Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB, ir ieškovė) „Gensera“ kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti atsakovės 2017 m. birželio 19 d. raštu įformintą sprendimą atmesti ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą; 2) pakoreguoti atsakovės nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamuosius svorius taip, kad jie nebūtų didesni kaip 5 balai; 3) atsižvelgiant į tai, kad pirkimo objektas ypatingai svarbus viešajam interesui, o ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai susiję su skaidrių pirkimo procedūrų vykdymu, peržengti ieškinio ribas ir nagrinėti atsakovės pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų (T₁) Rizikos valdymas ir komunikacija, (T₂) Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas teisėtumą ir atitikimą viešųjų pirkimų skaidrumo ir proporcingumo principams; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) panaikino atsakovės UAB ,,Raseinių vandenys“ sprendimą atmesti ieškovės UAB ,,Gensera“ 2017 m. birželio 19 d. pretenziją; 2) pripažino, kad pirkimo sąlygų 26.5 p. nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai T₁ ir T₂ yra neteisėti ir nepagrįsti; 3) nutraukė UAB ,,Raseinių vandenys“ vykdomą supaprastintą konkursą ,,Vandens tiekimo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone, Pramedžiavos ir Ražaitėlių kaimuose“, pirkimo Nr. 188490; 4) priteisė iš atsakovės UAB ,,Raseinių vandenys“ ieškovei UAB „Gensera“ 217,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimą panaikino ir bylą pagal ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį atsakovei UAB „Raseinių vandenys“ perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą panaikinti atsakovės sprendimą atmesti pretenziją ir peržengti ieškinio ribas dėl sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų (T₁) Rizikos valdymas ir komunikacija ir (T₂) Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemos teisėtumo, pažeidė CPK ir VPĮ nuostatas, reglamentuojančias ginčų, kilusių iš viešųjų pirkimų tvarką, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas taipogi konstatavo, jog ieškinys suformuluotas netinkamai, tačiau teismas nesiūlė ieškovui pašalinti jo trūkumus, patikslinti.

2017 m. lapkričio 15 d. teisme gautas UAB „Gensera“ patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma: 1) pakoreguoti atsakovės nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamuosius svorius taip, kad jie nebūtų didesni kaip 5 balai; 2) atsižvelgiant į tai, kad pirkimo objektas ypatingai svarbus viešajam interesui, o ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai susiję su skaidrių pirkimo procedūrų vykdymu, peržengti ieškinio ribas; nagrinėti ir pasisakyti dėl atsakovės pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų (T₁) Rizikos valdymas ir komunikacija, (T₂) Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas teisėtumą ir atitikimą viešųjų pirkimų skaidrumo ir proporcingumo principams; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog atsakovė 2017-06-14 paskelbė viešojo pirkimo konkursą „Vandens tiekimo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone, Pramedžiavos ir Ražaitėlių kaimuose“, pirkimo Nr. 188490 (toliau – ir Pirkimas). Pirkimo sąlygų 26.2 p. nustatyta, kad pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, o Pirkimo sąlygų 26.3 p. nurodyta, kad pasiūlymai vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijus: (C) „Kaina“ (85 balai); (T₁) Rizikos valdymas ir komunikacija (8 balai) ir (T₂) „Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“ (7 balai). Ieškovė nesutiko su Pirkimo sąlygose ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams T₁ ir T₂ nustatytais lyginamaisiais svoriais (skiriamu ekonominio naudingumo balų kiekiu kiekvienam kriterijui), kadangi šie pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai tik netiesiogiai siejasi su Pirkimo objektu, todėl jiems turėtų būti suteikiama ne daugiau nei 5 balai. Ieškovė 2017-06-16 pateikė pretenziją atsakovei, kurioje nurodė, kad Pirkimo sąlygose nustatyti kriterijai yra netiesiogiai susiję su Pirkimo objektu ir tuo pažeidžiami tiek viešųjų pirkimų tarnybos, tiek ir Lietuvos aplinkos projektų valdymo agentūros pateikti išaiškinimai dėl vandentvarkos objektų pirkimų konkursų metu taikytinų ekonominio naudingumo kriterijų ir jų lyginamųjų svorių parinkimo bei nustatymo. Pretenzijoje ieškovė prašė pakoreguoti atsakovės nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamuosius svorius, nustatant bendrai ne didesnį kaip 5 balų lyginamąjį svorį. Atsakovė 2017-06-19 ieškovės pretenziją atmetė motyvuodama tuo, jog ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai yra susiję su Pirkimo objektu, atitinka viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir Lietuvos teismų formuojamą praktiką. Anot atsakovės, ginčijami kriterijai nustatyti tam, kad jais būtų suteikta ne tik tiesioginė finansinė, tačiau ir kitokia nauda perkančiajai organizacijai ir/ar visuomenei, kuri objektyviai negali būti išreiškiama konkrečiais skaičiavimais. Atsakovė taip pat nurodė, kad ekonominio naudingumo kriterijus ir jų lyginamuosius svorius parenka perkančiosios organizacijos, nes tai yra jų diskrecijos teisė. Mano, jog atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pretenziją yra neteisėtas ir naikintinas, o pretenzijoje keliamas reikalavimas tenkintinas, įpareigojant atsakovę sumažinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₁ lyginamuosius svorius taip, kad jie nebūtų didesni kaip 5 balai.

