Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui G. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis)

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantė prašo prie bylos prijungti naują įrodymą – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštą ‚Dėl atsakymo į Panevėžio teritorinės ligonių kasos raštą.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Atsižvelgiant į tai, kad jog šiuo įrodymu ieškovė grindžia aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde, ir įvertinus, jog atsakovas su šiuo nauju įrodymu susipažino gavęs apeliacinį skundą, darytina išvada, kad proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naują įrodymą.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

Nagrinėjamoje byloje apeliaciniame skunde keliami klausimai susiję su neteisingu materialinės teisės normų taikymu įrodinėjant atsakovo pareigą atlyginti žalą, atsiradusią atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, naudojantis privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugomis. Pirmosios instancijos teismas preziumavo, kad ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti ir pažymėjo, jog atsakovas buvo atidus ir rūpestingas, sumokėti privalomąjį mokestį pavėlavo tik 1 dieną dėl sveikatos būklės, todėl sprendė, jog ieškinio atmetimas - protingiausia, sąžiningiausia ir teisingiausia šios bylos baigtis. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas, ar atsakovas, sumokėjęs mokestinę nepriemoką, įgijo apdraustojo statusą praeities laikotarpiu. Iš kartu su ieškiniu pateikto išrašo nustatyta, kad atsakovas (asmuo, vykdantis individualią veiklą be verslo liudijimo) buvo draustas nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Kitas atsakovo draudimo laikotarpis prasideda nuo 2016 m. lapkričio 27 d. Iš užskaitytų mokėjimų ataskaitos matyti, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. atsakovas sumokėjo 34,20 Eur įmoką, kitos įmokos sumokėtos 2016 m. lapkričio 27 d. ir 2017 m. sausio 31 d. Iš gydymo paslaugų išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 30 d. atsakovui G. A. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina - 1 050,30 Eur. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, nustojęs mokėti sveikatos draudimo įmokas 2016 m. rugsėjo 30 d., galėjo gauti paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, dar vieną mėnesį, t. y. spalio mėnesį, tačiau privalėjo sumokėti kitą sveikatos draudimo įmoką iki paskutinės spalio mėnesio dienos, t. y. iki 2016 m. spalio 31 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog PSD įmokas mokančių asmenų PSD įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba jie patys pradėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, ir galioja iki apmokėto mėnesio paskutinės dienos. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai PSD įmokos nesumokamos, PSD įsigalios nuo tos dienos, kurią bus sumokėtos visos (nemokėtos nuo 2016 m. sausio 1 dienos) nustatyto dydžio PSD įmokos.Įvertinus nagrinėjamu atveju aktualų teisinį reguliavimą pritartina apeliantei, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę už PSD įmokų mokėjimą ir aiškiai nurodydamas PSD įsigaliojimo sąlygas, nenumato galimybių atkurti PSD galiojimo atgaline data. Atsakovas, apmokėjęs mokestinę nepriemoką (skolą), netapo apdraustu už tą praeities laikotarpį, kai jis buvo laikomas nedraustu dėl laiku nesumokėtų PSD įmokų, todėl per 2016 m. spalio mėnesį gautos atsakovo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos PSDF biudžetui privalo būti atlygintos Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 5 d. tvarka. Teisėjų kolegija atsakovo argumentus, jog laiku sumokėti PSD įmokos jis negalėjo, kadangi neįvertino, jog po operacijos savijauta bus bloga, vertina kritiškai. Atsiliepime į ieškinį atsakovas teigė, jog 2016 m. spalio 19 d. jam buvo padaryti tyrimai, o 2016 m. spalio 26-28 laikotarpiu buvo paguldytas į VĮ Respublikinę ligoninę skubiai tulžies pašalinimo operacijai. Iš byloje esančios 2016 m. lapkričio 2 d. VĮ Respublikinės ligoninės epikrizės matyti, kad atsakovas atsiųstas į ligoninę planinei operacijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui 2016 m. spalio 19 d. buvo atlikti tyrimai, atsakovui buvo išrašytas siuntimas planinei operacijai, o tai patvirtina, jog tulžies pašalinimo operacija nebuvo skubi, kaip nurodyta atsiliepime į ieškinį, atsakovo elgesys nelaikytinas rūpestingas ir apdairus. Teismo vertinimu atsakovas, elgdamasis sąžiningai ir rūpestingai, po atliktų tyrimų 2016 m. spalio 19 d., žinodamas, kad bus atliekama tulžies pašalinimo operacija, ir suprasdamas, kad sveikatos draudimo laikotarpis baigėsi 2016 m. rugsėjo 30 d., privalėjo pasirūpinti sveikatos draudimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovui pavėlavus sumokėti PSD įmoką tik 1 darbo dieną, laikytina, kad atsakovas, atlikdamas prievolę, elgėsi rūpestingai. Vadovaujantis anksčiau nurodytais motyvais bei atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.38 straipsnio nuostatas, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus, negalima daryti išvados, kad atsakovas elgėsi rūpestingai ir sąžiningai, nes prievolę įvykdė jau praleidęs įstatyme nustatytą terminą ir sveikatos priežiūros paslaugas gavo būdamas nedraustas.Taip pat sutikina su apeliante, jog nustačius, kad asmuo pavėluoja sumokėti PSD įmokas, tačiau konstatavus, kad dėl to neatsiranda pagrindas išsiieškoti PSD žalą, tokiu būdu būtų formuojama ydinga teismų praktika, nes Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kad ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.Tam, kad būtų konstatuota atsakovo prievolė atlyginti žalą, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles turi būti nustatytos visos šios sąlygos: neteisėta veika (veiksmai, neveikimas), žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).Nagrinėjamu atveju nustatyta ir aptarta faktinė aplinkybė, kad atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), todėl konstatuotina, kad tokiu būdu atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovui suteiktų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kainos dalis (1 050,30 Eur) sudaro žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, t. y. konstatuotina antroji civilinės atsakomybės sąlyga. Atsakovo naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 19 ir 20 punktuose konstatavo, kad atsakovas nebuvo rūpestingas ir apdairus, todėl visų šių aptartų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad nustatytos visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl, atsižvelgiant į CPK 96 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistina 24 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 24 Eur žyminio mokesčio suma už apeliacinį skundą, nuo kurios sumokėjimo ieškovė buvo atleista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r endži a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui G. A. dėl žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 1 050,30 Eur (vienas tūkstantis penkiasdešimt Eur 30 ct) žalą, įpareigojant žalos atlyginimą sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie SAM, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, b. k. 73000.

Iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 48 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.