- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-29
- Bylos Nr.
- M1-708-1109/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10956-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas, Loreta Daukšienė
asmeniui, kuriam prašoma paskirti priverčiamąsias medicinines priemones – S. K., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui,
nukentėjusiosios nepilnametės įstatyminiams atstovams V. M., D. M., įgaliotajai atstovei advokatei Loretai Daukšienei,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, faktinė ir deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), išsituokusiam, nedirbančiam, neteistam, kuris kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K. 2023 m. kovo 17 d., apie 14 val., Kaune, važiuojant viešojo transporto autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu (duomenys neskelbtini), sėdėdamas ant sėdynės priešais mažametę L. M. M. (gim. 2010 m.), jos akivaizdoje, atvirai ranka dirgino savo lytinį organą, tokiu būdu atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus.
Šalies argumentai
S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2023 m. kovo 17 d. buvo dienos stacionare, 9.00 val. išgėrė vaistus, pavalgė pietus, tuomet (duomenys neskelbtini) įlipo į (duomenys neskelbtini) maršruto autobusą ir apie 13.30 val. važiavo (duomenys neskelbtini). Matė, kad į autobusą įsėdo mergaitė, ji buvo su sijonu ir jis pradėjo masturbuotis. Važiuojant (duomenys neskelbtini) tęsė savo veiksmus. Mergaitė naršė telefone, jis koja prilietė jos koją. Tuomet mergaitė persėdo į kitą vietą. Kai masturbavosi, mergaitė sėdėjo prieš jį, nes ten buvo tuščios sėdynės. Mergaitės koją palietė, nes norėjo, kad ji pažiūrėtų, kaip jis masturbuojasi. Nuėjus mergaitei, savo veiksmus tęsė, nes norėjo „nuleisti“. Prie (duomenys neskelbtini) jį pamatė vairuotojas ir išvarė iš autobuso. Mergaitė liko autobuse, išvažiavo, o jis išlipo prie (duomenys neskelbtini) ir įlipo į kitą autobusą. Mergaitė buvo jauna, tikrai nepilnametė, o konkrečiau pasakyti negali, bet galvojo, kad gal jai 18 metų. Taip elgėsi pirmą kartą gyvenime. Kodėl taip darė, negali pasakyti. Nežino, ar jautėsi geriau, kai mergaitė į jį pažiūrėjo. Senos moterys jam nelabai patinka, todėl į jas nežiūrėjo. Jam gėda dėl savo veiksmų, pažada daugiau taip nesielgti. Jis nuo 14 metų serga psichine liga, geria vaistus, yra išsituokęs, turi sūnų. Jo tėvai yra mirę. Gyvena su seserimi viename name - pirmame aukšte gyvena jis, o sesuo antrame. Pas psichiatrą lankosi pastoviai, kas mėnesį, kas du mėnesius, prasitęsia vaistus ir panašiai. Gydytojai sako, kad negalima vartoti vaistų ir kartu gerti alkoholį, tačiau jis nesijaučia blogai gerdamas alkoholį kartu su vaistais, todėl pastoviai vartoja alkoholį.
Nukentėjusioji nepilnametė L. M. M., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad gal prieš 1-2 mėnesius, 2023 m., tiksliau mėnesio nepamena, buvo penktadienis, ji važiavo namo autobusu. Ji atsisėdo autobuse, prieš ją sėdėjo vyras. Įsėdo stotelėje (duomenys neskelbtini), gal buvo „(duomenys neskelbtini)“ autobusas, važiavo link (duomenys neskelbtini). Atsisėdo toje vietoje, kur yra sėdynės beveik pačiame autobuso gale, viena priešais kitą. Tos sėdynės kitoje durų pusėje. Tas vyras sėdėjo daugiau prie galo. Ji žaidė telefonu, tada tas vyras pradėjo taip sau drebinti ranka. Tas vyras buvo senesnis, stambesnis, nedaug plaukų turėjo, gal apie 60 metų amžiaus, buvo su kelnėmis. Ji atsuko akis į jį nuo savo telefono, buvo pavažiavusi vos kelias stoteles, jis pradėjo jai mindžioti ant kojos, ji į jį pasižiūrėjo. Jis buvo prasisegęs kelnes ir išsitraukęs savo lytinį organą. Jis abi rankas ten laikė. Ji išsigando ir atsisėdo į kitą vietą, autobuso priekyje. Kai ji pamatė jį, iš karto ten nuėjo, tai truko vos kelias sekundes. Tuomet kažkokia moteris pamatė tą vyrą, pradėjo autobuse šaukti, kad jis tą išsitraukęs, kad jį kažkas išmestų, moteris šaukė, kad vyras „dročina“ prie vaikų. Tą vyrą išstūmė iš autobuso prie (duomenys neskelbtini) stotelės. Tai buvo apie 13.30 val. Tas vyras visiškai nieko nesakė, visą laiką tylėjo. Jis jos nelietė, tik mindžiojo jai koją. Jis norėjo, kad ji atkreiptų į jį dėmesį (1 t., b. l. 60–63).
