Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-320-549/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-20
Bylos Nr.
1-320-549/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32700-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Kaltinamasis
K. B.
Nukentėjusysis
S. G.
Advokatai
Vilmantas Ančiukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-320-549/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32700-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1.; 1.2.4.1.1.; 2.1.3.7.; 2.3.2.1.3.4.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,kaltinamajam K. B. (K. B.), jo gynėjui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui,nukentėjusiajam S. G. (S. G.),ekspertui G. P.,vertėjai Svetlanai Agafonovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. B. (K. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, Baltarusijos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. kaltintas tuo, kad padarė sunkų sveikatos sutrikdymą: 2024 m. rugpjūčio 11 d. , apie 05.00 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), prie naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, sudavė du kartus kumščiu S. G. į veido sritį ir taip padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir apie abi akis, daugiau kairėje pusėje, kairio skruostikaulio ir kairės pusės viršutinio žandikaulio lūžį su poslinkiu, kaukolės pamato-kaktikaulio kairės pusės ir kairio smilkinkaulio lūžį, kairės akiduobės išorinį sienelės lūžį, židininį galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimą, kas S. G. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas kaltinamuoju K. B. kaltę pripažino iš dalies, t. y., pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam, tačiau tai padarė gindamasis. Parodė, kad įvykis buvo praeitų metų rugpjūčio mėnesį, apie 5 val. ryto, tarp kavinės ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“. Tą vakarą buvo bare ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriame dažnai lankosi. Jame jokio konflikto nebuvo. Besibaigiant baro ,,(duomenys neskelbtini)“ darbo laikui, ėjo iš baro, lipo laiptais į viršų ir matė, kad iš kairės pusės stovėjo žmogus. Matė, kad šis kalbėjosi su apsauginiu. Tas žmogus buvo už baro slenksčio, jo išeidamas neužkliuvo. Jis ėjo toliau link kavinės ,,(duomenys neskelbtini)“, girdėjo už nugaros kaip žmogus kreipėsi į jį necenzūriniais žodžiais. To žmogaus jis nepažinojo. Jis šaukė jam: „stok“ ir kitokius žodžius rusų kalba. Jis paspartino žingsnį, kad išvengtų konflikto, nes suprato, kad jis gali įvykti. Kai priėjo prie ,,(duomenys neskelbtini)“ kavinės, iš nugaros išgirdo garsius ir aiškius žingsnius ir, atsigręžęs, pamatė už nugaros stovintį ir užsimojusį žmogų. Jis išsigando ir sudavė tam žmogui. Sudavė vieną kartą į veidą iš kairės pusės, nukentėjusysis kaip stovėjo, taip ir nukrito aukštielninkas. Pripažįsta, kad jis buvo vartojęs alaus. Nukentėjusysis buvo akivaizdžiai neblaivus, nes prieš tai bare stovėjo sudėjęs rankas ant krūtinės ir atsirėmęs į užeigos duris, svyruodamas iš vienos pusės į kitą. Kadangi buvo tamsu, nematė, turėjo sužalojimų. Perskaičius specialisto išvadą (1 t., b. l. 71-72), paaiškino, kad jis sudavė vieną kartą po to, kai pamatė, kad nukentėjusysis užsimojo ranka prieš jį, nes jo bijojo. Jokių veiksmų po to nesiėmė. Kitų daiktų rankose neturėjo. Greitosios nekvietė. Nuėjo į kavinę ,,(duomenys neskelbtini)“, nes buvo išsigandęs, kad įsitikintų, jog jo niekas nesiveja, nes nežinojo ar tas žmogus buvo vienas, kadangi bare dažniausiai lankosi kompanijos. Po kokių 10 minučių grįžo pažiūrėti, kas yra tam žmogui. Ten jau buvo policija, o nukentėjusysis jau buvo greitosios pagalbos automobilyje. Pareigūnas pasikvietė jį ir jis priėjo prie policijos automobilio. Pateikė dokumentus, pasirašė, ką reikėjo davė savo telefono numerį. Prieš teismo posėdį buvo sutikęs nukentėjusįjį, aptarė situaciją. S. ėjo iš vaistinės, parodė medikamentus, pasakė, kad jam yra operuoti du kelio sąnariai ir tuos vaistus geria visą savo gyvenimą, kad neskaudėtų. S. pasakė, kad gailisi dėl to, kaip elgėsi ir kas įvyko ir jog dėl to jam reikia atsakyti. Jiedu susitaikė, jis nukentėjusiajam pervedė 1500 eurų. Ligonių kasoms žalos neatlygino, tačiau sutinka ją atlyginti.

Pareiškus pranešimą apie įtarimą bei apklausus įtariamuoju K. B. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos taip pat prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis sudavė vieną kartą tam vyrui, o ne du kartus. Jam sudavė, nes gynėsi, nes vyras norėjo jam suduoti, buvo jam užsimojęs kumščiu, todėl jis vyrui pirmas sudavė, vieną kartą ranka, kumščiu ar delnu nepamena. Visus parodymus jau yra davęs, kai buvo apklaustas specialiuoju liudytoju. Atsisakė duoti parodymus iš naujo, laikosi savo jau duotų parodymų (1 t., b. l. 153-154 ).

