Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2022-02-03 · Civilinė byla Nr. e2-337-1137/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-02-03Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-06-02Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-03
Bylos Nr.
e2-337-1137/2022
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05264-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kalnius
Ieškovas
Panevėžio teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
J. V.
Advokatai
Rolandas Vaitekūnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-337-1137/2022Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05264-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.11 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 3 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Kalnius,sekretoriaujant Daliai Monkevičienei,dalyvaujant ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovams L. N., M. B.,atsakovės J. V. atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui,nedalyvaujant atsakovei J. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei J. V. dėl 225,41 Eur sumos už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė 2021 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), PSDF biudžetui padarytą 225,41 Eur (du šimtai dvidešimt penki Eur 41 ct) žalą. Savo ieškinį grindžia iš esmės šiomis aplinkybėmis:

1.1 Ieškovė nustatė, kad 2018-11-05 – 2018-11-22 J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), (toliau – atsakovas) buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir/ar išrašyti ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėti kompensuojamieji vaistai ir/ar medicinos pagalbos priemonės (toliau – asmens sveikatos priežiūros paslaugos). Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 225,41 Eur.

1.2 Panevėžio TLK sumokėjo asmens sveikatos priežiūros įstaigai (-oms) ir/arba vaistinei (-ėms) 225,41 Eur už atsakovui suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

1.3 Atsakovė, neįvykdydama Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d. nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų dėl jam 2018-11-05 – 2018-11-22 suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo (Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 5 d. numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovo gauta nauda). Atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 225,41 Eur – sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo pareigų pagal įstatymą neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti.

1.4 Teismo posėdžio metu savo ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atsakydama į teismo klausimą, ar ieškovė turi pareigą informuoti atsakovę apie jos pavėlavimą laiku sumokėti priklausančią įmoką, atsakė neigiamai.

Atsiliepimas

2. J. V. pateiktu atsiliepimu į ieškinį, prašo ieškinio netenkinti. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:

2.1 Atsakovė visą laiką tinkamai vykdė savo prievoles, susijusias su privalomuoju sveikatos draudimu, ir tiktai vieną kartą dėl suklydimo dešimčia dienų pavėlavo sumokėti įmoką už 2018 m. lapkričio mėnesį, kurią turėjo sumokėti iki 2018-11-30 d., o šią įmoką už 2018 m. 11 mėn. sumokėjo 2018-12-10 d.

2.2 Atsakovė dėl ilgo laiko tarpo negali šiuo metu prisiminti aplinkybių, dėl kurių įmoka už 2018 m, lapkričio mėnesį nebuvo sumokėta iki šio mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, o buvo sumokėta tik sekančio mėnesio 10 d.

2.3 Atsakovė ieškinyje nurodytų med. paslaugų gavimo metu buvo įsitikinusi, kad ji yra drausta atitinkamu draudimu, šio draudimo galiojimas nėra pasibaigęs ir nėra jokio privalomos sveikatos įmokų įsiskolinimo. Apie tai, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkėjas negavo atitinkamos įmokos už 2018 m. 11 mėn., jai pasakė gydytoja, po ko iš karto atsakovė organizavo atitinkamos įmokos (įsiskolinimo) sumokėjimą (tai patvirtinantis mokėjimo nurodymas pateikiamas).

2.4 Tarp atsakovės pavėlavimo 10-čia dienų sumokėti privalomą sveikatos draudimo įmoką (kai visą kitą laiką atsakovė šias įmokas mokėjo laiku) ir ieškovės nurodytų išlaidų nėra priežastinio ryšio, nes šias išlaidas ieškovė būtų patyrusi nepriklausomai nuo to, ar nurodyta sveikatos draudimo įmoka būtų sumokėta 10-čia dienų anksčiau, ar ji buvo sumokėta 2018-12-10 d., be to, ieškovės patirtos ieškinyje nurodytos išlaidos yra pernelyg nutolę nuo atsakovės veiksmo (eilinės kas mėnesį mokėtinos įmokos sumokėjimo pavėlavus 10 d.), t. y. neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis priežastinis ryšys, atitinkantis priežastinio ryšio sampratą ir kriterijus.

