- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- e2-232-1237/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20166-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Masiulianec
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“
- Atsakovas
- Brussels Airlines N
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Inga Masiulianec, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei Brussels Airlines N.V. dėl kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skycop.com“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Brussels Airlines N.V., prašydama priteisti iš atsakovės 250 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 22 Eur žyminį mokestį, 726 Eur ieškinio parengimo išlaidas, 165 Eur procesinių dokumentų įteikimo mokestį.
2. Ieškovė nurodė, kad perėmė keleivio A. T., vykusio 2023 m. gruodžio 4 d. skrydžiu Nr. SN 2372 Vilnius (VNO) – Briuselis (BRU) (toliau – ginčo skrydis), teisę į kompensaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004) nuostatas, nes nurodytas skrydis vėlavo daugiau nei 3 valandas. Pažymėjo, kad skrydžio metu nebuvo nustatytos jokios ypatingos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos skrydžio atidėjimui. Nurodė, kad atsakovei tenka pareiga įrodyti ne tik tam tikrų ypatingų aplinkybių buvimą, bet ir tai, kad oro vežėjų veikloje šių sąlygų sukeltos aplinkybės nėra būdingos normaliai oro vežėjo veiklai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad skrydis vėlavo atvykti 2.56 val. dėl blogų oro sąlygų ir medicininio incidento. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nenurodė, jog skrydžio vėlavimas sudarė tik 3 val. 1 min., t. y. skrydis vėlavo tik 1 min. daugiau nei leidžiama pagal Reglamentą Nr. 261/2004 nemokant keleiviui kompensacijos. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į oro transporto ypatumus, skrydžio trukmę bei kitas aplinkybes, toks vėlavimas laikytinas sunkiai nustatomu, nelogišku ir neproporcingu. Nurodė, kad subjektyvu vertinti 1 min. skirtumą kaip esminį, ypač turint omenyje, kad įvairių šaltinių duomenimis, skrydis nebuvo laikomas pavėlavusiu. Atsakovė pažymėjo, kad pagal viešai prieinamą informaciją iš „FlightAware“, kuri yra Amerikos daugianacionalinė technologijų įmonė, teikianti realaus laiko, istorinius ir nuspėjamus skrydžių sekimo duomenis ir produktus, matyti, jog šiuo atveju skrydis vėlavo 2.56 val.
4. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad didžiausiais prioritetas vykdant keleivių oro pervežimo paslaugas yra keleivių saugumas. Bet koks neatsakingas veikimas, neatsižvelgimas į skrydžiui nepalankias meteorologines sąlygas ar oro kontrolės pareigūnų nurodymų nevykdymas gali lemti tragiškas pasekmes. Dėl to, atsakovė, turėdama informaciją apie skrydžiui netinkamas ar nepalankias oro sąlygas, visų pirma, rūpinasi keleivių saugumu, net jei tai objektyviai lemia skrydžių vėlavimą. Pažymėjo, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, medicininiai incidentai, paveikiantys skrydžio įgulos galimybę užtikrinti saugų skrydį, taip pat laikomi ypatingomis aplinkybėmis, todėl medicininio incidento atveju oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju skrydis buvo atidėtas, nes ankstesnis skrydis – Nr. SN 2371, buvo atidėtas dėl medicininio incidento. Medicininis incidentas, susijęs su įgulos nario sveikatos pablogėjimu, pripažintinas ypatinga aplinkybe pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį. Atsakovė nurodė, kad apie skrydžiui netinkamas meteorologines sąlygas patvirtina skrydžių stebėjimo ir skrydžių informacijos sistemos įmonės „Lennoc“ skrydžio žvalgybos specialisto pateiktas skrydžio stebėjimo paketas bei papildomas elektroninis laiškas, jog skrydis buvo atšauktas dėl netinkamų oro sąlygų ir medicininio incidento.