Specialiuoju liudytoju apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką apklaustas K. B. parodė, kad kažkur prieš du mėnesius, datos nepamena, apie 05.00 val. jis išeidinėjo iš baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio Klaipėdos mieste, gatvės nepamena. Tuo metu jautėsi beveik blaivus, nes buvo išgėręs per visą buvimą bare vieną bokalą alaus. Bare tada buvo apie keturias valandas. Išėjo iš baro ir išgirdo, kad lauke stovintis vyras šaukia į jo pusę necenzūrinius žodžius. Jis į jį nekreipė dėmesio ir ėjo tolyn, ignoravo jį tiesiog. Einant girdėjo, kad tas vyras eina paskui jį ir agresyviai sako kažką jam. Ėjo tolyn nuo jo, bet išgirdo jo greitus žingsnius, jis sparčiai ėjo link jo, ir toliau kažką jam agresyviai sakė. Tada jis atsisuko ir pamatė, kad tas vyras stovi už jo jau labai arti, arčiau nei per ištiestą ranką. Tas vyras, kai atsisuko, buvo jau užsimojęs jam kumščiu trenkti. Jis nelaukė kol jis jam trenks, išsigando jo, kad jis jam nesuduotų, todėl instinktyviai gindamasis nuo jo, kad jis jam nesuduotų, sudavė jam vieną kartą ranka į veidą. Nepamena ar sudavė ranka, ar kumščiu. Taip pat nežino kur jam tiksliai į veidą pataikė. Po to, kai jam gindamasis sudavė, tas vyras nenukrito. Nematė kaip jis atrodė po jam suduoto smūgio. Jis tiesiog nuėjo tolyn, už baro kampo, ir manė, kad turi atvažiuoti policija arba greitoji. Norėjo tiesiog policijai paaiškinti kas įvyko, kodėl jis tam vyrui sudavė. Kai policija atvyko, jis priėjo policijos pareigūnų ir viską paaiškino, kodėl sudavė tam vyrui. Jis to vyro, kuriam sudavė, nematė paskui, nežino kaip atrodė jo veidas. Jis to vyro sumušti, sužaloti tikslo neturėjo, tiesiog gynėsi nuo jo, nes jis buvo užsimojęs jam trenkti kumščiu. Nežino ant kiek stipriai jis jam sudavė, bet yra nustebęs, kad jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jis nėra sportininkas, nežino ar suduodamas vieną smūgį tam vyrui galėjo taip jį sužaloti. Jis tada pats sužalotas nebuvo, pats nenukentėjo. Tas vyras jam nesudavė nei vieno smūgio, nes nespėjo, jei jis nebūtų jam sudavęs pirmas, jis būtų jam sudavęs tada. Jis tiesiog nuo jo gynėsi. Jis to vyro nepažinojo, jo vardo ir pavardės nežino, jo neatpažintų, nes buvo tamsu ir jo veido neįsidėmėjo. Nežino kodėl jis norėjo jam trenkti, kodėl vartojo prieš jį necenzūrinius žodžius, su juo jokių konfliktų neturėjo (1 t. b. l. 109-110).

K. B. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino savo parodymus duotus apklausiant jį specialiuoju liudytoju (1 t., b. l. 164-166).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. G. parodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Apie įvykį negali nieko papasakoti, nes nieko neatsimena. Paaiškino, kad 2024-08-11, apie 1 – 2 val. nakties atvyko į barą su mergina, po to, galimai apie 4 valandą, išvažiavo ir vėl grįžo į barą apie 4 val. – 4.30 val. Tai, kad grįžo, žino iš ,,Bolt“ programėlės. Atsimena tik kai kuriuos momentus, bet kaip grįžo į barą, nepamena. Pamena tik tai, kad gydytojas kėlė jo galvą, po to jau atsibudo ligoninėje. Dėl perskaitytų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 47-53), paaiškino, kad tą vakarą vartojo alkoholį – viskį, mano, kad buvo ,,Ballantines“ su kola, kiekio neatsimena. Mergina, su kuria susipažino, irgi vartojo alkoholį, bet negali pasakyti kiek. Tą vakarą apie 9 ar 9.30 val. grįžo iš darbo. Gali būti, kad prieš atvykdamas į barą, taip pat išgėrė vieną ar dvi stiklinaites viskio, tai buvo kitas butelis ,,Ballantines“. Neprisiminė kas vyko 5 val. ryto. Tame bare lankosi nuo 2021 m. Kai kuriuos ten dirbančius darbuotojus pažįsta, bet kaltinamąjį matė pirmą kartą. Po įvykio nebendravo su kaltinamuoju. Su specialisto išvada yra susipažinęs. Iki įvykio buvo sveikas. Kaltinamasis atlygino žalą, kurią jis nurodė – 1500 Eur, jokių pretenzijų jam neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. G. parodė, kad 2024-08-11, jis apie 01.00 valandą atvyko į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Bebūnant bare susipažino su mergina, jos vardo ir pavardės nežino. Apie 02.00 val. abu išvažiavo, pas ją į namus, Klaipėdoje, adreso nežino. Pas ją namuose vartojo alkoholį. Paskui apie 05.00 val. jis iš jos išvažiavo. Išvažiuojant jautėsi šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio. Paskui atsimena kaip važiavo automobiliu, tik po įvykio pasižiūrėjo į „Bolt“ programėlę ir suprato, kad tada važiavo taksi automobiliu į barą atgal, bet pats to nepamena. Kitas epizodas, kurį pamena, tai kaip jam sėdint, nežino kur, aplink buvo balta spalva iš esmės, greitosios darbuotoja jam pakėlė galvą, bet tai buvo labai trumpai. Po to, jau atsimena kaip buvo ligoninėje, kur ir suprato, kad buvo sumuštas. Jis nepamena kas įvyko, kas jį sumušė, kokiomis aplinkybėmis, bet tą naktį iš merginos tikrai išvažiavo sveikas. Negali pasakyti ar galėjo taip būti, kad jis kitam žmogui, kuris jį sumušė, sakė keiksmažodžius, prie jo žodžiais kibo, kad buvo jam užsimojęs trenkti, nes nepamena įvykio aplinkybių. Šiaip būdamas ir blaivus, ir neblaivus, jis konfliktiškas nėra, vengia konfliktų, todėl jam neįtikėtina, kad jis galėjo užsipulti kitą žmogų, konfliktuoti, užsimoti jam kumščiu. Jis ligoninėje dėl patirtų sužalojimų gydėsi savaitę laiko ir paskui dar savaitę gydėsi namuose, tačiau nedarbingumo neturėjo, jam darbdavys tai įformino kaip atostogas. Nukentėjusysis S. G. papildomos apklausos metu parodė, kad savo parodymus pamena ir jų laikosi. Papildomai parodė, kad įtariamasis jam turtinę ir neturtinę žalą atlygino, civilinio ieškinio nereikš ir ateityje jo taip pat neteiks. Dėl sužalojimo niekam pretenzijų neturi, nepageidauja, kad toliau vyktų tyrimas (1 t., b. l. 47-53).