Liudytoja I. R. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną apie 12.00 val. važiavo iš darbo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu. Matė, kaip į tą patį autobusą įlipo ir vyriškis, dėl kurio nagrinėjama byla. Ruošdamasi lipti prie (duomenys neskelbtini), pamatė, kad šis vyriškis, kuris sėdėjo autobuse gale, kur yra keturios sėdynės, išsitraukęs lytinį organą masturbuojasi. Akivaizdžiai matėsi, ką jis ten darė. Ji jį apšaukė, pranešė vairuotojui, kuris tą vyriškį išlaipino. Kai ji pradėjo šaukti ant to vyriškio, jis gretai nusileido striukę ir viską paslėpė. Autobuse buvo ir kitų žmonių, tačiau niekas nesikišo. Šalia vyriškio mergaitės nematė, tik toliau sėdėjo mergina, nusisukusi nugara į jį. Kai ji apšaukė šį vyriškį, pastarasis jai nieko nesakė, apsimetė kurčnebyliu, kad negirdi. Matė autobuse ir mergaičių, bet nežino, ar jos buvo šalia jo. Vyras buvo prasisegęs, buvo su striuke, tamsiais rūbais ir kai ji pradėjo ant jo rėkti, jis nusitempė striukę žemyn. Lytinį organą akivaizdžiai buvo galima matyti, nes jis buvo nuogas. Kai ji apie tai pasakė vairuotojui, vairuotojas nuėjo jį išvyti ir tas vyriškis tuomet išlipo.
Liudytojas V. N. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba autobusų vairuotoju. 2023 m. kovo 17 d. 13.44 val. vairavo (duomenys neskelbtini) maršruto autobusą, sustojo stotelėje prie (duomenys neskelbtini), atidarė duris, nes turėjo keistis su kolega. Tuo metu iš autobuso galo atbėgo moteris, sakė, kad ant galinės sėdynės yra iškrypėlis, „dročina“. Jis nuėjo į autobuso galą ir pro galines duris išlaipino tą asmenį. Tada pasikeitė su kolega. Paskambino dispečeriui ir pranešė apie situaciją. Kad ten buvo vaikas, sužinojo iš policijos pareigūnų, nes kai atidarė duris ir su kolega keitėsi, nematė jokio vaiko, matė tik vyrą. Tas vyras jam nieko gestais nerodė ir nieko nesakė. Vyras buvo maždaug 50-55 metų amžiaus. Anksčiau jo nėra tekę matyti. Tas vyras išlipo pro autobuso galines duris, nes jis kaip tik sėdėjo galinėse sėdynėse, kur yra dvigubos sėdynės. Kai priėjo prie to vyro, šis buvo suprakaitavęs, išsigandęs. Ar vyro kelnės buvo prasegtos, nežiūrėjo. Vyriškis buvo tamsiai apsirengęs - vilkėjo juodą striukę. Tuo metu autobuse buvo daug žmonių, buvo visos sėdimos vietos užimtos. Filmuotoje medžiagoje matyti, kiek buvo žmonių.
