Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, 2-8-633/2017

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-05-15
Bylos Nr.: 2-8-633/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Atsakovas: uždaros akcinės bendrovės „Hertransus“

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017-05-15,VilkaviškisVilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B.,

dalyvaujant atsakovės uždaros akcinės bendrovės „Hertransus“ atstovui advokatui V. R., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje P. K., trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per filialą Lietuvoje, atstovei K. S., ieškovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimą priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Bylos esmė (šalių reikalavimai).

1.1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau - Lietuvos draudikų biuras) savo ieškiniu šioje byloje prašo teismą priteisti jam iš atsakovės uždaros akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Hertransus“ regreso teise (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - privalomojo draudimo įstatymo) 17 ir 23 str. str. pagrindu) : a) 5839,80 Eur nuostolių, atsiradusių jam dėl atsakovės darbuotojo trečiojo asmens P. K., esant mišriai (abipusei) kaltei, sukeltoje autoavarijoje padarytos žalos antros autoįvykyje dalyvavusios kelių transporto priemonės savininkei atlyginimo, b) 6 proc. metines kompensacines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, c) bylinėjimosi išlaidas.

1.2. Atsakovė ir tretieji asmenys priešinių ar savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė.

2. Šalių ir kt. dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų santrauka.

Šalies argumentai

2.1. Ieškovas Lietuvos draudikų biuras ieškinyje ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose byloje nurodė (paaiškino), kad ieškinį prašantis tenkinti visiškai. 2013-04-23 Prancūzijoje dėl atsakovės darbuotojo, jam atliekant darbines funkcijas, trečiojo asmens P. K., vairuoto AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančio ir atsakovės pagal lizingo sutartį naudojamo krovininio automobilio „Iveco AT190S43“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo su G. E. priklausančiu ir P. J. vairuotu automobiliui „Renault Laguna III“, valst. (duomenys neskelbtini) (Prancūzijos registracija), buvo apgadinti abu automobiliai, taigi ir „Renault Laguna“. Kadangi atsakovės naudojamo vilkiko „Iveco“ valdytojo civilinė atsakomybė Lietuvos Respublikos privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka autoįvykio momentu nebuvo apdrausta (autoavarija įvyko anksčiau nei įsigaliojo trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ draudiminė apsauga), eismo įvykio vietos valstybės Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras (toliau – Prancūzijos draudikų biuras) pagal ES Biurų tarybos vidaus nuostatų (toliau - vidaus nuostatų), paskelbtų su Europos komisijos 2003-07-28 sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB), 3 ir 5 str. str. nuostatas, būdamas pagal minimus nuostatus išimtinai kompetentingas tai daryti, pagal avarijos vietos valstybės – Prancūzijos, teisę per įgaliotą kompaniją asociacijos narę MATMUT sureguliavo (suadministravo) dėl autoavarijos automobiliui „Renault Laguna III“ atsiradusią turtinę žalą, išmokėjo draudimo išmoką reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo iš nukentėjusiojo E. G. perėmusiai savidraudos bendrovei MACIF – 5839,80 Eur, ir pateikė ieškovui reikalavimą, remiantis nuostatų 5 str., kompensuoti (sumokėti) jam 100 proc. minimos išmokos. Žalą administravęs Prancūzijos draudikų biuro įgaliotas narys MATMUT sprendė, kad remiantis Prancūzijos nacionaline teise, Prancūzijos draudikų biuras už atsakovę, kurios civilinės atsakomybės draudikas nebuvo nustatytas, atlygina žalą automobilio „Renault Laguna III“ savininkui, kartu išaiškindamas, jog bylos atsakovė UAB „Hertransus“ taip pat turinti teisę į savo patirtos autoavarijoje žalos atlyginimą iš vairuotojos P. J. civilinės atsakomybės draudiko MACIF. Ieškovas, privalėdamas per 2 mėn. tai padaryti, reikalavimą patenkino ir sumokėjo (pervedė) Prancūzijos biurui pinigų sumą, lygią draudimo išmokos dydžiui, t.y. 5839,80 Eur, kas ir sudaro jo, ieškovo nuostolius, juos ir prašantis priteisti iš civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties kaltai nesudariusios (privalomojo draudimo įstatymo 4 str.) ir kartu kaip darbdavio atsakingos už žalą atsakovės, remdamasis privalomojo draudimo įstatymo 23 str. nustatyta atgręžtinio reikalavimo (regreso) teise. Ieškovas dar iki ginčo teisme pradėjimo pateikė atsakovei reikalavimą grąžinti jam Prancūzijos draudikų biurui kompensuotą draudimo išmoką, tačiau atsakovė reikalavimo neįvykdė. Kadangi ieškovo duomenimis autoavarija įvyko 2013-04-23 ryte apie 9 val., o atsakovės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis įsigaliojo tik tos pačios dienos 11.30 val., ieškovas laikosi pozicijos, jog atsakovė draudiminės apsaugos dėl žalos atlyginimo neturėjo ir yra tinkama atsakovė šioje byloje, o pastarosios atsikirtimų ieškiniui argumentas dėl netinkamo atsakovo esantis nepagrįstas, be to, transporto priemonės valdytojas ir jo civilinės atsakomybės draudikas žalos patyrusio nukentėjusiojo teises perėmusiam subrogacijos pagrindu ieškovui turi atsakyti solidariai, t.y. jis turintis teisę reikalauti jos atlyginimo tiek iš abiejų, tiek iš bet kurio jų vieno. Abipusė (priešinė) transporto priemonių valdytojų (jų civilinės atsakomybės draudikų) prievolė atlyginti vienas kitam atsiradusią avarijos pasekmėje turtinę žalą išimtinai tai padaryti kompetentingo biuro buvo nustatyta pagal Prancūzijos teisę – autoavarijose padarytų žalų administravimo taisykles, apibrėžtas specialiame „Badinter“ įstatyme, 4 str., todėl atsakovės atsikirtimų ieškiniui argumentas, kad neįrodyti žalai atsirasti trečiojo asmens P. K. neteisėti veiksmai, kaip būtina deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga pagal Lietuvos teisę, taip pat esantis nepagrįstas. Taip pat nepagrįsti ir atsakovės atsikirtimų ieškiniui argumentai, kad buvo praleistas Lietuvos teisėje nustatytas 1 m. senaties atgręžtiniam reikalavimui (ieškiniui) pareikšti terminas, nes tai neatitinka tikrovės, o taip pat, kad nėra pagrįstas prašomos kompensuoti draudimo išmokos mokėjimo faktas ir jos dydis, mat išmokos faktą patvirtino ją gavęs E. G., o išmokos dydžio pagrįstumą – ekspertinis automobilio atstatymo į iki avarijos buvusią būklę kaštų vertinimas bei faktiškai tam patirtų išlaidų sąskaita-faktūra bei kt., kas buvo vertinta pagal avarijos vietos valstybės teisę, papildomos žalos administravimo išlaidos paskaičiuotos taip pat remiantis Prancūzijos teise. Atsakovė jo, ieškovo, pateiktų bylon įrodymų dėl žalos fakto ir dydžio nenuneigė ir priešingas aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų į šią bylą nepateikė.

