- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-08
- Bylos Nr.
- 2S-1535-577/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08696-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., Nordea Bank AB, Lietuvoje
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal D. K. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys R. K., Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (nuo 2014-04-01 AB Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikusio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, turto teisių ir pareigų perėmėjas), UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Fabeta“, UAB „General Financing“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėja D. K. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą, nes negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Nurodė, jog 2006-05-22 iš banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pagal kreditavimo sutartį pasiskolino 313 000 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Minėta kredito sutartis buvo užtikrinta jos sutuoktinio R. K. laidavimo sutartimi bei nurodyto buto ir sodybos (duomenys neskelbtini) įkeitimu. Paaiškino, jog perkant minėtą butą jos ir jos vyro finansinė padėtis buvo stabili, jie turėjo gerai apmokamus darbus, tačiau 2007 m. įmonė, kurioje sutuoktiniai dirbo, patyrė nuostolių ir 2010 m. bankrutavo. Esant sunkiai finansinei padėčiai, 2011 m. gegužės mėnesį pareiškėja su visa šeima (vyru ir dviem nepilnamečiais vaikais) išvyko į Norvegiją. Pareiškėja nurodė, kad 2012-05-31 įsidarbino viešbutyje „Augustin“, kur dirba iki šiol. Jos darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro 5 511,29 Lt per mėnesį. Sutuoktinis yra bedarbis ir gauna bedarbio pašalpą, kuri sudaro 2 474 Lt, taigi visos šeimos pajamos sudaro 7986 Lt. Pažymėjo, jog būto nuomai kas mėnesį išleidžia 4 949 Lt, dar 825 Lt moka už komunalinius mokesčius, todėl keturių asmenų pragyvenimui lieka 2 212 Lt. Nurodė, kad pareiškimo padavimo metu jos skolos sudarė: - Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui (dabar Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių) – 269 701,29 Lt; - UAB „Vilniaus energija“ – 16 669,83 Lt; - UAB „Vilniaus vandenys“ – 1 199,57 Lt; UAB „Fabeta“ – 8 154,75 Lt; UAB „General Financing“ – 13 697,32 Lt. Pareiškėjos teigimu, būtiniesiems poreikiams užtikrinti jai per mėnesį reikia 22 363,90 Lt. Pareiškėja bankroto administratoriumi prašė paskirti V. Š.. Vėliau pareiškėja patikslino, kad jos darbo užmokestis sudaro 5 602,13 Lt, sutuoktinis gauna bedarbio pašalpą, kuri sudaro 2 515,74 Lt, todėl bendros šeimos pajamos – 8 117,87 Lt. Nurodė, jog būtinųjų šeimos poreikių tenkinimui per mėnesį reikia 8 081,48 Lt.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame neprieštaravo, jog jo sutuoktinei D. K. būtų iškelta bankroto byla, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (nuo 2014-04-01 AB Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikusio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, turto teisių ir pareigų perėmėjas, T.2, b.l. 7-9), prašė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti bei priteisti iš pareiškėjos suinteresuoto asmens naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pareiškėja tinkamai neatskleidė duomenų apie turimą turtą, nes pateiktoje pažymoje apie gaunamą darbo užmokestį yra nurodyta informacija tik apie vieno mėnesio pajamas, be to, pateiktoje darbo sutartyje nurodyta, jog pareiškėja pradeda dirbti nuo 2011-08-31, nors sutartis buvo pasirašyta 2012-05-31. Suinteresuotas asmuo papildomai pažymėjo, kad pareiškėja pateikė AB SEB banko sąskaitos išrašą tik už 2013-12-02 buvusią padėtį, todėl tokie duomenys už tokį trumpą laikotarpį neatskleidžia jokių duomenų apie pareiškėjos turimas lėšas sąskaitoje. Norvegijos banko sąskaitos išrašas yra pateiktas už 2013 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesius, todėl taip pat neatskleidžia tikrosios pareiškėjos finansinės padėties, o tokie pareiškėjos veiksmai turėtų būti vertinami kaip nesąžiningi. Paaiškino, jog pareiškėja neįrodė teiginių apie sutuoktinio gaunamą bedarbio pašalpą ir jos dydį, bei jo gautas pajamas per trejus metus. Be to, pareiškėja nepateikė duomenų apie turimų transporto priemonių vertę. Suinteresuotas asmuo tvirtina, kad bendra pareiškėjos skolinių įsipareigojimų suma sudaro 309 422,76 Lt, o bendra įkeisto banko naudai turto vertė sudaro 479 770 Lt, todėl, jo nuomone, pareiškėjos turimų skolinių įsipareigojimų ir turimo turto santykis nėra kritinis, nes banko naudai įkeisto turto vertė yra didesnė nei bendra skolinių įsipareigojimų suma visiems kreditoriams.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad atsiliepimo pateikimo dienai pareiškėjos skola suinteresuotam asmeniui sudaro 21 042,73 Lt. Neprieštaravo V. Š. paskyrimui pareiškėjos bankroto administratoriumi.
