Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5301-835/2019 pagal ieškovo M. B. prevencinį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Centrinis banko biuras LT“ dėl draudimo vykdyti turto pardavimo procedūras, trečiasis asmuo J. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti M. B. prevencinį ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Byloje nustatyta, kad M. B. teismui pateikė prevencinį ieškinį, kuriame prašė uždrausti atsakovei vykdyti ieškovui nuosavybės teise priklausančio ir įkeisto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytinių J. B. bankroto byloje ir taikyli laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinyje nurodė, kad užtikrindamas skolininko, šiuo metu bankrutuojančio fizinio asmens J. B. prievoles, 2007 10 01 hipotekos lakštu įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2017 03 22 Alytaus apylinkės teismas J. B. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, 2018 09 23 nutartimi leido pardavinėti hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“ vienu lakštu pagal solidariąją prievolę įkeistą turtą - J. B. priklausantį 153,00 kv. m. ploto bendro ploto butą bei M. B. priklausančią ½ dalį žemės sklypo, kaip vieną vienetą. 2019 06 10 kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą parduoti šiuos objektus – žemės sklypą bei gyvenamąjį namą kartu, nustatydamas abiejų objektų atskiras kainas. Visi sprendimai M. B. atžvilgiu buvo priimti be jo sutikimo. Taipogi ieškinyje nurodė, kad įkeičiant skolininkui J. B. ir subsidiariam skolininkui M. B. priklausantį turtą, M. B. prieš banką buvo ir yra atsakingas tiek, kiek bankui skolingas J. B. nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju, visiškai užtenka padengti skolą iš įkeisto skolininko J. B. turto. Mano, kad svetimo turto įkeitimu įkeistam turtui negali būti nustatomas turto administravimas, tad bankrutuojančio J. B. bankroto administratorius neturi teisės administruoti nebankrutuojančio M. B. turto.

8. Pirmosios instancijos teismas ieškinį priimti atsisakė, konstatuodamas, kad tai nėra prevencinis ieškinys, o tėra siekis sustabdyti bankrutuojančio J. B. bankroto administratoriaus veiksmus bankrutuojančio J. B. byloje, t. y. atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

9. Apeliantas nesutinka su priimta nutartimi. Atskirajame skunde tvirtina, kad kreditoriai pardavinėja jo turtą, kaip solidaraus asmens turtą, kadangi M. B. užtikrino skolininko, šiuo metu bankrutuojančio fizinio asmens J. B. prievoles pagal 2007 10 01 hipotekos lakštą. Priimti sprendimą dėl M. B. priklausančio turto gali tik vienas asmuo - įkaito turėtojas ir tai tik toje apimtyje, kurioje siekiama padengti kreditorinį įsipareigojimą įkaito turėtojui. Tuo tarpu visi sprendimai M. B. atžvilgiu buvo ir yra priimami be jo sutikimo, leidimo ar pritarimo. Be to, tai yra turtas, kuriuo administratorius negali disponuoti, kadangi esant tokiam turto teisiniam statusui, disponavimo (pardavimo) FABĮ 27 straipsnis nenumato.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagrindinės prevencinio ieškinio sąlygos yra šios: neteisėti veiksmai, kurie gali pasireikšti tiesioginiu teisės pažeidimu, arba, nebūdami tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, gali sudaryti objektyvią galimybę pažeisti asmens teises, ir yra realus žalos atsiradimo pavojus. Tokiu prevenciniu ieškiniu reikalaujama ne atlyginti jau patirtą žalą ar nuostolius, o siekiama užkirsti kelią, kad ateityje jų vėl neatsirastų. Todėl, reiškiant prevencinį ieškinį, žala gali būti dar nepadaryta arba jau padaryta, tačiau abiem atvejais turi būti reali jos atsiradimo grėsmė ateityje, o ieškovo siekis – pašalinti tokią grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį Nr. e3K-3-424-421/2018).

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamos nutarties turinį bei atskirojo skundo argumentus, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pateiktas ieškinys nėra prevencinis ieškinys, o tėra siekis sustabdyti bankrutuojančio J. B. bankroto administratoriaus veiksmus bankrutuojančio J. B. byloje, ir dėl to ieškinį priimti atsisakė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateiktas ieškinys atitinka CK 6.255 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus prevenciniam ieškiniui keliamus reikalavimus, t. y. nagrinėjamu atveju yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žala. Tokios pozicijos apeliacinės instancijos teismas laikosi dėl to, kad jeigu iš tikrųjų pasitvirtins ieškovo ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog iš bankrutuojančio J. B. įkeisto turto užteks padengti skolą įkaito kreditoriui AB „Swedbank“, tai ieškovo M. B. kaip subsidiaraus skolininko turto pardavimas neturėtų būti vykdomas, nes su įkaito turėtoju bus atsiskaityta pilna apimtimi iš pagrindinio skolininko. Priešingu atveju, ieškovui atsirastų reali žala, nes būtų nepagrįstai parduotas jam nuosavybės teise priklausantis turtas.

12. FABĮ 27 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nurodytos sąlygos, kurioms esant, vieno bankrutuojančio fizinio asmens bankroto byloje gali būti parduodamas ir ne bankrutuojančiam asmeniui priklausantis turtas. Pirma, turtas bendrosios nuosavybės teise turi priklausyti ir bankrutuojančiam asmeniui, ir nebankrutuojančiam asmeniui. Antra, antstolis turi būti pradėjęs išieškojimą iš bendraturčių, kuriems nėra iškelta bankroto byla, ir nukreipęs išieškojimą į bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą. Trečia, teismas tik gavęs visų bendraturčių sutikimą, gali leisti bankroto administratoriui arba antstoliui parduoti visą turtą, jeigu toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimo dalimis.

13. Šiuo atveju nėra sąlygų taikyti FABĮ 27 straipsnio 8 dalies nuostatas, nes bankrutuojantis J. B. ir M. B. nėra bendraturčiai. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad ½ 0,0639 ha žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso tik M. B., t. y. šis turtas nėra bendra J. B. ir M. B. nuosavybė.

14. Esant šių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias prevencinio ieškinio taikymo sąlygas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir M. B. prevencinio ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes ieškinio priėmimo klausimo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecijos teisė (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir perduoti M. B. prevencinio ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.