- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- e2A-778-1092/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00727-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei D. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės D. B. (toliau – ir atsakovė) 1 727,88 Eur žalos atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 17 d. atsakovei D. B. buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 1 727,88 Eur. Remiantis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – ir PSD) atsakovė buvo drausta iki 2019 m. lapkričio 30 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2019 m. gruodžio mėnesį nebuvo sumokėta. Pažymėjo, kad jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti PSD įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo PSD teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2019 m. žiemą sustiprėjus atsakovės ligų simptomams atsakovė nenuvyko į Užimtumo tarnyboje suplanuotą apsilankymą ir nepranešė apie savo negalėjimą atvykti jai paskirtu laiku. Dėl šios priežasties D. B. buvo išbraukta iš Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių sąrašo ir nuo to laiko už PSD turėjo mokėti pati. 2019 m. gruodžio 12 d. atstovui pavyko įkalbėti D. B. važiuoti gydytis stacionare į Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentą. Prieš išvykstant pas gydytoją dėl siuntimo dėl gydymo Psichiatrijos ligoninės stacionare gavimo, atstovas kartu su atsakove Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje patikrino Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą. Sistemoje suvedus D. B. duomenis buvo gauta informacija, kad atsakovė yra apdrausta. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) interneto svetainėje prieinamą informaciją dėl PSD įmokų, sistema taip pat nerodė esančių įsiskolinimų. Atsakovei atvykus į Psichiatrinę ligoninę prieš priimant gydyti stacionare buvo patikrinti D. B. dokumentai, taip pat informacija, ar pacientė yra apdrausta PSD. Psichiatrinėje ligoninėje priimant D. B. gydyti nebuvo nustatyta, kad D. B. turi PSD įmokų įsiskolinimų ar kad atsakovė nebuvo apdrausta priėmimo į Psichiatrinę ligoninę metu. Atsakovei nuogąstaujant, kad ji neteko bedarbės statuso dėl stiprių jos ligos simptomų, buvo imtasi aktyvių veiksmų informuoti Klaipėdos užimtumo tarnybą dėl sunkios D. B. būklės, dėl kurios ji neatvyko numatytu metu. Psichiatrijos ligoninės gydytoja dėl to išrašė pažymą apie gydymą ligoninėje, o atstovas pateikė prašymą Užimtumo tarnybai grąžinti D. B. bedarbio statusą. Kadangi atsakovei buvo panaikintas bedarbės statusas, o Užimtumo tarnyba atsisakė D. B. bedarbės statusą grąžinti, D. B. PSD įmokas mokėjo pati nuo 2020 m. sausio mėn. 2019 m. gruodžio mėn. D. B. PSD įmokos nesumokėjo dėl to, kad tiek Valstybinės ligonių kasos, tiek VSDFV sistemos 2019 m. gruodžio mėn. rodė, kad atsakovė yra apdrausta, o PSD įmokų įsiskolinimų neturėjo. Jau minėtomis viešai prieinamomis sistemomis naudojasi ir Psichiatrinė ligoninė, kurioje prieš priimant pacientus gydyti į stacionarą šie duomenys yra patikrinami. Užimtumo tarnybai atmetus prašymą grąžinti D. B. bedarbės statusą, D. B. iš karto sumokėjo dvi PSD įmokas: už 2019 m. gruodžio mėn. ir už 2020 m. sausio mėn.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės D. B. 1 727,88 Eur žalos atlyginimo ieškovei ir 39 Eur žyminio mokesčio valstybei. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Teismas iš Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro išrašo nustatė, kad atsakovė (registruota bedarbė laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d.) buvo drausta iki 2019 m. lapkričio 30 d. Naujas draustumo laikotarpis (kaip mokančio asmens) registruotas nuo 2020 m. sausio 17 d. Remiantis patikslintu gydymo paslaugų išrašu, nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. sausio 17 d. atsakovei buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Gydymo paslaugų išrašo laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis, kurių kaina – 1 727,88 Eur. Atsakovė 38,74 Eur PSD įmoką už 2019 m. gruodžio mėn. sumokėjo 2020 m. sausio 15 d. Kitos įmokos sumokėtos 2020 m. sausio 17 d. (už sausio mėn.), 2020 m. vasario 3 d. (už vasario mėn.), 2020 m. kovo 10 d. (už kovo mėn.), 2020 m. balandžio 10 d. (už balandžio mėn.), 2020 m. gegužės 21 d. (už gegužės mėn.).