Ekspertas G. P., perskaičius specialisto išvadą (1 t., b. l. 71-72), paaiškino, kad specialisto išvada atlikta pagal medicininius dokumentus ir juose esančius įrašus, o ne pagal objektyvią žmogaus apžiūrą, tai yra, kas pateikta ir iš to daryta išvada. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyti sužalojimai, kurie išvardyti išvados pirmame punkte, sužalojimai išsidėstę abiejų akių srityse, daugiau kairėje pusėje ir iš kairės pusės, ko pasekoje padarytas sunkus sužalojimas, dešinė pusė mažiau sužalota, todėl pažymėtinos dvi trauminės kontaktinės sritys. Pirmas įrašas yra nosies apžiūros, yra LOR gydytojo konsultacija. Kas liečia nosį, daugiau įrašų nėra, gaunasi, kad tiesiog pačios nosies sužalojimo nebuvo. Nesant nosies tiesioginio sužalojimo, galima daryti išvadą, kad yra dvi atskiros traumos. Krumpliai – per mažas gylis ir per mažas atstumas, tarp nosies ir akių – didesnis atstumas. Jo manymu ir pagal dokumentuose esančius aprašymus, greičiausiai buvo du atskiri kontaktai. Sužalojimai nustatyti kairės pusės akies, žandikaulio, skruostikauliai, akiduobės lūžis su pamatu, visa kairė pusė ir iš kairės nosies landos prasidėjęs kraujavimas, dešinė pusė – nedaug sužalojimų, poodinės kraujosrūvos. Iš kairės pusės daugiau nieko nėra parašyta. Dešinysis – nežymus, o kairysis – sunkus. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra nurodyti požymiai, pagal ką galėtų nustatyti sužalojimo laiką, nėra nurodytos spalvos, ribos, tad akivaizdu, kad sužalojimai padaryti anksčiau, negu atvyko į Klaipėdos Respublikinę ligoninę. Kitokio atskaitos taško neturėjo, kad nustatyti sužalojimo padarymo laiką. Nemano, kad sužalojimo mastui turėtų įtakos kaulų problemos, tai kaukolės pamatas, žandikaulis, skruostikaulis. Jei tam asmeniui būtų padarytas kaulų tankio tyrimas, tada taip, galėtų analizuoti, tačiau jo nėra atlikta. Jei būtų atlikta ir pasitvirtintų, tada taip, nereikėtų labai didelio smūgio, kad padaryti tokius sužalojimus, tačiau šiuose medicininiuose dokumentuose tokio tyrimo nėra.

Liudytojas D. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo. Jis dirba vyr. patruliu. Su kolege S. Š. patruliavo savo maršrutu pietinėje pusėje ir apie 6 ryto jis pasiūlė prevenciškai pastovėti prie baro ,,(duomenys neskelbtini)“. Kad ten yra įvykių, pranešimų nebuvo gauta. Ten pabuvo apie 10 min, matė besiburiuojančius žmones ir žmogų sumuštu veidu. Asmuo kalbėjo rusų kalba ir jis nieko nesuprato, todėl kolegė išvertė. Kiek pamena nukentėjusiajam buvo sužalota kairė akis, buvo mėlynė, kruvina nosis, ant rūbų, aplinkui ant žemės, daug kraujo. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis surašė tarnybinį pranešimą, šaukimus. Prie jų automobilio lango priėjo vyras, kuris paklausė, ar susilaikė įtariamąjį. Kai atsakė, kad ne, tas žmogus nurodė vyriškį, kuris sėdėjo kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“ terasoje. Žmogus nurodė asmenį, kryptį, aprangą. Jis ten nuėjo, pasakė rusiškai „ateiti“ ir parsivedė įtariamąjį. Gali būti, jog dokumentų paprašė prie ,,(duomenys neskelbtini)“. Kiek atsimena, įtariamąjį atsivedė prie tarnybinio automobilio keleivio pusės. Atsimena, kad įtariamasis sutiko su viskuo, bet neatsimena, kiek sakė smūgių sudavęs. Kaltinamasis ir kolegė bendravo rusiškai, jis rusų kalbos nesupranta, todėl pagal kolegės vertimą surašė visą tarnybinį.

Liudytoja S. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad kartu su D. L. prevenciškai atsistojo prie baro apie 6 ryto. Matė grupę žmonių, keletas nuėję tolėliau buvo ir dingo iš akiračio. Po to priėjo užsienietis, kuris paprašė iškviesti pagalbą, nes žmogui blogai. Pamatė, kad sėdi žmogus, kuriam pakėlus galvą, yra didelis guzas virš antakio, buvo daug kraujo. Iškvietė medikus. Nustatė nukentėjusio tapatybę. Apklausė aplinkinius, bet niekas nieko nematė. Paėmė telefoną, bandė nustatyti nukentėjusio adresą. Jis parodė ,,Bolt“ išklotinę, pagal kurią jie nustatė gyvenamąją vietą, surinkę pirminę medžiagą, surašė šaukimą nukentėjusiajam asmeniui. Atliekant procesinius veiksmus, priėjo asmuo, lietuvis, kuris paklausė, ar rado žmogų, kuris tai padarė ir parodė, kad jis sėdi ,,(duomenys neskelbtini)“. Ji kolegos paprašė, kad nueitų ir parvestų tą asmenį. Kolega grįžo su asmeniu. Privedus, nusistatė jo tapatybę, nes jis pats pateikė jai dokumentus. Jis nesipriešino, pats atėjo, sakė, kad su viskuo sutinka. Su juo buvo sunku bendrauti. Iš jo pasakymo, suprato, kad bare įvyko pirminis konfliktas, po to prasitęsė lauke, sutiko, kad mušė, sakė, kad „aš trenkiau, pripažįstu“. Jie daugiau aplinkybių neklausinėjo. Atvykusi greitoji medicinos pagalbai išsivežė nukentėjusįjį. Ar nukentėjęs kažką pasakojo,nepamena. Papildomai nieko neapklausė. Baras jau buvo uždarytas, paskui pažiūrėjo baro prieigas, ten matėsi raudonos dėmės.

