- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-03
- Bylos Nr.
- e2A-1097-180/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00306-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-862-368/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“ dėl neteisėtų viešųjų pirkimų sąlygų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Raseinių vandenys“, vykdančiai viešąjį pirkimą „Vandens tiekimo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone, Pramedžiavos ir Ražaitėlių kaimuose“, pirkimo Nr. 188490, kuriuo prašė: panaikinti atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ 2017 m. birželio 19 d. sprendimą atmesti jos (ieškovės) pretenziją, pakoreguoti atsakovės nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamuosius svorius taip, kad nebūtų didesni kaip 5-i balai, atsižvelgiant į tai, kad pirkimo objektas ypatingai svarbus viešajam interesui, o ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai susiję su skaidrių pirkimo procedūrų vykdymu, peržengti ieškinio ribas ir nagrinėti atsakovės pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų (T₁) Rizikos valdymas ir komunikacija, (T₂) Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas teisėtumą ir atitikimą viešųjų pirkimų skaidrumo ir proporcingumo principams. Ieškovė teigė, kad atsakovės nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai neteisėti, tačiau pretenzijoje atsakovei reikalavimų ieškinyje negali pakeisti.Teismas, siekdamas ginti viešąjį interesą savo paties iniciatyva gali imtis nagrinėti pirkimo sąlygų nuostatas, kurios kelia įtarimą, kad jas taikant viešasis interesas gali nukentėti daugiau nei to reikia pirkimo tikslui pasiekti. Teismas galėtų spręsti dėl ieškinio ribų peržengimo ir taip pat pasisakyti dėl pačių ekonominio naudingumo kriterijų teisėtumo ir proporcingumo pirkimo objektui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 12d. sprendimu ieškinį tenkino.Teismas nagrinėjo konkurso sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ (rizikos valdymas) ir T₂ (aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas) teisėtumą, nusprendęs, kad šie sąlygų reikalavimai neaiškūs ir neapibrėžti, gali nulemti subjektyvų tiekėjo pasiūlymo vertinimą. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas negali būti parenkamas pagal tai, kaip tiekėjas aprašys sutarties vykdymą ar jos metu taikomas aplinkosaugos priemones, nes, teismo įsitikinimu, turi būti kreipiamas dėmesys į tai, kokie aplinkosaugos reikalavimai, kokios priemonės bus įdiegtos pirkimo objekte. Atsakovės numatyti ginčijami kriterijai yra iš esmės susiję su tiekėjo kvalifikacija ir priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą būsimos sutarties įvykdymą, pažeidžia VPĮ numatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl teismo pripažinti neteisėtais ir naikintinais.Ieškinį patenkinus ir pripažinus, jog ginčijamos konkurso sąlygos yra neteisėtos bei naikintinos, pirkimo procedūros negali būti tęsiamos toliau, todėl teismas jas nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 12d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas – už šį skundą sumokėtą žyminį mokestį.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atitinkamų sąvokų (žodžių) reikšmės yra pripažintos kaip aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti, nes jos yra visiems žinomos. Pripažinus poziciją, kad atitinkamos sąvokų (žodžių) reikšmės neaiškios, susidarytų paradoksali situacija kai perkančioji organizacija idem per idem turėtų aiškinti kiekvieno konkurso sąlygose pavartoto žodžio reikšmę, todėl tiekėjas turėtų vadovautis bendrinėje kalboje naudojamomis ir visuotinai priimtomis reikšmėmis. Jei perkančioji organizacija pati privalo nurodyti ir aprašyti visus galimus situacijų sprendinius, atitinkamas formas, kriterijus, tinkamiausias priemones ir pan., jie negalėtų tapti ekonominio naudingumo vertinimo dalyku (jie turėtų būti nurodyti pvz., techninėje specifikacijoje). Tokiu atveju tiekėjai galėtų tik atitikti arba neatitikti perkančiosios organizacijos nurodytus reikalavimus, o perkančioji organizacija negalėtų vertinti tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo balais.Tiekėjui, kuris yra savo srities profesionalas, remiantis turima patirtimi, neturėtų būti sunku aprašyti pagrindines realias ir dažnai tokio pobūdžio darbų sutartyse pasitaikančias rizikas, kurios kiekvieno protingo ir atidaus tiekėjo gali būti numatytos bei suvaldytos atitinkamomis priemonėmis. Vertinant tiekėjo pateiktą aprašymą akcentuojamas turinys, tai reiškia, kad vertinamas tiekėjo suvokimas, kokios rizikos galėtų kilti ir kokių priemonių būtina imtis, siekiant jų išvengti arba bent sumažinti neigiamas pasekmes. Atsakovei nėra reikšmingas detalus teorinės dalies aprašymas, tačiau prašoma aprašyti konkrečiai vykdant šią rangos darbų sutartį galinčias kilti rizikas ir jų valdymo priemones.