Nukentėjusiosios nepilnametės įstatyminis atstovas D. M., apklaustas kaip liudytojas, teismo posėdžio metu parodė, kad minėtą dieną, t. y. pavasarį, galimai balandžio ar gegužės mėnesį, po pietų dukra grįžo iš mokyklos išsigandusi, verkianti. Papasakojo, kad autobuse asmuo rodė jai savo „pimpalą“. Dukra sakė, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) stotelės iki (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu, sėdėjo autobuse ir naršė telefone, kai pajuto, kad kažkas lipa ant kojos. Pakėlusi akis pamatė, kad vyras rankose laiko „pimpalą“. Tada ji nuėjo į autobuso priekį. Autobuse prasidėjo „šaršalas“, nes viena moteris pastebėjo tą vyrą ir klausė, ką jis daro. Prie (duomenys neskelbtini) stotelės vairuotojas šį asmenį išvarė, dukra irgi išlipo, kad persėstų į kitą autobusą. Dėl šio įvykio jis pateikė pareiškimą el. policijos puslapyje. Dukra po įvykio buvo uždara ir išsigandusi. Tai jautėsi ne vieną dieną. Ji ilgą laiką bijodavo važiuoti autobusu. Dabar jau dažniau važiuoja autobusu viena, bet vis dar jaučia nerimą. Jis savo dukrą tokią matė pirmą kartą, todėl nekilo abejonių dėl jos pasakojimo. Dukra to asmens daugiau nematė. Ji jį pirmą kartą tada autobuse matė. Tas vyras dukrai nei žodžio nepasakė, dukra jam irgi nieko nesakė.
Nukentėjusiosios nepilnametės įstatyminė atstovė V. M., apklausta kaip liudytoja, teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. kovo 17 d. grįžusi namo apie 17 val. kieme pamatė policijos automobilį. Vyras papasakojo, kad dukra galimai nukentėjo važiuodama autobusu. Dukra jautėsi prastai, buvo apsiverkusi. Po kiek laiko po truputį papasakojo, kas įvyko autobuse. Dukrai tuo metu buvo 12 metų. Ji yra apie 1,58 cm ūgio, labai mergaitiška. Ji tą dieną važiavo iš mokyklos, vilkėjo uniformą – buvo su sijonu, su džemperiu. Iš išvaizdos tikrai nebūtų galima pagalvoti, kad jai daugiau nei 16 metų. Tuo metu makiažo dukra nenaudojo. Po įvykio dukra jautėsi sumišusi, nesaugi, išsigandusi, buvo šokiruota, kaip atsitiko toks dalykas, subyrėjo jos kaip vaiko saugumo pamatai. Ta būsena, stresas, dar ir dabar yra jaučiamas. Ji jau kreipėsi į psichologus, užregistravo dukrą pas privatų psichologą, nes yra liekamieji reiškiniai. Dukra jai sakė, kad vengia ir tokių vyrų, kurie yra plika galva, stambesni, apie 50 metų amžiaus, net į akis jiems nežiūri. Po įvykio jie ilgai dukrą patys vežiojo. Vėliau po ilgų pokalbių apie tai, kad autobusai nėra ant tiek nesaugūs, kad tai vienkartinis įvykis, kad tas asmuo stebimas, ji pradėjo vėl autobusu važiuoti viena. Dukra buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, su psichologu, teisme. Po tos apklausos sakė, kad jautėsi blogai, sakė, kad ji nebenori to prisiminti, kad jaučiasi blogai, kai ji apie tai kalba, ji norėtų apie šį įvykį pamiršti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo psichiatrė ekspertė S. Š. teismo posėdžio metu patvirtino savo pateiktą išvadą, paaiškino, kad asmuo į ekspertizę buvo atvykęs su vertėjais, nes jis kurčnebylys. Psichinė būklė įvertinta pagal pateiktus medicininius dokumentus, baudžiamosios bylos medžiagą. Jis kurčnebylys nuo vaikystės po persirgimų, lankė neprigirdinčiųjų mokyklą. Nuo 1986 m. susirgo psichine liga, nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, tai yra, paranoidinė šizofrenija. Labai daug kartų – apie 70 kartų gydytas psichiatrinio profilio stacionare. Dėl ligos paūmėjimo dažnėja tos ligos priepuoliai, klausos haliucinacijos, būna ir mąstymo sutrikimai. Liga pažengusi, matyt sunkiai pasiduodanti gydymui. Ši įvykis galimai atsitiko dėl to, kad nebuvo užtikrintas ambulatorinis gydymas, gal savavališkai nutraukė medikamentų vartojimą, gal tuo metu visai nesigydė. Ambulatorinėje kortelėje nurodyta, kad jo būsena bloga, balsus girdi, matyt sutapo su reikšmingu šiuo įvykiu, kas ir galėjo įtakoti tokį jo