Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo (Vilniaus rajonas) skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), teistas:

1) 2021 m. spalio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, bei BK 286 straipsnį, jam skirta galutinė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 7 punktais, atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo gydytis priklausomybės ligas, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, o pradėjus dirbti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23:00 val. iki 05:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

2) 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos galutinės 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta subendrinta galutinė 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant per visą galutinės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo: gydytis priklausomybės ligas, pradėjus dirbti tęsti darbą ar pradėjus mokytis, tęsti mokslą arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23:00 val. iki 05:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ar gydymu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajonų) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o per vieną mėnesį – pradėti dirbti ar mokytis ar tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – motinai J. G., o būtent: jis 2024 m. vasario 12 d. apie 14:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,32 prom. girtumas), konflikto metu su motina J. G. tyčia pastarajai du kartus kumščiu sudavė į pakaušio sritį bei tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai padarė pakaušio srities sumušimą, kuris pasireiškė nedideliu minkštųjų audinių sutinimu, t. y. nežymiai sutrikdė J. G. sveikatą.

Šiais savo veiksmais M. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

2024 m. vasario 13 d. įteikus pranešimą apie įtarimą bei apklaustas kaip įtariamasis M. G. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato, su pranešimu apie įtarimą sutinka, kaltę pripažįsta, dėl įvykusio labai gailisi. Nuolat gyvena asmens pažymoje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su mama J. G. ir sugyventine J. A.. Namas, kuriame gyvena, priklauso mamai. Name yra trys kambariai. Su tuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą, sutinka, kaltę pripažįsta visiškai, dėl to, ką padarė, labai gailisi. 2024 m. vasario 12 d. apie pietus namuose kartu su draugu D. L. bei jo drauge Svetlana ir sugyventine vartojo alkoholį, gėrė alų ir degtinę. Po pietų su mama pradėjo dėl kažko bartis, galimai dėl alkoholio vartojimo. Tuo metu draugas D. L. su Svetlana išėjo namo. Prisimena, kad su mama barėsi, gali būti, kad konflikto metu sudavė mamai du kartus kumščiu per galvą ir buvo ranka sugriebęs jai už gerklės. Jei mama sako, kad taip buvo, tai gal taip ir galėjo būti. Dėl girtumo beveik nieko neprisimena. Kad muštų mamą, neprisimena. Gal mama jam kažką konflikto metu ne taip pasakė. Nori pasakyti, kad mamos jis tikrai nebūtų smaugęs, jei ir buvo mamai sugriebęs už gerklės, tai gali būti tam, kad motina apsiramintų, nustotų rėkti ant jo. Anksčiau prieš mamą rankos niekada nebuvo pakėlęs, tai pirmas kartas ir paskutinis. Ar į įvykio vietą buvo atvykusi greitoji, nežino, GPM medikų nematė. Miglotai prisimena tai, kaip sėdėjo policijos automobilyje ir buvo atvežtas į areštinę, kaip buvo sulaikytas, neprisimena. Ar ant mamos kūno buvo kokių nors sužalojimų, jis nežino. Nori mamos atsiprašyti ir su ja susitaikyti. Galvoja, kad mama jam tikrai atleis. Su mama jie visai nesipyksta, santykiai tarp jų yra geri. Tai atsitiko, nes buvo išgėręs, mama taip pat buvo išgėrusi. Ar mama gėrė su jais ar savo alkoholį, jis neprisimena, to pasakyti negali. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, pagyvens pas draugą P. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Yra teistas už automobilio vairavimą esant neblaiviam ir dabar jį kontroliuoja Probacijos tarnyba. Lankė kursus dėl smurtinio elgesio. Apie metus laiko kas mėnesį lankosi Respublikiniame priklausomybės ligų centre pas psichologą.