5. Dublike ieškovė nurodė, kad ESTT 2023 m. gegužės 11 d. sprendime sujungtose bylose Nr. C-156/22-C-158/22 konstatavo, jog ypatinga aplinkybė pagal Reglamento Nr. 261/20045 5 straipsnio 3 dalį reiškia įvykius, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai ir kurių jis negali kontroliuoti – šios dvi sąlygos yra kumuliacinės ir kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, ar jos tenkinamos. Ieškovė nurodė, kad minėtame ESTT sprendime konstatuota, jog priemonės, susijusios su skrydį vykdančio oro vežėjo personalu, yra įprastos šio vežėjo veiklai. ESTT nurodė, kad skrydį vykdantys oro vežėjai paprastai gali vykdydami veiklą susidurti su skrydžiui vykdyti būtinų vieno ar kelių darbuotojų neatvykimu į darbą dėl ligos ar mirties. Tokio neatvykimo į darbą valdymas išlieka neatsiejamas nuo įgulos formavimo ir darbuotojų darbo laiko planavimo, t. y. įprastos skrydį vykdančios oro vežėjo veiklos. Pats vieno ar kelių įgulos narių neatvykimas į darbą dėl ligos ar mirties, net jei buvo netikėtas, o ne konkreti medicininė neatvykimo priežastis, yra įvykis būdingas įprastai šio vežėjo veiklai, todėl vežėjas, planuodamas savo įgulas ir darbuotojų darbo laiką, turi tikėtis tokių nenumatytų įvykių. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės pateikti duomenys dėl medicininio incidento yra lakoniški, t. y. nedetalizuojamas nei incidento pobūdis, nei incidento nulemta konkreti ankstesnio skrydžio vėlavimo trukmė, be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kokių priemonių ėmėsi suvaldyti tokio incidento pasekmes ir ginčo skrydžio vėlavimui išvengti.
Šalies argumentai
6. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė jokios informacijos bei įrodymų, kokių veiksmų ėmėsi, kad būtų išvengta skrydžio vėlavimo. Atsakovės pateikti įrodymai nepagrindžia, kad skrydžio metu oro sąlygos buvo nepalankios skrydžiui. Pažymi, kad kiti tos dienos skrydžiai Vilniaus oro uoste buvo vykdomi be didesnių apribojimų – laiku arba su mažu vėlavimu (20 min.). Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl kiekvienos iš aplinkybių įtakos skrydžio vėlavimui ir vėlavimo apimties, todėl nėra pagrindo išvadai, jog būtent netinkamos oro sąlygos, medicininio incidento nepripažinus ypatinga aplinkybe, sukėlė ginčo situaciją. Ieškovė pažymėjo, kad skrydžio vėlavimas 3 val. yra pakankamas teisei į kompensaciją atsirasti.
7. Triplike atsakovė nurodė, kad orlaivis, pakilęs skrydžiui Nr. SN 2371 maršrutu Briuselis (BRU) – Vilnius (VNO), pakilęs iš Briuselio vėl jame leidosi, t. y. orlaivis, jau buvo pakilęs, skrydžio darbai vyko, tačiau netrukus po pakilimo vienam iš įgulos narių prasidėjo staigūs sveikatos sutrikimai. Dėl to kapitonas, vadovaujantis aviacijos taisyklėmis, privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių ir, įvertinęs situacijos rimtumą bei galimas rizikas, nutarė grįžti atgal į Briuselio oro uostą, kad būtų iškviesta medikų komanda. Orlaiviui nusileidus įgulos narys buvo apžiūrėtas medicinos darbuotojo. Dėl šios nenumatytos ir kritinės situacijos prieš ginčo objektu esantį skrydį orlaivis turėjo nedelsiant nutraukti kelionę, keleiviai buvo išlaipinti, o įgulos narys – išgabentas į gydymo įstaigą. Tik vėliau, kai buvo užtikrintas kitas tinkamas personalas bei laikytasi būtinų saugumo, darbo ir poilsio rėžimo reikalavimų, skrydis galėjo būti atnaujintas. Atsakovė pažymėjo, kad nurodytas įgulos nario sveikatos sutrikimas, reikalaujantis neatidėliotinas medicininės pagalbos, yra ypatinga aplinkybė, jos neįmanoma tiksliai prognozuoti, ypač jeigu netikėta situacija atsiranda skrendant ore.
Atsiliepimas
8. Atsakovė nurodė, kad ESTT, aiškindamas Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas, priėjo išvados, jog ypatinga aplinkybe, dėl kurios kompensacija neturėtų būti mokama keleiviui, gali būti prieš tai vykusio skrydžio tuo pačiu orlaiviu objektyvus vėlavimas dėl nuo oro vežėjo nepriklausančių priežasčių (ESTT 2020 m. birželio 11 d. sprendimas byloje Nr. C74/19).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 4 d. skrydis maršrutu Vilnius (VNO) – Briuselis (BRU) Nr. SN 2372 vėlavo ir lėktuvas galutinę paskirties vietą pasiekė daugiau nei 3 valandas pavėlavęs. Iš byloje pateiktos „Lennoc“ skrydžio ataskaitos matyti, kad 2023 m. gruodžio 4 d. atsakovės vykdytas ginčo skrydis vėlavo atvykti ir numatytą tikslą pasiekė 3.01 val. vėliau. Bilietą į šį skrydį buvo įsigijęs keleivis A. T.. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos 2023 m. gruodžio 5 d., pagrindu keleivis A. T. perleido ieškovei reikalavimo teises į kompensacijas pagal Reglamentą Nr. 261/2004.