Ginčo atveju, atsakovė ekonominio naudingumo kriterijais parinko tokias vertybes, kurios susijusios ne su pirkimo objektu, o su šio objekto įgyvendinimu, t. y. ekonominio naudingumo kriterijai T₁ ir T₂ nėra ekonominio naudingumo kriterijai, nes jais vertinama ne Pirkimo objekto ateityje kuriama ekonominė ar socialinė nauda, o Pirkimo objekto įvykdymo kokybės tikimybė, ką savo atsakyme į pretenziją nurodo ir atsakovė. Iš to daro išvadą, kad ginčo Pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai net nėra tiesiogiai susiję su Pirkimo objektu, todėl ir jiems suteikiami lyginamieji svoriai gali būti nustatyti nebent simbolinio dydžio, tačiau tikrai ne tokie, kurie lemtu Pirkimo laimėtoją.

Ginčo Pirkimui finansavimo lėšas administruojanti ir finansavimą bei Pirkimo skaidrumą prižiūrinti Aplinkos projektų valdymo agentūra dar 2017-03-22 viešai visoms perkančiosioms organizacijos aiškiai ir vienareikšmiškai išaiškino, kad perkančiosios organizacijos pirkimų sąlygose nustatytų aiškiai pamatuojamus ekonominio naudingumo kriterijus ir kad pagal tai būtų galima parinkti išties ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Vadinasi, ieškovės manymu, jei yra nustatomi neaišku kaip su Pirkimo objektu susiję ekonominio naudingumo kriterijai, tai ir pagal juos suteikiama balų suma turi būti itin maža ir jie neturi lemti Pirkimo laimėtojo. Analizuojant Pirkimo sąlygose nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus T₁ ir T₂ matyti, kad jokios ekonominės naudos iš Pirkimo objekto gauti nesitikima, yra tiesiog reikalaujama pateikti tiekėjo vykdomą politiką, kad atsakovė įvertintų, kaip tiekėjas atliks darbus objekte ir pagal tai atsakovė nuspręs, ar darbai galės būti atlikti kokybiškai. Mano, jog šiuo atveju atsakovė privalėjo nustatyti, kad kriterijai T₁ ir T₂ yra verti ne daugiau kaip penkių balų abu kartu. Nustačius, kad abiejų ginčijamų ekonominio naudingumo kriterijų balų suma bus ne didesnė nei 5 balai, būtų užtikrinta kad Pirkimo laimėtojas bus parinktas ir biudžeto lėšos bus panaudotos remiantis ne tikimybe, kad sutartis bus atlikta, o realiai įvertinus tiekėjų pasiūlymus pagal pateiktas kainas ir tikimybei suteikiant tik mažą kiekį balų.