elgesį, neadekvatumą. Paskutinį kartą jis gydytas sausio, vasario mėnesį. Dėl įvykio jis gailėjosi ekspertizės metu, sakė, kad gėda, kad tokie dalykai daugiau nesikartos. Kiek liga leidžia, tiek ir suvokia savo veikos padarinius. Anksčiau tokių dalykų nebuvę, nenusikaltęs, todėl ir paaiškinta asmeniui, kad jeigu kartosis tokie dalykai, jeigu nesilankys ambulatoriškai, nesigydys, jis bus siunčiamas į Rokiškio psichiatrinę ligoninę. Rekomenduoja asmenį gydyti ambulatoriškai. Ekspertizės metu jis verkė, sakė, kad gėda, kad pergyvena, kad prieš mergaitę taip pasielgė. Jam nustatyta sunki psichinė liga, kuri sutrikdo žmogaus mąstymą, valią, emocijas. Tokie asmenys nepajėgūs kritiškai vertinti padarinių. Asmens valia, impulsai sutrikę, reiškiasi buvo kritikos stoka vertinti tai, ką padarė. Ar jis suprato, kas yra mažametis asmuo ar nepilnametis, negali pasakyti.
Iš 2023 m. rugsėjo 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. R. iš pateiktų 5 (penkių) fotonuotraukų atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 2 (S. K.). Ji parodė, kad 2023 metų kovo mėnesyje, važiuojant autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), šis asmuo nusimovęs kelnes „dročino“ (1 t., b. l. 113–118).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2023 m. gegužės 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – maršrutinis autobusas v/n (duomenys neskelbtini) garažo numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34–40).
Iš 2023 m. kovo 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2023 m. kovo 17 d. vaizdo įrašas, kurį pateikė I. K.. Matomas autobuse sėdintis vyras Nr. 1, trumpai kirptų plaukų, tamsios spalvos striuke, juodos spalvos kelnėmis, prie savęs pasidėjęs juodos spalvos krepšį. Priešais vyrą Nr. 1 atsisėda mergina Nr. 2 – šviesių plaukų, apsirengusi šviesios spalvos striuke, aplink kaklą apsijuosusi šaliką, ant nugaros užsidėjus juodos spalvos kuprinę, juodos spalvos sijoną, baltomis ilgomis iki kelių kojinėmis ir šviesios spalvos batais. Vyras Nr. 1 persisveria per dešinį petį, pažiūri į autobuso priekį ir atsisveria atgal, tuomet pakartoja šį veiksmą dar kartą. Vyras Nr. 1 su kaire ranka paima ir pakelia savo dėvimą striukę, su dešine ranka paima už kelnių užtrauktuko, išsitraukia savo lytinį organą ir pradeda jį liesti su dešine ranka. Vyras Nr. 1 su dešine ranka paliečia merginos Nr. 2 koją ir tada vėl su dešine ranka paima sau už lytinio organo ir jį liečia. Mergina Nr. 2 pakelia galvą, pasižiūri į vyrą Nr. 1, atsistoja ir nueina atsisėda į kitą vietą. Išėjus merginai Nr. 2, vyras tęsia savo daromą veiksmą. Tuomet vyras Nr. 1 savo lytinį organą įsikiša į kelnes ir lytinio organo nebesimato. Vyras Nr. 1 trumpam pasuka galvą į dešinę pusę ir kaire ranka paima ir pakelia savo dėvimą striukę, su dešine ranka paima už kelnių užtrauktuko ir išsitraukia savo lytinį organą ir pradeda jį liesti su dešine ranka. Moteris Nr. 3 – tamsios spalvos plaukų, ilga tamsios spalvos striuke, ant dešinio peties laiko juodos spalvos kuprinę, juodos spalvos kelnėmis, tamsios spalvos kelnėmis, atsistoja prie autobuso išlaipinimo – įlaipinimo durų, atsisuka į vyrą Nr. 1 ir pradeda vyrui Nr. 1 kažką sakyti ir rodyti kitiems keleiviams į jį, tuo metu vyras Nr. 1 įsikiša savo lytinį organą į kelnes ir toliau sėdi. Moteris Nr. 3 nueina prie vidurinių išlaipinimo – įlaipinimo durų ir išlipa iš autobuso, prieina prie autobuso vairuotojo ir rodo į autobuso galą. Autobuso vairuotojas apsirengęs juodos spalvos kepure, dryžuotu megztiniu, juodos spalvos kelnėmis, juodos spalvos batais, dedasi striukę ir eina link vyro Nr. 1, moteris Nr. 3 eina iš paskos vairuotojui. Vyras Nr. 1 pradeda mosikuoti rankomis, autobuso vairuotojas rodo vyrui į išėjimo duris ir vyras Nr. 1 paima juodos spalvos krepšį ir išlipa iš autobuso ir vyro Nr. 1 nebesimato (1 t., b. l. 86–93).
