Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui T. A., atsakovės atstovės atstovams Gintarui Venskui ir Renatai Skyrelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Skunde (t. I, b. l. 1-3) paaiškino, kad 2010 m. sausio 19 d. Agentūra priėmė sprendimą dėl jo paraiškos finansinei paramai gauti atmetimo. 2005 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į Agentūrą su paraiška skirti finansinę paramą pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir veiklos skatinimas“ programą. Paraiškos vertinimo procesas Agentūroje užtruko daugiau kaip vienerius metus ir 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr.BR6-(10.14)-16313 buvo atmestas. Agentūros sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2008 m. spalio 23 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas, pagal jo skundą išnagrinėjęs adm. bylą Nr. I-3493-662/2008, nusprendė pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti Agentūros 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. BR6-(10.14)-16313. 2008 m. lapkričio 6 d. Agentūra padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą. 2009 m. spalio 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį adm. byloje Nr. A822-1142/2009, kuria paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 23 d. priimtą sprendimą. Minėtas sprendimas buvo perduotas Agentūrai pakartotiniam vertinimui. 2010 m. kovo 2 d. buvo gautas Agentūros sprendimas, kuriame nurodyta, kad Agentūra pakartotinai įvertino jo projektą, pažymėdama tai, kad išlaidų tinkamumo laikotarpis įgyvendinant projektus pagal BPD priemones yra nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. ir visos lėšos, skirtos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento laikotarpiui jau išmokėtos, todėl Agentūra neturi galimybės pasirašyti paramos sutarties ir kompensuoti projekto išlaidų.

Teikiant paraišką buvo planuojama (ir tai yra užfiksuota Agentūros pateiktuose dokumentuose), kad grynasis pelnas sudarys: 2007 m. - 57 961 Lt; 2008 m. - 69 186Lt; 2009 -72 966 Lt. Įvertinus tai, kad šis grynasis pelnas yra hipotetinis, t. y. galėjo būti mažesnis, ir didesnis, pareiškėjas prašo priteisti 50 proc. nuo 2007-2009 m. dėl Agentūros kaltės negautų pajamų sumos - 100 056 Lt.

Akcentuoja, kad sutartis dėl minėtos finansinės paramos gavimo tarp pareiškėjo ir Agentūros nepasirašyta tik dėl Agentūros kaltės, t. y. jų darbuotojų nekvalifikuoto paraiškos vertinimo. Agentūros darbuotojai akivaizdžiai vilkino paraiškos vertinimo laiką, paraiška buvo vertinama 1 metus ir 10 dienų. Per tą laiką ne kartą raštu ir žodžiu buvo susisiekęs su Agentūra dėl galimai reikalingų dokumentų pateikimo, pats asmeniškai, niekieno neraginamas paraiškos vertinimo metu kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą, kuriame įregistravo ūkio ir kaimo valdą dėl kurios ir buvo nuo 2006 metų sprendžiami ginčai teismuose.

CK 6.263 str. 1 d. nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais- ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Šiuo atveju dėl Agentūros darbuotojų kaltės patyrė daugybę nepatogumų, susijusių su teismo procesais, t .y. prarado laiko, kurį skyrė skundų rašymui ir dalyvavimui teismo procese. Dėl Agentūros kaltės ne tik negavo minėtos paramos, atitinkančios visus įstatymų numatytus reikalavimus, bet patyrė ir neturtinę žalą, t .y. prarado planuotas pajamas, neturėjo galimybės užsiimti teisėtu verslu, kurio pasekoje buvo numatyta sukurti dešimt darbo vietų. Paraiška Agentūrai paduota 2005 metais, todėl realiai tik po penkių metų priimtas galutinis Agentūros sprendimas. Be to, pagal projekto sąlygas visą tą laiką, t. y. penkis metus negalėjo savo lėšomis pradėti vystyti kaimo turizmo verslo. Patyrė didelį dvasinį sukrėtimą bei pažeminimą iš Agentūros darbuotojų pusės. Dėl šių išgyvenimų jam pablogėjo sveikata, jis pastaraisiais metais gydėsi Kauno klinikose pas kardiologus. Tokie išgyvenimai tęsiasi iki šiol. Kaimo turizmo verslas buvo kruopščiai suplanuotas, būtent tam tikslui buvo nupirkta žemė vaizdingoje, strategiškai patogioje ir poilsiautojams priimtinoje vietoje.