Atsakovė, kaip Perkančioji organizacija, siekdama įvertinti tiekėjo tikimybę atlikti Pirkimo objektą kokybiškai, gali tai atlikti vertindama tiekėjo kvalifikaciją, t. y. nustatydama reikalavimą, kad per tam tikrą laiko tarpą tiekėjas būtų atlikęs tam tikros apimties sutartį, pagal kurią būtų įvykdęs į Pirkimo objektą panašius darbus ir pateiktų užsakovo pažymą (rekomendaciją), kad darbus tiekėjas vykdė laiku, tinkamai, kokybiškai ir nepažeisdamas sutarties nuostatų. Be to, atsakovė minimaliuose kvalifikaciniuose Pirkimo sąlygų reikalavimuose gali nustatyti, kad Pirkime gali dalyvauti tik tie tiekėjai, kurie nėra įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašus, nes į minėtus sąrašus tikrai turėtų būti traukiami tiekėjai, kurie darbus atlieka nekokybiškai. Būtent šiais reikalavimais ir būtų patikrinta tikimybė, kad tiekėjas sutartį įvykdys taip, kaip nurodyta Pirkimo sąlygose ir jų prieduose. Galiausiai, tikimybę kokybiškai įvykdyti sutartį pati atsakovė gali užtikrinti savo parengtoje rangos sutartyje, kuri yra sudėtinė Pirkimo dokumentų dalis, nustatydama griežtus reikalavimus darbų kokybei ir sankcijas už šių reikalavimų nesilaikymą. Teigia, jog šiame Pirkime nustatyti ekonominio naudingumo kriterijams T₁ ir T₂ teikiami balai yra akivaizdžiai neproporcingi Pirkimo objektui ir Pirkimo tikslui, kriterijai nesukuria jokios ilgalaikės naudos atsakovei, o kriterijams priskirti balai tiesiog leidžia atsakovei parinkti Pirkimo laimėtoju savo favoritą.

Ieškovė nurodo, jog nagrinėdamas bylas, kuriose būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, teismas turi teisę išeiti už nagrinėjamo ginčo ribų. Ieškovė prašo teismo, nagrinėjant reikalavimą pakoreguoti atsakovės nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamuosius svorius taip, kad jie nebūtų didesnis kaip 5 balai, peržengti ieškinio ribas ir pasisakyti dėl atsakovės nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų T₁ ir T₂ teisėtumo ir atitikimo viešųjų pirkimų skaidrumo bei proporcingumo principams.

Ieškovė jau pretenzijoje nurodė, kad jos manymu ekonominio naudingumo kriterijai yra neteisėti ir neatitinkantys viešųjų pirkimų principų, todėl, atsižvelgiant į pretenzijos turinį, jos motyvus, mano, kad pretenzijoje, nors ir netiesiogiai, tačiau buvo keliamas reikalavimas dėl ginčijamų ekonominio naudingumo kriterijų įvertinimo pagal viešųjų pirkimų principus. Ieškovė, ruošdama pretenziją, neturėjo visų įrodymų ir nebuvo surinkusi teisinės medžiagos apie tai, kad ekonominio naudingumo kriterijai pažeidžia viešųjų pirkimų principus, tačiau buvo įsitikinusi, kad jiems nustatyti balai yra neproporcingi Pirkimo objektui ir siekiamam tikslui. Nors pretenzijoje ir nebuvo reikalaujama panaikinti ginčijamus ekonominio naudingumo kriterijus T₁ ir T₂ kaip neteisėtus, tačiau atsakovė suprato ieškovės pretenzijos motyvus ir pasisakė dėl ekonominio naudingumo kriterijų teisėtumo, kas įrodo, kad tarp šalių ginčas vyko ir dėl ekonominio naudingumo kriterijų atitikimo viešųjų pirkimų principams, o ne tik dėl to, kad reikia sumažinti šiems kriterijams atsakovės priskirtus ekonominio naudingumo balus. Ieškovei susipažinus su atsakovės atsakymo į pretenziją argumentais, tapo akivaizdu, kad ne tik ekonominio naudingumo kriterijų balai, bet ir patys ekonominio naudingumo kriterijai yra neteisėti ir turėtų būti panaikinti. Atsižvelgiant į tai, ieškiniu ir yra prašoma teismo ne tik spręsti dėl ekonominio naudingumo kriterijams priskirtų balų sumažinimo, tačiau, atsižvelgiant į viešojo pirkimo esmę, viešųjų pirkimų principus, taip pat į korupcijos pasireiškimo šiame Pirkime galimybes, pasisakyti dėl pačių ekonominio naudingumo kriterijų T₁ ir T₂ atitikimo viešųjų pirkimų principams.