Liudytojas D. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad nepažįsta kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Jis yra baro savininkas. Tą rytą dirbo ,,(duomenys neskelbtini)“, užsidarinėjo barą ir stovėjo kartu su apsaugos darbuotoju. Nukentėjusysis išėjo iš baro apie 6 ryto ir išeidamas pasakė, kad ruošiasi sumušti žmogų ir, kad jie nesikištų. Po kelių sekundžių atėjo kitas asmuo – kaltinamasis. Ten yra išėjimas laiptais į viršų. Kaltinamasis lipo laiptais į viršų ir praeidamas pro jį (liudytoją) sakė, kad „nenoriu aš problemų“. Jie su apsaugos darbuotoju stovėjo tarpdury, nukentėjusysis išeidinėjo lauk ir kai išėjo lauk, pasakė „žiūrėk, aš dabar sumušiu žmogų, o jūs nesikiškite“. Kažką panašaus pasakė apsaugos darbuotojui, kuris atsakė, kad iškvies policiją. Tačiau nukentėjusysis pasivijo kaltinamąjį, o šis atsisukęs trenkė. Trenkė vieną kartą į veido sritį. Nukentėjusysis nukrito po smūgio ant nugaros. Viskas vyko 5 metrai atstumas buvo nuo jų, jau buvo šviesu. Nukentėjusysis jau viduje kėlė problemas, buvo gerokai išgėręs, ir dar prieš užsidarant apsaugos darbuotojai draugiškai jo prašė išeiti. Bet iš baro jis išėjo sveikas, muštynių sukelti nespėjo, matėsi, kad išgėręs ir agresyvus. Po įvykio kažkas iškvietė greitąją ir policiją, kuri buvo netoliese.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas D. L. parodė, kad 2024-08-11, apie 06.00 val., dirbant kartu su tyrėja S. Š. nustatytu maršrutu, ekipažu „L1103“, Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo didelę grupę asmenų, kurie buriavosi prie baro, nesimušė. Jie nusprendė privažiuoti prie jų, tiesiog prie jų pabūti prevenciškai, kad nekiltų kažkokių tai neramumų, muštynių, nes jie stovėjo prie naktinio baro ir akivaizdžiai buvo neblaivūs, tai matėsi iš jų nekoordinuotų judesių. Važiuojant artyn prie baro, pamatė ant suoliuko netoli baro sėdintį vyrą, kuris sėdėjo pasilenkęs, susiėmęs rankomis už galvos, atrodė, kad jis tiesiog labai neblaivus, o ar buvo sumuštas tada nesimatė. Vėliau nusistatė, kad tai S. G.. Privažiavus, sėdėjo automobilyje, stebėjo ten stovinčius žmones ir taip besėdint, prie jų priėjo vyras, kuris pasakė, kad tas vyras, kuris sėdi ant suoliuko yra sumuštas. Tuomet, jis su tyrėja S. Š. nuėjo prie to vyro, t. y. prie S. G. ir pamatė, kad jo veidas sumuštas, jo viena akis buvo sutinusi, veidas buvo kruvinas, ant jo rūbų taip pat matėsi kraujas. S. Š. kalbėjo su juo rusiškai. Iš to, ką jis pasakė, suprato, kad jį kažkas sumušė, bet tuo kartu daugiau ką jis sakė nesuprato. Vėliau, jam tyrėja S. Š. papasakojo ką jis sakė. Minėtam asmeniui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvyko GMP ir apžiūrėjusi jį, išsivežė jį tolimesnei apžiūrai į ligoninę. Tada jie nuėjo į tarnybinį automobilį, kur besėdint, prie jų priėjo vyras, kurio asmenybės nenustatė, ir parodė į vyriškį, stovintį netoli baro, pasakė, kad tai jis sumušė tą vyrą, kurį išvežė greitoji. Tada jis nuėjo prie nurodyto vyro, kaip vėliau nustatė, tai buvo K. B., ir jį parsivedė prie tarnybinio automobilio. Šis vyras kalbėjo taip pat rusiškai, todėl jis nedaug suprato, ką jis sakė, tik pavienius žodžius. Su juo kalbėjo tyrėja S. Š.. Vėliau jam tyrėja S. Š. perpasakojo, ką jis sakė. Ji sakė, kad K. B. prisipažino, jog sumušė S. G.. Viską, ką tyrėja jam pasakė, jis surašė tarnybiniame pranešime. Jis pagal jos perpasakojimą ir surašė, kad K. B. nurodė, jog S. G. pirmas pradėjo konfliktą ir pirmas trenkė K. B. bare, tada jie išėjo į lauką ir K. B. sumušė S. G.. Jis pats, kaip ir minėjo, nesuprato ką K. B. pasakojo rusų kalba (1 t., b. l. 96-99).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja policijos pareigūnė S. Š. parodė, kad 2024-08-11, apie 06.00 val., dirbant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus pirmame poskyryje tyrėja kartu su vyriausiuoju patruliu D. L. nustatytu maršrutu Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo daug asmenų, kurie buriavosi prie baro. Tada nusprendė ten nuvažiuoti ir pastovėti prevenciškai. Ten bestovint, prie jų priėjo užsienietis, lyg ir kalbėjo angliškai, ir pasakė, kad ant suoliuko sėdi kažkas ir, kad tam asmeniui bloga. Tuomet nuėjo prie suoliuko ir pamatė sėdintį vyrą, vėliau nusistatė, kad tai S. G.. S. G. rūbai buvo kruvini krūtinės srityje, jo veidas buvo sumuštas. Jis rusų kalba paaiškino, kad nepamena kas jam nutiko. Buvo iškviesta GMP. Paskui nuėjo prie tarnybinio automobilio, kur prie jų priėjo nepažįstamas vyras, jo asmenybės nenustatė, ir klausinėjo, ar nustatė, kas sumušė minėtą vyrą, bet atsakius, kad, ne, jis parodė į vyrą, stovintį netoli baro, kaip vėliau nustatė, tai buvo K. B., ir pasakė, kad tai tas vyras, kuris sumušė minėtą pilietį. Tuomet kolega parsivedė K. B. prie tarnybinio automobilio. Šis vyras kalbėjo rusiškai. K. B. iš karto pasakė, kad prisipažįsta, jog tą vyrą sumušė jis, kad viską pripažįstą, su viskuo sutinka, kad pats geranoriškai priėjo prie jų. Sakė, kad konfliktas prasidėjo bare. Neatsimena ar sakė, kodėl sumušė S. G., ar sakė kiek, su kuo ir kur jam sudavė (1 t., b. l. 90-93).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate registruoto Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus pirmojo poskyrio tyrėjos S. Š. tarnybinio pranešimo dėl sumušto asmens nustatyta, kad 2024-08-11, apie 06 val. 10 min., patruliuojant nustatytame maršrute, ekipaže „L1103“ kartu su vyr. patruliu D. L., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pastebėta sumuštas asmuo kaip vėliau nustatyta Rusijos pilietis S. G.. Asmuo dėl savo neblaivumo nesugebėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, teigė, kad stovint prie baro „(duomenys neskelbtini)“ nepažįstamas asmuo, mažiausiai vieną kartą trenkė jam į galvos sritį, taip padarydamas išorinius sužalojimus. Į įvykio vietą atvykus GMP 5 brigada, asmenį apžiūrėjo ir išsivežė į Klaipėdos Universiteto Ligoninę. Nustatytas galimai nusikalstamą veiką padaręs Baltarusijos pilietis K. B..