Iš 2023 m. gegužės 22 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 93TPK-559/2023 matyti, kad S. K. diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas (paranoidinė šizofrenija). Siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, byloje nagrinėjamo įvykio metu bei šiuo metu, S. K. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 151).
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-433/2023 matyti, kad nusikalstamos veikos įvykdymo metu tiriamajam S. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas - Paranoidinė šizofrenija (F20.0), jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu tiriamajam S. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija ( F20.0), jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. S. K. negali dalyvauti teismo procese, dėl savo psichikos būklės negali suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymų. Jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis (1 t., b. l. 170–173).
Motyvuojamoji dalis
III Įrodymų vertinimas
BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus,
BK 153 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Visgi, nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui matyti, kad tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam nei šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant jo kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą jaunesnio nei šešiolikos metų asmens akivaizdoje, ir pan. (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-252/2013, 2K-205/2013). Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti jaunesnio nei šešiolikos metų, šiuo atveju, mažamečio, asmens fizinį bei psichologinį vystymąsi. Pažymėtina, kad aptariama nusikalstama veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog atlieka tvirkinamuosius veiksmus jaunesnio nei šešiolikos metų asmens atžvilgiu ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-725/2007, 2K–356/2014).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog S. K. veiksmuose yra BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos įstatymo uždraustos veikos objektyvieji požymiai. Jie įrodyti paties S. K. paaiškinimais, nukentėjusiosios nepilnametės parodymais, liudytojų parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašų medžiaga ir kitais baudžiamosios bylos duomenimis.
S. K. paaiškino, kad dienos metu autobuse ranka dirgino savo lygtinį organą, norėjo patirti pasitenkinimą, dirgindamas lytinį organą, bandė atkreipti jaunos merginos dėmesį paliesdamas pastarosios koją. Nors ekspertizės akte nurodyta, kad asmuo nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, negali būti apklausiamas, tačiau ekspertizės akte nenurodyta, kad asmuo negali prisiminti faktinių aplinkybių ir nenurodyta, kad jis gali būti linkęs meluoti, iškraipyti vykusius faktus, todėl teismas šiais S. K. paaiškinimais vadovaujasi tiek, kiek jie sutampa ir neprieštarauja kitiems surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Pažymėtina, jog jo paaiškinimai apie įvykį neprieštarauja ir atitinka įrodymams, gautiems iš kitų šaltinių, t. y. nepilnametės parodymams, liudytojų – autobuso vairuotojo bei moters, kuri pranešė vairuotojui apie netinkamą elgesį, parodymams, autobuso vaizdo kamerų įrašuose užfiksuotoms aplinkybėms.
