaukės. Kaip teisingai pažymėta Institucijos atsiliepime, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir įvertinęs tai, kad L. S. kaltė pilnai įrodyta, tačiau pagal tuo metu galiojusias teisės normas suklysta nurodant ANK straipsnį ir teisės aktą, nusižengimą pagrįstai perkvalifikavo, patikslinant teisės aktus ir ANK straipsnį, kurį pažeidė L. S.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantei neįvykdžius administracinio nurodymo, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, jai nedalyvaujant, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pastaroji buvo informuota tinkamai. Nutarime nurodyta, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas susisiekė telefonu su L. S., siekdamas informuoti ją apie nustatytą neteisingą nusižengimo kvalifikavimą, pastaroji sutiko su pakeitimais ir nurodė, kad yra susipažinusi su nurodytais teisės aktais, kurių pažeidimu ji yra kaltinama. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad nutarimo esmė L. S. buvo žinoma viso proceso eigoje, ji nenurodė, kad nesupranta inkriminuojamo nusižengimo esmės, kuo yra kaltinama, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantės teisė į gynybą buvo pažeista.

15. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sustabdyti bylą ir motyvuota nutartimi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu įvertinti Sprendimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 ir 8 punktams, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 5 straipsnio 2 dalies 6 punktui, 6 straipsnio 2-4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pažymėtina, kad norminio administracinio akto teisėtumo patikrinimas, kai dėl to į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipiasi bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas, nėra savitikslis dalykas. Teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams teismas turi teisę tik kilus pagrįstoms abejonėms tokio akto teisėtumu. Iš skundo turinio matyti, kad pagrindinis apeliantės argumentas yra, kad Sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, nes šis įstatymas nesuteikia valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovui, kaip viešojo administravimo subjektui, teisės rengti ir priimti norminius teisės aktus. Pažymėtina, kad šis klausimas jau buvo spręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. I-4-602/2016, kurioje konstatuota, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas kaip viešojo administravimo subjektas turi tiesę priimti norminius teisės aktus (nagrinėjamu atveju Sprendimą), tiesiogiai realizuodamas valstybės valią ir nustatydamas elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų teisinių santykių dalyviams, ir šie aktai oficialiai skelbtini Teisės aktų registre, laikantis norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Be to, Sprendimas atitinka pagrindinius norminių administracinių aktų požymius, t. y. jis sukuria elgesio taisykles – teisės normas, visuotinai privalomas individualiais požymiais neapibūdintam subjektų ratui, jos yra orientuotos į ateitį ir skirtos taikyti daug kartų, priimtas viešojo administravimo subjekto, užregistruotas Teisės aktų registre 2021 m. birželio 30 d., paskelbtas TAR, 2021 m. birželio 30 d., Nr. 14830 (įsigaliojo 2021 liepos 1 d. Nusižengimo padarymo metu Sprendimas galiojo, jis neteko galios tik 2021 m. rugpjūčio 13 d., sprendimu Nr. V-184, kuris įsigaliojo nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. (TAR, 2021, Nr. 2021-17547)). Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla jokių abejonių dėl Sprendimo teisėtumo, todėl kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nėra jokio pagrindo.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.