2024 m. kovo 7 d. papildomos apklausos metu įtariamasis M. G. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, pranešimas apie įtarimą jam perskaitytas, įteiktas, supranta, kuo yra įtariamas. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjas jam nereikalingas. Sutinka duoti parodymus. Jis pilnai prisipažįsta ir labai gailisi. Motinai J. G., būdamas neblaivus, vieną kartą kumščiu sudavė į pakaušio sritį. Blaivas to tikrai nebūtų padaręs, buvo per daug alkoholio pavartota. Mamos atsiprašė, mama jam atleido, jie abu susitaikė, pasižada daugiau mamos neskriausti. Prašo jam skirti kuo mažesnę bausmės rūšį. Norėtų viešųjų darbų. Šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Alkoholį vartoja ne taip ir dažnai, išgeria alaus, o tą dieną šventė gimtadienį, todėl alkoholio jis buvo padauginęs.

2024 m. gegužės 14 d. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą bei apklaustas kaip įtariamasis M. G. parodė, kad jis prisipažįsta pilnai, sutinka duoti parodymus, pranešimas apie įtarimą jam yra perskaitytas, įteiktas, supranta, kuo jis yra įtariamas. Teisė turėti gynėją jam yra suprantama, gynėjas jam nereikalingas. Jis prisipažįsta ir labai gailisi. Yra minėjęs, kad dėl neblaivumo įvykio dieną nelabai gerai atsimena visų įvykio aplinkybių. Todėl tikrai galėjo būti taip, kad jis, būdamas neblaivus, motinai du kartus kumščiu sudavė į pakaušį. Mamos atsiprašė, mama jam atleido, jie susitaikė. Prašo jam skirti kuo mažesnę bausmės rūšį. Yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Alkoholio šiuo metu nevartoja.

Kaltinamojo M. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2024 m. gegužės 14 d. J. G. papildomos apklausos metu parodė, kad 2024 m. vasario 12 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sūnus M. G. smurtavo prieš ją. Tą dieną, grįžusi namo, ji pamatė namuose girtuokliaujantį sūnų su sugyventine ir draugais. Dėl to ji buvo labai nepatenkinta, todėl tarp jos ir sūnaus M. G., išėjus sūnaus draugams, kilo žodinis konfliktas. Tą dieną ir ji buvo išgėrusi ir M. G. buvo išgėręs, todėl vienas kitam nenusileido, apsižodžiavo. M. G. daužė namuose indus, ją tai erzino, todėl pasakė, kad iškvies policiją dėl sūnaus netinkamo elgesio. Jai nuėjus į virtuvę bei atsisėdus už stalo, atėjęs sūnus kumščiu sudavė jai du kartus į pakaušį. Jai skaudėjo, liko kažkoks nubrozdinimas. Pirminėje apklausoje minėjo, kad sūnus ją smaugė, tačiau tai tikrai nebuvo smaugimas, o kadangi abu buvo neblaivūs, todėl ji neteisingai išsireiškė. M. G. tą kartą negriebė jai už kaklo bei jos nesmaugė, o tiesiog ją apkabino per kaklą lyg atsiprašydamas, o ji verkė. Ji nenori ir nenorėjo meluoti ar netiksliai paaiškinti aplinkybes, bet dėl neblaivumo bei susijaudinimo galėjo ne taip paaiškinti. Ji labai myli sūnų bei nenori jam pakenkti. Ji sūnui atleido, jis jos atsiprašė, jokių pretenzijų sūnui neturi, ieškinio byloje nereikš, prašo skirti sūnui kuo mažesnę bausmės rūšį. Dabar tarp jų viskas gerai, sūnus elgiasi gerai, alkoholio nevartoja, padeda jai dirbti ūkio darbus.

2024 m. vasario 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Apžiūrėtas vieno aukšto medinis gyvenamasis namas, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Name vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Namo virtuvėje fiksuota didelė netvarka, užfiksuoti girtuokliavimo požymiai, ant grindų daug šukių nuo sudaužytų indų. Kiti namo kambariai tvarkingi, grumtynių pėdsakų juose neužfiksuota.