Atsiliepimas

2.2. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje atsakovė per savo atstovą paaiškino, jog atsakovė su ieškiniu visiškai nesutinka ir prašanti jį atmesti. Pirma, atsakovė nesutinkanti, kad jos valdomo ir trečiojo asmens P. K. vairuoto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė autoavarijos metu nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ avarijos dieną išduotas draudimo polisas, atsakovės įsitikinimu, autoįvykio momentu galiojo - pareigą sudaryti draudimo sutartį ji buvo tinkamai įvykdžiusi, jos duomenimis avarija įvyko apie 14 val., o sutartis įsigaliojo nuo 11.30 val. Antra, ieškovas nepateikė ir byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų spręsti, kad dėl autoavarijos kilimo ir žalos atsiradimo yra bent kokia tai dalimi kaltas (vienas ar mišriai, abipusiai su antrojo avarijoje dalyvavusio automobilio vairuotoja) trečiasis asmuo P. K., neįrodyti jokie galimi jo kaip neteisėti veiksmai, kurie būtų susiję su žalos atsiradimu, pats trečiasis asmuo nuo pat autoavarijos momento neigė savo atsakomybę už ją, jau deklaracijoje pažymėdamas, jog jis nesąs kaltas dėl jos kilimo, antrosios deklaraciją pildžiusios ir pasirašiusios vairuotojos priešinių pareiškimų nėra nei deklaracijoje, nei kitoje bylos medžiagoje. Trečia, atsakovė nesutinkanti ir su reikalaujamos kompensuoti žalos išmokėjimo nukentėjusiam faktu bei jos dydžiu, ji laikosi pozicijos, kad byloje nėra patikimų duomenų, kad E. G. tikrovėje buvo aplamai išmokėta draudimo išmoka ir kada, taip pat, kad ginčo avarijos metu buvo padaryti tokio mąsto automobilio sugadinimai ir kad E. G. automobilį apskritai buvo ekonomiškai tikslinga remontuoti (atstatinėti), kad buvo įvertintas keistų automobilio detalių, mazgų nusidėvėjimas bei kt. kriterijai ir žala apskaičiuota teisingai atsakovės atžvilgiu.

2.3. Trečiasis asmuo P. K. paaiškino, kad pripažįstantis faktus, jog avarijos metu vairavo minėtą aukščiau atsakovės automobilį (automobilvežį), kad sankryžoje atliko manevrą, sukdamas šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje dešinėn, kaip tai pavaizduota eismo įvykio deklaracijoje, taip pat patvirtinantis, kad ten pat yra teisingai pažymėtas ir „Renault Laguna III“ automobilio manevravimas avarijos vietoje (posūkis dešinėn iš dešiniojo krašto), tačiau jis laikantis save visiškai nekaltu, jo vertinimu dėl transporto priemonių susidūrimo buvo kalta tik pati „Renault Laguna III“ automobilio vairuotoja, neįvertinusi savojo posūkio manevro saugumo, kelio pločio į dešinį šoną jam įvykdyti nepakankamumo, dėl ko manevro metu ir atsitrenkusi į jo automobilio priekabos dešinį šoną. Jis eismo įvykio deklaracijoje pats užrašęs, kad nesantis kaltas dėl jo. Jis nežinantis ir negalintis pasakyti, ar manevro (posūkio dešinėn) metu kokia tai dalis jo vairuoto sąstato (automobilio su priekaba) neišvažiavo į pirmąją E. G. važiuotą eismo juostą ir nesudarė jai kliūties, tačiau jis teigiantis, kad posūkio manevrą pradėjęs anksčiau nei E. G., todėl ši turėjusi jį praleisti. Automobilio „Renault Laguna III“ apgadinimai nebuvo dideli, todėl jis manantis, kad prašoma kompensuoti draudimo išmoka yra pernelyg didelė, nors detaliau šio automobilio apgadinimų netyrinėjęs. Kuris iš vairuotojų pirmasis pildė savąją deklaracijos dalį ir pasirašė neprisimenantis, jis prancūzų kalbos nemokėjo, su E. G. komunikavo tik gestais, ar ši supratusi jo pareiškimą dėl nekaltumo, nežinantis, atvykusi eismo saugumui užtikrinti policija tyrimo neatliko, tik patarė dėl deklaracijos užpildymo. Iš Lietuvos į komandiruotę turėjo išvykti mažiausiai prieš 3-4 paras iki autoavarijos, ar išvykdamas iš darbdavio gavo civilinės atsakomybės draudimo polisą ar kaip kitaip sužinojo jo duomenis savo įrašams eismo įvykio deklaracijoje neprisimenantis. Kokiu laiku įvyko autoavarija teigia šiuo metu jau neprisimenantis, tačiau pamena, jog po komandiruotės rašė paaiškinimą darbdaviui dėl autoavarijos aplinkybių ir nurodė avarijos laiką teisingai, todėl avarija turėjo įvykti apie 14 val., procedūros vietoje iki nuvažiavimo iš avarijos vietos užtruko apie 2-3 val.

2.4. Trečiasis asmuo AAS„BTA Baltic Insurance Company“ pareiškė atsiliepime į ieškinį bei per atstovą teismo posėdyje paaiškino, jog avarijos dieną sudaryta su atsakove trečiojo asmens P. K. vairuoto automobilio valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis įsigaliojo avarijos dienos 11.30 val., kaip ir nurodyta sutarties tekste, o pati avarija jos duomenimis, patvirtintais tiek žalą sureguliavusios kompanijos MATMUT, tiek nukentėjusios draudiko MACIF, tiek kompanijos „InterEurope AG“ Europos teisės tarnybos, įvyko anksčiau – apie 8.30-9.00 val. laiku, taigi jos, trečiojo asmens, draudiminė apsauga dar negaliojo ir draudikas neturintis prievolės atlyginti, kompensuoti jokią dalį dėl avarijos atsiradusios žalos. Duomenų apie jokį kitokį avarijos laiką iš Prancūzijos nėra, o apie kitą avarijos laiką pareiškęs trečiasis asmuo P. K. yra tiesiogiai suinteresuotas byla asmuo, todėl jo pareiškimas nėra patikimas ir nepaneigia rašytinių duomenų, kuriais jie remiasi. Paskutinė prieš ginčo draudimo sutartį galiojusi to paties automobilio draudimo sutartis buvo iš anksčiau (2013-02-15) nutraukta. Ginčo draudimo sutartis turėjo būti sudaryta jau įvykus avarijai, ko kompanija dar nežinojo, bet žinojo nesąžiningai elgusis ir labai skubiai sutartį sudariusi atsakovė, tai turėjo įvykti tarp 9.00 ir 11.30 val., ko tiksliau nustatyti kompanija vidinių galimybių po tiek laiko neturi. Trečiojo asmens nuomone byloje pakanka patikimų duomenų tiek dėl žalos (draudimo išmokos) fakto, tiek dėl jos dydžio, todėl abejonių dėl to jiems nėra. Žalą administravęs draudikas (įgaliota įmonė) prievolę atlyginti žalą tarp valdytojų neprivalėjo paskirstyti būtent taip, kaip pareiškė trečiasis asmuo P. K. ir pageidauja atsakovė – žala sureguliuojama, įvertinus visus tam reikšmingus duomenis, visų suinteresuotų tuo asmenų pareiškimus ir kt. Trečiasis asmuo sutinka, kad žalos patyrusiam nukentėjusiam ar jo teises perėmusiam asmeniui padidinto pavojaus šaltinio valdytojas ir jo civilinės atsakomybės draudikas pagal Lietuvos teisę ir jos taikymo praktiką atsako solidariai (bendrai), todėl reikalavimas atlyginti, kompensuoti žalą gali būti reiškiamas tiek jiems abiems kartu, tiek bet kuriam vienam.

