Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo atsakovui skolos laikotarpiu buvo priskaičiuota mokėti 71,64 Eur suma už kaupiamąsias lėšas. Pažymėjo, jog kaupiamųjų lėšų rinkimas yra numatytas 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos“, todėl ieškovės naudai ši 71,64 Eur išlaidų dalis už 36 mėnesius skolos turi būti priteistina.

7. Atsakovui mokestis už namo techninę priežiūrą ir eksploataciją skaičiuojamas remiantis 2009 m. vasario 27 d. sutartimi Nr. 09-02-42A. Šios sutarties priede numatytas paslaugos tarifas yra 0,06 Eur be PVM * 66,40 kv. m. = 3,984 Eur be PVM arba 4,82 su PVM. Atsakovui buvo skaičiuojamas mažesnis mėnesinis mokestis nei nurodyta sutartyje, t. y. 4,50 Eur, o ne 4,82 Eur. Atitinkamai skolos laikotarpiu, t. y. per 36 mėnesius atsakovui tenkanti išlaidų dalis yra 162,68 Eur.

8. Atsakovui mokestis už namo šilumos ūkio priežiūros eksploataciją buvo skaičiuotas remiantis 2009 m. vasario 27 d. sutartimi Nr. 09-02-42B. Nurodytos sutarties priede numatytas paslaugos tarifas yra 0,05 Eur / kv. m be PVM * 66,40 kv. m. = 3,32 Eur / kv. m arba 4,02 Eur / kv. m su PVM. Ieškinyje skaičiuota po 4,08 Eur / kv. m, todėl ieškovė atsisakė 2,16 Eur ir prašė priteisti 144,47 Eur už 36 mėnesius.

9. Mokestis už šiukšlių išvežimą atsakovui skaičiuojamas remiantis 2012 m. sausio 2 d. sutartimi Nr. NB-SUT-12-001E. Šioje sutartyje numatytas paslaugos tarifas yra 0,27 Lt be PVM * 66,40 kv. m. = 17,93 Lt / 5,19 Eur / 6,28 Eur su PVM. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2016 m. birželio mėn. 1 d. sutartyje numatytas tarifas pasikeitė, šalims sudarius susitarimą prie sutarties ir mokesčiai buvo skaičiuojami: 0,0900 Eur be PVM * 66,40 kv. m = 5,98 Eur be PVM / 7,24 Eur su PVM. Suma pagal sutartyje numatytą tarifą už 27 mėnesius yra 249,12 Eur.

10. Atsakovui mokestis už namo teritorijos ir laiptinių valymą skaičiuojamas pagal 2013 m. liepos 1 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. NB-SUT-13-097/1. Pažymėjo, kad kiekvieną mėnesį suteikiant šias paslaugas yra surašomas atskiras atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas, priklausomai nuo atliktų darbų kiekio, todėl mokėtina suma kaskart būna skirtinga. Mokestis už valymą atitinkamai skaičiuojamas sekančiai: darbų atlikimo suma dalinama iš namo ploto ir dauginama iš buto ploto. Ieškovė pridėjo buhalterinę priskaitymų lentelę, kurioje matėsi 2018 m. gegužės mėnesį atlikti paskaičiavimai: 29,60/531,04*66,40=3,70 Eur (be PVM).

12. Ieškovė kartu su 2018 m. birželio 31 d. ieškiniu teismui pateikė skolų valdymo ataskaitą, kurioje detalizuoti visi suteiktų paslaugų priskaitymai ir padaryti apmokėjimai. Nurodė, jog ataskaitos pradžioje matomas skolos likutis 866,48 Eur yra padengtas atsakovo atliktais mokėjimais 2010 m. vasario mėnesio – 2015 m. gegužės mėnesio laikotarpiu.

15. Pagal skolų valdymo ataskaitą, atsakovo įsiskolinimas be palūkanų sudaro 933,52 Eur (visa reikalaujama suma 938,44 Eur), tuo tarpu 4,92 Eur sudaro kompensavimo funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos remiantis CK 6.210 straipsniu, 6.261 straipsniu.

16. Ieškovė pateikė papildomus įrodymus dėl stogo remonto darbų adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog iš pridėtos stogo remonto darbų apskaičiavimo lentelės dėl (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų, matyti, jog suma, susidariusi už remonto darbus yra paskirstyta visiems šio namo gyventojams pagal šią formulę: darbų kaina / namo plotas x atsakovo turimas plotas. Pabrėžė, kad remonto darbai yra paskirstyti išsimokėtinai dvylikai mėnesių. Ieškovė pažymėjo, kad buvo gavusi namo adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų nusiskundimus ir prašymus suremontuoti stogą, nes pro jį į gyvenamąsias patalpas patekdavo vanduo. Atlikusi neeilinę minėto namo (duomenys neskelbtini) butų patalpų apžiūrą, ieškovė konstatavo kad yra matomi pastovūs vandens pratekėjimo per lubas požymiai, sienų, lubų dažai apgadinti, dėl pastovios drėgmės viršutiniuose lubų kampuose pradeda atsirasti pelėsis. 2012 m. atlikus nuolatinę stogo apžiūrą, nustatyta, kad daugelis stogo čerpių yra suskilusios, savaime aptrupėjusios bei pažeistos mechaniškai, todėl yra būtinas dalinis stogo remontas.