2.5 Atsakovė prašo teismo šį ginčą spręsti vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, kuriais remiantis darytina išvada, kad tikrai nebūtų protinga, teisinga ir sąžininga priteisti iš atsakovės už jai per 2018 m. 11 mėn. suteiktas med. paslaugas sumokėtas lėšas, kai jai nebuvo pranešta, kad, kaip nurodyta ieškinyje, 2018-10-31 jai buvo pasibaigęs privalomas sveikatos draudimas ir ji iki 2018 m. 11 mėn. pabaigos privalo sumokėti eilinę draudimo įmoką. Atsakovė, jeigu būtų žinojusi, kad jos draudimas 2018-10-31 pasibaigė, tai tikrai būtų sumokėjusi atitinkamą draudimo įmoką iki 2018-11-30. Be to, jei ji būtų žinojusi pastarąją informaciją, tai juk galėjo atitinkamomis med. paslaugomis pasinaudoti ir sekantį 12 mėn. ar bet kuriuo vėlesniu laiku, kai privalomas sveikatos draudimas vėl galiojo ir atitinkamų ieškiniu prašomų priteisti išlaidų ieškovė negalėtų reikalauti net formaliai. Ieškovės prašomas toks formalus ieškinyje nurodyto įstatymo taikymas tikrai pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

2.6 Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas savo atsiliepimo reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių pateikti neginčijami paaiškinimai patvirtina, kad 2018-11-05 – 2018-11-22 J. V., buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (toliau – asmens sveikatos priežiūros paslaugos). Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 225,41 Eur. Atsakovė 2018 m. lapkričio mėnesį privalomos PSD įmokos nesumokėjo. Ją sumokėjo tik 2018 m. gruodžio 10 d. Nurodytas mokėjimo laikotarpis 2018 m. lapkričio mėn.

Dėl privalomojo sveikatos draudimo galiojimo

4. Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudžiamajam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą (SDĮ 2 straipsnio 5 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2018-10-31. Atsakovė nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2018-11-01.

5. SDĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, nurodyti SDĮ 6 straipsnio 4 dalyje, SDĮ 9–12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti PSD pagal SDĮ 8 straipsnio 1 ir 3 dalis. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį PSDF biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina PSDF biudžetui padarytą žalą.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime, spręsdamas klausimą, ar Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja SDĮ 8 straipsnio 4 dalis (straipsnio dalies redakcija šiuo metu iš esmės nepakitusi), pažymėjo, kad joje nustatytas visiems apdraustiems (apsidraudusiems) asmenims vienodas privalomojo sveikatos draudimo galiojimo nutrūkimo laikas – vienodas vieno mėnesio po to, kai jie patys ar už kai kuriuos iš jų – jų draudėjai nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba kai jie praranda valstybės lėšomis draudžiamų asmenų statusą, terminas, per kurį jiems dar teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamos paslaugos.

7. PSD atsakovė buvo drausta iki 2018 m. spalio 31 d. Naujas draustumo laikotarpis (kaip mokančio asmens) registruotas nuo 2018 m. gruodžio 10 d. (ieškinio priedo 6 lapas). Už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 31 d., atsakovei buvo suteikta gydymo paslaugų už 225,41 Eur. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu pateikė duomenis apie tai, kad atsakovė 2018 m. gruodžio 10 d. už sumokėjo PSD įmoką už 2018 m. lapkričio mėnesį.