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad skola už buto, esančio (duomenys neskelbtini), geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2014-02-28 sudaro 1 280,45 Lt (T.1, b.l. 197-198).
Suinteresuotas asmuo UAB „Fabeta“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškėja kartu su sutuoktiniu gali gauti pakankamas pajamas ir taip sureguliuoti savo išlaidas bei palaipsniui apmokėti visas skolas. Patikslino, jog pareiškėjos ir jos sutuoktinio skola, už butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki 2014-03-31 sudaro 8 214,54 Lt. Pažymėjo, kad minėta skola yra solidari. Nurodė, kad pareiškėjos prašoma suma būtiniesiems poreikiams tenkinti yra neobjektyvi.
Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė nutraukti pareiškėjos bankroto bylą, o tuo atveju, jei byla nebūtų nutraukta, išreikalauti duomenis apie pareiškėjos bei jos sutuoktinio gautas pajamas nuo 2008-08-20 iki 2011-05-01. Nurodė, kad pareiškėja galimai elgėsi nesąžiningai, kadangi žinodama, jog turi didelių finansinių įsipareigojimų bei kad bus atleista iš darbo, kreipėsi į suinteresuotą asmenį dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo, t.y. pareiškėja iš anksto žinojo, jog negalės laiku mokėti įmokų, nes, suinteresuoto asmens nuomone, ji paimtą vartojimo kreditą panaudojo kito kreditoriaus įmokų dengimui. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad imdama vis naujus kreditus ji elgėsi sąžiningai ir taip nepažeidė kitų kreditorių teisių. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie savo bei sutuoktinio gautas pajamas nuo atleidimo (2008-08-20) iki 2011 m. gegužės, kai išvyko į Norvegiją. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog pareiškėja tyčia ir sąmoningai, išvykdama į Norvegiją, neapsvarstė savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomavimo galimybių, siekiant bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Paaiškino, kad pareiškėjos prašoma suma, reikalinga būtiniesiems poreikiams tenkinti yra nepagrįsta ir ženkliai padidinta, taip pat pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie tai, kokiu būdu ir kokiomis sumomis pareiškėja įsipareigoja atsiskaityti su kreditoriais.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą D. K.. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja turi iš viso 314 577,83 Lt kreditorinių įsipareigojimų. Pažymėjo, kad asmens turtinę padėtį įrodo ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas. Su pareiškėjos nurodytą turto vidutinę rinkos vertę pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis vertino kritiškai. Nurodė, kad minėtas įvertinimas yra nustatytas atlikus masinį vertinimą, todėl tikėtina, jog faktinė nekilnojamojo turto rinkos vertė, nustatyta įvertinus konkretų turtą teisės aktų nustatyta tvarka, viršytų masinio vertinimo būdu nustatytą tokio turto vidutinę rinkos vertę. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas rėmėsi 2006-05-26 Hipotekos lakštuose nurodyto turto įkainojimu, kurio vertė nustatyta UAB „Domus Optima“ turto vertintojų. Pagal minėtą turto vertinimą butas, esantis (duomenys neskelbtini) įkainotas 270 000 Lt suma, o minėtas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) – 148 850 Lt suma. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 2 transporto priemonės, kuriu vertė nebuvo nurodyta, į tai, kad pareiškėja su sutuoktiniu yra solidariai atsakinga didžiausiam savo kreditoriui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (nuo 2014-04-01 AB Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikusio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, turto teisių ir pareigų perėmėjas). Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamojoje byloje nustatyta skolinių įsipareigojimų apimtis nesudaro pagrindo pareiškėjos nemokumo būklės pagal FABĮ konstatuoti, kad pareiškėja turi galimybę kartu su solidariu skolininku įvykdyti per protingą terminą turimus skolinius įsipareigojimus realizuojant turimą nekilnojamąjį turtą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti bankroto bylą D. K., patvirtinti 8 081,48 Lt lėšų sumą fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, bankroto administratoriumi paskirti V. Š.. Apeliantė tvirtina, kad pirmos instancijos teismas neteisingai skundžiamoje nutartyje nurodė įsiskolinimų kreditoriams sumas. Pasak apeliantės, jos skolos kreditoriams sudaro 339 960,48 Lt. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas nenurodė nė vieno motyvo, kodėl yra pagrindas atsisakyti kelti jai bankroto bylą. Taip pat apeliantė tvirtina, kad pirmos instancijos teismo motyvas, jog jos turimas nekilnojamasis turtas yra didesnis nei visi įsiskolinimai, neatitinka tikrovės. Pasak jos, įkeistą turtą būtų galima parduoti už tik 240 000 Lt, todėl pardavus turtą dar liktų 100 000 Lt įsiskolinimas, kurio ji neturėtų galimybės sumokėti per visą gyvenimą. Be to, pareiškėja nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimu. Pažymi, kad bankroto byla yra specifinė, todėl žyminiai mokesčiai ir suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nes apsunkintų ir taip blogą bankrutuojančio žmogaus finansinę padėtį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, todėl prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, prijungti prie bylos su atsiliepimu teikiamus naujus rašytinius įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos įsipareigojimų bei turto/pajamų santykis nėra kritinis. Pažymi, kad pareiškėja tokios teismo išvados nepaneigė atskirajame skunde vien tik deklaratyviai nurodydama savo skolų ir išlaidų sumas. Bankas atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėja su šeima gyvena Norvegijoje, tačiau pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas ir kitas nekilnojamasis turtas, iš kurio nėra siekiama gauti jokios ekonominės naudos. Suinteresuoto asmens nuomone, toks pareiškėjos elgesys parodo, kad jos finansinė padėtis nėra bloga ir kad ji net nesiekia mažinti savo skolų. Banko nuomone, per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį pareiškėja tinkamai nesugebėjo atskleisti savo ir sutuoktinio pajamų ir išlaidų, kaitaliojo išlaidų sumas, o tai patvirtina pareiškėjos nesąžiningumą. Taip pat bankas tvirtina, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato, kad teismas, atsisakydamas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, negali priteisti iš šio asmens kito byloje dalyvaujančio asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos.
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, jog nors pareiškėja nesutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta nekilnojamojo turto verte, tačiau savo nesutikimo nepagrindžia jokiais teisiniais argumentais ar faktiniais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-05-22 pareiškėja su suinteresuotu asmeniu Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiu per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (nuo 2014-04-01 AB Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikusio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, turto teisių ir pareigų perėmėjas) sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/05/150V (T.1, b.l. 45-50; 143-177), kurios pagrindu pareiškėja su sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 32-33). Minėta Būsto kreditavimo sutartis buvo užtikrinta 2006-05-22 R. K. ir Nordea Bank AB Laidavimo sutartimi (T.1, b.l. 178-181) bei 2006-05-24 hipotekos lakštais, kuriais buvo įkeistas nurodytas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 182-185) bei kitas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais: lauko virtuve, garažais, pirtimi, klėtimi, ūkiniais pastatais, tvartu, kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 186-192). Pareiškėjos bendra pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma bylos nagrinėjimo metu buvo tikslinama. Skola Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (nuo 2014-04-01 AB Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikusio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, turto teisių ir pareigų perėmėjas) sudaro 270 342,79 Lt ir 16 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos (T.1, b.l. 193-194); UAB „Vilniaus energija“ – 21 042,73 Lt dydžio skola (T.1, b.l. 118); UAB „Vilniaus vandenys“ – 1 280,45 Lt dydžio skola (T.1, b.l. 197-201); UAB „Fabeta“ – 8 214,54 Lt dydžio skola (T.2, b.l. 1-2); UAB „General Financing“ – 13 697,32 Lt dydžio skola (T.1, b.l. 55), iš viso – 314 577,83 Lt dydžio kreditorinių įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo nemokumą grindžia gaunamų pajamų ir esamo skolinio įsipareigojimo santykiu, nurodydama, jog gaunamų pajamų nepakanka kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog nors pareiškėjos skolinių įsipareigojimų suma viršija FABĮ 2 str. 2 d. numatytą dydį, tačiau pareiškėja turi galimybę kartu su solidariu skolininku įvykdyti per protingą terminą turimus skolinius įsipareigojimus realizuojant turimą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka ir tvirtina, kad pirmos instancijos teismo išvada, kad jos turimas turtas yra didesnis nei visi įsiskolinimai neatitinka tikrovės.
Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo sąvoka pateikta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (toliau – MMA). Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).
Iš atskirojo skundo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl nekilnojamojo turto vertės. Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta jai priklausančio nekilnojamojo turto verte, tvirtina, kad jai priklausantį turtą būtų galima parduoti tik už 240 000 Lt, o ne už 418 850 Lt, kaip nustatė pirmos instancijos teismas.
Pažymėtina, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad nors teismas tokio pobūdžio bylose ir privalo būti aktyvus, tačiau ši aplinkybė neatleidžia šalių nuo įrodinėjimo pareigos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja tvirtina, kad jai priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), vertė tesudaro tik 230 000 Lt, tačiau šiam savo teiginiui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų, o teismas priimdamas procesinius sprendimus negali remtis tik deklaratyviais šalių išsakytais teiginiais ir jų samprotavimais apie nekilnojamojo turto objektų rinkos vertes. Iš 2006-05-26 Hipotekos lakštuose nurodyto turto įkainojimu, kurio vertė nustatyta UAB „Domus Optima“ turto vertintojų – butas, esantis (duomenys neskelbtini) įkainotas 270 000 Lt suma (T.1, b.l. 182), o minėtas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) – 148 850 Lt suma (T.1, b.l. 186-189). Tuo tarpu iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad žemės sklypo su statiniais 2006-05-17 vidutinė rinkos vertė yra 12 559 Lt (1 T., b.l. 27-31), o buto – 231 986 Lt (1 T., b.l. 32-33). Sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, kad nurodyto turto vidutinė rinkos vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, nustatyta atlikus masinį vertinimą, gali ženkliai skirtis nuo faktinės nekilnojamojo turto rinkos vertės, todėl pirmos instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertę, pagrįstai rėmėsi ne VĮ Registrų centro duomenimis, o 2006-05-26 Hipotekos lakštuose nurodyta turto verte, kadangi tai buvo vieninteliai objektyvūs duomenys apie pareiškėjai priklausančių nekilnojamojo turto objektų rinkos kainą. Nors minėti duomenys apie nekilnojamojo turto rinkos vertę gali tiksliai ir nebeatspindėti šių dienų nekilnojamojo turto rinkos kainų, tačiau, byloje nesant kitų duomenų, pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindi kitokiai išvadai apie galimą nekilnojamojo turto rinkos kainą. Pažymėtina, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Taigi konstatavus, jog pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudaro net 418 850 Lt sumą, kuri ženkliai viršija bendrą apeliantės finansinių įsipareigojimų sumą, kiti atskirojo skundo motyvai nebetenka reikšmės, todėl jie neanalizuojami ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad remiantis pareiškėjos į bylą pateiktais įrodymais konstatuoti, jog pareiškėja yra nemoki, kad jos finansinė padėtis šiuo metu yra kritinė, kad ji iš esmės negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, ir kad pareiškėja galėtų būti pripažintas nemokia FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, nėra pagrindo.
Visų nustatytų bylos aplinkybių ir išdėstytų motyvų kontekste, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos rašytinių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas, kurios lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 str., 185 str., 189 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme
Apeliantė tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė suinteresuotų asmenų naudai bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos samprotavimais, kad bankroto byla yra specifinė byla, todėl tokio pobūdžio bylose neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos suinteresuotų asmenų naudai.
FABĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi tais atvejai, kai FABĮ nereglamentuoja tam tikrų klausimų, taikomos civilinio proceso normos. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad FABĮ nenumato, kad teismas, atsisakydamas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, negali priteisti iš šio asmens kito byloje dalyvavusio asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimdamas bet kokį procesinį sprendimą teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų, iš jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, paskirstymo klausimą. CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurą bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Taigi nagrinėjamu atveju pagrįstai pirmos instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą ir iš pareiškėjos Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, naudai priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliantė priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio nekvestionuoja, tai apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už atskirojo skundo ribų, dėl priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, už atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuris buvo atmestas, surašymą sumokėjo 1 415,70 Lt. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vertinant minėtus kriterijus ir atsižvelgiant į nagrinėjamų klausimų pobūdį bei teisingumo ir protingumo principus, suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina iki 500 Lt.
Pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kurių nebekartoja, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, (j.a.k. 303252632) naudai.