2024 m. vasario 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota į bylą pateiktų medicininių dokumentų apžiūra, atlikta su VTMT specialistu R. L., kuris, susipažinęs su byloje esančiais dokumentais bei pateiktais medicininiais dokumentais, pateikė išvadą, kad J. G., gim. (duomenys neskelbtini), galimai nurodyto įvykio metu buvo padarytas pakaušio srities sumušimas, pasireiškęs nedideliu minkštųjų audinių sutinimu, paveikus kietu buku daiktu, kuris kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2024 m. kovo 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota nešiojamu vaizdo registratoriumi padarytų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įraše „PSS-20240212-144728UTC-0200.mp“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Užfiksuoti pranešėjos paaiškinimai apie jos atžvilgiu pavartotą smurtą, pranešėja nurodo įvykio aplinkybes, nurodo, kad rašys pareiškimą, kadangi ne vieną kartą jos atžvilgiu buvo pavartotas smurtas bei daugiau nenori kentėti. Smurtą vartojęs asmuo, pažadintas pareigūnų, nurodo, kad jis nesmurtavo, prašo, kad jį paliktų namuose, klausia motinos, kodėl pastaroji taip daro. Smurtą vartojusio asmens sugyventinė prašo jo neišvežti. Namuose esantys asmenys – neblaivūs. Namo virtuvėje netvarka.

2024 m. vasario 12 d. 15:01 val. prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARKL 0762, kurio patikros sertifikatas Nr.060882 galioja iki 2024 m. birželio 19 d., M. G., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 3,22 prom. girtumas.

2024 m. vasario 12 d. 15:07 val. prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARKL 0762, kurio patikros sertifikatas Nr.060882 galioja iki 2024 m. birželio 19 d., J. G., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,46 prom. girtumas.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006). Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas arba prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog būtų sukeliami atitinkami BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje M. G. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. M. G. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis prieš motiną J. G. panaudojo fizinį smurtą. Be M. G. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios J. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada, objektų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės ir kiti surinkti ir įvertinti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog M. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – motiną J. G., tai yra tyčia du kartus kumščiu sudavė jai į pakaušio sritį bei tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai padarė pakaušio srities sumušimą, kuris pasireiškė nedideliu minkštųjų audinių sutinimu, t. y. nežymiai sutrikdė J. G. sveikatą.

M. G., atlikdamas smurtinius veiksmus J. G. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). M. G. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš J. G. kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

M. G. pranešus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie tokią galimybę jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę M. G., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę. M. G. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas du kartus, baustas už administracinius nusižengimus. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės pasiūlytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, tačiau jos maksimalų 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminą sutrumpinant iki 18 (aštuoniolikos) mėnesių, atsižvelgiant į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir M. G. paskirtina galutinė – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 3 ir 4 punktais, M. G. įpareigotinas visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jam uždraustina turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas bei jas vartoti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir 66 straipsniu, M. G. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. vasario 12 d. 15:00 val. iki 2024 m. vasario 13 d. 15:46 val., t. y. 2 (dvi) laikino sulaikymo paras prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Paminėta, kad 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu M. G. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos galutinės 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir jam paskirta subendrinta galutinė 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 (dviejų) metų laikotarpiui. Nors BK 64 straipsnyje reglamentuojamas bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, o BK 65 straipsnyje nustatytos bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės, tačiau pažymėtina, kad baudžiamuoju įsakymu laisvės atėmimo bausmė neskirtina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis), todėl teismas nebendrina šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmės su 2022 m. liepos 22 d. priimtu nuosprendžiu M. G. paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kita vertus, paminėtina, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė gali būti bendrintina vykdymo procese, kreipiantis į teismą su teikimu dėl bausmių bendrinimo pagal kelis vykdytinus nuosprendžius.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, M. G. paskirtą 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 3 ir 4 punktais, įpareigoti M. G. visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti jam turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas bei jas vartoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į M. G. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. vasario 12 d. 15:00 val. iki 2024 m. vasario 13 d. 15:46 val., 2 (dvi) laikino sulaikymo paras prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti M. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.