3. Teismo nustatytos bylos aplinkybės.

(S)

Išklausęs teismo posėdyje atsakovės atstovą, trečiuosius asmenis (atstovę), ištyręs ieškovo rašytinius paaiškinimus ieškinio pareiškime bei dispozityviai teiktus papildomai, taip pat ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus (žalos administravimo medžiagą iš Prancūzijos draudikų biuro, ieškovo žalų administravimo departamento išvadas, žalą Prancūzijoje administravusios įmonės MATMUT papildomus rašytinius pranešimus ir paaiškinimus ieškovei, trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ susirašinėjimo su „InterEurope AG“ teisės tarnyba dokumentus, Prancūzijos Badinterio įstatymą ir jo taikymo praktiką bei ir kt.), teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes :

3.1. 2013-04-23 Prancūzijoje St. Fort Port de Herriot vietovėje trečiasis asmuo P. K., dirbdamas pas atsakovę vairuotoju ir atlikdamas darbo funkciją, vairuodamas AB „SEB lizingas“ priklausantį atsakovės naudojamą lizingo sutarties pagrindu vilkiką „Iveco AT190S43“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilvežį), šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje išoriniu (kairiuoju) eismo juostos kraštu suko dešinėn iš Seymarel bulvaro į Sembat gatvę. Tuo pačiu metu tokį patį posūkio į dešinę manevrą atliko tik vidiniu (dešiniuoju) eismo juostos kraštu (P. K. vairuojamam automobiliui iš dešinės) P. J., vairuodama E. G. priklausantį automobilį „Renaul Laguna III“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliai posūkyje neišsiteko saugiu atstumu ir atsitrenkė vienas į kitą, buvo apgadintas automobilio „Renault“ kairysis šonas, o vilkiko priekabos dešinys šonas. Policijos tyrimas dėl šio autoįvykio nebuvo atliekamas, jo dalyviai P. K. ir P. J. 2013-04-23 (avarijos ir (ar) dokumento užpildymo laikas nenurodytas) užpildė eismo įvykio deklaraciją Nr. 131770922, 2013-04-29 užregistruotą Komunos tarnybos ORGA-GPCD-5. Deklaracijoje vairuotojas P. K. raštu nurodė, kad jis dėl avarijos nėra kaltas, vairuotoja P. J. pareiškimo šiuo klausimu dokumente nepadarė (b. l. 36-37, 137-138, 1 tome).

3.2. Prancūzijos draudikų biuro paskirta žalai sureguliuoti šios asociacijos narė draudimo kompanija MATMUT, įvertinusi žalos reguliavimo byloje gautus duomenis, įskaitant antrosios vairuotojos P. J. pareiškimus, priėmė sprendimą taikyti Prancūzijos specialaus Badinterio įstatymo 4 straipsnio taisyklę dėl abipusio (priešinio) žalos atlyginimo, t.y. kad atsakovė ar jos civilinės atsakomybės draudikas turi atlyginti žalą, padarytą automobiliui „Renault“, o pastarojo civilinės atsakomybės draudikas įmonė MACIF – atlyginti padarytą žalą atsakovės automobiliui. Sprendimas dėl abipusio įstatymo 4 str. taikymo buvo pagrįstas aplinkybėmis, kad vairuotojų pareiškimai dėl autoavarijos mechanizmo ir kaltės nesutapo, nė viena iš šalių negali įrodyti kitos šalies kaltės, kuri ribotų ar panaikintų šio teisę į kompensaciją (b. l. 15-16, 95-134, 1 tome). Atsakovė pastarojo MATMUT sprendimo neginčijo, jį realizavo kreipdamasi dėl patirtos žalos atlyginimo į automobilio „Renault“ valdytojo civilinės atsakomybės draudiko įgaliotą atstovą Lietuvoje draudimo kompaniją „Ergo Lietuva“ (b. l. 92, 1 tome).

3.3. 2015-02-09 automobilio „Renault Laguna III“ savininkas E. G. patvirtino iš bendrovės MACIF gavęs 5078,08 Eur draudimo išmoką kaip dėl avarijos patirtos žalos atlyginimą, išmoką išmokėjusi MACIF 2015-02-09 pateikė atgręžtinį reikalavimą kompensuoti išmoką Prancūzijos draudikų biuro įgaliotiniui bendrovei MATMUT, pastaroji 2015-02-23 reikalavimą patenkino ir sumokėjo MACIF, o Prancūzijos draudikų biuras 2015-10-14 kompensavo MATMUT tokią pačią pinigų sumą (b. l. 11-15, 28-35, 1 tome; 125-128, 2 tome; 33-34, 3 tome).

3.4. 2015-03-09 Prancūzijos draudikų biuras pateikė reikalavimą ieškovui kompensuoti draudimo išmoką nukentėjusiajam, taip pat administravimo mokestį – 761,72 Eur, remiantis Biurų Tarybos vidaus nuostatų 5 straipsniu (nenustatytas atsakovės automobilio civilinės atsakomybės draudikas), viso – 5839,80 Eur (b. l. 9-10, 1 tome).

3.5. Pagal Biurų Tarybos vidaus nuostatų 5 straipsnį ieškovas Prancūzijos draudikų biuro reikalavimą patenkino – 2015-08-10 tarptautiniu lėšų pervedimu sumokėjo jam 5839,80 Eur (b. l. 38-39, 42, 1 tome).

3.6. Po kompensacijos pervedimo Prancūzijos draudikų biurui, 2015-10-29 ieškovė pateikė rašytinę pretenziją (atgręžtinį reikalavimą) atsakovei dėl patirtų nuostolių atlyginimo remiantis privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. (b. l. 43, 1 tome), tačiau atsakovė jos netenkino, 2016-04-15 ieškovė kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu (b. l. 4-6, 1 tome).

4. Teismo išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.

Byloje yra kilęs ginčas dėl : trečiojo asmens P. K. kaltės, kaip atsakovės civilinės atsakomybės privalomos sąlygos, ir jo veiksmų (neveikimo) priežastinio ryšio su kilusia žala (1), ieškovės atlygintos (kompensuotos) dėl autoavarijos žalos apimties ir dydžio pagrįstumo (2), dėl sutrumpinto 1 m. senaties atgręžtiniams (regresiniams) reikalavimams reikšti termino praleidimo ir to teisinių pasekmių (3), atsakovės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties su trečiuoju asmeniu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ galiojimo ir šio draudiko pareigos mokėti ieškovui draudimo išmoką - atsakovo byloje (ne)tinkamumo (4).

4.1. Dėl trečiojo asmens P. K. kaltės, kaip atsakovės civilinės atsakomybės privalomos sąlygos, ir jo veiksmų (neveikimo) priežastinio ryšio su kilusia žala.