4.2. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 8 straipsnio 4 dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti PSD įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti SDĮ 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Atsakovė, netekusi bedarbės statuso, galėjo gauti paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, už 2019 m. gruodžio mėnesį, tačiau privalėjo sumokėti sveikatos draudimo įmoką iki paskutinės gruodžio mėnesio dienos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovei pavėlavus sumokėti PSD įmoką nors ir 1 darbo dieną, laikytina, kad atsakovė, atlikdama prievolę, elgėsi nerūpestingai.
4.3. Teismas kritiškai vertino atsakovės ir jos rūpintojo nurodytas aplinkybes, jog įmoka buvo pavėluota sumokėti dėl informacinėse sistemose rodomo atsakovės statuso kaip apdrausto asmens ir dėl tikėjimosi, jog atsakovei bus grąžintas bedarbio statusas užimtumo tarnyboje. Nors atsakovės atstovas pateikė įrodymus, jog 2019 m. gruodžio 13 d. buvo kreiptasi į Užimtumo tarnybą su prašymu grąžinti D. B. į Užimtumo tarnybos sąrašus, tačiau pateiktas įrodymas ir tikėjimasis atsakovei atgauti bedarbės statusą nepanaikina atsakovei prievolės mokėti PSD įmokas laiku. Atsakovės bedarbio statusas nutrūko 2019 m. lapkričio 5 d. Atsakovė neteikė duomenų, jog ginčijo Užimtumo tarnybos sprendimą įstatymų nustatyta tvarka. Pati atsakovė žinojo apie nutrūkusį jos, kaip bedarbės, statusą, prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2019 m. gruodžio mėnesį kėlė abejones, ar jai tokia pagalba gali būti suteikta, tikrino elektroninių registrų informaciją apie draustumo statusą kartu su savo rūpintoju, tačiau informacinėse sistemose matant, jog jos statusas rodomas kaip apdrausto asmens, nesiėmė pareigos išsiaiškinti, iki kada privalo sumokėti PSD įmoką ir priėmė sprendimą įmoką už 2019 m. gruodį sumokėti tik 2020 m. sausio 15 d. Aplinkybė, jog atsakovė iš gydymo įstaigos išleista tik 2020 m. sausio 17 d., taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog terminas apmokėjimui praleistas dėl svarbių priežasčių, atsakovei turint rūpintoją, kuris galėjo išsiaiškinti PSD įmokos mokėjimo tvarką laiku.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba civilinę bylą grąžinti teismui iš naujo nustatyti ginčo esmę ir ginčą išspręsti iš esmės, taip pat priteisti iš ieškovės 39 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo pateikimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
5.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi ne galiojančia SDĮ redakcija, bet nebegaliojančiomis SDĮ nuostatomis.
5.2. Atsakovė PSD valstybės lėšomis buvo apdrausta iki 2019 m. lapkričio 30 d., t. y. priklausė draudžiamųjų asmenų grupei. Netekus bedarbio statuso, atsakovės PSD valstybės lėšomis nustojo galioti 2019 m. lapkričio 30 d. Ieškovė buvo hospitalizuota į Psichiatrijos departamentą 2019 m. gruodžio 12 d., t. y. kitą mėnesį, kuris įstatymu garantuoja sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimą. Byloje pateikti įrodymai, kad PSD įmoka už valstybės garantuojamą papildomą mėnesį sumokėta 2020 m. sausio 15 d. Įmokos dydis (38,74 eurų) atitinka SDĮ 17 straipsnyje nustatytą dydį. Taigi nustatyto dydžio įmoka yra sumokėta. Kadangi visos sąlygos, numatytos SDĮ 8 straipsnio 4 dalyje, yra įvykdytos, ši teisės norma privalo būti taikoma savarankiškai, nekoreliuojant su PSD galiojimu, nes SDĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostata skirta asmenims, kurių PSD jau nustojo galioti.
5.3. Teismas nepagristai konstatavo, kad atsakovė PSD įmoką už papildomą garantinį mėnesį privalėjo sumokėti iki 2019 m. gruodžio 31 d. SDĮ 8 straipsnio 4 dalyje akcentuojamas SDĮ nustatytas PSD įmokos dydis, bet ne sumokėjimo terminas. Asmenys, kuriems tą mėnesį PSDF biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina PSDF padarytą žalą tik tuo atveju, jeigu įmokos nesumokamos. Minėtoje nuostatoje nėra reikalavimo, kad įmoka už papildomą mėnesį privalo būti sumokėta iki papildomo mėnesio pabaigos datos; taip pat nėra reikalavimo, kad per papildomą mėnesį, kuris taikomas asmenims, kurių PSD pagal SDĮ 8 straipsnio 1 ir 3 dalis nustojo galioti, bent vieną dieną privalo galioti PSD.
