- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-30
- Bylos Nr.
- e2S-1943-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12741-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Žirmūnų būstas“
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Žirmūnų būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-19252-433/2016 pagal pareiškėjo UAB „Žirmūnų būstas“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Žirmūnų būstas“ prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti mirusios palikėjos R. M. įpėdinei Lietuvos Respublikai.
Pareiškėjas nurodė, kad teikė paslaugas name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame miręs asmuo R. M. turėjo butą Nr. 3. Lietuvos Respublika 2014-01-23 priėmė velionės R. M. palikimą ir paveldėjo skolas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) patikėjimo teise iki 2015-03-20 valdė butą. Įsiskolinimas už paslaugas iki 2015-03-20 sudarė 924,38 Eur. VMI nesutiko padengti įsiskolinimo ir pasiūlė pateikti teismo nutartį, kuria būtų atnaujintas terminas kreditiniams reikalavimams pareikšti.
Termino praleidimą sąlygojo tai, kad pareiškėjas yra stambi įmonė, teikianti paslaugas plačiam paslaugos gavėjų ratui. Paslaugos gavėjų, kurie nemoka paslaugas, yra nemaža dalis, todėl duomenų paieška Gyventojų registro tarnyboje netikslinga, neatitinka protingumo reikalavimų ir per brangi. Pareiškėjas dėl didelio darbo krūvio yra fiziškai nepajėgus patikrinti visų vartotojų Gyventojų registro duomenų bazės išrašų, siekdamas nustatyti, kurie skolininkai yra mirę. Neatnaujinus praleisto termino, būtų pažeistos daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių teisės ir viešasis interesas.
VMI prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad valstybei perėjo 2012-02-17 mirusios R. M. nuosavybės teise valdytas butas, (duomenys neskelbtini), ir kitas jai priklausantis turtas. VMI 2015-03-20 butą pardavė naujiems turto įgijėjams. Pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi 2016-01-22 raštu beveik po ketverių metų nuo palikėjos mirties. VMI sutiko apmokėti 411,35 Eur įsiskolinimą, susidariusį nuo turto savininkės mirties iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo dienos. Įsiskolinimo už komunalines paslaugas, teiktas iki turto savininkės mirties, sumokėjimo klausimas bus sprendžiamas tik įrodžius, kad reikalavimai pareikšti per tris mėnesius nuo R. M. mirties. UAB „Žirmūnų būstas“ į teismą kreipėsi tik 2016 m. balandžio mėnesį, todėl aplinkybių, kurios pateisintų tokį ilgą delsimą, nėra. Pareiškime nurodytos termino praleidimo priežastys rodo pasyvumą. CK 5.63 str. 1 d. nurodytas terminas prasideda rytojaus dieną nuo palikimo atsiradimo dienos. R. M. mirė 2012-02-17, naikinamais terminas prasidėjo 2012-02-18 ir baigėsi 2015-02-18. Nėra išskirtinių sąlygų, kurios pateisintų naikinamojo termino atnaujinimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad buvo objektyvių kliūčių per įstatymu nustatytą terminą kreiptis į VMI. Nepagrįstas delsimas laikytinas neapdairiu ir nerūpestingu pareiškėjo elgesiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Žirmūnų būstas“ pareiškimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo nutarė atmesti.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 str. nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti nenurodydama svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą naikinamąjį trejų metų terminą. Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2016 m. balandžio mėnesį, t. y. daugiau nei po ketverių metų nuo palikimo atsiradimo dienos (2012-02-17). Nenustatyta išskirtinių sąlygų, kurios objektyviai pateisintų tokį ilgą delsimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad buvo objektyvių kliūčių per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į suinteresuotą asmenį ir informuoti apie galimą turto perėjimą valstybės nuosavybėn arba su ieškiniu kreiptis į teismą dėl susidariusios skolos priteisimo. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys (vartotojų gausa, brangus ir sudėtingas duomenų gavimas apie skolininkus ir pan.) nėra objektyvios (nuo asmens valios nepriklausančios priežastys), o yra susijusios su pareiškėjo subjektyviu pasirinkimu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas UAB „Žirmūnų būstas“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-10 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą tenkinti ir atnaujinti trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui R. M. turto paveldėtojams pareikšti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjas yra stambi įmonė, teikianti paslaugas plačiam paslaugos gavėjų ratui, kurių tarpe yra nemaža dalis nemokančių už paslaugas. Kiekvieno duomenų paieška Gyventojų registre yra netikslinga ir neatitinka protingumo reikalavimų ir per brangi. Pareiškėjas fiziškai nepajėgus patikrinti visų vartotojų Gyventojų registro duomenų bazės išrašus siekdama nustatyti, kurie skolininkai yra mirę. Palikėja jau iki mirties tinkamai nevykdė jai tenkančios pareigos atsiskaityti, todėl pareiškėjas neatsiskaitymo fakto negalėjo sieti su palikėjos mirtimi.
2. Neatnaujinus praleisto termino būtų pažeistos daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių teisės, susijusios su daugiabučio namo priežiūra ir išlaikymu, įgyvendinimo užtikrinimu, bei viešasis interesas.