Kaip minėta aukščiau, atsakovės automobilį vairavęs trečiasis asmuo P. K. nepripažįsta, kad yra bent kokia tai dalimi (mišriai, abipusiai su antrojo automobiliu vairuotoja) kaltas dėl autoavarijos kilimo ir žalos atsiradimo, o pati atsakovė laikosi pozicijos, kaip teismo ji suprantama, kad dėl žalos automobiliui „Renault Laguna III“ atsiradimo yra kalta tik viena pati nukentėjusio automobilio vairuotoja P. J. Žalos reguliavimo byloje taikytos abipusės (abiejų vairuotojų) kaltės dėl avarijos kilimo ir žalos atsiradimo atsakovė nepripažįstanti. Su tokia atsakovės ir tuo labiau trečiojo asmens pozicija teismas nesutinka, nes jų argumentai nepagrįsti.

4.1.1. Kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, įvykus draudiminiam įvykiui užsienio valstybėje, pagal Biurų vidaus nuostatus žala yra administruojama pagal avarijos valstybės biurų tarybos narės nacionalinę teisę, taigi ir atsakingas už žalos atlyginimą asmuo bei jo prievolės apimtis nustatoma pagal tos valstybės, šiuo atveju Prancūzijos, teisinį reguliavimą. Ieškovas savo pozicijai, kad atsakovė pagal Prancūzijos teisę yra atsakinga už avarijoje automobiliui „Renault Laguna III“ padarytos žalos atlyginimą pagrįsti byloje pateikė žalą administravusios įmonės „MATMUT argumentuotą sprendimą dėl specialiojo Badinterio įstatymo 4 str. taisyklės (priešinio žalų atlyginimo) taikymo, taip pat oficialaus šio įstatymo taisyklių aiškinimo šaltinį bei juo paremtos Prancūzijos teismų praktikos pavyzdžius. Teismo vertinimu, šių duomenų visuma pakankama išvadai, jog žalos sureguliavimo metu buvo pagrįstas pagrindas Badinterio įstatymo 4 str. abipusiam taikymui. Tai, kad trečiasis asmuo P. K. nuo pat eismo įvykio deklaracijos užpildymo laikė save nekaltu dėl avarijos kilimo ir žalos atsiradimo, nešalina ir nepaneigia jo prievolės pagal Prancūzijos teisę atlyginti patirtą žalą antrajam automobiliui, mat neigdamas savo kaltę dėl avarijos ir atsakomybę už žalą trečiasis asmuo tuo pačiu kartu negali įrodyti antrosios vairuotojos P. J. kaltės, kaip pagrindo riboti jos teisę į žalos atlyginimą ar netgi šią teisę panaikinti. Kaip matoma iš MATMUT medžiagos vairuotojos P. J. pareiškimai šiais klausimais priešingi pareiškimams P. K., o kitų patikimų duomenų šiam ginčijamam klausimui spręsti kitaip žalą sureguliavęs draudikas negavo ir neturėjo, tokių nėra ir teismo byloje. Neabejotinai svarbi ir kita dalis Prancūzijos teisinio reguliavimo, susijusi su faktų įrodinėjimu - ieškovo pateikti ieškiniui pagrįsti dokumentai, Prancūzijos draudikų biuro ir jo įgaliotinio kompanijos MATMUT rašytiniai paaiškinimai, pranešimai, pažymos, yra prima facie įrodymai, kuriuos neleidžiama nuginčyti fizinių asmenų paaiškinimais, taigi ir trečiojo asmens P. K.. Teismas atskirai sprendžia pažymėti ir paskutinįjį iš reikšmingiausių teismo vertinimu Prancūzijos ginčo teisinio santykio reguliavimo aspektą, kuris nustato beveik automatišką prievolę mokėti kompensaciją tokiu kaip šis atveju – Badinterio įstatymo 4 str. taikymo teismų praktikoje aiškinime padaryta išvada, kad šio įstatymo ir teismų praktikos nuostatų poveikis yra tai, kad eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas (jo darbdavys, draudikas) privalo išmokėti kompensaciją kitam įvykyje dalyvavusiam ir nekaltu pripažintam (kai nenustatomos aplinkybės, neįrodoma kaltė – galioja nekaltumo prezumpcija) vairuotojui, netgi jeigu jis mano, kad jis nepadarė jokio nusižengimo. Bet kartu jis pats gali pateikti ieškinį, norėdamas gauti kompensaciją iš šio vairuotojo, kuri bus įvertinta pagal jo elgesį (b. l. 104, 1 tome).

4.1.2. Kadangi ieškovas regresinio reikalavimo teisę įgyvendina pagal Lietuvos teisę, yra svarbi ir Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 6.251 str. 2 d. nuostata, kad negali būti mažinamas atlygintinos (kompensuotinos) žalos dydis, jeigu jis yra mažesnis už draudimo sumą, kuria kaltininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti pravalomai apdrausta (šiuo atveju 500.000 eurų). Būtent todėl teismų praktikoje tokiais atvejais nėra mažinama atlygintinų ieškovui nuostolių suma remiantis aplinkybėmis, susijusiomis su pripažįstamo atsakingu už žalą asmens turtine padėtimi, jo kaltės laipsniu esant mišriai (abipusei) kaltei, santykiais su žalos patyrusiu nukentėjusiu asmeniu ir pan.

4.1.3. Patikrinęs ieškovo pateiktus duomenis dėl autoavarijos aplinkybių, jos kaltininko (-ų) ir atsakingo (-ų) už žalą, padarytą automobiliui „Renault“, asmens (-ų) nustatymo, teismas konstatuoja, jog šie duomenys atitinka Lietuvos Respublikos CPK (toliau - CPK) 177 str. leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, tarpusavyje nėra prieštaringi, yra pakankamai nuoseklūs ir išsamūs, todėl teismo pripažįstami tinkamais.

4.1.4. Kaltė civilinėje atsakomybėje, tame tarpe ir dėl žalos atlyginimo, savo turiniu nėra tapati (vienoda) su kalte, kaip ji yra apibrėžta ir suprantama viešojoje teisėje, taigi ir kelių eismo taisyklėse. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti suvokiama kaip asmens elgesio objektyvus neatitikimas reikiamam apdairumui ir rūpestingumui, kuris buvo būtinas konkrečiose aplinkybėse, kad asmuo nepadarytų žalos. Ginčo situacijoje atsakovės darbuotojas, trečiasis asmuo P. K. eismo įvykio metu rengėsi ir atliko dešinio posūkio reguliuojamoje viešų gatvių sankryžoje manevrą, tuo pačiu metu ir ta pačia kryptimi kaip ir automobilio „Renault“ vairuotoja ,ir tai yra objektyvu. Abiejų kelių transporto priemonių padėtis sąlygojo tai, kad jų abiejų vairuotojai, ypač P. K. dėl keliskart didesnių jo transporto priemonės gabaritų, privalėjo įsitikinti tuo, jog iš tikrųjų manevruoja nurodytu būdu visiškai greta vienas kito, o tai padarę, privalėjo elgtis pagal Prancūzijos Greitkelių kodekso (b. l. 104, 1 tome) nurodymus – įsitikinti, kad jų kiekvieno manevras nekelia pavojaus eismo saugumui ir jie abu įstengs kiekvienas savo manevrą saugiai užbaigti. Žalą administravusio draudiko nustatyta, kad objektyviai tiek P. K., tiek antroji vairuotoja P. J. to nepadarė, vadinasi, jie abu , taigi ir P. K., nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi. Teigdama, kad jos darbuotojas P. K. jokio Prancūzijos teisės pažeidimo nepadarė ir yra nekaltas dėl avarijos kilimo bei žalos atsiradimo, o yra kalta ir atsakinga tik viena vairuotoja P. J., atsakovė privalo tokias aplinkybes, kuriomis remiasi, įrodyti (CPK 178 str., Prancūzijos Badinterio įstatymo 4 str.). Tik įrodžius tokias aplinkybes, būtų galima pagrįstai svarstyti, ar P. K. kaltės dalies ir atsakomybės už žalą nepašalina automobilio „Renault“ vairuotojos veiksmai, už kuriuos P. K. neatsako, arba yra kitos pagal Prancūzijos teisę jo atsakomybę šalinančios aplinkybės (b. l. 108, 1 tome). Būtent trečiojo asmens P. K. atsakomybę (žalos atlyginimo prievolę) už automobiliui „Renault“ padarytą žalą įrodančius duomenis dėl eismo įvykio ir žalos ieškovas pateikė, tai atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose (2000-06-16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 27, punktas Nr. 10), o atsakovė, kaip skolininkė žalos atlyginimo prievolėje, neįrodė savo nekaltumo ir įstatyminės savo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, kaltės prezumpcijos nenuginčijo, todėl kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, priešingai nei teigia atsakovė, bylos duomenys pagrindžia pakankamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-13 nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-730/2002).

