Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės OÜ Aktiva Finants ieškinį atsakovei M. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. balandžio 20 d.; atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovei 2020 m. balandžio 21 d. buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau grįžo neįteikti (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). 2020 m. gegužės 6 d. procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti pakartotinai. 2020 m. gegužės 8 d. procesiniai dokumentai atsakovei įteikti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. procesiniai dokumentai atsakovei įteikti asmeniškai.

3. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tele2“ su atsakove M. S. sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo suteikti telefoninio ryšio paslaugas, bei įrangą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti už suteiktas paslaugas bei įrangą ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Pradinė kreditorė UAB „Tele2“ tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir atsakovei suteikė telefono ryšio/įrangą, tačiau atsakovė su pradine kreditore tinkamai neatsiskaitė ir pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) liko skolinga 211,58 Eur.

6. Pradinė kreditorė 2018 m. sausio 15 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, 2019 m. sausio 22 d. papildomu susitarimu dėl 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalinio pakeitimo ir 2019 m. balandžio 1 d. perleistų skolų suderinimo aktu perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Ieškovė nurodė, jog išsiuntė atsakovei pranešimą, informuodama apie kreditorės pasikeitimą bei ragindama sumokėti turimą įsiskolinimą.

7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Ieškovė nurodo, jog atsakovei siuntė įspėjimą dėl pasikeitusio kreditoriaus ir skolos padengimo, tokiu būdu informuodama atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovei. Be to, išsiuntus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą.

8. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistina 211,58 Eur skola.

9. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 3 punktu, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą laiku atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo pradelstos mokėti sumos.

10. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 7,62 Eur delspinigių už 180 dienų laikotarpį, paskaičiuotus taikant 0,02 proc. dydžio delspinigių normą. Ieškovė delspinigius paskaičiavo nuo likusios neapmokėtos sumos 211,58 Eur nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. (neviršijant 180 dienų). Kadangi ieškovė turi teisę į sutartines protingo dydžio netesybas, teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą ir iš atsakovės priteisia 7,62 Eur dydžio delspinigius (CK 6.73 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (219,20 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl, ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistina 65,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 0,84 Eur sumokėtas mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) bei 50 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

13. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės užsienio bendrovės OÜ Aktiva Finants ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei užsienio bendrovei OÜ Aktiva Finants, j. a. k. 10746479, 211,58 Eur skolos, 7,62 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (219,20 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 65,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.