Vertinant projekto tinkamumą gauti paramą nustatyta, kad pareiškėjas, 2005 m. gruodžio 1 d. teikdamas Paraišką Agentūrai, nebuvo įregistravęs žemės ūkio ir kaimo valdos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Pareiškėjas 2006 m. spalio 25 d. pateikė Agentūrai Prienų rajono savivaldybės administracijos pranešimą, kad jo žemės ūkio ir kaimo valda registruota 2006 m. spalio 2 d. Gairių 26 p. nustatyta, kad pagal Turizmo įstatymą kaimo turizmo paslaugą gali teikti tik fiziniai asmenys, t. y. ūkininkai ir kaimo gyventojai, nurodyti šių Gairių 25.1 ir 25.2 p. Gairių 28.1 p. nustatyta, kad paraišką pateikia subjektas, įvardytas galimu pareiškėju šių Gairių VII skyriuje, o investicijos, susijusios su gamyba ar paslaugomis, Gairių XI skyriuje nurodytuose veiklos sričių sektoriuose. Kadangi pareiškėjas nebuvo įregistravęs valdos, jis neatitiko Gairių 26 p. nurodyto paramos gavėjo apibrėžimo bei Gairių 28.1 p. nurodyto specialiojo projekto tinkamumo kriterijaus. Pabrėžia kad Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento priede nustatyta, kad paramos gavėjai pagal BPD 4.4.5 priemonę yra Kaimo gyventojai ir ūkininkai, įregistravę savo žemės ūkio ir kaimo valdas Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta tvarka. Vadovaudamasi minėtų teisės aktų reikalavimais, Agentūra priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo projektą kaip netinkamą gauti paramą iš ES struktūrinių fondų.

Agentūra, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį adm. byloje Nr. A822-1142/2009, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą Paraišką ir priėmė naują sprendimą dėl pateiktos Paraiškos. Apie priimtą Agentūros sprendimą T. A. buvo informuotas 2010 m. sausio 19 d. raštu Nr. BR6-(10.14)-258 „Dėl projekto vertinimo“. Taisyklių 9 p. nustatytas paramos sutarčių sudarymo laikotarpis, kuris yra nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. Be to, Taisyklių 10 p. nustatyta, kad išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis, įgyvendinant projektus pagal BPD priemones, yra nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. Visos projektų, kuriems įgyvendinti skiriama parama, veiklos turi būti įgyvendintos, visi projekto išlaidas pateisinantys ir išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai turi būti išrašyti šiuo laikotarpiu, o projektų išlaidos pagal projektų vykdytojų pateiktus mokėjimo prašymus turi būti apmokėtos ir pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai iki 2009 m. birželio 30 d.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei į tai, kad yra pasibaigęs paramos sutarčių pasirašymo pagal BPD priemones laikotarpis ir visos lėšos, skirtos BPD laikotarpiui, jau išmokėtos, Agentūra neturėjo galimybės pasirašyti su pareiškėju paramos sutarties ir kompensuoti projekto išlaidų.

Civilinė atsakomybė atsiranda tik esant kaltei. Civilinio kodekso (toliau CK) 6.248 str. nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tai atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Agentūra nepažeidė nustatytų procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, kadangi, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, priėmė sprendimą, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išdėstytus motyvus.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Pabrėžia, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik pažeidus konkrečias teisės normas. Kadangi neteisėtumas nėra preziumuojamas, jį privalo įrodyti pareiškėjas. Tai, kad pareiškėjo nurodyta žala atsirado dėl Agentūros veiksmų (veikimo ar neveikimo), nėra įrodyta bei nepagrįsta faktais. Taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu ar neveikimu), nulėmusiais civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai gali būti laikomi veiksmų (veikimo ar neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Šiuo atveju priežastinis ryšys tarp Agentūros veiksmų (veikimo ar neveikimo) ir žalos nėra įrodytas bei nepagrįstas faktais.

Teigia, kad atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalos ryšiui. Pažymi, kad Agentūra vertino T. A. pateiktą projektą nepažeisdama Agentūros darbo procedūrų, vertinimas užtruko vienerius metus, nes vyko susirašinėjimas su pareiškėju, pareiškėjas tikslino duomenis, teikė papildomus dokumentus. T. A. skunde nenurodo jokių konkrečių teisės aktų, kuriuos Agentūra būtų pažeidusi vertindama jo pateiktą projektą ir tokiu būdu dirbtinai vilkindama vertinimo procesą, nurodomos aplinkybės dėl neturtinės žalos atsiradimo yra abstrakčios, neparemtos jokiais konkrečiais įrodymais. Mano, kad pareiškėjui neturėtų būti priteista atsiradusi žala dėl Agentūros darbuotojų kaltės.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Agentūros atstovės teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad T. A. 2005 m. gruodžio 1 d. Agentūrai pateikė paraišką skirti finansinę paramą pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimo veiklos sritį Kaimo turizmo ir amatų skatinimas. Agentūros 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. BR6-(10.14)-16313 pareiškėjas buvo informuotas, kad jo pateiktas projektas „Kaimo turizmo sodybos įkūrimas“ yra netinkamas paramai gauti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 23 d. sprendimu (adm. byla Nr. I-3493-662/2008) panaikino Agentūros 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. BR6-(10.14)-1613 (t. I, b. l. 64-67). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 1 d. nutartimi (adm. byla Nr. A822-1142/2009) Agentūros apeliacinį skundą atmetė ir pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (t. I, b. l. 57-63). Agentūra, atsižvelgdama į minėtų teismų sprendimuose padarytas išvadas, pakartotinai įvertino pareiškėjo pateiktą projektą „Kaimo turizmo sodybos įkūrimas“ ir 2010 m. sausio 19 d. sprendime Nr. BR6-(10.14)-258 „Dėl projekto vertinimo“ konstatavo, kad yra pasibaigęs paramos sutarčių pasirašymo, todėl neturi galimybės pasirašyti su pareiškėju paramos sutarties ir kompensuoti projekto išlaidų (t. I, b. l. 11-12).