4.2. Dėl ieškovės atlygintos (kompensuotos) dėl autoavarijos fakto žalos apimties ir dydžio pagrįstumo.

Šioje bylos dalyje atsakovė ieškiniui atsikerta aplinkybėmis, kad : a) trečiojo asmens P. K. tvirtinimu automobilio „Renault“ apgadinimai nebuvę dideli, todėl prašoma kompensuoti žala yra nepagrįsta ir pernelyg didelė, b) į žalą apskaičiuotų kaip keistinų automobilio detalių apgadinimų ir jų pakeitimo ir kt. remonto darbų poreikio nepatvirtina bylos duomenys, išskyrus atsakovei neaiškią eksperto ataskaitą (nėra užfiksuoti objektyvia forma (foto, video ir pan.), c) vertinant žalą automobiliui „Renault“ nebuvo atsižvelgta į pakeistų apgadintų detalių faktinį nusidėvėjimą iki jų sugadinimo ir atitinkamai nemažinta žalos dydis ir draudimo išmoka, d) atsakovei neaišku kokiu pagrindu į žalą automobiliui buvo paskaičiuota kompensacija už negalėjimą naudotis automobiliu (jo prastovą - išlaidas pakaitiniam automobiliui).

4.2.1. Dėl kompensuotinos draudimo išmokos (automobiliui „Renault“ padarytos žalos) dydžio pagrįstumo (a). Kaip automobiliui „Renault“ avarijos metu padarytos žalos ir draudimo išmokos dydį pagrindžiančius duomenis ieškovas bylon pateikęs 2013-04-25 įmonės „Europe Expertises“ žalų eksperto ataskaitą (b. l. 17-25, 1 tome), 2013-05-06 kėbulų remonto dirbtuvių „La carrosserie fayolle“ sąskaita-faktūra Nr. 7849 (b. l. 29-32, 3 tome). Preliminariai vertinęs automobilio atstatymo į padėtį, buvusią iki avarijos, kaštus, ekspertas automobilio remonto išlaidas (žalos dydį) nustatė 5028,08 Eur su PVM, kadangi automobilis buvo realiai suremontuotas, šiuos darbus atlikusi įmonė apmokėjimui išrašė sąskaitą už 5051,04 Eur, taigi, skirtumas labai nežymus, atlygintina žala nustatyta pagal atsakovei palankesnį eksperto vertinimą. Šiuos duomenis teismas laiko pakankamais atlygintinos žalos dydžiui pagrįsti, kurių subjektyvus suinteresuoto bylos proceso baigtimi trečiojo asmens P. K. vertinimas, paremtas tik išoriniu įspūdžiu, nepaneigia. Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės abejonę, ar šį automobilį išviso ekonomiškai buvo racionalu remontuoti, kadangi minėtos eksperto ataskaitos eilutėse „Techniniu požiūriu pataisoma transporto priemonė“ ir „Ekonominiu požiūriu pataisoma transporto priemonė“ pažymėta „Taip“, teismas neturi pagrindo abejoti kompetentingo Prancūzijoje dėl to spręsti asmens išvada, atsižvelgiant ir į tai, kad apgadintas automobilis avarijos metu buvo tik maždaug 4,5 m. senumo (apynaujis).

4.2.2. Dėl eksperto išvadų aiškumo ir į žalą apskaičiuotų kaip keistinų automobilio detalių apgadinimų ir jų pakeitimo darbų poreikio neužfiksavimo materialiose informacijos laikmenose (foto, video ir kt.) (b). Teismas sprendžia, jog šiuo atveju žalos turtui dydis remiantis Prancūzijos teise buvo nustatytas pagal visumą Prancūzijos draudikų biuro įgaliotinio gautų ir įvertintų duomenų : a) autoavarijose padarytos žalos turtui įvertinimo eksperto tyrimo medžiaga, kurioje fotonuotraukos, vaizdo įrašai ir pan. priedai gali būti tik sudedamoji tokios medžiagos dalis, neturinti išankstinės ir kokios tai padidintos reikšmės kitų duomenų atžvilgiu, b) automobilio remontą atlikusios specializuotos įmonės (autoserviso) detalizuota sąskaita, patvirtinančia kokios detalės, mazgai buvo pakeisti, kokie jų keitimo ir kitokio remonto darbai buvo atlikti. Sulyginus tarpusavyje eksperto sąmatą ir autoserviso sąskaitą nėra reikšmingų skirtumų, be to, kaip teismo jau minėta aukščiau, atlygintinos žalos dydis nustatytas pagal atsakovei palankesnį (mažesnįjį) eksperto vertinimo dydį. Todėl teismas, patikrinęs ieškovo pateiktus bylon žalos turtui nustatymo dokumentus, sprendžia, kad vien tik ta aplinkybė, jog automobilio „Renault“ apgadinimai nebuvo užfiksuoti fotonuotraukose, vaizdo įrašuose ar pan. laikmenose nepaneigia visumos kitų aukščiau aptartų žalos nustatymo duomenų ir neduoda pagrindo abejoti jų teisingumu, juos laikyti nepakankamais, nepatikimais ir pan. Atsakovės argumentas dėl eksperto ataskaitos neaiškumo aplamai niekuo nėra pagrįstas.