10. Byloje taip pat nustatyta, kad prieš ginčo skrydį atsakovės tuo pačiu orlaiviu vykdytas skrydis Nr. SN 2371 maršrutu Briuselis (BRU) – Vilnius (VNO), turėjęs išvykti iš Briuselio 2023 m. gruodžio 4 d. 10 val. vietos laiku, pakilo 10.32 val. ir 10.38 val. vėl nusileido Briuselyje dėl skrydžio metu įgulos nario sutrikusios sveikatos. Po medicinos darbuotojo apžiūros įgulos narys buvo nukreiptas į gydymo įstaigą. Iš byloje pateiktos ekrano nuotraukos matyti, kad skrydžio Nr. SN 2371 „Flighstats“ orlaivis, vietoje planuoto 13.20 val. nusileidimo Vilniuje, nusileido 15.54 val.
11. Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje iš esmės neginčija ieškovės reikalaujamos kompensacijos dydžio ir pagrindo, tačiau įrodinėja, kad remiantis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalimi neprivalo mokėti kompensacijos, nes skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių – skrydžio Nr. SN 2371 metu įvykusio medicininio incidento bei ginčo skrydžiui netinkamų oro sąlygų.
12. Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, jog skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.
13. ESTT yra išaiškinęs, kad ypatingos aplinkybės, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą Nr. 261/2004, yra įvykiai, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti. ESTT jurisprudencijoje nurodyta, jog oro vežėjas turi įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, finansines ir materialines priemones ir, atsižvelgiant į jo įmonės turimus pajėgumus tuo metu nedarydamas nepakeliamos naštos jis akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti šio skrydžio atšaukimo arba atvykimo atidėjimo trims arba daugiau valandų dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė. Be to, ESTT yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu susiklosčius ypatingoms aplinkybėms yra nustatoma, kad oro vežėjas iš tikrųjų galėjo imtis tam tikrų priemonių siekdamas išvengti skrydžio atidėjimo ilgam laikui ar atšaukimo, nacionalinis teismas turi įsitikinti, kad dėl tokių priemonių oro vežėjas neturi daryti nepakeliamos aukos atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus (ESTT 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15, p. 29).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė, nesutikdama su atsakove, jog skrydžio Nr. SN 2371 metu įvykęs medicininis incidentas, pripažintinas ypatinga aplinkybe, atleidžiančia atsakovę nuo pareigos mokėti kompensaciją, remiasi ESTT 2023 m. gegužės 11 d. sprendime sujungtose bylose Nr. C-156/22-C-158/22 pateiktais išaiškinimais, be kita ko, kad priemonės, susijusios su skrydį vykdančio oro vežėjo personalu, yra įprastos šio vežėjo veiklai, kad vieno ar kelių įgulos narių neatvykimas į darbą dėl ligos ar mirties, net jei buvo netikėtas, yra įvykis būdingas įprastai šio vežėjo veiklai, todėl vežėjas, planuodamas savo įgulas ir darbuotojų darbo laiką, turi tikėtis tokių nenumatytų įvykių. Atsižvelgiant į nurodytus ESTT išaiškinimus, ieškovė nurodė, kad aplinkybė, susijusi su medicininiu incidentu – įgulos nario liga ir (ar) staigiu sunegalavimu, negali būti laikoma ypatinga aplinkybe, nes tokios situacijos iš esmės yra įprastinė vėžėjo veiklos dalis, tuo tarpu atsakovė nepagrindė, kokių priemonių ėmėsi šios aplinkybės, kilusios ankstesnio skrydžio metu, ginčo skrydžio vėlavimui išvengti.
15. Sutiktina su ieškove, kad ESTT pozicija dėl Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies taikymo motyvuojant oro vežėjų personalo valdymo klausimais, yra pakankamai griežta. Tačiau, pažymėtina, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje 3K-3-45-421/2020 28, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 27 punktą).
