Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos-Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aušrai Bačinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui S. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuo pat jų faktinio išsiskyrimo momento 2011 m. rudens atsakovas visiškai nerodė jokio noro bendrauti su vaiku. Per daugiau nei dešimt metų atsakovas neparodė jokio dėmesio dukrai, nelankė jos, nesirūpino ja, nerėmė materialiai, nors buvo įsipareigojęs teikti išlaikymą. Nors buvo perduotas Vokietijoje į vaikų inspekciją kaip neteikiantis išlaikymo, tačiau nepavyko nieko išsireikalauti, retsykiais buvo gaunami nedideli pinigai, bet nereguliariai.

Visą laiką bendravimas su atsakovu buvo komplikuotas dėl jo agresijos ir savo teisių deklaravimo, tačiau nevykdant jokių kaip vaiko tėvų pareigų, nesiskaitant su vaiko motina, bendravimo tonas buvo įsakmus, grasinantis, įžeidžiantis ir niekinantis.

Per daugiau nei 10 metų laiko tarpą dukrai yra skambinęs gal keletą kartų, o 2021 m. rugpjūčio mėnesį dukra jį sutiko pas jo tėvus, kai svečiavosi ir gavo iš jo 200eurų. Daugiau jokių žinių ir kontaktų su atsakovu nebuvo.

Iš esmės mergaitę auginanti ir ja rūpinasi nuo jos gimimo, tėvas niekada ja nesirūpino. Vien ta aplinkybė leidžia kelti klausimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Be to, jo pastovūs išpuoliai prieš ją , vaiko motiną, įžeidinėjimai ir niekinimai akivaizdžiai daro neigiamą įtaką ir dukrai. Be to, jis yra oficialiai atsisakęs savo teisių, nurodęs, kad gyvena tai Lietuvoje, tai Anglijoje ir visas globėjo teises, taip įvardino, perleidžia jai.

Pastaruoju metu, atsakovas išvis nesirodo ir neskambina. Paskutiniu metu iš vis nebegalima toleruoti atsakovo elgesio, nes toks nusišalinimas nuo dukros tiesiogiai kenkia mergaitės sveikatai. Atsakovas visiškai nesirūpina dukra bei piktnaudžiauja savo teisėmis, tuo darydamas didelę žalą dukrai ir jos sveikatai. Po itin retų pasimatymų su tėvu dukra pasidaro dirgli, išsigandusi, neramiai miega, verkia.Be to akivaizdu, kad atsakovui nėra svarbūs susitikimai su dukra, atsakovas net nepraneša, kada vėl apsireikš.Toliau negalinti leisti traumuoti mergaitės, todėl atsakovo kaip tėvo valdžia turi būti apribota ir nutraukti susitikimai.

Akivaizdu, kad tėvas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro žalingą įtaką dukrai ir ja nesirūpina. Jei tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, tai jie nevykdo konstitucinės pareigos, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti sankciją- tėvų valdžios apribojimą. Pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais.Atsižvelgiant į atsakovo elgesį bei nustatytus faktus, kad tėvas daro ypatingą žalą ir neigiamą įtaką vaiko raidai yra tikslinga neterminuotai apriboti tėvo valdžią nes nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Teismo posėdyje ieškovė pilnai palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad ji su dukra nuo 2016 m gyvena Vokietijoje, kur dukra lanko mokyklą, būrelius, užsiima kita užklasine veiklą. Norint dukrai lankyti mokyklą, atlikti kitus veiksmus, išvykti į kitą užsienio šalį ,dažnu atveju yra reikalingi abiejų tėvų rašytiniai sutikimai. Tokiu atveju jai būna labai sunku gauti tėvo sutikimą, kadangi jis vengia kontaktuoti telefonu ir teikti prašomus sutikimus ar atlikti kitus veiksmus. Paskutinius keletą metų tėvas faktiškai visiškai nustojo domėtis dukra, bei nepalaikė jokių nuolatinių kontaktų, susitikimai su dukra būdavo daugiau atsitiktiniai, kai dukra atvykdavo paviešėti pas senelius(atsakovo tėvus).Kartu sužinojusi, kad atsakovas 2021 metais yra nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme ir jau atlieka šią bausmę. Tokiu būdu atsakovo galimybės rūpintis vaiku , dalyvauti jo auklėjime ir išlaikyme faktiškai išnyko. Dukra dėl to šiuo metu reiškia nenorą iš viso bendrauti su tėvu. Todėl atsakovo formali tėvystė dukrai daugiau tik trukdys prižiūrėti ir auklėti dukrą, nes su atsakovu dėl jo įkalinimo iš viso nebus galima operatyviai susisiekti ir spręsti vaiko priežiūros ir auklėjimo klausimus.

Teismo posėdyje nuotoliniu būdu apklausta A. M. sutiko su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės teisių apribojimo tėvui. Ji nurodė, kad su tėvu praktiškai nebendrauja, susitinka labai retai, šių susitikimų metu neužsimezga jos kokie nors artimesni santykiai su tėvu, tėvas jos gyvenime nedalyvauja ir jai jokios nuoskaudos dėl tėvo teisių apribojimo nebus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pateiktu gimimo liudijimu patvirtinama, kad ieškovė ir atsakovas yra A. M. gim. (duomenys neskelbtini) tėvai.

Iš ieškovės nurodytų aplinkybių, šalių dukros Austėjos paaiškinimo teismo posėdyje bei atsakovo ieškinio pripažinimo pareiškimo matosi, kad atsakovas faktiškai nuo 2011 m nesirūpino savo dukra, o nuo 2021 m jis prarado galimybę tinkamai rūpintis dukra dėl įkalinimo, kadangi jis 2021-07-15 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1A-13-318/2021 yra nuteistas laisvės atėmimu už sunkių nusikaltimų, numatytų LR BK 25 str.3d. ir 260 str.3 d., 25 str.3d. ir 199 str.3d., padarymą ir yra nukreiptas atlikti laisvės atėmimo bausmę.

LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motinystė (tėvystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovai, siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Tėvų valdžios apribojimas, tai kraštutinė priemonė, taikytina tais atvejais, kai nustatoma, kad motina (tėvas) nededa pastangų ir nepakeičia savo elgesio, toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, nesirūpina jais ir pan. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). LR CK 3.161 str. 3 d. numato, jog vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas apriboti tėvų valdžią atsakovui S. M. dukros A. M. gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas buvo visiškai nusišalinęs nuo savo nepilnametės dukros priežiūros ir auklėjimo bei dėl padarytų nusikaltimų ir jam paskirtos ilgalaikės 12 m laisvės atėmimo bausmės atsakovas prarado iš viso galimybę kokiu nors apčiuopiamu būdu dalyvauti dukros auklėjime ir jos priežiūroje. Kaltinamojo nuteisimą už sunkių nusikaltimų padarymą galima laikyti jo amoraliu elgesiu darančiu žalą dukrai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovas, siekdamas išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Ieškovė priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų neprašo, todėl šis klausimas nenagrinėjamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263, 268, 270, 282, 406, 407, 496 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią S. M. a.k(duomenys neskelbtini) dukros A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.