4.2.3. Dėl (ne)atsižvelgimo vertinant žalą automobiliui „Renault“ į pakeistų apgadintų jo detalių faktinį nusidėvėjimą, buvusį iki jų sugadinimo, avarijos (c). Ieškovo į bylą pateiktoje automobiliui „Renault“ padarytos žalos nustatymo eksperto „Europe Expertises“ išvadoje Nr. 1317709220301 15 proc. nusidėvėjimas pritaikytas tik priekinei kairės pusės padangai (b. l. 20, 1 tome). Kitoms keistinomis pripažintoms detalėms (mazgams) toks nusidėvėjimas netaikytas ir atlygintina žala nemažinta, įmonės MATMUT 2016-12-06 ieškovui papildomai pateiktoje pažymoje (oficialus rašytinis įrodymas; b. l. 129-132, 2 tome) išaiškinta, jog Prancūzijos teisės aktai nenumato nusidėvėjimo skaičiavimo kitoms (ne padangoms) detalėms, pagal Prancūzijos teisinį reguliavimą svarbu, ar ekonominiu požiūriu yra tikslinga automobilį remontuoti (atstatinėti), o tai priklauso ir nuo faktinio nusidėvėjimo (realiosios vertės rinkoje) kriterijaus, iš ko seka, jog faktiškai, kad ir netiesiogiai, į automobilio nusidėvėjimą sureguliuojant žalą yra atsižvelgiama. Kadangi žala administruojama ir draudimo išmoka mokama išimtinai pagal avarijos vietos valstybės teisę, atsakovės pastarasis argumentas pripažįstamas nepagrįstu. Būtina atkreipti dėmesį ir į aplinkybę, jog žala buvo vertinama ir realiai šalinta naudotomis (ne naujomis) detalėmis, išskyrus užpakalinį kairės pusės sparną, kurio kaina nesudaro nei pusės keistų detalių bendros vertės, automobilis buvęs apynaujis (maždaug 4,5 metų), normaliomis eksploatavimo sąlygomis kėbulo išorės nusidėvėjimas paprastai būna minimalus, dauguma gamintojų tokiam laikui (iki 5 ar netgi 7 metų) teikia garantijas automobilių kėbulams (Kėbulų remonto dirbtuvių „la carroserie fayolle“ sąskaitos-faktūros Nr. 7849, eilutės Nr. 1-4 ir 5; b. l. 29-30, 3 tome). Todėl jau vien dėl to šioje bylos dalyje atsakovės atsikirtimai yra aiškiai nepagrįsti, todėl atmestini.

4.2.4. Dėl pagrindo į žalą automobiliui „Renault“ įskaičiuoti kompensaciją už negalėjimą kurį laiką naudotis šiuo automobiliu – prastovą, išlaidas pakaitiniam automobiliui (d). Teismo siūlymu ir ieškovo prašymu žalą administravusi įmonė MATMUT pateikė į bylą aukščiau jau minėtą 2016-12-06 pažymą (oficialus rašytinis įrodymas; b. l. 129-132, 2 tome) su Prancūzijos teisės – 2007-06-28 Tarptautinio eismo komisijos rekomendacijų, turinio paaiškinimais ir konkrečia praktika (b. l. 133-138, 2 tome). Šiuose dokumentuose išaiškinta, kad pagal paminėtą Prancūzijos teisę tais atvejais, kai nėra sąskaitos-faktūros už pakaitinio automobilio faktinę nuomą laikotarpiui, kol bus suremontuotas avarijon patekęs nukentėjęs automobilis, žala dėl negalėjimo naudotis automobiliu atlyginama fiksuotu tarifu – po 10 Eur už vieną prastovos dieną. Tiek eksperto ataskaitos, tiek kėbulų remonto įmonės sąskaitos faktūros duomenimis automobilio „Renault“ remontas truko 5 dienas, todėl, teismo vertinimu, visiškai pagrįstai į atlygintinos žalos (draudimo išmokos) dydį buvo įtraukta 50 Eur (5 d.x10 Eur) kompensacija „už prastovą“ (b. l. 27, 1 tome). Teismas sprendžia, kad ši dalis žalos buvo sureguliuota laikantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą Prancūzijoje reglamentuojančių teisė aktų reikalavimų, o atsakovės abejonės neturi faktinio pagrindo.

4.2.5. Apibendrindamas teismas dar pažymi, kad ieškovas byloje įrodinėjo autoavarijoje padarytos žalos turtui apimtis, sudėtį ir piniginį įvertinimą, o rungtyniniame ir lygiateisiškumu pagrįstame procese dalyvavusi atsakovė tai galėjo nuneigti dispozityviai pateikdama į teismo bylą priešingus įrodymus (CPK 12, 13, 17, 178 str. str.). Vienos ginčo pusės parengti (perimti subrogacijos pagrindu) ir pateikti teismui įrodymai dėl nuostolių dydžio teisiniu požiūriu yra tinkami ir gali būti nuneigiami kitais leistinais civiliniame procese įrodymais, o ne atmetami vien tik dėl to, kad atsakingas už žalą asmuo nedalyvavo žalos sureguliavime. Atsakovės abejonės, nesutikimas su žalos dydžiu savaime nėra pagrindas teismui nesivadovauti ieškovo pateiktais ir teismo patikrintais įrodymais dėl žalos apimties ir dydžio. Pati atsakovė turėjo galimybę procese pasinaudoti įrodinėjimo teise, aktyviai dalyvauti ginčo sureguliavime tiek iki jo persikėlimo į teismą, tiek ir vykstant teisminiam procesui, ką beje teismas pasirengimo stadijoje, paskirstydamas įrodinėjimo naštą tarp šalių, ne kartą ir siūlė, tačiau savo įrodinėjimo pareigas šioje bylos dalyje vykdė aiškiai netinkamai, procese iš esmės buvo pasyvi, todėl privalo prisiimti ir tokio procesinio elgesio pasekmes - kad ieškovo pateikti įrodymai pripažįstami tinkamais leistinumo požiūriu, pakankamais ir patikimais, nes juos paneigiančių duomenų byloje tiesiog nėra. Būtent taip analogiškose ar labai panašiose procesinėse situacijose šios kategorijos bylose buvo spręsta ir aukštesniųjų teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, 2002-05-13 nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-730/2002, Lietuvos Apeliacinio teismo 2012-10-18 nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-491/2012, Kauno apygardos teismo 2013-12-18 nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-1913-480/2013, 2014-04-04 nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-618-555/2014, 2014-06-25 nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-834-657/2014).

4.3. Dėl sutrumpinto 1 m. senaties atgręžtiniams (regresiniams) reikalavimams reikšti termino praleidimo ir to teisinių pasekmių.

4.3.1 Tiek Lietuvos, tiek bylos duomenimis ir Prancūzijos teisė atgręžtiniams, taigi ir regresiniams, reikalavimams dėl žalos atlyginimo numato sutrumpintą 1 m. ieškinio senaties terminą, ieškinio senaties termino praleidimas pagal Lietuvos teisę yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju senaties terminas nebuvo praleistas, o pastarasis atsakovės atsikirtimų ieškiniui argumentas yra aiškiai nepagrįstas. Teismo jau buvo nustatyta aukščiau (punktai Nr. 3.3, 3.4), kad draudimo išmoka žalos patyrusiam nukentėjusiam E. G. buvo išmokėta iki 2015-02-09 (tiksli diena bylos dokumentuose nėra užfiksuota), t.y. nepraėjus 3 m. nuo žalos atsiradimo, nei išmoką nukentėjusiam mokėjusi įmonė MACIF, nei ją kompensavę atitinkamai MATMUT, o šiam – Prancūzijos draudikų biuras, nė vienas nuo žalos mokėjimo iki regresinio reikalavimo pareiškimo nepraleido 1 m. termino, jo nepraleido ir ieškovas (nuo žalos atlyginimo išmokėjimo (kompensavimo) iki ieškinio atsakovei pareiškimo teisme praėjo maždaug 8 mėn.).

4.4. Dėl atsakovės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties (toliau – ginčo sutarties) su trečiuoju asmeniu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ galiojimo ir šio draudiko pareigos mokėti ieškovui draudimo išmoką - atsakovo byloje (ne)tinkamumo.