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate registruoto Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus pirmojo poskyrio vyriausiojo patrulio D. L. tarnybinio pranešimo dėl sumušto asmens nustatyta, kad patruliuojant 2024-08-11, nustatytu maršrutu „L1103“, kartu su tyrėja S. Š., apie 06:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, prie baro „(duomenys neskelbtini)“ prie jų priėjo užsienietis, kuris nurodė į vyriškį, kaip vėliau nustatyta S. G., ir paprašė suteikti jam pagalbos, nes jis yra sumuštas. Priėjus prie minėto vyriškio, ant jo nosies ir drabužių matėsi raudonos spalvos skystis, primenantis kraują, ant kairės akies matėsi stiprus patinimas ir kraujosruva, taip pat ant trinkelių šalia jo buvo raudonos spalvos skystis primenantis kraują. Minėtam asmeniui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvyko GMP 5 brigada ir apžiūrėjusi minėta asmenį, nusprendė jį išsivežti tolimesnei apžiūrai į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Atliekant procesinius veiksmus prie jų tarnybinio automobilio priėjo pašalinis žmogus, kuris nurodė į vyrą, kuris galimai sumušė S. G., tai buvo K. B.. Paklausus K. B., ar jis sumušė ankščiau minėta asmenį, jis prisipažino, kad taip, nes bare „(duomenys neskelbtini)“ S. G. pirmas pradėjo konfliktą ir pirmas trenkė K. B., tada jie išėjo į lauką ir K. B. sumušė S. G.. K. B. su viskuo sutiko, nieko neneigė ir jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą. Įvykio vietoje atlikta įvykio vietos apžiūra taip pat atlikta S. G. asmens apžiūra, fotografuota (1 t., b. l. 17).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate registruoto Klaipėdos miesto policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus tyrėjos G. J. tarnybinio pranešimo dėl informacijos patikslinimo nustatyta, kad 2024-08-11 Klaipėdos AVPK Klaipėdos m PK buvo gautas tarnybinis pranešimas vyriausiojo patrulio D. L., apie tai kad 2024-08-11, apie 06:00 val., adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, rastas ant žemės gulintis vyriškis. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo pabendrauta su K. B., kuris paaiškino, kad 2024-08-10 apie 24:00 val., atvyko į barą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje „(duomenys neskelbtini)“. Minėtame bare susipažino su mergina su ja ir leido vakarą. Visą vakarą po baro vidų blaškėsi ir kitaip kabinėjosi vyriškis, kuris buvo gerokai apgirtęs. Keletą kartų ir K. B. sakė kažkokias replikas, tačiau jis į jas nereagavo, nes suprato, kad asmuo yra padauginęs alkoholio. Į baro darbo pabaigą K. B. nusprendė jau eiti iš baro lauk ieškoti taksi automobilio ir važiuoti namo. Einant iš baro lauk, prie laiptų stovėjo vienoje pusėje apsaugos darbuotojas, o kitoje anksčiau minėtas vyriškis. K. B. einant pro juos, vyriškis kažką sureplikavo, tačiau tiksliai ką, K. B. pasakyt negalėjo, tačiau K. B. nekreipė dėmesio ir nuėjo į dešinę pusę ieškoti taksi automobilio. Einant išgirdo iš paskos žingsnius žmogaus, kuris rusų kalbą šaukė („Sustok, sustok“) tai kartojo keletą kartų. K. B. supratęs, kad asmuo jau visiškai prie jo iš nugaros yra priartėjęs, atsisuko, ir tuo metu pamatė, kad anksčiau minėtas vyriškis užsimojęs dešine ranka kumščiu smūgiavo jam į veido sritį. K. B. pasitraukdamas išvengė smūgio ir gindamas save, vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį minėtam vyriškiui. Po smūgio vyras nukrito ant žemės, o K. B., išsigandęs, kad gali vyriškis būti ne vienas, o su draugais ir gali būti sumuštas pasišalino rytų kryptimi, už pastato. Palaukęs ten keletą minučių, nusprendė pasižiūrėti pro pastato kampą ar jam išeiti yra saugu ir kur yra vyriškis. Pamatęs prie vyriškio GMP ir policininkus suprato, kad grįžti jam yra saugu, jis prisistatė prie policininkų ir paaiškino visą susiklosčiusią situaciją. Įvykio metu K. B. buvo irgi neblaivus. Toliau tikslinant įvykio aplinkybes buvo pabendrauta su baro „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. M., kuris taip pat dirba ir apsaugos darbuotoju bare, pastarasis nurodė, kad 2024–08-11, apie 01:00 val., į barą atėjo gerokai išgėręs vyriškis. Būnant baro viduje, jis visą vakarą kabinėjosi (žodžiu) prie baro lankytojų. Tai besitęsiant vyriškis buvo paprašytas pasišalinti iš baro patalpų. Pastarasis išeiti nenorėjo, todėl buvo palydėtas baro apsauginių į lauką. Kurį laiką jis buvo lauke, stoviniavo, šnekėjo rusiškai. Apie 05:00 val., jau užsidarinėjant barui, iš jo patalpų išėjo antrasis vyriškis, kuris yra nuolatinis baro klientas, visada elgiasi kultūringai, niekada nekeliantis yra jokių problemų barui ar klientams kitiems. Antram vyriškiui einant iš baro patalpų, pirmasis vyriškis (kuris buvo apsaugos išvestas iš baro patalpų) kažką sureplikavo rusų kalba. Nesuprato ką, nes tai padarė neaiškiai artikuliuodamas. Pirmasis vyriškis stovėjo prie išėjimo ir pasakė, D. M. „Tuoj kažką sumušiu ir jūs nebandote kištis į muštynes“. Antrasis vyriškis nuėjo į dešinę pusę, ir jam iš paskos nuėjo pirmasis vyriškis. Rimtai nepriėmęs pirmojo vyriškio pasakymo, D. M. nuėjo į baro patalpas tvarkytis ir ruoštis uždaryti barą ir eiti namo. Išėjęs iš baro matė, kai prie pirmojo vyriškio yra atvykusi GMP ir jis guli ant žemės ir jį judina GMP darbuotojai. Toliau kas vyko nežino (1 t., b. l., 124-125).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini). Atvykus į (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priešais matomas komercinis, vieno aukšto pastatas. Ant pastato stogo matosi iškaba, ant kurios parašyta „naktinis baras (duomenys neskelbtini)“, šalia įėjimo į barą, ant šaligatvio trinkelių matomas raudonos spalvos skystis primenantis kraujas (1 t., b. l. 39-44).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad S. G. pasiūlius parodyti kūno vietas. Kuriose patyrė fizinį skausmą, parodė veido sritį. Ant asmens kairiojo akies voko matomas patinimas ir kraujosruva, asmens veidas ties burna ir nosimi matomas raudonos spalvos skystis, primenantis kraują. Į nosies landos kairią šnervę įkišta baltos spalvos medžiaga, asmens džinsai ištepti raudonos spalvos skysčiu, primenančiu kraują. Daugiau ant asmens išorinių, fizinių kūno sužalojimų nestebima (1 t., b. l. 54-56).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Apžiūrint policijos pareigūnų kūno kamerų įrašus matosi, kad S. G. sėdi ant suoliuko prie naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, jo veidas kruvinas. Jis aiškina, kad nežino, nepamena kas nutiko, sužalojimų aplinkybių nenurodo. Taip pat įraše užfiksuota kaip K. B. priėjęs prie policijos pareigūnų prisipažįsta, jog tai jis sumušė minėtą vyriškį (1 t., b. l 117-118).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. 918/2024 (03) patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padarytos poodinės kraujosruvas abiejų akių vokuose ir apie abi akis, daugiau kairėje pusėje, kairio skruostikaulio ir kairės pusės viršutinio žandikaulio lūžis su poslinkiu, kaukolės pamato-kaktikaulio kairės pusės ir kairio smilkinkaulio lūžis, kairės akiduobės išorinį sienelės lūžis, židininis galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimas, kas S. G. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 71-72).