Vadovaujantis VPĮ 90 straipsnio 2 dalies nuostata, atsakovė Pirkimo sąlygų 26.3. p. nustatė šiuos pasiūlymų vertinimo kriterijus: C – pasiūlymo kaina, T₁ – Rizikos valdymas ir komunikacija, T₂ –Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas. Šie kriterijai buvo nustatyti, nes atsakovei yra itin svarbu, kad Pirkimo laimėtojas visus Pirkimo sutartyje nurodytus darbus atliktų kokybiškai, laikydamasis aplinkosaugos reikalavimų. Nėra abejonės dėl to, kad vandentiekio tinklų tiesimo darbai yra itin svarbūs aplinkosauginiu požiūriu. Netinkamai nutiesus vandentiekio tinklus, būtų užterštas vanduo, kas lemtų žmonių ir gyvūnų apsinuodijimus. Be to, kokybės ir aplinkosaugos kriterijai, kaip pasiūlymų vertinimo kriterijai, yra įvardinti ir VPĮ 90 straipsnio 2 dalyje.

Perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę pasirinkti lyginamuosius kriterijus. Rekomendacijų 15 p. nustatyta, kad už visus pasiūlymų vertinimo kriterijus, išskyrus kainą, gali būti skiriama iki 20 balų. Taigi, kad už kriterijus T₁ ir T₂ yra skiriama bendrai 15 balų, atitinka tiek teismų praktiką, tiek Rekomendacijas, tiek galiojančius teisės aktus.

Atsakovė mano, jog teismas neturi pagrindo išeiti už ieškinio ribų ir nagrinėti bei pasisakyti dėl Pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų T₁ ir T₂ teisėtumo ir atitikimo viešųjų pirkimų skaidrumo bei proporcingumo principams. Visų pirma, ieškovė turėjo galimybę kelti klausimus dėl pasiūlymų vertinimo kriterijų atitikimo viešųjų pirkimų principams pretenzijų pateikimo stadijoje, tačiau to nepadarė, taigi, savo veiksmais pažeidė imperatyvias ikiteisminio ginčų nagrinėjimo taisykles. Antra, ieškovė patikslintame ieškinyje taip ir nenurodo, kokiu būdu pasiūlymų vertinimo kriterijai pažeidžia skaidrumo ir proporcingumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

UAB „Raseinių vandenys“ (toliau – ir Perkančioji organizacija, ir atsakovė) vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Vandens tiekimo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone, Pramedžiavos ir Ražaitėlių kaimuose“, pirkimo Nr. 188490 (toliau – ir Pirkimas, ir konkursas), kuriuo siekiama pirkti minėto objekto įgyvendinimui reikalingus darbus: vandens tiekimo tinklų statybos darbus. Pirkimo darbai: pagal parengtą techninį darbo projektą pakloti 3 690 km ilgio naujus vandentiekio tinklus, sujungiant Pramedžiavos ir Ražaitėlių kaimų geriamojo vandens tinklus.

Pirkimo sąlygų 26.2 punkte Perkančioji organizacija nustatė, jog pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, pasiūlymų vertinimo kriterijai nustatyti 26.3 punkte: (C) Pasiūlymo kaina (lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime X=85); (T₁) Rizikos valdymas ir komunikacija (lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime Y₁=8); (T₂) Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas (lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime Y₂=7).