5.4. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino atsakovės psichinės sveikatos būklės. Teismas neatkreipė dėmesio, kad atsakovė dar teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu yra pripažinta ribotai veiksnia. Minėtu sprendimu atsakovei nustatyta priklausomybė, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu yra pasunkėję jos gebėjimai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, atsakovės elgesys, emocijų reiškimas, aplinkos suvokimas žymiai blogėja alkoholio vartojimo metu, dėl to D. B. nesugeba priimti geriausiai jos interesus atitinkančius sprendimus, ypač sprendžiant finansinius klausimus.
5.5. Teismas, konstatuodamas atsakovės neteisėtus veiksmus, pačių neteisėtų veiksmų neįvardijo, žalos fakto nenustatė, tik nustatė, kad atsakovė neįvykdė SDĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką, tačiau SDĮ 8 straipsnio 4 dalyje terminas nėra nustatytas, o SDĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytą įmoką atsakovė yra sumokėjusi.
5.6. Teismas nustatė atsakovės kaltę vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 3 dalimi, tačiau neatsižvelgė į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, formaliai įvertino psichinėmis ligomis sergančio ir gydymo įstaigoje gydomo asmens rūpestingumą ir apdairumą, nepateikė pagrindimo, kad jis atsakovei hospitalizavimo dėl psichinių ligų gydymo metu buvo būtinas.
Atsiliepimas
6. Ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Atsakovė buvo drausta iki 2019 m. lapkričio 30 d. Naujas draustumo laikotarpis (kaip mokančio asmens) registruotas nuo 2020 m. sausio 17 d., t. y. padengus įsiskolinimą ir sumokėjus einamąją PSD įmoką. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktų duomenų apie sumokėtas PSD įmokas matyti, kad atsakovė 38,74 Eur PSD įmoką už 2019 m. gruodžio mėn. sumokėjo 2020 m. sausio 15 d. Kitos įmokos sumokėtos 2020 m. sausio 17 d. (už sausio mėn.). Remiantis SDĮ 8 straipsnio 7 dalimi, jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi atlyginti žalą už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos draudimas D. B. galiojo iki 2019 m. lapkričio 30 d., tai yra sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu (2019 m. gruodžio mėn.) buvo pasibaigęs.
6.2. Asmeniui neužtenka sumokėti PSD įmokas kaip skolą, nes SDĮ 8 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, ir nesumokėtos PSD įmokos iš asmenų išieškomos SDĮ ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę už PSD įmokų mokėjimą ir aiškiai nurodydamas PSD įsigaliojimo sąlygas, nenumato galimybių atkurti PSD galiojimo atgaline data. Kitaip tariant, turintis PSD skolų draudžiamasis, kai jis apmoka mokestinę nepriemoką (skolą), netampa apdraustu už tą praeities laikotarpį, kai jis buvo laikomas nedraustu dėl laiku nesumokėtų PSD įmokų.
Atsiliepimas
6.3. Nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos tik su sąlyga, kad galiojančio sveikatos draudimo nebeturintys asmenys iki papildomo mėnesio pabaigos vėl apsidraus. Jeigu iki mėnesio paskutinės dienos ši sąlyga netenkinama, pasinaudojusieji sveikatos priežiūros paslaugomis per papildomą mėnesį tampa skolingi už suteiktas paslaugas. Šią prievolę atsakovė turėjo įvykdyti iki einamojo mėnesio pabaigos, t. y. būti pareiginga ir atidi, kaip to reikalauja SDĮ. Nors draudžiamųjų registre, kuriuo naudojasi ir gydymo įstaigos, rodoma, kad toks asmuo šį papildomą mėnesį yra apdraustas, reikia žinoti, kad draudimas suteikiamas skolon. Kitaip tariant, draudimas, pasibaigus mėnesiui, bus panaikintas, jei asmuo per tą mėnesį neapsidraus – pats nesumokės PSD įmokos, neįsidarbins, neįsiregistruos darbo biržoje ar neįgis teisės į draudimą valstybės lėšomis kitokiu pagrindu.
6.4. Atsakovė neįvykdydama SDĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti PSD įmoką ir vėliau neatlygindama PSDF biudžeto išlaidų dėl jai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdrausto PSD asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovės gauta nauda). Atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 1 727,88 Eur – sudarė žalą PSDF biudžetui. Paslaugų gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos pareigų pagal įstatymą neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovės 1 727,88 Eur žalos atlyginimo ieškovei, konstatavęs, jog atsakovė, netekusi bedarbės statuso, galėjo gauti paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto už 2019 m. gruodžio mėnesį, tačiau privalėjo sumokėti sveikatos draudimo įmoką iki paskutinės gruodžio mėnesio dienos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 31 d., atsakovė laiku nesumokėdama PSD įmokos atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą PSDF biudžetui, kurią privalo atlyginti. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai taikė SDĮ 8 straipsnio 4 dalį, tinkamai nepagrindė jos neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais atsakovės argumentais.