K. B. AB „Swedbank“ padarytas mokėjimo nurodymas patvirtina, jog 2024-11-21 jis pervedė 1500 eurų nukentėjusiajam S. G. už padarytą žalą (1 t., b. l. 116).

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo.

Motyvuojamoji dalis

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

K. B. iš esmės neginčija faktinių veikos aplinkybių ir pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku sudavė kumščiu S. G. į veido sritį, ir jog jam galėjo padaryti kaltinime nurodytus sužalojimus, t. y. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir apie abi akis, daugiau kairėje pusėje, kairio skruostikaulio ir kairės pusės viršutinio žandikaulio lūžį su poslinkiu, kaukolės pamato-kaktikaulio kairės pusės ir kairio smilkinkaulio lūžį, kairės akiduobės išorinį sienelės lūžį, židininį galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimą, kas S. G. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusysis po jo smūgio nugriuvo. Tačiau kaltinamasis nuo pirmų apklausų kategoriškai neigė sudavęs du smūgius, tvirtindamas, jog sudavė tik vieną kartą ir tokį savo veiksmą vertina kaip teisės į būtinąją gintį realizavimą, nes nukentėjusysis prieš jį buvo užsimojęs kumščiu, todėl jis išsigando ir trenkė pirmas. Nukentėjusiojo išsigando, nes šis buvo akivaizdžiai išgėręs ir dar prieš tai, kaltinamajam išeinant iš baro „(duomenys neskelbtini)“, matė jį konfliktuojant su baro apsaugos darbuotoju, be to, nukentėjusysis šaukė į jo pusę necenzūrinius žodžius. Kaltinamajam einant gatve, link kavinės ,,(duomenys neskelbtini)“, jis girdėjo už nugaros žmogaus balsą, jis jam šaukė „stok“ ir necenzūrinius žodžius, todėl išgirdęs už nugaros garsius ir aiškius žingsnius, atsigręžęs ir pamatęs stovintį ir prieš jį užsimojusį žmogų, išsigandęs jo ir kad jam nesuduotų, nelaukdamas, kol šis jam trenks, instinktyviai sudavė jam vieną kartą ranka į veidą. Nepamena sudavė ranka, ar kumščiu ir nematė į kurią veido dalį pataikė. O po smūgio nukentėjusysis griuvo visu ūgiu. Šios versijos kaltinamasis nuosekliai laikėsi viso proceso metu.