Ieškovė UAB „Gensera“ 2017-06-16 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, prašydama pakoreguoti perkančiosios organizacijos nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamuosius svorius taip, kad jie nebūtų didesni kaip 5 balai. Pretenziją motyvavo tuo, jog šie kriterijai, atsižvelgiant į Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir APVA) 2017-03-22 pranešimą „Dėl statybos darbų viešųjų pirkimų vykdymo pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus“, yra tik netiesiogiai susiję su pirkimo objektu ir jokios ekonominės naudos ar pridėtinės vertės perkančiajai organizacijai nesukuria, todėl jų lyginamasis svoris turėtų būti koreguojamas nustatant bendrai ne didesnį kaip 5 balų lyginamąjį svorį. Pažymėjo, jog pirkimas atliekamas pagal parengtą techninį projektą, todėl didžioji dalis objekte galinčių kilti rizikų ir aplinkosauginių veiksnių yra įvertinti.

Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamųjų svorių

Paskelbimo apie viešąjį pirkimą metu galiojusios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) redakcijos 90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog perkant prekes, paslaugas ar darbus, pateikti pasiūlymai gali būti vertinami vadovaujantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijumi. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Tokie kriterijai, be kainos, paprastai yra kokybės, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko kriterijai. Tais atvejais, kai pirkimo sutarties įvykdymo kokybė priklauso nuo už pirkimo sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų kompetencijos, išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą taip pat gali būti vertinama darbuotojų kvalifikacija ir patirtis. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog pasiūlymo vertinimo kriterijai negali nepagrįstai ir neobjektyviai riboti tiekėjų galimybių dalyvauti pirkime ar sudaryti išskirtinių sąlygų konkretiems teikėjams, pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus.

Ginčo Pirkimo sąlygų 26.2 p. nustatyta, kad pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Pirkimo sąlygų 26.3 p. nurodoma, kad pasiūlymo vertinimo kriterijai yra: (C) Pasiūlymo kaina, kurios lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime X=85; (T₁) Rizikos valdymas ir komunikacija, kurios lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime Y₁=8; ir (T₂) Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas, kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime Y₂=7. Pirkimo sąlygų 26.4 punkte pateiktoje lentelėje detalizuojama, pagal kokius parametrus atliekamas aukščiau paminėtų kriterijų vertinimas: (T₁) Rizikos valdymas ir komunikacija – vertinamas rangos sutarties (toliau – darbų) vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksnių analizės išsamumas, numatytų rizikos valdymo priemonių ir būdų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas. Vertinami rangovo taikomi vidinės (specialistų, jungtinės veiklos partnerių, subrangovų) ir išorinės (su perkančiąja organizacija, suinteresuotomis institucijomis) komunikacijos planai, jų aiškumas, atitikimas sutarties specifikai, įgyvendinimo paprastumas; (T₂) Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas – vertinamos taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, jų taikymo planas, jo aiškumas, efektyvumas, susietumas su rizikos valdymo priemonėmis, darbų organizavimu ir komunikacijų planu. Vertinamas numatomų projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių atskleidimas ir pagrindimas. Vertinamas rangovo įdiegtų vadybos sistemų taikymo vykdant sutartį pagrindimas, taikymo nauda.

Atsakovė teigia, jog Pirkimo sąlygose nustatyti pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T₁ ir T₂ nėra tiesiogiai susiję su pirkimo objektu, prieštarauja pirkimus prižiūrinčių valstybės institucijų teikiamoms rekomendacijoms, todėl šiems kriterijams perkančiosios organizacijos suteikti lyginamieji svoriai (8 ir 7 balai) yra nepagrįstai per dideli ir neproporcingi pirkimo objektui, atsakovės manymu, bendras šių kriterijų lyginamasis svoris turėtų būti ne didesnis kaip 5 balai. Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka ir sprendžia, jog jie nepagrįsti. Be to, primena (žr. šio sprendimo 24 punktą), jog ieškovė UAB „Gensera“ 2017-06-16 pretenzijoje kėlė klausimą tik dėl perkančiosios organizacijos nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamųjų svorių koregavimo, nekvestionuodama jų teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-344-381/2016; Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527). Kaip nurodyta viešojo pirkimo paskelbimo metu galiojusių Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimų rekomendacijų (suvestinė redakcija 2010-07-01 – 2018-01-08) (toliau - ir Rekomendacijos) 11 punkte, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo įvertinimui siūloma pasirinkti kriterijus, kurie padidintų perkamo objekto naudojimo efektyvumą: kainą, kuri yra privalomas kriterijus, kokybę, techninius privalumus, estetines, funkcines charakteristikas, aplinkosaugos charakteristikas, eksploatavimo išlaidas, efektyvumą, garantinį aptarnavimą ir techninę pagalbą, pristatymo datą, pristatymo laikotarpį arba užbaigimo terminą, taip pat kitus, tiesiogiai su pirkimo objektu susijusius kriterijus, t. y. ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus subkriterijai turi būti susiję su viešojo pirkimo sutarties dalyku.

