Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurio išsilavinimo, vedęs, dirba pagal individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-10-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį galutine bausme 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-03-19 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; nuo 2024-04-10 atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2024-03-09 apie 23.10 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,14 promilių neblaivumas.

Be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-07-16 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 metams uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2024-03-09 apie 23.10 val. jis (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, ir taip tyčia piktybiškai vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis D. J. prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo išgėręs alkoholio, norėjo nuvažiuoti į Palangą. Sustabdytas pareigūnų buvo 2024-03-09, apie 23 val. dar neišvažiavus iš kaimelio, netoli namų. Jam buvo nustatytas 2.19 promilės neblaivumas. Negali paaiškinti, kodėl vėl taip pasielgė, nors anksčiau jau buvau teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Suprantu, kad buvo paskirta poveikio priemonė draudimas vairuoti, tačiau jis tai ignoravo. Draudimas vairuoti transporto priemones jam buvo paskirtas 2021 m. Tai buvo trečias kartas, kai vairavo būdamas neblaivus. Automobilį pirko iš pažįstamo M. Z.. Kad automobilis buvo konfiskuotas sužinojo tik gavęs kaltinamąjį aktą. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi dėl tokios poelgio.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), link A13, kelio kairėje pusėje stovi automobilis "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (23-36 b. l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, daryti policijos pareigūnų "Body" kamera. Vaizdo įraše PSS-20240309-233620UTC+0200.mp4 matyti, kad tamsiu paros metu policijos pareigūnės apžiūri kelkraštyje stovintį automobilį "Opel Astra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše PSS-20240309-233816UTC+0200.mp4 matyti, kad policijos pareigūnė prieina prie tarnybinio automobilio ir atidaro laikino sulaikymo patalpą, kurioje sėdi vyras. Pareigūnė sako: D., pasitikrinkim dar kartą girtumą alkotesteriu. Pastarajam pasitikrinus girtumą, pareigūnė sako, kad alkotesteris rodo dar daugiau girtumo. Vyriškis atsako, kad ką tik išgėręs bambalį alaus (36-38 b. l.).

Iš 2024-03-09 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. J. 23.18 val., alkotesteriu nustatytas 2,14 prom. neblaivumas, o 23.41 val. - 2,25 prom. neblaivumas (39-41 b. l.).

Liudytojas M. Z. parodė, kad 2021-08-22 jis įsigijo automobilį ,,Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po to, keletą kartų vyko į ,,Regitrą", tačiau nepavyko automobilio prisiregistruoti savo vardu, nes pagal tvarką, pirma pardavėjas turėjo patvirtinti per ,,Regitros" elektroninį puslapį pardavimo faktą. Iki pat šiol taip ir nesusitvarkė dokumentų ,,Regitroje". Prie apklausos pateikia pirkimo-pardavimo sutarties kopiją. 2024-03-07 po pietų D. J. jo paprašė paskolinti automobilį porai dienų. Sutiko jam paskolinti, negalvodamas, kad bus po to kažkokių bėdų su teisėsauga. Anksčiau D. buvo klausęs, ar šis turi vairuotojo pažymėjimą, jis sakė, kad turi, tačiau parodyti jis neprašė. Automobilį jam paskolino pirmą kartą (60-63 b. l.).

Iš VĮ Regitra informacijos apie kelių transporto priemones matyti, jog automobilis "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso M. Z. (42 b. l.).

Iš transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad 2021-08-22 automobilį "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), K. J. pardavė M. Z. (64-65 b. l).

Plungės apylinkės teismo 2024-02-15 teismo baudžiamojo įsakymu M. Z. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, M. Z. automobilis "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotas (48-57 b. l.).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta 2004 m. gamybos automobilio „Opel Astra“ kaina 1120 Eur (43 b. l).

2021-07-16 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu D. J. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė -draudimas naudotis specialia teise - uždrausta 4 metus vairuoti visų rūšių transporto priemones.

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus pateiktų dokumentų matyti, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise - uždrausta 4 metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo 2021-08-06 (IT 01-1-20731-21). Numatoma baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2025-09-05. 2021 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus specialisto pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (18-22 b. l.).

Išdėstytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino savo kaltę, duoti parodymai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kadangi jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, todėl jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 243 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinė nutartis Nr. 2K-64-495/2020). Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020). Taigi vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Vien pažeidimo fiksavimo neužtenka pripažinti vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

Nors šioje byloje nustatytas kaltinamojo vienkartinis teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas - transporto priemonės vairavimas, tačiau jis prisipažino, kad žinojo, jog neturi teisės vairuoti transporto priemones dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau vis tiek vairavo. Visgi, tai nebuvo vienkartinis automobilio vairavimas dėl susiklosčiusių objektyvių priežasčių. Toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas. Kaltinamajam nustatytas daugiau nei 2 promilės neblaivumas žymiai viršija leistiną vairuotojams normą. Atliktų veiksmų pavojingumą nesilaikant teismo nustatytų draudimų, be kita ko, rodo tai, kad jo veiksmuose yra kitos sunkesnės nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymių. Byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant jis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Tokios aplinkybės patvirtina esant kaltinamojo veiksmuose piktybiškumą ignoruoti ne tik KET, bet ir jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis tokia specialia teise, taip pat niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą (kuris yra pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį saugoma vertybė), bet ir į teisingumą kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą. Be to, jis tuo pačiu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-07-16 nuosprendžiu teistas ir už analogišką nusikalstamą veiką pagal BK 243 straipsnį.

Kaltinime be nusikalstamos inkriminuojamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, t. y., kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, aprašymo yra nurodyta aplinkybė, kad „2021 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus specialisto pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę“. BPK 304 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pastaroji aplinkybė yra perteklinė, ji nėra įrodinėtina kaip BK 243 straipsnio nusikalstamos veikos sudėtis, todėl šalintina iš kaltinimo. Atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o ne už tai, kad kaltinamasis buvo supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ar buvo įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju ši aplinkybė neeliminuoja kaltės, nepaneigia esant inkriminuojamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėčiai, nes kaltinamasis žinojo apie įsiteisėjusį Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-07-16 nuosprendį, kuriuo paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė ir vengė jį vykdyti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas šias veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl BK 243 straipsnio padarytos veikos yra tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, o veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padaryta recidyvisto (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkiems nusikaltimams, o kita - baudžiamiesiems nusižengimams. Jis anksčiau teistas 8 kartus, baustas administracine tvarka, duomenų apie sumokėtas baudas byloje duomenų nėra (129-148 b. l.), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijose numatyta bausmė - laisvės atėmimas, o BK 243 straipsnio atveju – areštas, bausmių dydžius parenkant mažesnius nei jų vidurkis.

Kadangi inkriminuojamos veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.). Nustatyta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.) ir subendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-10-27 nuosprendžiu neatlikta bausmės dalimi (BK 64 str. 1, 3 d.).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024-03-09 iki 2024-03-10 (84-86, 124-125 b. l.) – viena para.

Kardomosios priemonės, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

Kadangi padaryta veika susijusi su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, keliančiu didelį pavojų kelių eismo saugumui bei visuomenei, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, nustatant 4 metų laikotarpį, nes ankstesnės jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nedaro jokios teigiamos įtakos (BK 68 str.).

Nusikaltimo padarymo įrankis – automobilis „Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamajam nepriklauso, nekonfiskuotinas (BK 72 str. 4 d.). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad tokio automobilio vidutinė rinkos vertė yra 1120 eurų. Todėl iš kaltinamojo konfiskuotina turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 str. 5 d.).

CD laikmena su vaizdo medžiaga paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

D. J. pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį ir skirti 20 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir nustatyti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-10-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyti galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024-03-09 iki 2024-03-10 – vieną parą.

D. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams 6 mėnesiams, ir turto konfiskavimą, konfiskuojant turto už 1120 eurų.

Byloje paskirtas kardomąsias priemones, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

CD laikmeną su vaizdo medžiaga palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Klaipėdos apylinkės teismą.