16. ESTT 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo sujungtose bylose Nr. C-156/22-C-158/22 išaiškinimai buvo pateikti kitokių nei nagrinėjama byla aplinkybių kontekste. Nurodytose bylose buvo sprendžiama dėl Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies taikymo atšaukus skrydį dėl netikėtos vieno iš orlaivio piloto mirties, kuri buvo nustatyta skrydžio dienos 4.15 val., o orlaivis turėjo pakilti 6.05 val. Nagrinėjamu atveju, medicininis incidentas – vienam iš orlaivio įgulos nariui kilęs sveikatos sutrikimas, įvyko ne prieš skrydį, o skrydžio metu, t. y. orlaiviui pakilus į orą, todėl ieškovės dublike cituojami ESTT išaiškinimai, šiuo atveju neaktualūs.
17. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad ginčo skrydis vėlavo dėl medicininio incidento, įvykusio skrydyje Nr. SN 2371. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad incidentas skrydyje Nr. SN 2371, įvyko orlaiviui esant ore. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad prastai skrydžio metu pasijutusiam įgulos nariui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis buvo nukreiptas į gydymo įstaigą. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės, kaip skrydį vykdžiusios oro vežėjos, galimybės užtikrinti, kad skrydis būtų tęsiamas buvo apribotos. Kaip minėta, ESTT yra išaiškinęs, jog oro vežėjas turi veikti nedarydamas nepakeliamos naštos įmonės pajėgumams. Nagrinėjamu atveju galimybę užtikrinti skrydžio Nr. SN 2371 tęstinumą atsakovė galėjo tik orlaiviui nusileidus ant žemės. Kaip matyti, nuo orlaivio pakilimo iš Briuselio (BRU) ir nusileidimo atgal į Briuselį (BRU) praėjo kelios minutės, tačiau atsakovės galimybės įgyvendinti jos veikloje įprastą personalo valdymą šiuo atveju buvo labiau komplikuotos ir apsunkintos nei tuo atveju, jei medicininis incidentas būtų prasidėjęs prieš skrydį. Pažymėtina ir tai, kad orlaivis, vykdęs skrydį Nr. SN 2371 vėlavo 2.34 val. (Lietuvoje nusileido 15.54 val. Lietuvos laiku, vietoje planuoto nusileidimo 13.20 Lietuvos laiku). Ieškovė neginčija aplinkybės, jog skrydžio Nr. SN 2371 orlaiviu turėjo vykti ir ginčo skrydis. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo skrydžio pradžia buvo numatyta 14.05 val. Lietuvos laiku, teismas sprendžia, jog skrydžio Nr. SN 2371 vėlavimas nulėmė ginčo skrydžio atidėjimą, o nustatytą skrydžio Nr. SN 2371 vėlavimą – 2.34 val., teismas pripažįsta protingu. Todėl, nėra pagrindo atsakovei įrodinėti ir teismui vertinti priemones, kurių buvo imtasi skrydžio Nr. SN 2371 metu kilusiam medicininiam incidentui suvaldyti.
18. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė byloje įrodė, jog skrydžio Nr. SN 2371 metu įvykęs medicininis incidentas, turėjęs įtakos ginčo skrydžio atidėjimui, priskirtinas prie ypatingų aplinkybių, kurių atsakovė neturėjo galimybės išvengti, net ir imdamasi visų pagrįstų priemonių, o tai sudaro pagrindą taikyti Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį. Teismas pažymi, kad byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė esamoje situacijoje turėjo ir galėjo imtis kažkokių kitokių veiksmų, kurie būtų lėmę ginčo skrydžio įvykdymą laiku. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 250 Eur kompensaciją, o taip pat išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, atmestini.
19. Pažymėtina, jog dėl šios išvados teisiškai nebeaktualus tampa kitos atsakovės nurodytos ginčo skrydžio atidėjimo priežasties – skrydžiui netinkamų oro sąlygų, vertinimas, todėl teismas dėl šių šalių argumentų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų .
20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė Brussels Airlines N.V. patyrė 708,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys atmestas, iš ieškovės atsakovei Brussels Airlines N.V. priteistina 708,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
21. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 8 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Skycop.com“, j. a. k. 304423851, 708,75 Eur (septynis šimtus aštuonis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei Brussels Airlines N.V. j. a. k. 0400853488.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.