Rekomendacijų 13 punkte nurodyta, jog ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų (ir subkriterijų) lyginamuosius svorius galima išreikšti keliais būdais: 1) konkrečiais dydžiais (pavyzdžiui, kaina – 70, techniniai privalumai – 20, eksploatavimo išlaidos – 10); 2) balų intervalais, į kuriuos patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė (pavyzdžiui, kaina – 0–70 balų, techniniai privalumai – 0–20 balų, eksploatavimo išlaidos – 0–10 balų); 3) tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, pirkimo dokumentuose būtina nurodyti taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjančia tvarka, tačiau toks būdas turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais, nes yra subjektyvesnis už kitus būdus. Taigi, Perkančioji organizacija ginčo Pirkime pasiūlymų vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius išreiškė konkrečiais dydžiais, t. y. (C) pasiūlymo kaina - X=85, (T₁) Rizikos valdymas ir komunikacija – Y₁=8; ir (T₂) Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas - Y₂=7, ir šis būdas šiuo atveju yra tinkamas.

Rekomendacijų 15 punkte nurodyta, jog kainos lyginamąjį svorį (X) rekomenduojama nustatyti atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes, būsimos pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, vertinimo sudėtingumą. Perkant sudėtingas intelektinio pobūdžio paslaugas perkančioji organizacija didžiausią lyginamąjį svorį turi suteikti ne kainai, bet kitiems kriterijams, tačiau rekomenduojama, kad kainos lyginamasis svoris nebūtų mažesnis kaip 40. Perkant įprastas prekes, paslaugas ar darbus, kainos lyginamąjį svorį rekomenduojama nustatyti ne mažesnį kaip 80 (lyginamąjį svorį išreiškiant balų intervalais – intervalo viršutinė riba neturėtų būti mažesnė kaip 80 balų). Perkant energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialą turinčias prekes, kai perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi be kainos pasirenka tik vieną kriterijų – perkamos prekės eksploatacines išlaidas arba perkamos prekės santykinio vieneto eksploatacines išlaidas, rekomenduojama vertinamo pasiūlymo kainai ir šiam kriterijui nustatyti vienodą lyginamąjį svorį. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju perkami vandens tiekimo tinklų statybos darbai priskirtini prie įprastų darbų, todėl daro išvadą, jog Perkančioji organizacija, pasiūlymo kainos lyginamąjį svorį nustačiusi 85 balus, jį nustatė tinkamai.

Rekomendacijų 16 punkte nurodyta, jog perkančioji organizacija, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo ypatybes, turi teisę pasirinkti ir kitokius, nei rekomenduojami, kainos ir kitų vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius, tačiau Rekomendacijų 17 punkte nurodyta, jog ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius rekomenduojama nustatyti taip, kad kainos lyginamojo svorio (X) ir kitų kriterijų lyginamųjų svorių (Yi), išreikštų konkrečiais dydžiais, arba balų intervalų viršutinių ribų suma būtų lygi 100. Taigi, Perkančioji organizacija, nustatydama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams atitinkamai 85, 7 ir 8 balus, bendroje sumoje 100 balų, laikėsi Rekomendacijų nuostatų. Nagrinėjamu atveju ginčas ir yra kilęs dėl kriterijams T₁ ir T₂ suteiktų 7 ir 8 balų lyginamųjų svorių, bendroje sumoje sudarančių 15 balų.