17. Pakartotinai atlikus neeilinę stogo dangos apžiūrą, buvo nustatyta, kad stogas dengtas molinėmis čerpėmis, kurios yra fiziškai susidėvėjusios, aptrupėjusios, suskilusios; čerpės lūžta jas nuimant čerpių atsisluoksniavusios atplaišos užteršia lietaus nutekėjimo sistemas, latakų skardos elementai surūdiję; kraginės čerpės susidėvėjusios, sulūžusios, vietomis nėra kraigo čerpių.

18. 2013 m. birželio 6 d. statinio apžiūros akte Nr. NB-AA-13-202 buvo konstatuota, kad namo (duomenys neskelbtini) stogo danga neatitinka privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“, nes dėl esamos stogo dangos būklės šlampa stogo ir perdangos konstrukcijos, gali būti ženkliai pažeistas statinio mechaninis pastovumas ir atsparumas. Pagal šio reglamento 5 punkto nuostatą, prie privalomųjų reikalavimų visumos yra priskirti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos saugojimo; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

19. Atliktų apžiūrų pagrindu buvo nuspręsta nedelsiant organizuoti stogo dangos remontą ir pašalinti visus užfiksuotus defektus.

20. Kaip teigė ieškovė, namo adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai balsavo už stogo remonto darbus. 2013 m. rugpjūčio mėnesio gautų pasiūlymų vertinimo protokolu rangove išrinkta UAB „Mano būstas LT“, kaip mažiausią remonto kainą pasiūliusi rangovė.

21. 2013 m. liepos 11 d. skelbimu Nr. NB-SK-13-0836 ieškovė buvo informavusi (duomenys neskelbtini) namo gyventojus apie planuojamus atlikti stogo remonto darbus, kad darbų kaina bus apskaičiuota pagal faktines remonto darbų išlaidas.

22. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2013 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. (23.2)-2D-19451 nurodyta, kad pagal Kultūros paveldo departamento išvadą atlikti čerpių dangos remonto darbai nepažeidė paveldosaugos reikalavimų, nes stogo danga pakeista į tokios pačios formos, spalvos ir medžiagos dangą. Ieškovė, remdamasi šia išvada, nurodė, jog statybą leidžiantis dokumentas nebuvo neprivalomas, todėl stogo remontas yra teisėtas.

23. Ieškovė teismo įpareigota pateikti visus su skolos periodo pradžios skolos susidarymu susijusius dokumentus bei papildomus įrodymus. Iš ieškovės pateiktos naujos mokesčių suvestinės matosi skolos pradžios likutis nuo 2010 m. sausio 1 d. Ieškovė paaiškino, kad skiltyje „Kitos paslaugos“ 2010 m. sausio – vasario mėnesiais yra įkelti istoriniai duomenys, susidarę iš 2010 m. sausio mėnesio administratoriaus suteiktų tokių paslaugų kaip administravimo, elektros, priežiūros / eksploatacijos, laiptinių valymo, šiukšlių išvežimo. Pažymėjo, jog pagal pateiktus duomenis, atsakovas pradėjo mokėti mažesnes sumas, nei nurodytas sąskaitose jau nuo 2011 m. lapkričio mėnesio. Ieškovė paaiškino, kad didžiausią skolos dalį sudaro namo adresu (duomenys neskelbtini), atlikti stogo remonto darbai, kurie atsakovui išsimokėtinai paskirstyti laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2014 m. liepos mėnesio imtinai. Pagal 2010 m. birželio 21 d. ilgalaikę rangos darbų sutartį su AB „City Service“ (dabar UAB „Mano būstas LT“) rangovė pateikė apmokėjimui 2013 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MBLT13-08358, kurioje įtraukti visi tą mėnesį atlikti rangos darbai pagal ieškovės užsakymus, t. y. konkretūs remonto darbai neišskirti. Pagal šią sąskaitą buvo mokėta dalimis iki 2016 metų.

27. Teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

28. Byloje nustatyta, kad atsakovui D. P. nuo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66,40 kv. m. bendro ploto. Taip pat nustatyta, kad ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ 2012-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 d. įsakymo Nr. 30-3400 pagrindu ieškovo įgaliojimai buvo pratęsti. UAB „Naujamiesčio būstas“ teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name ((duomenys neskelbtini)), kuriame atsakovas nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą.

29. Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra neindividualizuota (CK 4.82 str. 5 d.). Patalpų savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 str. 3 d. ir 4.84 str.). CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d., Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Pavyzdiniai administravimo nuostatai), patvirtinti 2001-05-23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603, Vilniaus miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai (toliau – Vilniaus miesto administravimo nuostatai), patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-04-18 d. įsakymu Nr. 30-637, bei kiti teisės aktai imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Namo administratorius už namui teikiamas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas atsiskaito su paslaugų tiekėjais, o butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai savo daliai bendroje dalinėje nuosavybėje atsiskaito su bendrija pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.

30. Ieškovo paskaičiavimu, atsakovo skola ieškovui už (duomenys neskelbtini), namo naudojamų bendrojo naudojimo patalpų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pagal pateiktas sąskaitas už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. sudaro 940,60 Eur. Byloje nustatyta, kad ši skola susidarė atsakovui nesutinkant mokėti kaupiamąsias lėšas už stogo remontą. Atsakovas tokį savo nesutikimą argumentuoja tuo, jog dar 2013 m. liepos mėn. ieškovui pradėjus didelės apimties stogo remonto darbus, (duomenys neskelbtini) namo gyventojai 2013 m. rugpjūčio 26 d. raštu kreipėsi į ieškovą prašydami atskleisti visas aplinkybes, susijusias su atliekamais stogo remonto darbais, nes gyventojai nustatyta tvarka nebuvo informuoti, su jais nebuvo derinti nei darbai, nei kaina, nei rangovas, nei darbų atlikimo terminai. Vėliau, 2013 m. rugsėjo 25 d. dalis gyventojų informavo ieškovą, jog sustabdo atsiskaitymus pagal ieškovo teikiamas sąskaitas už stogo remontą, kol negaus visos su stogo remontu susijusios informacijos.

31. Pasisakant dėl atsakovo pareigos mokėti kaupiamąsias įmokas pažymėtina, kad pagal CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalis butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų ir tokios išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).Toks reglamentavimas reiškia, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Tuo tarpu lėšų kaupimas namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti numatytas ir kituose teisės aktuose. Pagal Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrijos lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti. Pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai ir (arba) naudojamos pastatui (pastatams) atnaujinti (25 str. 2 d.). Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (toliau – Nuostatai) 5.4 punkte nurodyta, kad administratorius, vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos, kaupiamųjų įmokų namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti dydžio ir teikia juos tvirtinti patalpų savininkams susirinkime ar balsuojant raštu. Sukauptos lėšos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti laikomos atskiroje banko sąskaitoje, atskirtoje nuo administratoriaus lėšų (redakcija galiojusi nuo 2010 m. kovo 19 d.).

32. Pažymėtina, kad Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 str., 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteistas paslaugas, todėl ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad šalis sieja tam tikri teisiniai santykiai, kurių pagrindu susidarė įsiskolinimas, o atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, privalėjo įrodyti, jog šalių teisiniai santykiai nesieja arba tai, jog už tiektas paslaugas atsiskaitė tinkamai.

34. Kaip jau minėta, byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad įsiskolinimas yra susidaręs dėl to, kad atsakovas atsisakė mokėti ieškovei už stogo remontą. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo, tačiau reikalavimas pareikštas kitais pagrindais – įsiskolinimas paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, nes, ieškovės teigimu, už stogo remontą, kaip už anksčiausią skolą, buvo įskaityti atsakovo mokėti kiti mokėjimai CK 6.55 straipsnio pagrindu.

35. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės <...>, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

36. Nors byloje esantys įrodymai iš dalies leidžia spręsti, jog jau nuo 2011 m. gyvenamajame daugiabučiame name buvo problemos su stogu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje neteigė ir iš viso neįrodinėjo, kad stogo remontas atliktas vykdant privalomuosius naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir administratorius dėl to priėmė sprendimą atlikti brangų stogo remontą, todėl atsakovas privalo apmokėti šias išlaidas. Tuo tarpu atsakovas su tokiais darbais nesutiko – tai patvirtina jau minėti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų, tame tarpe ir atsakovo, 2013-08-26 d., 2013-09-25 pareiškimai, kuriais jie kreipėsi į UAB „Naujamiesčio būstas“ su pretenzijomis, kad dėl namo stogo dangos remontas atliekamas be suderinimo su patalpų savininkais bei iškėlė klausimą dėl šio remonto pagrįstumo, prašydami atsakyti į iškeltus klausimus, o negavus atsakymo, pranešė stabdantys mokėjimus už stogo dangos remontą. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas iš pat pradžių nesutiko mokėti už stogo remontą, ieškovei tai buvo žinoma, todėl ieškovė neturėjo pagrindo remtis CK 6.55 straipsniu ir atsakovo mokamus mokesčius užskaityti kaip mokesčius už stogo remontą.

37. Remiantis tuo kas išdėstyta darytina išvada, jog ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.