Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės Ramunės Šulskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kauno m., Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), teista:

1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais;

2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimas, teistumas išnykęs,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2024 m. birželio 22 d. apie 17 val. 59 min., veikdama bendrai su G. V., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini)., tyčia panaudojo fizinį smurtą L. M. atžvilgiu, tai yra G. V. tampant nukentėjusiąją už plaukų, ji (E. S.) tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, rankos pirštų nagais apdraskė nukentėjusiajai kairę ranką ir tokiais bendrais su G. V. veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. M. fizinį skausmą ir dėl odos įdrėskimų kairio žasto srityje bei krūtinėje nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kalta prisipažįsta pilnai ir paaiškino, jog 2024 m. birželio 22 d. ryte, tikslaus laiko nežino, buvo pakviesta pas G. V. į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Ateidama pas G. nusipirko keturis buteliukus alaus, prieš tai jau buvo išgėrusi skardinę alaus, be to, iki tol gėrė keletą dienų. Pas G. namų kieme, pavėsinėje rado G. ir jos sugyventinio A., pavardės nežino, tetą L., kurios pavardės nežino. G. su L. vartojo alkoholinius gėrimus. Ji prisijungė prie jų. Kas vyko toliau, nelabai ką prisimena. Pamena, kad kažkuriuo momentu dingo L., bet atsirado mergina, kurios ji nepažįsta. Dabar žino, kad ta mergina buvo L. ir kad L. yra L. mama. Prisimena, kad kažkuriuo momentu L. su G. barėsi, tarp jų vyko žodinis konfliktas. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Atsimena, kad pareigūnai tikrino jos blaivumą ir kad jų buvo parvežta namo. Prisipažįsta pilnai, kad būdama neblaivi, kartu su G. V. užsipuolė L. M. ir jai padarė sužalojimus, ją apdraskė. Tiksliai šio fakto dėl buvusio neblaivumo neprisimena, dėl savo veiksmų labai gailisi (el. b. t. 1, el. b. l. 140-143; 155-157).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios kaltės pripažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji L. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. birželio 22 d. apie 17 val. ji atvyko pas mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini) Tuo metu namuose buvo jos brolis A. M. ir senyvo amžiaus močiutė, kuriai yra 85 metai. Brolis su močiute buvo užsirakinę namuose, nes lauko pavėsinėje sėdėjo jos pusbrolis A. R. su dviem merginomis ir vartojo alkoholį. Viena iš merginų buvo kaimynystėje gyvenanti G. V., o kitos merginos ji nepažįsta, ją matė pirmą kartą. Tiek merginos, tiek pusbrolis buvo jau gerokai neblaivūs. Pavėsinė yra arti įėjimo į namą. Ji pasibeldė į duris, kad brolis jas atrakintų. Tuo metu nepažįstama mergina kelis kartus su ja pasisveikino. Ji iš pradžių tylėjo, bet vėliau pasakė, kad su girtuokliais nesisveikina, o mergina jai pradėjo priekaištauti, ko ji čia atėjo. Tuomet ji griebė rankinę, kuri gulėjo pavėsinėje ant stalo, ir ją numetė ant žemės. Kam priklauso rankinė, ji nežino. Tarp jos ir nepažįstamos merginos kilo žodinis konfliktas, tačiau tuo pat metu į lauką išėjo jos brolis ir ji su juo nuėjo į garažą. Garaže prabuvo keletą minučių. Išėjusi iš garažo, matė lauke stovinčias G. ir jai nepažįstamą merginą. Ji nesuprato, kad merginos jos laukia ir nieko blogo nesitikėjo. Prasilenkiant su merginomis, G. stvėrė jai už plaukų, iš užnugario ir juos timptelėjo į save, tokiu būdu sukeldama jai fizinį skausmą, o tuo pat metu nepažįstama mergina griebė jai už suknelės, kurią vilkėjo, ir ją timptelėjo, nes būdama neblaivi neišlaikė pusiausvyros. Tuomet ir suplyšo jos suknelės viršutinė dalis, buvo apdraskyta jos kairės rankos žasto sritis, taip sukeliant jai fizinį skausmą. Ar merginos jai tuo metu ką nors sakė, negali pasakyti, buvo labai išsigandusi tokio merginų poelgio. Ją užstojo jos dėdė G., kuris tuo metu kieme remontavo savo automobilį ir nuo jų buvo apie 20 metrų atstumu. G. priėjo prie jos ir merginas atitraukė. Merginos nuėjo į pavėsinę, o ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai, tikrino merginų blaivumus, girdėjo, kaip G. vaidino nustebusią ir sakė, kad ji čia ne prie ko. Dar tą patį vakarą buvo atvykę greitosios pagalbos darbuotojai, kurie ją apžiūrėjo. Į gydymo įstaigą dėl sukelto skausmo ir padarytų sužalojimų ji nesikreipė. Mergina, kuri suplėšė jos suknelę bei apdraskė ranką, buvo apie 175 cm. ūgio, juodais ilgais plaukais, surištais į uodegą, apie 25-30 metų amžiaus, normalaus kūno sudėjimo (el. b. t. 1, el. b. l. 33-36). Apklausta papildomai nukentėjusioji L. M. parodė, kad nei G. V., nei E. S. jokių pretenzijų dėl padaryto kūno sužalojimo neturi, merginos jos atsiprašė ir ji joms atleido, su merginomis susitaikė. Merginos atlygino jai padarytą žalą, dėl ko byloje civilinio ieškinio taip pat nereiškia (el. b. t. 1, el. b. l. 41-43).