Byloje nustatyta, jog Perkančioji organizacija siekia įsigyti vandens tiekimo tinklų statybos darbus, t. y. pagal parengtą techninį darbo projektą pakloti 3 690 km ilgio naujus vandentiekio tinklus, sujungiant Pramedžiavos ir Ražaitėlių kaimų geriamojo vandens tinklus. Neabejotina, jog minėti darbai turi būti atlikti kokybiškai, laikantis aplinkosaugos reikalavimų, kadangi nekokybiškas ir aplinkosauginių reikalavimų neatitinkančių darbų atlikimas gali sukelti neigiamus padarinius gamtai, visuomenei. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju su sutarties vykdymu susijusiais kriterijais siekiama ne patikrinti, ar tiekėjas bus pajėgus įgyvendinti sutartį, kadangi tą užtikrina kvalifikaciniai reikalavimai, o įvertinti, kaip tiekėjas įgyvendins sutartį. Atsižvelgiant į tai, Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygose nustatyti pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T₁ ir T₂ yra tiesiogiai susiję su pirkimo objektu.

Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Pirkimo sąlygų 26.4 punktu yra nustačiusi sąlygas, vertinimo kriterijai yra aiškiai ir detaliai nustatyti, tinkamai išviešinti, susiję su Pirkimo objektu, lyginamieji svoriai šiems kriterijams paskirstyti tinkamai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė neužtikrino skaidrumo ir objektyvumo. Teismas sprendžia, kad aukščiau aptartų duomenų pagrindu ieškinio argumentai dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamųjų svorių atmestini. Be to, ieškovė ir nenurodo, kodėl minėtų kriterijų lyginamieji svoriai bendroje sumoje turi būti tik 5, o ne 15 balų.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų

CPK 423² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. VPĮ 93 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d. (paskelbimo apie ginčo Pirkimą metu), numatė, jog tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, tačiau to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Naudojimasis šia teise yra būtina kreipimosi teisminės gynybos prielaida – pretenzijos pateikimas perkančiajai organizacijai yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija.

CPK 423³ straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Taigi, įstatymų leidėjas numatė išimčių taikymo galimybę ieškinio turiniui lyginant su pretenzijos turiniu, tačiau tokia išimtis sietina su ginčijamų faktinių aplinkybių sužinojimo momentu, t. y. reikšmingas aplinkybių, nenagrinėtų ikiteisminėje ginčo stadijoje, paaiškėjimo momentas, taip pat svarbūs ir šalies, ginčijančios tokias faktines aplinkybes, veiksmai, kurių jį ėmėsi, kad tos aplinkybės paaiškėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011). Privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas.

Kaip minėta, ieškovė UAB „Gensera“ nesutiko su pirkimo sąlygose nustatytais kriterijų T₁ ir T₂ lyginamaisiais svoriais, dėl ko ji 2017 m. birželio 16 d. ir teikė perkančiajai organizacijai pretenziją, nurodydama, kad lyginamasis svoris turėtų būti koreguojamas, nustatant bendrai ne didesnį kaip 5-ių balų lyginamąjį svorį šiems kriterijams, tačiau ieškinyje jau papildomai prašoma teismo peržengti ieškinio ribas dėl sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų (T₁) ir (T₂).