10. Privalomasis sveikatos draudimas SDĮ nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudžiamajam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą (SDĮ 2 straipsnio 5 dalis). Remiantis SDĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu, apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, be kita ko, laikomi Užimtumo tarnyboje įsiregistravę bedarbiai ir asmenys, dalyvaujantys Užimtumo tarnybos organizuojamose profesinio mokymo priemonėse, jeigu su jais nesudaromos darbo sutartys.
11. SDĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, nurodyti SDĮ 6 straipsnio 4 dalyje, SDĮ 9–12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti PSD pagal SDĮ 8 straipsnio 1 ir 3 dalis. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį PSDF biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina PSDF biudžetui padarytą žalą.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime, spręsdamas klausimą, ar Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja SDĮ 8 straipsnio 4 dalis (straipsnio dalies redakcija šiuo metu iš esmės nepakitusi), pažymėjo, kad joje nustatytas visiems apdraustiems (apsidraudusiems) asmenims vienodas privalomojo sveikatos draudimo galiojimo nutrūkimo laikas – vienodas vieno mėnesio po to, kai jie patys ar už kai kuriuos iš jų – jų draudėjai nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba kai jie praranda valstybės lėšomis draudžiamų asmenų statusą, terminas, per kurį jiems dar teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamos paslaugos.
13. Byloje pateiktas Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro išrašas patvirtina, kad atsakovė (registruota bedarbė laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d.) PSD buvo drausta iki 2019 m. lapkričio 30 d. Naujas draustumo laikotarpis (kaip mokančio asmens) registruotas nuo 2020 m. sausio 17 d. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir kaip matyti iš kartu su ieškovės dubliku pateiktu patikslintu atsakovės gydymo paslaugų išrašu už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., už 2019 m. gruodžio mėnesį atsakovei buvo suteikta gydymo paslaugų už 1 727,88 Eur. Atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškovės ieškinį pateiktas bankinio pavedimo išrašas ir ieškovės kartu su dubliku pateiktas VSDFV Klaipėdos skyriaus raštas patvirtina, kad atsakovė 2020 m. sausio 15 d. už 2019 metų gruodžio mėnesį sumokėjo 38,74 Eur PSD įmoką.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, SDĮ 8 straipsnio 4 dalyje iš esmės yra įtvirtinta nuostata, jog valstybės lėšomis PSD draudžiami asmenys medicinines paslaugas, už kurias mokama iš PSDF biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti PSD pagal SDĮ 8 straipsnio 1 ir 3 dalis. SDĮ 8 straipsnio 4 dalies 2 sakinyje ši nuostata apibūdinama kaip garantija. Šią garantiją gaunantiems asmenims įstatymas nustato tik pareigą sumokėti SDĮ 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Vadinasi, įstatymas nesieja aptariamo paslaugų apmokėjimo iš PSDF biudžeto su PSD įmokos (ne)sumokėjimu, įmokos (ne)sumokėjimas nenulemia pareigos apmokėti paslaugas iš PSDF atsiradimo. Tai reiškia, kad įmokos nesumokėjimas už tą mėnesį, kurį taikoma SDĮ 8 straipsnio 4 dalies 1 sakinyje įtvirtinta garantija, nėra susijęs priežastiniu ryšiu su paslaugų apmokėjimu iš PSDF. Vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti PSD pagal SDĮ 8 straipsnio 1 ir 3 dalis, iš PSDF lėšų paslaugos yra apmokamos nepriklausomai nuo to, ar minėta PSD įmoka yra (laiku) sumokama. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos manymu, už per SDĮ 8 straipsnio 4 dalies 1 sakinyje nustatytą vieną mėnesį už SDĮ 9–12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones iš PSDF sumokėtos sumos negali būti laikomos teisiškai reikšminga ir ieškovei atlygintina žala. Tarp ieškovės nurodomų neteisėtų veiksmų (ne laiku sumokėtos įmokos) ir reikalaujamos žalos (sumų, apmokėtų iš PSDF) nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, nes, kaip minėta, už per aptariamą laikotarpį suteiktas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones visais atvejais turi būti apmokama iš PSDF. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys šiuo atveju egzistuoja tik su pačios įmokos suma, nes dėl nesumokėtos įmokos PSDF negauna numatytų lėšų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atlygintina žala šiuo atveju gali būti tik pati laiku nesumokėtos PSD įmokos suma.
15. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad asmenų turtinės pareigos viešosios teisės srityje turėtų būti nustatomos aiškiai ir nedviprasmiškai. Savo ruožtu nagrinėjamu atveju SDĮ nėra konkrečiai nustatyta, kad nesumokėjus įmokos už SDĮ 8 straipsnio 4 dalies 1 sakinyje nurodytą vieną mėnesį, asmeniui atsiranda pareiga atlyginti visas PSDF išlaidas dėl už tą mėnesį asmens gautų paslaugų, kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių. SDĮ 8 straipsnio 4 dalies paskutinis sakinys šiuo aspektu yra abstraktus ir kalba tik apie žalos atlyginimą, nesukonkretindamas, kokia tai žala. Kitaip tariant, teisėjų kolegijos vertinimu, ši nuostata kalba apie civilinės atsakomybės taikymą, be kita ko, reikalaujantį priežastinio ryšio tarp nurodytų neteisėtų veiksmų (įmokos nesumokėjimo) ir reikalaujamos priteisti žalos (iš PSDF apmokėtų sumų), o priežastinio ryšio klausimas šiame sprendime jau aptartas. SDĮ 8 straipsnio 5 dalis šiuo atveju nėra taikytina, nes SDĮ 8 straipsnio 4 dalis yra speciali teisės norma SDĮ 8 straipsnio 5 dalies taikymo požiūriu. SDĮ 8 straipsnio 7 dalis taip pat abstrakti ir neįtvirtina konkrečios taisyklės, kurios pagrindu būtų galima konstatuoti pareigą apmokėti ieškovės reikalaujamas pinigų sumas.
16. Anksčiau paminėtas teisės aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat labiau užtikrina ir teisėtų lūkesčių bei teisinio saugumo principą. Byloje iš esmės nekyla ginčas, kad informacinėse sistemose, kurios, pasak atsakovės atstovo, buvo patikrintos prieš kreipiantis į sveikatos priežiūros įstaigas 2019 m. gruodį, nebuvo duomenų, kad atsakovė yra nedrausta, kad yra skolinga PSDF, kad nesumokėjus PSD įmokos iki 2019 m. gruodžio mėn. pabaigos, atsakovei nebus taikoma SDĮ 8 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta garantija ir ji faktiškai privalės pati susimokėti už paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones.
17. Apibendrinus tai, kas paminėta anksčiau, matyti, kad nagrinėjamu atveju už 2019 m. gruodžio mėnesį suteiktas medicinines paslaugas atsakovei vienintelė pareiga ir kartu žala PSDF biudžetui buvo laiku nesumokėta PSD įmoka – 38,74 Eur, nes ieškovės reikalauta 1 727,88 Eur suma pagal SDĮ 8 straipsnio 4 dalies 1 punktą bet kuriuo atveju turėjo būti apmokėta iš PSDF. Atsakovei 2020 m. sausio 15 d. sumokėjus 38,74 Eur PSD įmoką, padaryta žala buvo atlyginta, daugiau žalos pagal esamus byloje duomenis teisėjų kolegija nenustatė.
18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1489-265/2017. Tačiau pastebėtina, kad minėtoje byloje teismas rėmėsi ankstesne SDĮ 8 straipsnio 5 dalies redakcija (2014 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XII-1388 redakcija), nustačiusia, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Nagrinėjamu atveju taikytina SDĮ 8 straipsnio 5 dalis (2017 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-612 redakcija) kalba ne apie atitinkamų PSDF išlaidų apmokėjimą ligonių kasai, bet apie nedrausto asmens pareigą pačiam susimokėti sveikatos priežiūros įstaigai. Dėl šios nuostatas santykio su SDĮ 8 straipsnio 4 dalimi jau pasisakyta anksčiau šiame sprendime (žr. sprendimo 15 punktą). Be to, minėtai 2017 m. bylai aktualiu laikotarpiu SDĮ 8 straipsnio 4 dalyje nebuvo nuostatos, kad jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį PSDF biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina PSDF biudžetui padarytą žalą. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindo vadovautis anksčiau minėtu sprendimu, nes jis buvo priimtas galiojant kitokiam teisiniam reguliavimui.
19. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, 2020 m. sausio 15 d. sumokėjusi 38,74 Eur PSD įmoką, padarytą žalą atlygino, daugiau žalos pagal esamus byloje duomenis teisėjų kolegija nenustatė, todėl tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 1 727,88 Eur žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
20. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
21. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys yra atmestas, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Atsakovė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 39 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, 39 Eur žyminis mokestis priteistinas iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei D. B. iš ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 39 Eur (trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.