Nukentėjusioji nepilnametė L. M. M. parodė, kad važiuodama autobusu pamatė, kaip priešais ją sėdėjęs vyriškis pradėjo „drebinti“ ranką, po to mindžioti ant kojos, ir į jį pasižiūrėjusi, pastebėjo, kad šis buvo prasisegęs kelnes, išsitraukęs savo lytinį organą ir ten laikė abi savo rankas, todėl išsigandusi persėdo į kitą vietą autobuse. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad kažkokia moteris, pamačiusi, kas vyksta, pradėjo autobuse šaukti, kad vyras „dročina“ prie vaikų, po ko tas vyras buvo išlaipintas prie (duomenys neskelbtini) stotelės. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti įrodymai: liudytoja I. R. parodė, jog, važiuodama tuo pačiu autobusu, ji pamatė, kaip tamsiai apsirengęs vyriškis, išsitraukęs savo lytinį organą, masturbuojasi, dėl ko aprėkė minėtą asmenį ir kreipėsi į autobuso vairuotoją, kad šis minėtą vyriškį išlaipintų, vyras buvo išlaipintas; liudytojas, autobuso vairuotojas V. N. patvirtino, kad sustabdžius autobusą (duomenys neskelbtini) stotelėje, prie jo priėjusi moteris prašė išlaipinti vyrą, kuris sėdėdamas ant galinės autobuso sėdynės „dročina“, liudytojas nurodė matęs, kad vyriškis buvo apsirengęs tamsiais rūbais, apie 50-55 metų amžiaus, asmuo buvo suprakaitavęs, išsigandęs, jis paliepė vyriškiui išlipti iš autobuso, po ko iškart apie šį įvykį pranešė dispečeriui; nukentėjusiosios nepilnametės įstatyminis atstovas D. M. taip pat parodė, kad dukrai grįžo namo išsigandusi, verkė, papasakojo, kad autobuse, stotelėje prie (duomenys neskelbtini), ji pajautė, kad kažkas lipa jai ant kojos, o pakėlusi akis pamatė, kad nepažįstamas vyras rankose laiko savo „pimpalą“, po ko iškart persėdo į kitą vietą, o autobuse buvusiai moteriai taip pat pastebėjus šį vyriškį, jis buvo išlaipintas autobuso vairuotojo; nukentėjusiosios nepilnametės įstatyminė atstovė V. M. parodė, kad 2023 m. kovo 17 d. grįžus iš darbo namo, kieme pamatė policijos automobilį, o jos vyras jai nurodė, kad jų dukra galimai nukentėjo važiuodama autobusu, tokias aplinkybes jai papasakojo ir pati dukra. Faktinės įvykio aplinkybės užfiksuotos ir vaizdo kamerų įrašuose, kuriuose matyti, kaip trumpai kirptų plaukų vyriškis, vilkintis tamsios spalvos striuke, juodos spalvos kelnėmis, prie savęs pasidėjęs juodos spalvos krepšį, sėdėdamas prieš nepilnametę nukentėjusiąją, pakėlęs savo striukę, išsitraukia savo lytinį organą ir pradeda jį liesti, tuomet ranka paliečia prieš jį sėdinčios nepilnametės koją, po ko ji, pakėlusi akis ir pamačiusi vyriškį, persėda į kitą vietą autobuse, o jo veiksmus pamačius kitai autobuso keleivei, šis autobuso vairuotojo yra išlaipinamas iš autobuso. Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja I. R. atpažino S. K., kaip asmenį, kuris autobuse masturbavosi nepilnametės akivaizdoje. Šie įrodymai patvirtina, jog S. K. objektyviai atliko neteisėtus veiksmus, kurie vertinami kaip nepilnamečio asmens tvirkinimas, nes atviras lytinių organų dirginimas, masturbavimas gali sukelti nepilnamečiams per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais.
Atsižvelgiant į šiuos aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog S. K., 2023 m. kovo 17 d., apie 14 val., Kaune, važiuojant viešojo transporto autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu (duomenys neskelbtini), sėdėdamas ant sėdynės priešais mažametę L. M. M. (gim. 2010 m.), jos akivaizdoje, atvirai ranka dirgino savo lytinį organą, tokiu būdu atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Ši S. K. veika atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius, nes nukentėjusioji L. M. M. įvykio metu buvo mažametė, t. y. jaunesnė nei 16 metų amžiaus.
Būtina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali būti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumą ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali būti skiriamos priverčiamojo medicinos priemonės.
BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-433/2023 nustatyta, kad nusikalstamos veikos įvykdymo metu S. K. sirgo psichikos sutrikimu – Paranoidine šizofrenija (F20.0), jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu S. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija ( F20.0), jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali dalyvauti teismo procese, dėl savo psichikos būklės negali suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymų. Jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis.