Pažymėtina, jog tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamas iš naujo po to, kai Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1097-180/2017 buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nekilo jokių abejonių, o ir pati ieškovė teismui pateiktame ieškinyje pripažino, kad pateikdama pretenziją perkančiajai organizacijai, neginčijo paminėtų kriterijų, neprašė jų panaikinti. Pretenzija buvo pateikta tik dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamųjų svorių, siekiant, kad jie nebūtų didesni kaip 5 balai. Pretenzijoje nebuvo prašoma panaikinti ar keisti pačių kriterijų, nepateikti argumentai dėl jų neteisėtumo, atitikimo viešųjų pirkimų skaidrumo ir proporcingumo principams. Taigi neginčijus kriterijų neteisėtumo pretenzija, ieškovė neturėjo teisės ginčyti jų teisme, paduodama ieškinį. Akivaizdu, kad ieškinyje nėra reikalavimo panaikinti paminėtų kriterijų, tik prašymas teismui peržengti ieškinio ribas ir nagrinėti kriterijų teisėtumą savo iniciatyva, tačiau teismo teisė peržengti ieškinio ribas nėra absoliuti. Tam, kad teismas turėtų teisę peržengti ieškinio ribas, tai turi būti susiję su pažeidimo akivaizdumu, kuris iškylą nagrinėjant ieškinyje pareikštą reikalavimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ieškinys suformuluotas netinkamai. Paminėjo, kad, paduodamas pretenziją atsakovui, ieškovas siekė pakeisti vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamųjų svorių dydį, taigi ir ieškinyje turėjo būti prašoma to paties, o ne panaikinti sprendimą, kuriuo atmeta pretenzija, nes sprendimas atmesti pretenzija nesukelia tiesinių pasekmių, tai tik ginčo nagrinėjimo viena iš stadijų. Ieškovui ketinant ginčyti pačius sąlygų kriterijus ieškinyje, jis privalėjo suformuluoti tokį reikalavimą ir nurodyti priežastis, dėl kurių toks reikalavimas nebuvo keltas pretenzijoje. Priešingų atveju toks reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjant bylą iš naujo, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti - ieškovė įpareigota tikslinti ieškinio reikalavimus, t. y. suformuluoti reikalavimus, kurie buvo keliami pretenzijoje, taip pat nurodyta, jog ginčijant pačius sąlygų kriterijus ieškinyje, ji privalo suformuluoti tokį reikalavimą ir nurodyti priežastis, dėl kurių toks reikalavimas nebuvo keltas pretenzijoje. Tačiau trūkumai buvo pašalinti tik iš dalies, t. y. suformuluotas reikalavimas, kuris buvo keliamas pretenzijoje - pakoreguoti atsakovės nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamuosius svorius taip, kad jie nebūtų didesni kaip 5 balai, tačiau pateiktas patikslintas ieškinys turinio prasme yra iš esmės analogiškas pirminiam šioje byloje teiktam ieškiniui, ieškovė, ginčydama pačius sąlygų kriterijus ieškinyje, tokio reikalavimo neformuluoja ir nenurodo priežasčių, dėl ko toks reikalavimas nebuvo keltas pretenzijoje.

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė turėjo galimybę tinkamai ir laiku pasinaudoti privaloma ikiteismine procedūra, siekdama, kad perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas būtų įvertintas ir kitais, nei 2017-06-16 pretenzijoje nurodytais, aspektais, tačiau ji šia procedūra nepasinaudojo, įpareigota pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. įpareigota suformuluoti ieškinio reikalavimą dėl ginčijamų sąlygų kriterijų bei nurodyti priežastis, kodėl toks reikalavimas nebuvo keltas pretenzijoje, šių trūkumų nepašalino, todėl ji neturi teisės ieškinyje kvestionuoti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ teisėtumo bei pagrįstumo, o teismas neturi pagrindo peržengti ieškinio ribų, kadangi nepareikštas reikalavimas, kurį išnagrinėjęs teismas galėtų spręsti, jog yra pagrindas peržengti ieškinio ribas. Taigi, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį atmetus, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ pateikė teismui prašymą priteisti iš UAB „Gensera“ 1452 Eur patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Taip pat, teikdama apeliacinį skundą, atsakovė sumokėjo 750 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės buvo patenkintas ir byla iš naujo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, atlyginamos, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; ir kt.). Taigi, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas pripažįsta atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ patirtas žyminio mokesčio išlaidas, t. y. 750 Eur, realiomis, būtinomis ir pagrįstomis, dėl ko, ieškinį atmetus, jos yra priteistinos iš ieškovės.

CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Byloje UAB “Raseinių vandenys” pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl UAB “Gensera” ieškinį atmetus, iš ieškovės UAB “Gensera” atsakovei UAB “Raseinių vandenys” priteistina 1452 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį dalyje dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamųjų svorių atmesti.

Kitoje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“, juridinio asmens kodas 300584533, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“, juridinio asmens kodas 172380181, 2202 Eur (du tūkstančiai du šimtai du eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.