Pareiškėjas mano, kad neteisėti Agentūros darbuotojų veiksmai jam sukėlė turtinę ir neturtinę žalą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Civiliniame kodekse (toliau CK). CK 6.245 str. 1 d. civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų nustatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 str., kurio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatytais atvejais viešoji (valstybės) atsakomybė atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad sprendžiant Agentūros veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, duotoje situacijoje klausimą, turi būti padaromos atitinkamos išvados dėl šios institucijos veiksmų teisėtumo, nagrinėjant pareiškėjo 2005 m. gruodžio 1 d. paraišką, o būtent: ar nebuvo pažeista šios paraiškos nagrinėjimo tvarka, terminai, ar kompetentingos institucijos nagrinėjo šią paraišką bei priėmė dėl jos sprendimą, ar sprendimas buvo priimtas nustatytais terminais ir tvarka, ar pareiškėjai sprendimas dėl jos paraiškos buvo išsiųstas nustatyta tvarka bei terminais ir pan. Pagal 6.247 str. priežastinio ryšio buvimas tarp atsiradusių nuostolių ir skolininko veiksmų yra būtina sąlyga atsirasti atsakomybei dėl žalos atlyginimo. Tai taip pat lemia, kad turi būti tiriama, kurie iš paminėtų Agentūros veiksmų ir kokia apimtimi, yra priežastiniame ryšyje su pareiškėjai atsiradusiais nuostoliais.

Teismo vertinimu, šiuo atveju neteisėtų veiksmų faktas pilnai nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimu adm. byloje Nr. I-3493-662/2008, kuriame buvo konstatuota, kad T. A. yra laikytinas galimu pareiškėju pagal veikos sritį „Kaimo turizmo ir plėtros skatinimas“, kad Agentūra nepagrįstai pripažino netinkamu projektą pagal pareiškėjo pateiktą paraišką finansinei paramai iš ES struktūrinių fondų gauti (minėtu teismo sprendimu Agentūros sprendimas dėl paramos neskyrimo buvo panaikintas), tačiau vien šio civilinės atsakomybės taikymo elemento prašomai priteisti turtinei žalai nepakanka. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti, kaip pasireiškė turtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą patenkinti visiškai ar iš dalies reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu pateiktame skunde apsiribojama neturtinės žalos dydžio įvardijimu, teiginiu dėl jos atsiradimo esant Agentūros kaltei, nepaisant pareiškėjui tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.). Pareiškėjas pats skunde pripažino, kad jo nurodytas 2007-2009 m. grynasis pelnas yra hipotetinis, t. y. galėjo būti ir mažesnis, ir didesnis, t. y. T. A. negalėjo tiksliai apibrėžti jam padarytos turtinės žalos dydžio. Jo pasirinktas būdas - reikalauti 50 proc. planuojamo grynojo pelno - nėra pagrįstas nei rašytiniais įrodymais, nei jokiais teisės aktų reikalavimais. Be to, atitinkamo projekto vykdymas nereiškia, kad finansine prasme jis tikrai atneš pelną. Dėl įvairių aplinkybių (finansinė krizė, verslo partnerių nemokumas ir kt.) galutinis finansinis rezultatas projektą vykdančiam asmeniui gali būti ir nepalankus. Atsižvelgęs į pareiškėjo skunde ir teisminio nagrinėjimo metu išreikštus argumentus, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos konkrečios turtinės žalos (negauto pelno), todėl skundas dalyje dėl šios žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Spręstinas klausimas dėl pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Įvertinus nagrinėjamą situaciją, t. y., kad Agentūros veiksmai administruojant pareiškėjo Paraišką buvo aiškiai netinkami (tai pripažino ir bylą dėl administracinio sprendimo nagrinėję teismai), kitus skundo argumentus, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Agentūros, dėl patirtų išgyvenimų ir neigiamų emocijų, kurie asmeniui tikrai turėjo kilti žinant, kad jo pateikta paraiška buvo administruojama netinkamai, padarant klaidingas išvadas apie galimybę gauti išmokas projekto vystymui, ko pasekoje reikėjo pradėti bylinėjimąsi dėl administracinio sprendimo panaikinimo, užkertant kelią savalaikiam projekto vystymui, taip pat atsižvelgiant kad tik po 4 metų, t. y. pakankamai ilgo laiko tarpo, nuo Paraiškos padavimo galutinai paaiškėjo, kad Agentūra pareiškėjo atžvilgiu veikė netinkamai, priteistina 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tokia suma, teismo vertinimu, yra pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti. Priteisti visą prašomą piniginę sumą nėra pagrindo, kadangi, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų/neigiamų emocijų pareiškėjas kreipėsi į medikus ar psichologų tarnybą, vartojo atitinkamus vaistus, buvo sutrikęs jo poilsio režimas ir pan. Todėl kitoje dalyje T. A. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1, 5 p., 127 str. 1 d., teisėja

nuspre n d ė:

pareiškėjo T. A. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje T. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.