Liudytojas G. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. birželio mėn., tiksliai datos neprisimena, buvo šeštadienis, apie 15 val. atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini) Minėtu adresu gyvena jo močiutė. Atvykęs pavėsinėje matė sėdinčius pusbrolį A. R. su savo sugyventine G. V. ir dar viena jam iš matymo žinoma moterimi, kurios vardas E., pavardės nežino. Jie visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 17 val. atvažiavo ir L., kurios pavardės nežino. Su L. ir jos broliu A. jie susitiko garaže. Jis iš garažo išėjo pirmas, o L. su A. dar ieškojo kažkokių daiktų. Jam tik išėjus iš garažo, prie jo matė stovinčias G. ir E.. Jos abi buvo akivaizdžiai neblaivios ir E. pasakė: ,,kur ta? jau ji mano rankinuko nemėtys“. Tiek G., tiek E. buvo nusiteikusios kovingai, jis suprato, kad jos laukia išeinančios L.. Išėjęs iš garažo, nuėjo prie savo automobilio, kuris stovėjo apie 10 metrų atstumu ir po kelių minučių iš garažo išėjo L.. Matė, kaip L. einant pro merginas, viena jų, negali konkretizuoti kuri, stvėrė L. už plaukų, o kita sugriebė L. už suknelės. Jos visos trys tampėsi, L. nuo jų gynėsi rankoje laikyta televizoriaus antena. Jis riktelėjo merginoms, kad jos nelįstu prie L. ir pribėgo prie jų. Jam pribėgus, L. merginų jau buvo paleista. G. su E. nuėjo atgal į pavėsinę, o L. paskambino pagalbos telefonu ir išsikvietė policijos pareigūnus. Matė, kad L. suknelė ties kairia petimi buvo suplėšyta toje vietoje, kur ir griebė viena iš merginų. Kažkokių kūno sužalojimų tuo metu pas L. nepastebėjo (el. b. t. 1, el. b. l. 91-94).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 15 d. nutartimi, patvirtintas prokuroro nutarimas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais G. V., kuri ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji nurodė, kad 2024 m. birželio 22 d., apie pietus, tikslaus laiko nežino, pas ją į namus atėjo E. S., su kuria nėra labai geros draugės, tačiau pažįstamos nuo senų laikų. Ji tą dieną E. parašė žinutę, kad yra (duomenys neskelbtini) kaime ir pakvietė ją ateiti. Ar ateidama E. jau buvo neblaivi, to pasakyti negali. E. atėjus, ji pati buvo pavėsinėje prie namų su L. R., L. M. mama, ir su ja vartojo alkoholinius gėrimus. E. atsinešė su savimi porą butelių alaus. Pradžioje pavėsinėje buvo trise, vėliau L. R. išėjo ir jos liko dviese. Pas jas kartas nuo karto į pavėsinę užeidavo jos sugyventinis A. R.. Pamena, kad po kažkurio laiko atėjo ir L. M., kuri, pamačiusi jas pavėsinėje, labai supyko, šaukė, kad jos išeitų. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kas vyko toliau, nelabai prisimena, buvo neblaivi. Prisimena, kad ji su E. buvo išėjusios iš pavėsinės, tačiau ką tiksliai darė, pasakyti negali. Negali pasakyti, ar ji griebė L. už plaukų, nes to momento neprisimena. Pamena, kad buvo atvykę policijos pareigūnai ir tikrino jos neblaivumą. Ji suprato, kad pareigūnai atvyko dėl konflikto su L.. Pripažįsta, kad įvykio metu griebė L. M. už plaukų, nors to momento dėl buvusio neblaivumo ir neprisimena. L. M. padarytą žalą atlygino ir jos atsiprašė, abi susitaikė ir L. jai atleido (el. b. t. 2, el. b. l. 1-4; 15-17).