3. Pareiškėjas nuo sužinojimo dienos apie skolininkės mirtį bei jos turto paveldėtojus, aktyviai siekė įgyvendinti savo teises, susijusias su kreditorinio reikalavimo pareiškimu, t. y. kreipėsi į suinteresuotą asmenį dėl susidariusio įsiskolinimo padengimo. Gavęs VMI atsakymą pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo.
4. Suinteresuotasis asmuo, paveldėjęs butą, turėjo žinoti, jog butui teikiamos komunalinės paslaugos. VMI prieš perleisdama turtą privalėjo aktyviai domėtis prievolės apimtimi. Negali būti tapatinamos situacijos, kai kreditorinis reikalavimas yra atsitiktinio pobūdžio, t. y. kai įpėdinis gali objektyviai nežinoti apie tokio reikalavimo egzistavimą, ir kai įpėdinis elgiasi formaliai ir nesiima aktyvių veiksmų prievolės apimčiai išsiaiškinti.
5. Kai palikimą priima valstybė, CK 5.63 straipsnio 1 dalis netenka reikšmės ir šioje normoje nustatytas 3 mėnesių terminas netaikytinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą VMI prašė atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-10 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė argumentais:
1. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius privalo reikalavimus įpėdiniui pareikšti laikydamasis CK 5.63 str. numatytų terminų. CK 5.63 straipsnio 1 dalies terminas nėra naikinamasis, tačiau jam suėjus teisė išnyksta, ir tik teismo nutartimi pratęsus terminą, kreditorius gali realizuoti savo veiksmus.
2. Apeliantui apie R. M. mirtį tapo žinoma bent jau 2015-12-23, nors turėjo būti žinoma gerokai anksčiau, taigi terminas pareikšti kreditoriaus reikalavimus prasidėjo 2012-02-18 ir baigėsi 2015-02-18. Į teismą UAB „Žirmūnų būstas“ kreipėsi tik 2016-04-12, t. y. praėjus beveik vieneriems metams ir 4 mėnesiams po naikinamojo termino pasibaigimo. UAB „Žirmūnų būstas“ yra juridinis asmuo, turi juridinę tarnybą, turi sudaręs sutartį su Gyventojų registro tarnyba ir turi galimybę gauti duomenis apie asmenis (iš jų ir ar jis miręs ar ne). Duomenų, kad R. M. iki mirties būtų nemokėjusi už pareiškėjos teikiamas paslaugas, byloje nėra.
3. Argumentai, kad pareiškėjas turi labai daug paslaugos gavėjų, yra nesvarbūs. Paslaugos gavėjų skaičius neatleidžia nuo pareigos rūpintis turtiniais interesais. Termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio. Nepagrįstas delsimas laikytinas neapdairiu ir nerūpestingu elgesiu.
4. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad jeigu trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai teismas gali jį pratęsti, jeigu nepraėjo daugiau kaip treji metai nuo palikimo atsiradimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1– 2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Žirmūnų būstas“ pareiškimas dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta.
Byloje nustatyta, kad R. M. mirė 2012-02-17. 2014-01-23 Lietuvos Respublikai buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. II-254, kurio pagrindu VMI patikėjimo teise iki 2015-03-20 valdė butą, esantį adresu Tuskulėnų g. 26-3, Vilniuje. UAB „Žirmūnų būstas“ 2016-01-22 kreipėsi į suinteresuotąjį asmenį dėl skolos padengimo. VMI 2016-03-25 raštu sutiko apmokėti 411,35 Eur įsiskolinimą, susidariusį nuo turto savininkės mirties iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo dienos.
Pareiškėjas nesutinka su bylą nagrinėjusio teismo aiškinimu, kad praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalies trijų mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti negali būti atnaujinimas.
CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino pratęsimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
VMI teisingai pažymėjo, jog CK 5.63 straipsnio nustatytas palikimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo jo atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjo mirties (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Bylos atveju terminas prasidėjo 2012-02-17 ir baigėsi 2015-02-17. Pareiškėjas neneigia, kad jis kreipėsi į VMI praėjus ilgesniam nei trejų metų terminui. Kadangi pareiškėjas kreipėsi praėjus trijų metų naikinamajam terminui, tai trijų mėnesių termino atnaujinimo klausimo svarstymas negalimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006 konstatuota, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti. Aplinkybę, kad naikinamasis trejų metų terminas nepraleistas, kreditorius turi pagrįsti įrodymais (CPK 276 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
Praleidus naikinamąjį terminą nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas ir nesvarstomas asmens nurodytų svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti buvimas. Naikinamasis terminas teismo nebegali būti atnaujinamas ir asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-180-686/2015.
Apelianto argumentai, kad bylą nagrinėjęs teismas neįvertino priežasčių atnaujinti terminą svarbos, galėtų būti reikšmingi tik nustačius, jog naikinamasis terminas dar nėra suėjęs, tačiau šiuo atveju byloje tokių faktinių aplinkybių nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje apeliantė atskirajame skunde teigia, kad valstybė negali pasirinkti palikimo priėmimo būdo ir negali atsisakyti jo priimti, todėl kai palikimą priima valstybė, CK 5.63 straipsnio 1 dalies norma netenka reikšmės ir šioje normoje nustatytas 3 mėnesių terminas yra netaikytinas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kaip jau minėta, byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas teisės dėl termino atnaujinimo neturi, nes yra praleidęs naikinamąjį terminą.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
UAB „Žirmūnų būstas“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.