Kaip jau minėta aukščiau, atsakovė šioje bylos dalyje nuo ieškinio ginasi aplinkybe, kad jos valdomas automobilvežis avarijos kilimo ir žalos atsiradimo momentu jau turėjo galiojančią trečiojo asmens išduotą tarptautinę motorinių transporto priemonių draudimo žaliąją kortelę, atsakovės tvirtinimu, jai trečiojo asmens draudimo sutartimi suteikta draudiminė apsauga galiojo, todėl nesą faktinio pagrindo ieškovo argumentui, jog atsakovės automobilis neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Su tokia atsakovės pozicija teismas nesutinka, nes jos argumentai nepagrįsti.

4.4.1. Pagal privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 dalies imperatyvą už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo nustatyta tvarka tuo atveju, kai transporto priemonė naudojama pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kaip ir yra nagrinėjamo ginčo atveju, yra atsakingas tokios transporto priemonės naudotojas, taigi, šiuo atveju būtent atsakovė. Pagal to paties straipsnio 3-iosios dalies imperatyvą, tokios lizinguojamos transporto priemonės naudotojui (privalomojo draudimo įstatymo požiūriu - valdytojui) nesudariusiam privalomojo draudimo sutarties, be jokių išimčių draudžiama tiek pačiam tokią transporto priemonę naudoti, tiek leisti ją naudoti kitam asmeniui. Teismas sprendžia, jog atsakovė, elgdamasi aiškiai nesąžiningai, kaltai pažeidė aptartus įstatymo imperatyvus, todėl iš specialaus privalomojo draudimo įstatymo būtent jai kyla civilinė atsakomybė - prievolė kompensuoti neapdraustu automobiliu padarytą avarijoje žalą automobiliui „Renault Laguna III“, su kurios atsiradimu atsakovės pareigos apdrausti neįvykdymas buvo tiesiogiai priežastingai susijęs, mat kaip tik ta aplinkybė, jog vilkikas nebuvo apdraustas, ir lėmė tai, kad reikalavimai dėl avarijos pasekmėje atsiradusios žalos automobiliui „Renault“ atlyginimo buvo pareikšti avarijos vietos valstybės – Prancūzijos draudikų biurui, kuris žalą atlygino draudimo išmokomis, o ieškovas pagal Biurų vidaus nuostatus jam išmokėtą nukentėjusiajam sumą kompensavo, taip patirdamas byloje reikalaujamus jam atlyginti nuostolius - jeigu būtų sudaryta ir galiojusi įstatymą atitinkanti draudimo sutartis, žalą būtų atlyginęs draudikas (šiuo atveju bylos trečiasis asmuo), o ne Prancūzijos draudikų biuras, draudimo išmokos kompensavimo pareiga (nuostoliai) ieškovei nebūtų atsiradę. Analogiškai spręsta ir aukštesnių teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2014-06-25 nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-834-657/2014, 2013-12-18 nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-1913-480/2013 ir kt.).

4.4.2. Nors tiesiogiai trečiajam nukentėjusiam asmeniui E. G. Prancūzijoje įvykusios avarijos metu žala buvo padaryta automobilvežį vairuojant trečiajam asmeniui P. K., kuris įprastomis aplinkybėmis pats būtų atsakingas už žalos atlyginimą automobilio „Renault“ savininkui, tačiau regreso teisę ieškovui įgyvendinant pagal nacionalinę teisę - privalomojo draudimo įstatymą, draudimo įstatymą, civilinį kodeksą ir kt., pagal CK 6.264 str. 1 ir 2 d. d., 6.270 str. 1 ir 2 d. d. nuostatas aptariamą žalą privalo atlyginti automobilio valdytojas ir jo darbdavys, t.y. atsakovė, be to, privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. normos nustato ieškovui teisę reikalauti ginčo nuostolių atlyginimo tiek iš atsakingo už žalos padarymą asmens P. K., tiek iš atsakovės, kaip pareigos sudaryti draudimo sutartį neįvykdžiusio asmens (solidari dviejų skolininkų atsakomybė), ieškovas pareikšdamas atgręžtinį reikalavimą vienai atsakovei, teismo vertinimu, tinkamai realizavo savo pažeistų teisių gynimą, nes turintis pasirinkimo teisę iš kurio skolininko reikalauti nuostolių atlyginimo, tai atitinka ir aukštesnių teismų praktiką (2012-10-18 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-491/2012).

4.4.3. Iš kokių bylos duomenų teismo visgi sprendžiama, kad avarijos kilimo ir žalos automobiliui „Renault“ atsiradimo momentu ginčo sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens (draudiko) dar nebuvo sudaryta ir dar negaliojo. Objektyviai ginčo avarijos laikas bylos medžiagoje nėra užfiksuotas, sprendžiant iš ieškovo pagal teismo siūlymą pateiktų pažymų iš Prancūzijos draudikų MACIF, MATMUT bei Prancūzijos draudikų biuro, objektyviai duomenimis avarijos laikas nėra užfiksuotas ir žalos sureguliavimo byloje. Tačiau, kaip teismo jau buvo minėta aukščiau, ieškovas iš tik ką vardintų trijų skirtingų oficialių šaltinių Prancūzijoje ir skirtingu laiku gavo bei pateikė į teismo bylą iš esmės vienodus automobilio „Renault“ savininko E. G. ir jo vairuotojos P. J. pareiškimus, kad avarija įvyko ryte maždaug 8.30 – 9.00 val., vairuotojai P. J. vykstant į darbą. Bylos duomenimis ginčo draudimo sutartis buvo sudaryta ir įsigaliojo sudarymo (apskaitymo trečiojo asmens – draudiko informacinėje sistemoje) momentu tą pačią avarijos dieną 11.30 val. (b. l. 76-77, 1 tome; b. l. 82, 2 tome), ginčo dėl to byloje nėra. Atsakovė teigdama, jog trečiojo asmens draudiminė apsauga žalos atsiradimo momentu galiojo, remiasi tokiais duomenimis – trečiojo asmens P. K. 2013-04-19 rašytiniu paaiškinimu savo darbdaviui (atsakovei), kuriame P. K. nurodęs avarijos laiką – 14 val. (b. l. 78, 1 tome) bei eismo įvykio deklaracija, kurioje jau įrašyta jos užpildymo momentu ginčo sutarties (draudimo poliso) duomenys (serija, numeris). Jau minėta, kad teigdamas avarijos laiką apie 9 val. (iki ginčo sutarties sudarymo ir draudiminės apsaugos pagal ją atsiradimo) trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, o pagal jo informaciją ir ieškovas remiasi E. G. ir P. J. pareiškimais, padarytais MACIF, MATMUT ir Prancūzijos draudikų biurui. Taigi, vairuotojų ir automobilių savininkų pareiškimai šiuo ginčo klausimu kardinaliai priešingi. Reikia sutikti su atsakovės argumentu, jog eismo įvykio deklaracijos užpildymo momentu ginčo draudimo sutartis jau turėjo būti sudaryta ir patvirtinta, nes kitaip P. K. nebūtų galėjęs įrašyti teisingų draudimo poliso serijos ir numerio. Visgi, vertindamas aptartus duomenis pagal tikimybių pusiausvyros principą, teismas sprendžia, jog visgi duomenys rodo didesnę tikimybę avariją įvykus rytą apie 9 val., o ne apie 14 val., kaip teigia trečiasis asmuo bei atsakovė. Teismas pirmiausiai atkreipia dėmesį, jog iš trečiojo asmens P. K. paaiškinimų teismui akivaizdu, jog į darbo komandiruotę jis buvo išsiųstas ir išvyko be vairuoto automobilio civilinės atsakomybės draudimo (išvyko mažiausiai 3-4 dienas iki avarijos), paskutinė ankstesnė jo vairuotam automobiliui draudimo sutartis buvo nutraukta pačios atsakovės prašymu beveik prieš 2 mėn., iš ko teismas sprendžia, kad atsakovė šiai darbo komandiruotei apdrausti šį automobilį neketino ir nesirengė. Iš to paties P. K. parodymų nustatyta ir tai, kad jis įvykus avarijai kontaktavo telefonu su darbdaviu (atsakove, jos įgaliotais asmenimis), pranešė apie avariją, tikėtina aptarė ir jos užfiksavimo detales, šiuo atveju tiek trečiajam asmeniui, tiek atsakovei iškart tapo žinoma, jog būtinas civilinės atsakomybės draudimas ir jo poliso duomenys įrašymui į eismo įvykio deklaraciją. Toliau vėlgi pagal tikimybių pusiausvyros kriterijų kur kas labiau, nei kad būtų priešingai, tikėtina, kad vos sužinojusi apie avariją, atsakovė labai skubiai kreipėsi į draudiką (trečiąjį asmenį) dėl ginčo draudimo sutarties sudarymo ir rūpinosi kuo greitesniu poliso duomenų gavimu (b. l. 81-82, 2 tome). Vos gavusi pastaruosius duomenis, juos telefonu perdavė trečiajam asmeniui P. K., o šis juos (poliso seriją ir numerį) įrašė į deklaraciją. Tai neprieštarauja visai byloje nustatytai įvykių po avarijos sekai, mat pats P. K. teismui patvirtino, jog nuo avarijos momento iki jo pasitraukimo iš jos vietos praėjo iki 3 val., kas tikint nukentėjusio E. G. ir jo automobilio vairuotojos P. J. pareiškimais apie avarijos laiką 9 val., būtų įvykę apie 12 val., iki tol atsakovei telefonu padiktuoti P. K. poliso serijos ir numerio skaitmenis laiko buvo daugiau nei pakankamai (maždaug pusė valandos).