Iš 2024 m. birželio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad L. M. nurodė, jog 2024 m. birželio 22 d. apie 17 val., jai atvykus pas mamą į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), ten buvusi E. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir G. V., gimusi (duomenys neskelbtini), jos atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, tai yra G. V. suėmė jai už plaukų ir tampė, dėl ko ji juto fizinį skausmą, o E. S., stipriai suimdama jai už kairės rankos, ją apdraskė, taip pat suplėšė jos vilkimą suknelę. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. t. 1, el. b. l. 1-15).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1274/2024(02) matyti, kad L. M. konstatuota odos įdrėskimai kairio žasto srityje, krūtinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti pirštų nagais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (el. b. t. 1, el. b. l. 73-74).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo su priedais (fotolentele) matyti, kad nukentėjusioji L. M. pagal veido bruožus atpažino E. S., apie kurią davė parodymus, tai yra, kad pastaroji apdraskė jai kairę ranką žasto srityje ir suplėšė jos vilkimą suknelę (el. b. t. 1, el. b. l. 79-86).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo su priedais (fotolentele) matyti, kad liudytojas G. D. pagal veido bruožus atpažino E. S., kurią savo parodymuose įvardijo iš matymo jam žinomą moterį, vardu E. (el. b. t. 1, el. b. l. 99-106). ??

Iš neblaivumo nustatymo prietaiso Alcotest 7510 parodymų matyti, kad 2024 m. birželio 22 d. 18.28 val. E. S. nustatytas 3,93 promilių neblaivumas (el. b. t. 1, el. b. l. 115).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokolo su priedu (fotonuotrauka) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme. Apžiūros metu matomi du vieno aukšto gyvenamieji namai, gretimai – medinis pastatas – garažas, šalia kurio stovi žemės ūkio technika. Už garažo – laukai, pieva. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefiksuojama. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų ar nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta ir nepaimta (el. b. t. 1, el. b. l. 1-15).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Agnės Kučinskienės 2024 m. birželio 22 d. tarnybinio pranešimo su priedais (fotonuotraukomis) matyti, kad įvykio vietoje nukentėjusiosios L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), suplėšyta suknelė paimta nebuvo, pastarajai nurodžius, kad neturės kuo apsirengti. Nukentėjusiosios suknelė ir ant kairės rankos vizualiai matomi sužalojimai (įdrėskimas) užfiksuoti fotonuotraukose (el. b. t. 1, el. b. l. 116-119).

Atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamoji E. S. kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai. Duodama paaiškinimus ji nurodė, kad 2024 m. birželio 24 d., tikslaus laiko ji nežino, tarp jos ir nukentėjusiosios L. M., kilo konfliktas, kurio aplinkybių dėl buvusio neblaivumo ji nepamena, tačiau pripažįsta, jog galėjo smurtauti prieš L. M.. Aplinkybę, kad kaltinamoji įvykio metu iš tiesų buvo stipriai neblaivi, dėl ko gali neprisiminti įvykio aplinkybių, patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, kuriuo fiksuota, kad 2024 m. birželio 22 d. 18.28 val. E. S. nustatytas 3,93 promilių neblaivumas. Nukentėjusioji L. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. birželio 22 d. apie 17 val. ji atvyko pas mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini) Tuo metu lauko pavėsinėje sėdėjo jos pusbrolis A. R. su dviem merginomis ir vartojo alkoholį. Viena iš merginų buvo kaimynystėje gyvenanti G. V., o kitos merginos ji nepažįsta, ją matė pirmą kartą. Tarp jos ir merginų kilo iš pradžių žodinis konfliktas, po kurio ji nuėjo į garažą, o jai išėjus iš garažo matė lauke stovinčias G. ir jai nepažįstamą merginą. Ji nesuprato, kad merginos jos laukia ir nieko blogo nesitikėjo. Prasilenkiant su merginomis, G. stvėrė jai už plaukų, iš užnugario ir juos timptelėjo į save, tokiu būdu sukeldama jai fizinį skausmą, o tuo pat metu nepažįstama mergina griebė jai už suknelės, kurią vilkėjo, ir ją timptelėjo, nes būdama neblaivi neišlaikė pusiausvyros. Tuomet ir suplyšo jos suknelės viršutinė dalis, buvo apdraskyta jos kairės rankos žasto sritis, taip sukeliant jai fizinį skausmą. Ją užstojo jos dėdė G., kuris tuo metu kieme remontavo savo automobilį ir nuo jų buvo apie 20 metrų atstumu. G. priėjo prie jos ir merginas atitraukė. Liudytojas G. D., paaiškino, kad matė, kaip merginos užpuolė nukentėjusiąją, tik nematė, kuri mergina ką darė, bet parodymo atpažinti protokolu atpažino, jog viena buvusių merginų buvo E. S.. Byloje esančių parodymo atpažinti protokolu nustatyta, jog nukentėjusioji pagal veido bruožus atpažino E. S., apie kurią davė parodymus, tai yra, kad pastaroji apdraskė jai kairę ranką žasto srityje ir suplėšė jos vilkimą suknelę. Tai, kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai patvirtina byloje esantis tarnybinis pranešimas apie įvykio aplinkybes, kuriame nurodyta, kad ant nukentėjusiosios kairės rankos vizualiai matomi sužalojimai (įdrėskimas), kurie užfiksuoti fotonuotraukose. Tuo tarpu valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1274/2024(02) nustatyta, kad L. M. konstatuota odos įdrėskimai kairio žasto srityje, krūtinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti pirštų nagais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji E. S. būdama apsvaigus nuo alkoholio, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, ką patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, tyčia panaudojo fizinį smurtą, tai yra apdraskė nukentėjusiajai kairę ranką ir krūtinę ir taip jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip kaltinamoji realizavo tiek subjektyviuosius, tiek objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje požymius, dėl ko yra pripažintina padariusi šią nusikalstamą veiką.

Kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (el. b. t. 2., el. b. l. 47-52).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji E. S. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji anksčiau buvo teista už smurtinio nusikaltimo įvykdymą ir nors teistumas yra išnykęs, ši aplinkybė vertinama kaip kaltinamąją charakterizuojanti neigiamai, kaip asmenybę nelinkusią mokytis iš ankstesnio patyrimo. Įvertinama ir tai, kad kaltinamoji ne kartą bausta administracine tvarka (el. b. t. 1, el. b. l. 177-181) yra pakaltinama, nedirbanti, dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesigydė bei nesilankė sveikatos įstaigoje (el. b. t. 1, el. b. l. 185), padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas, yra vieną kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią, į tai, kad savo veiksmais itin sunkių ir turinčių liekamųjų reiškinių padarinių nesukėlė, tačiau jos veiksmai buvo nukreipti į valstybės itin saugomą vertybę – kito žmogaus sveikatą, be to, jos atlikti veiksmai nukentėjusiajam asmeniu, turi neigiamus padarinius psichologine prasme, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą, vieną iš alternatyvių, bausmės rūšį – areštą.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Komentuojamo straipsnio 5 dalies 6 ir 7 punktuose numatyta, jog atidėdamas bausmės vykdymą teismas gali paskirti asmeniui pareigas – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą kaltinamajai skirtinos arešto bausmės vykdymas atidedamas šešių mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra ir jai skiriamos pareigos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Intensyvi priežiūra skiriama įvertinus kaltinamosios asmenybę bei siekiant aiškiau įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl siekiant užkardyti recidyvuojantį kaltinamosios elgesį, atidedant bausmės vykdymą skiriama ir intensyvi priežiūra.

Kaltinamajai E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios, o įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų, nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamas veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6, 7 punktais paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra, nustatyti E. S. pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sudalyvauti elgesio keitimo programoje ir neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, įsiteisėjus panaikinti.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamiesiems dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.