Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Intrum Lietuva“ pareiškimą, dėl skolininko turto dalies nustatymo suinteresuoti asmenys byloje Antstolis Dainius Šidlauskas, G. Č.T., A. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vykdymo proceso teisės normomis nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų vykdomas ir nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendrai su kitas asmenimis nuosavybės teise nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

Iš pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolio D. Š. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0178/14/01821 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės G. Č. T., pagal vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB „Intrum Lietuva“ naudai. Skolininkė registruoto nekilnojamojo turto neturi, VSDFV duomenimis, skolininkė niekur nedirba. Santuokos metu skolininkė yra įgijusi registruoto kilnojamojo turto – automobilį Mazda 323, Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Skolininkė 2004-02-14 sudarė santuoką su A. T., kuris, remiantis VSDFV duomenimis, gauna pensiją iš VSDFV Utenos skyriaus Ukmergės skyriaus. Antstolių informacinės sistemos duomenimis yra nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis turi banko sąskaitas kredito įstaigose: Pareigūnų kredito unijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad sutuoktinis turi registruoto nekilnojamojo turto priklausančio nuosavybės teise: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis Vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų sutartis nėra sudaryta. Skolininkui priklausantis bendras su kitais asmenimis turtas areštuotas 2020-03-26 turto arešto aktu Nr. S20-12271. Turto arešto aktas ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, forma (toliau-sutikimas) 2020-03-26 išsiųsta skolininkei registruota pašto siunta. Skolininkė G. Č. T. per antstolio nustatytą terminą nepateikė antstoliui užpildyto sutikimo.

Nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo; skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2015-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. Jau minėta, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Iš vykdomojoje byloje surinktų duomenų nustatyta, kad skolininkė G. Č. T. gyvena santuokoje su A. T.. Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų ar povedybinės sutarties jie nėra sudarę, taip pat nėra įregistravę turto padalijimo faktų. Sutuoktiniai santuokoje įgijo turtą, kuris antstolio 2020-03-26 turto arešto aktu Nr. S20-12271 buvo areštuotas. Konstatuotina, kad byloje surinkti duomenys liudija, jog skolininkei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso piniginės lėšos, esančios sutuoktinio A. T. vardu atidarytose sąskaitose, esančiose: Pareigūnų kredito unijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Byloje nėra duomenų paneigiančių įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad skolininkės ir jos sutuoktinio dalys šiame turte yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Kadangi šiuo metu byloje esantys duomenys apie skolininkės asmenine nuosavybės teise turimo turto vertę, gaunamas pajamas leidžia manyti, jog jo nepakaks visai skolai šioje vykdomojoje byloje padengti, pareiškėjo prašymas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju yra areštuotos ir aprašytos tik piniginės lėšos, esančios sutuoktinio A. T. vardu atidarytose sąskaitose, esančiose: Pareigūnų kredito unijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Taigi pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį gali būti nustatyta tik skolininkui priklausančių lėšų, esančių areštuotose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ ir Pareigūnų kredito unijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Platesnis skolininkės G. Č. T. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas lemtų CPK 667 straipsnyje apibrėžtų teisminio nagrinėjimo ribų peržengimą.

Nors CPK 667 str. 2 d. numato, kad nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti ir naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką, teismas tokios naudojimosi tvarkos šia nutartimi nenustato. Viena vertus, toks prašymas nebuvo nurodytas pareiškėjo pareiškime dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kita vertus, skolininko idealiosios dalies nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Toks išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis, bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (CK 1.112 str., 6.306 str. 1 d.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006, 2007-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Vykdymo proceso dalyviams taip pat išaiškinta, kad teismui nenustačius naudojimosi daiktu tvarkos pagal CPK 667 str., nėra apribojama bendraturčių teisė bendru susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.81 str. 1 d.), nesusitarus – įgyvendinti šią teisę teismine tvarka (CK 4.75 str. 1 d.). Be to, įstatyme įtvirtinta galimybė ir pačiam kreditoriui ginčo teisena reikalauti atidalyti skolininko dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad iš jos būtų galima išieškoti (CK 4.80 str. 3 d.), nors nustatyti naudojimosi tvarką visų pirma turi būti suinteresuotas pats skolininkas – tą padarius, atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už aukštesnę kainą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-05 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-542/2007). Be to, tiek išieškotojas, tiek skolininkas siekdami turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis su bendrosios nuosavybės dalyviais dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo neteismine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2, 3 dalimis, 290-292 straipsniais, teismas

nutarė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkės G. Č. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise su skolininkės sutuoktiniu A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiame turte, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), areštuotose piniginėse lėšose, esančiose Pareigūnų kredito unijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), transporto priemonėje (duomenys neskelbtini) Valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) yra lygi ½.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.