4.4.4. Teismo vertinimu, būtina pabrėžti, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų sprendžiama, kad avarija įvyko po ginčo draudimo poliso įsigaliojimo ir atsakovės civilinei atsakomybei galiojo trečiojo asmens draudiminė apsauga, ieškovo ieškinio dėl nuostolių atlyginimo pareiškimą atsakovei reikėtų pripažinti tinkamu. Tokia išvada seka iš CK 6.6 str. 1, 2 d. d., 6.254 str. 1 d. reguliavime bei teisės doktrinoje ir teismų praktikoje įtvirtintos taisyklės, jog draudimo kompanija ir žalos padaręs (už ją atsakingas) asmuo žalos patyrusiam nukentėjusiam (žalos atlyginimu perėmusiam jo teises asmeniui) atsako kaip solidarieji skolininkai (draudimo sutartimi draudiko prisiimtos žalos atlyginimo prievolės ribos šiuo atveju neviršijamos). Tai reiškia, kad pagal CK 6.6 str. 4 dalies taisyklę kreditorius (šiuo atveju ieškovas) turi teisę reikalauti, kad jo nuostolius atlygintų (įvykdytų solidarią prievolę) tiek abu skolininkai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, nagrinėjamu atveju – atsakovė, būdama solidariai su savo draudiku atsakinga už valdomu padidinto pavojaus šaltiniu padarytos žalos E. G. automobiliui „Renault“ atlyginimą pagal Prancūzijos Badinterio įstatymo 4 str. Taigi, UAB „Hertransus“ yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

5.1. Byloje reikalavimus atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra pareiškę abi ginčo šalys bei trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, tačiau ieškinį tenkinant visiškai teisę į bylinėjimosi išlaidų kompensavimą ir priteisimą iš priešingos šalies turi teisę tik ieškovas ir atsakovo prašymu į bylos procesą įtrauktas trečiasis asmuo (CPK 93 str. 1 d.).

5.2. Pagal bylos duomenis ieškovas patyrė ir reikalauja priteisti jam iš atsakovės tokias jo dokumentais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas : 1) 175 Eur sumokėto valstybei žyminio mokesčio (b. l. 63, 1 tome), 2) 271,31 Eur procesinių dokumentų vertimo į valstybinę kalbą apmokėjimo išlaidų (b. l. 64, 1 tome; 65-66, 119-120, 2 tome; 35-36, 3 tome), bei 3) 61,80 Eur ieškovo įgaliotojo atstovo 2 kelionių į teismo posėdžius faktinių išlaidų (b. l. 42-46, 2 tome; 37-41, 3 tome), viso išlaidų – 508,11 Eur. Kadangi ieškovo reikalaujamos jam atlyginti išlaidos yra jo visiškai pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, yra protingo dydžio, patenka į CPK 79 str. 1 d. ir 88 str. 1 d. 4, 8 ir 9 p. p. reguliavimą, todėl visos be išimties teismo pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).

5.3. Pagal bylos duomenis trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ patyrė ir prašo jam priteisti jo dokumentais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas – 56,63 Eur procesinių dokumentų vertimo į valstybinę kalbą apmokėjimo išlaidų (b. l. 22-23, 59-61, 3 tome). Kadangi trečiasis asmuo į bylos procesą buvo įtrauktas atsakovės prašymu ir pastarajai byloje pareikštas ieškinys visiškai tenkinamas, būtent atsakovei, o ne ieškovui, tenka pareiga atlyginti trečiajam asmeniui aptariamas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

5.4. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro 25,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kadangi ieškinys visiškai tenkinamas, pareiga atlyginti ir šias išlaidas tenka nuo jų mokėjimo įstatymu neatleistai atsakovei (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270. 305 ir 307 str. str..

teismas nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždaros akcinės bendrovės „Hertransus“, įmonės kodas – 185300064, buveinės adresas – Rytų g. 9-1, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, banko kodas – 70440, ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas – 125709291, buveinės adresas – Algirdo g. 38, Vilniaus m., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB SEB bankas, banko kodas – 70440, : 1) penkis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus 80 euro ct. (5839,80 Eur) nuostolių atlyginimo, 2) 6 proc. metines kompensacines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-04-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 3) penkis šimtus aštuonis eurus 11 euro ct. (508,11 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės uždaros akcinės bendrovės „Hertransus“, įmonės kodas – 185300064, buveinės adresas – Rytų g. 9-1, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, banko kodas – 70440, penkiasdešimt šešis eurus 63 euro ct. (56,63 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per filialą Lietuvoje, kodas – 300665654, buveinės adresas – Viršuliškių skg. 34, Vilniaus m., atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB „Swedbank“, banko kodas – 73000.

Priteisti iš atsakovės uždaros akcinės bendrovės „Hertransus“, įmonės kodas – 185300064, buveinės adresas – Rytų g. 9-1, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, banko kodas – 70440, dvidešimt penkis eurus 88 euro ct (25,88 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (mokama/išieškoma - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas - 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas A. V.