Nukentėjusysis S. G. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog apie įvykį nieko papasakoti negali, nes buvo labai neblaivus, todėl, apart to, jog 2024-08-11, apie 04 val. – 05.00 val., lankėsi bare „(duomenys neskelbtini)“, nieko neatsimena.

Specialisto išvadoje Nr. G 918/2024 (03) nustatyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose yra nurodytos S. G. dvi trauminių kontaktų sritys, išsidėsčiusios abiejų akių ir apie abi akis srityse, kurios ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavo su kietais bukais daiktais. Ekspertas G. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad specialisto išvada atlikta pagal medicininius dokumentus ir juose esančius įrašus, o ne pagal objektyvią žmogaus apžiūrą. O pagal pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytus sužalojimus ir jų išsidėstymą padaryta išvada, kad yra buvusios dvi trauminės kontaktinės sritys, todėl greičiausiai buvo du atskiri kontaktai. Tačiau kategoriškos išvados dėl to negalėjo pateikti. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. M. patvirtino matęs, kad K. B. jį pasivijusiam S. G. trenkė vieną kartą į veido sritį, po ko šis nukrito.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog S. G. specialisto išvadoje ir kaltinime nurodyti sužalojimai buvo padaryti K. B. sudavus du kartus kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį ir kurie paneigtų kaltinamojo nurodytą aplinkybę, jog jis nukentėjusiajam sudavė tik vieną kartą. Todėl remiantis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, teismas konstatuoja, jog pripažintina, kad K. B. S. G. sudavė kumščiu į veido sritį vieną kartą.

Kadangi byloje nekyla ginčo dėl S. G. specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų ir jų vertinimo, pripažintina, kad K. B. 2024-08-11, apie 05.00 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), prie naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, sudavė vieną kartą kumščiu S. G. į veido sritį ir taip padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir apie abi akis, daugiau kairėje pusėje, kairio skruostikaulio ir kairės pusės viršutinio žandikaulio lūžį su poslinkiu, kaukolės pamato-kaktikaulio kairės pusės ir kairio smilkinkaulio lūžį, kairės akiduobės išorinį sienelės lūžį, židininį galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimą, kas S. G. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Tačiau, kaip minėta, K. B. tokį savo veiksmą vertina kaip teisės į būtinąją gintį realizavimą.

BK 28 straipsnio 1 dalis nurodo, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Būtinosios ginties aplinkybių konstatavimui būtina nustatyti du pagrindinius šio instituto elementus – pavojingą kėsinimąsi ir gynybą. Pagal susiformavusią teismų praktiką būtinosios ginties teisėtumo sąlygos yra: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018).

Pagal formuojamą teismų praktiką, būtinosios ginties situacija gali iškilti nepriklausomai nuo to, ar besikėsinantis asmuo yra ginkluotas ar ne, fiziškai stipresnis ar silpnesnis ir pan. Užpuolimo neteisėtumas, netikėtumas, neretai įžūlumas, ciniškumas, tiesioginis kėsinimasis (žalos darymas) ar sudarymas realaus pavojaus sveikatai, gyvybei ir pan. sukelia stresinę būseną, netikėtumo situaciją. Todėl įstatymas nereikalauja proporcijos tarp puolimo ir gynybos priemonių, puolimo ir gynybos intensyvumo, proporcijos tarp būtinąja gintimi išvengtos žalos ir besikėsinančiajam padarytos žalos ir t. t. Tai, ar būtinoji gintis atitinka teisėtumo reikalavimus, ar buvo viršytos ar ne būtinosios ginties ribos, tai tiek fakto, tiek teisinio vertinimo klausimas, kuris turi būti sprendžiamas, vertinant bylos aplinkybių, tarp jų ir besikėsinančiojo, asmenybę, jo ankstesnį elgesį, santykius su besiginančiuoju, visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-428/2010).

Tačiau tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-313/2012, 2K-467/2013, 2K-492/2014, 2K-71-895/2018 ir kt.). Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis Nr. 2K-9-719/2018).

Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti, ar kaltinamojo veiksmai suduodant nukentėjusiajam į veido sritį gali būti prilyginami būtinosios ginties situacijai, teismas vertina abiejų asmenų veiksmus.

Šioje byloje apklaustas liudytojas D. M. nurodė, kad nukentėjusysis buvo gerokai išgėręs ir dar būdamas bare, elgėsi agresyviai, o išeidamas iš baro, praeinant kaltinamajam, plūdosi žodžiais, tuo tarpu kaltinamasis pasakė, kad nenori jokių problemų ir praėjo pro jį. Vėliau nukentėjusysis pasakė „žiūrėk, aš dabar sumušiu žmogų, o jūs nesikiškite“ ir pradėjo vytis kaltinamąjį. Kai nuketėjusysis pasivijo kaltinamąjį, šis, atsisukęs, trenkė nukentėjusiajam vieną kartą į veido sritį, ir po šio smūgio šis nukrito ant nugaros. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate registruoto Klaipėdos miesto policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus tyrėjos G. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad tikslinant įvykio aplinkybes, buvo bendrauta su baro „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. M., kuris nurodė, kad nukentėjusysis dėl savo nederamo elgesio bare, buvo palydėtas baro apsauginių į lauką ir stovėdamas prie išėjimo, kaltinamajam išeinant iš baro, pasakė D. M. „Tuoj kažką sumušiu ir jūs nebandote kištis į muštynes“ ir nuėjo kaltinamajam iš paskos (1 t., b. l., 124-125). Tai iš esmės patvirtina K. B. parodymus, kad nukentėjusysis dar prieš įvykį priekabiavo prie jo, buvo gana agresyvus ir sekė jam iš paskos, dėl ko jis turėjo pagrindo manyti, jog gali būti užpultas ir sužalotas. Be to, S. G. buvo neblaivus, ką ir pats pripažino, bei tai nurodoma medicinos dokumento išraše (1 t., b. l. 64-65), todėl šio asmens elgesys buvo sunkiai prognozuojamas. Kad girtumas, priklausomai nuo jo sunkumo, ne tik nesumažina, bet dažnai ir padidina riziką, kad asmuo gali pasielgti neprognozuojamai ir pavojingai nurodoma ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-719/2022). Ekspertas G. P. kategoriškai nepaneigė, kad kaltinamasis nukentėjusįjį galėjo sužaloti ir suduodamas vieną smūgį. O ši aplinkybė nepaneigia kaltinamojo nurodytų aplinkybių, kad nukentėjusysis jį puolė, t. y. užsimojo prieš jį ranka, taip kėsindamasis į kaltinamojo sveikatą ir asmens neliečiamumą, todėl jis instinktyviai ir trenkė pirmas.