Iš šio ekspertizės akto matyti, kad S. K. diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – Paranoidinė šizofrenija (F20.0). Psichikos sutrikimu asmuo serga nuo 1986 metų, dėl ligos iš viso gydytas virš 70 kartų. Paūmėjimų metu išsako klausos pseudohaliucinacijas, stebima nuotaikų kaita, nerimastingumas, disforija, negatyvizmas, konfliktiškumas. Paskutiniu retu remisijos nepilnavertės ir trumpos, liga įgavusi nepertraukiamą eigą, ryškūs pakitimai mąstymo, emocijų, valios srityse, apsunkinta socialinė adaptacija. Vaistų vartojimą ambulatoriškai reguliuojasi savo nuožiūra, dažnai jų vartojimą nutraukia. Išrašant iš stacionaro, dažniausiai pacientas nukreipiamas toliau tęsti gydymą dienos stacionare. Asmuo įsitempęs, nerimastingas, baimingas. Nuotaika svyruojanti, su disforija. Verbalinis kontaktas apsunkintas dėl kurčnebylumo. kalba neaiški, užsikertanti. Mąstymas nenuoseklus, neproduktyvus, fiksuotas į savo liguistus išgyvenimus. Lyg ir girdi balsus, lyg ir mato vaizdinius.
Teismo psichiatrė ekspertė S. Š. patvirtino ekspertizės akto išvadas. Paaiškino, jog S. K. dėl ligos paūmėjimo dažnėja ligos priepuoliai, klausos haliucinacijos, būna ir mąstymo sutrikimai. Liga pažengusi, matyt sunkiai pasiduodanti gydymui. Įvykis galėjo įvykti dėl to, kad galimai nebuvo užtikrintas ambulatorinis gydymas. Jis serga sunkia psichine liga, kuri sutrikdo žmogaus mąstymą, valią, emocijas, nėra pajėgus kritiškai vertinti padarinių, jo valia, impulsai sutrikę, jam trūksta kritikos. Teismo psichiatrė ekspertė nurodė, kad prieš įvykį S. K. buvęs psichiatriniame stacionare, nes jo būsena buvo pablogėjusi, tačiau jis lankosi pas gydytojus, geria vaistus, sesuo jį prižiūri, dėl ko šiuo atveju jam rekomenduojamas ambulatorinis gydymas.
Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, paties S. K. paaiškinimus, teismo psichiatrės, psichologės paaiškinimus, konstatuoja, jog dėl psichinės ligos S. K. inkriminuotos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jo veiksmuose nėra kaltės.
Įvertinęs šias aplinkybes bei teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvadą, teismo ekspertės paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad S. K. yra pavojingas sau ir kitiems, todėl jam reikalingas gydymas.
Spendžiant dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies, teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo nepakankamai kritiškas savo būsenos, poelgių bei pasekmių atžvilgiu. Šiuo metu klausos haliucinacijų buvimą neigia, tačiau savo išgyvenimų patikslinti nesugeba. S. K. nesuvokia veiksmų neteisėtumo, baudžiamumo, socialinio pavojingumo. Tačiau, asmuo ekspertizės metu teigė, kad jam gėda dėl savo poelgio, sakė, kad tokie dalykai daugiau nesikartos, kiek liga leidžia, tiek jis suvokia savo veikos padarinius, anksčiau tokių dalykų nėra buvę. Be to, asmeniui išaiškinta, kad jeigu nesilankys ambulatoriškai, nesigydys, jis bus siunčiamas į Rokiškio psichiatrinę ligoninę. S. K. yra motyvuotas lankytis pas psichiatrę, naudoti paskirtus medikamentus, žada vengti alkoholio vartojimo. Teismo psichiatrė ekspertė rekomenduoja dėl sutrikimo taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis.
Todėl, įvertinus tai, kad S. K. stokoja kritikos savo ligos atžvilgiu, įvertinus padaryto baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumą – mažametės tvirkinimo veiksmai atlikti būtent paūmėjus ligai, neužtikrinus tinkamo gydymo, pablogėjus asmens būsenai, teismas sprendžia, kad S. K. turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas).
Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai, saugomi voke prie bylos (1 t., prie galinio viršelio), nutarčiai įsiteisėjus, paliktini prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 107 straipsniu, 112 straipsniu, 318 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 400–404 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,
nutaria:
pripažinti, kad S. K., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir taikyti S. K. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, esančius byloje, nutarčiai įsiteisėjus, palikti byloje.
Nutartį per 20 dienų Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus apeliacine ar kasacine tvarka gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.