8. Teismas pažymi, kad SDĮ 8 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog valstybės lėšomis PSD draudžiami asmenys medicinines paslaugas, už kurias mokama iš PSDF biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti PSD pagal SDĮ 8 straipsnio 1 ir 3 dalis. SDĮ 8 straipsnio 4 dalies 2 sakinyje ši nuostata apibūdinama kaip garantija. Šią garantiją gaunantiems asmenims įstatymas nustato tik pareigą sumokėti SDĮ 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Vadinasi, įstatymas nesieja aptariamo paslaugų apmokėjimo iš PSDF biudžeto su PSD įmokos (ne)sumokėjimu, įmokos (ne)sumokėjimas nenulemia pareigos apmokėti paslaugas iš PSDF atsiradimo. Tai reiškia, kad įmokos nesumokėjimas už tą mėnesį, kurį taikoma SDĮ 8 straipsnio 4 dalies 1 sakinyje įtvirtinta garantija, nėra susijęs priežastiniu ryšiu su paslaugų apmokėjimu iš PSDF. Vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti PSD pagal SDĮ 8 straipsnio 1 ir 3 dalis, iš PSDF lėšų paslaugos yra apmokamos nepriklausomai nuo to, ar minėta PSD įmoka yra (laiku) sumokama. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, už per SDĮ 8 straipsnio 4 dalies nustatytą vieną mėnesį už SDĮ 9–12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones iš PSDF sumokėtos sumos negali būti laikomos teisiškai reikšminga ir ieškovei atlygintina žala. Tarp ieškovės nurodomų neteisėtų veiksmų (ne laiku sumokėtos įmokos) ir reikalaujamos žalos (sumų, apmokėtų iš PSDF) nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, nes, kaip minėta, už per aptariamą laikotarpį suteiktas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones visais atvejais turi būti apmokama iš PSDF. reikšmingas priežastinis ryšys šiuo atveju egzistuoja tik su pačios įmokos suma, nes dėl nesumokėtos įmokos PSDF negauna numatytų lėšų. Todėl atlygintina žala šiuo atveju gali būti tik pati laiku nesumokėtos PSD įmokos suma. Tačiau šią sumą atsakovė sumokėjo 2018 m. gruodžio 10 d.

9. Teismo vertinimu, asmenų turtinės pareigos viešosios teisės srityje turėtų būti nustatomos aiškiai ir nedviprasmiškai. Savo ruožtu nagrinėjamu atveju SDĮ nėra konkrečiai nustatyta, kad nesumokėjus įmokos už SDĮ 8 straipsnio 4 dalies 1 sakinyje nurodytą vieną mėnesį, asmeniui atsiranda pareiga atlyginti visas PSDF išlaidas dėl už tą mėnesį asmens gautų paslaugų, kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių. SDĮ 8 straipsnio 4 dalies paskutinis sakinys šiuo aspektu yra abstraktus ir kalba tik apie žalos atlyginimą, nesukonkretindamas, kokia tai žala. Kitaip tariant, teismo nuomone ši nuostata kalba apie civilinės atsakomybės taikymą, be kita ko, reikalaujantį priežastinio ryšio tarp nurodytų neteisėtų veiksmų (įmokos nesumokėjimo) ir reikalaujamos priteisti žalos (iš PSDF apmokėtų sumų), o priežastinio ryšio klausimas šiame sprendime jau aptartas. SDĮ 8 straipsnio 5 dalis šiuo atveju nėra taikytina, nes SDĮ 8 straipsnio 4 dalis yra speciali teisės norma SDĮ 8 straipsnio 5 dalies taikymo požiūriu. SDĮ 8 straipsnio 7 dalis taip pat abstrakti ir neįtvirtina konkrečios taisyklės, kurios pagrindu būtų galima konstatuoti pareigą apmokėti ieškovės reikalaujamas pinigų sumas (2021 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-778-1092/2021).

10. Apibendrinus tai, kas paminėta anksčiau, matyti, kad nagrinėjamu atveju už 2018 m. lapkričio mėnesį suteiktas medicinines paslaugas atsakovei vienintelė pareiga ir kartu žala PSDF biudžetui buvo laiku nesumokėta PSD įmoka, nes ieškovės reikalaujama 225,14 Eur suma pagal SDĮ 8 straipsnio 4 dalies 1 punktą bet kuriuo atveju turėjo būti apmokėta iš PSDF. 2018 m. gruodžio 10 d. sumokėjus PSD įmoką, padaryta žala buvo atlyginta, daugiau žalos pagal esamus byloje duomenis teismas nenustatė.

11. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovė, 2018 m. gruodžio 10 d. sumokėjusi PSD įmoką, padarytą žalą atlygino, daugiau žalos pagal esamus byloje duomenis teismas nenustatė, todėl tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 225,14 Eur žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

12. Šioje byloje valstybė patyrė 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau remiantis CPK 92 straipsnio 2 dalimi, jos valstybei iš ieškovės nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas Vytautas Kalnius