Pagal teismų praktiką, pradinei kėsinimosi ribai nustatyti naudojami du kriterijai: 1) kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma (pavyzdžiui, gali būti pradėta naudoti fizinė jėga, smurtas; užpuolikas gali veikti su įrankiais ar be jų) ir 2) žala faktiškai dar nepadaryta, tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti aiški reali žalos grėsmė. Šiuo atveju reali grėsmė vertinama atsižvelgiant į tai, kiek ginamoms vertybėms gresiantis pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis (pavyzdžiui, tai gali būti ginklo išsitraukimas, peilio atlenkimas, besiginančiojo apsupimas kitų asmenų). Asmuo, manantis, kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus, iš esmės gali gintis (o dažnai ir privalo pradėti gintis) nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančio asmens smūgio besiginantysis gali netekti galimybės gintis. Nebūtų logiška visada reikalauti sulaukti pirmojo smūgio ir tik nuo to momento konstatuoti, kad kėsinimasis yra akivaizdus ir prasidėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416-942/2016). Asmuo teisę į būtinąją gintį gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-719/2022).

Byloje esantys įrodymai patvirtino, jog nukentėjusysis prieš tai, kai buvo sužalotas, jau elgėsi agresyviai, grasino fizinio smurto panaudojimu ir vijosi kaltinamąjį, nors jie nebuvo pažįstami ir tam aiškios priežasties neturėjo. Todėl iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad K. B. nukentėjusiojo S. G. elgesį pagrįstai palaikė pavojingu, ypač kai šis buvo neblaivus ir jo elgesys buvo neprognozuojamas, nes jis jau anksčiau priekabiavo prie kaltinamojo necenzūriniais žodžiais, grasino jį sumušti.

Tai rodo, kad S. G. kėsinimasis buvo jau prasidėjęs, jis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Todėl nustatytos faktinės aplinkybės, kad nukentėjusysis, besivydamas kaltinamąjį, kuris norėdamas išvengti konflikto, pasišalino, ir jį užsipuldamas, sukėlė pavojingą, akivaizdžią ir realią grėsmę kaltinamajam ir iš esmės patvirtina, kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija.

Iš kaltinamojo, liudytojų parodymų darytina išvada, kad viskas įvyko labai staiga, nukentėjusysis buvo sužalotas vienu trauminiu poveikiu. Kaltinamasis, po to, kai atrėmė nukentėjusiojo puolimą, tuoj pat pasitraukė iš įvykio vietos, smurtinių veiksmų netęsė, tačiau visiškai nepasišalino, pasiliko netoliese ir stebėjo aplinką. Policijos pareigūnų D. L. ir S. Š. parodymai patvirtina, kad jiems atvykus, kaltinamasis jų nevengė, nebėgo, geranoriškai su jais bendravo, neneigė savo veiksmų. Tai patvirtina, kad kaltinamasis nesiekė išvengti atsakomybės.

Taigi, kaltinamasis sužaloti nukentėjusiojo nesiekė, o savo veiksmais spontaniškai sureagavo į jo puolimą. Šiuos kaltinamojo parodymus, patvirtina ir liudytojo D. M. parodymai. Labiau informatyvių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų priešingas aplinkybes, byloje nėra surinkta ir išnaudojus visas galimybes, teismui to padaryti nepavyko, o visi byloje nepašalinti prieštaravimai, abejonės, prielaidos, aiškinami kaltinamojo naudai. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nes byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo panaudojęs kokią nors žalojančią priemonę, o ne suduodamas kumščiu, kaltinamasis veikė vienas, jie yra panašaus amžiaus, nenustatyta jokių fizinių ar kitokių duomenų, kurie galėtų būti vertinami kaip kaltinamojo pranašumas prieš nukentėjusįjį. Todėl šios aplinkybės neleidžia pripažinti, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir tuo peržengė būtinosios ginties ribas.

Todėl pagrįstai laikytina, kad kaltinamasis K. B., suduodamas vieną kartą kumščiu S. G. į veido sritį, veikė ne nukentėjusiojo puolimo, o gynybos tikslais, nes smurtas buvo panaudotas tik po to, kai nukentėjusysis, pasivijęs nueinantį kaltinamąjį, prieš jį užsimojo ranka, taip kėsindamasis į kaltinamojo sveikatą ir asmens neliečiamumą. Dėl ko darytina išvada, kad kaltinamasis realaus ir akivaizdaus pavojaus jo sveikatai sąlygomis turėjo teisę į būtinąją gintį ir ja teisėtai pasinaudojo, neperžengdamas jos ribų (BK 28 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad kaltinamojo K. B. veika formaliai atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau jis sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam S. G. padarė būtinosios ginties sąlygomis, esant aplinkybei, šalinančiai baudžiamąją atsakomybę, todėl baudžiamasis procesas jo atžvilgiu nutrauktinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 254 straipsnio 4 dalis).

Dėl civilinio ieškinio.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo K. B., tuo atveju jei jis bus pripažintas kaltu, 2685,70 Eur turtinės žalos už nukentėjusiųjų gydymą (1 t., b. l. 78-80).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. B. veikė būtinosios ginties sąlygomis, t. y., esant aplinkybei, šalinančiai baudžiamąją atsakomybę, todėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Kiti procesiniai klausimai.

Kaltinamajam K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, 318 straipsniu,

nutaria:

baudžiamąją bylą dėl kaltinimo K. B. (K. B.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį nutraukti dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną, palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja Ingrida Krušienė