Šio konkurso atveju yra pasirinktas ekspertinis pasiūlymų vertinimas, taigi tam tikro subjektyvumo išvengti neįmanoma, kadangi vertinimą atlieka ir konkrečius balus suteikia žmonės (nepaisant to, kad šie asmenys yra savo srities ekspertai). Su vertinimu nesutinkantys tiekėjai turi teisę gauti vertinimo motyvus ir, nurodę motyvuotus argumentus, juos skųsti. Perkančiajai organizacijai net neatlikus vertinimo, iš anksto teigti apie nepagrįstą subjektyvumą nėra pagrindo.Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai tiesiogiai susiję su atitinkama ekonomine nauda. Gebėjimas suprasti ir valdyti su projektavimo ar/ir statybos procesais susijusias rizikas yra vienas esminių efektyviai dirbančio konkurso dalyvio bruožų. Toks konkurso dalyvis yra susidūręs su finansavimo trūkumo, subrangovų vėlavimo, besikeičiančio teisinio reguliavimo ar projekto apimties, meteorologinėmis bei daugeliu kitų rizikų ir praktikoje taiko efektyvias šių rizikų mažinimo priemones. Projektuotojų ir/ar rangovo gebėjimas profesionaliai organizuoti darbus bei sklandžiai vykdyti vidinę ir išorinę komunikaciją yra ypatingai reikšmingi darbų kokybei, visų statybos procesų efektyvumui. Optimaliai valdomi žmogiškieji ir techniniai resursai, objekto specifika ir rizikas įvertinantis darbų tvarkaraštis, šiuolaikinius vadybos principus atitinkantys darbo organizavimo aspektai be aukštesnės darbų kokybės duoda ir kitą ekonominę naudą – didesnis visuomenės pasitenkinimas, neatsiranda būtinybės perkančiosios organizacijos darbuotojams ir kitoms suinteresuotoms šalims projekto įgyvendinimui skirti neproporcingai daug laiko ir t.t.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Gensera“ prašė Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 12d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pirkimo sąlygose ekonominio naudingumo kriterijai aprašyti neaiškiai, kiekvienas dalyvis ir kiekvienas vertintojas juos interpretuoja savaip.T₂ kriterijumi vertinama ne pirkimo objektui, kaip statiniui įdiegiama technologija, kuri duotų naudą objekto eksploatacijos laikotarpiui, o vertinamos priemonės, kurias tiekėjas naudos tol kol atliks darbus. Darbus atlikus, priemonių nebeliks, taigi ir jokios ekonominės naudos nebus, atitinkamai pasiūlymų vertinimui pasitelkti kriterijai neturi jokios naudos.Ekonominis naudingumas turi būti suprantamas kaip didesnių nei mažiausia pasiūlyta kaina investicijų atsiperkamumas per mažesnes objekto eksploatavimo išlaidas. Šiuo atveju pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai (T₁) Rizikos valdymas ir komunikacija ir (T₂) Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas bei atsakovės atsakyme į pretenzija nurodyta jų paskirtis, kad šio pirkimo atveju su sutarties vykdymu susijusiais kriterijais siekiama patikrinti, ne ar tiekėjas bus pajėgus įgyvendinti sutartį, tačiau įvertinti kaip tiekėjas įvykdys sutartį, matyti, kad jokios ekonominės naudos iš pirkimo objekto nesitikimą, yra tiesiog reikalaujama pateikti tiekėjo vykdomą politiką, kad atsakovas įvertintų kaip tiekėjas atliks darbus objekte ir darbų kokybę.Vadovaujantis VPĮ principais, ypač skaidrumo ir proporcingumo, yra akivaizdu, kad net ir turėdama diskrecijos teisę, atsakovė nustatydama ginčijamus, tiesiogiai su pirkimo objektu nesusijusius ekonominio naudingumo kriterijus, nesilaikė viešųjų pirkimų principų, neužtikrino pirkimo tikslo pasiekimo. Vertinti tiekėjo vykdomą politiką pagal ekonominio naudingumo kriterijus negalima.Joks tiekėjas neturi teisės susipažinti su jo pasiūlymo vertinimu ir palyginimu, kurį tariamai atliks ekspertai. Atitinkamai apeliantės teiginiai apie galimybę skųsti pasiūlymo įvertinimą yra niekiniai ir neįvykdomi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 423⁸ str. 2 d.).CPK 423² straipsnyje nustatyta, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme <...> nustatytos privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką nustato Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ). Pagal VPĮ 93 straipsnio 1 dalies nuostatą (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. Tačiau aptariamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Naudojimasis šia teise yra būtina kreipimosi teisminės gynybos prielaida – pretenzijos pateikimas perkančiajai organizacijai yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. CPK 423³ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės normas, draudžianti ieškinyje reikšti reikalavimus, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu.Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pasisakęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009, 3K-3-408/2012 ir kt.).Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija viešojo pirkimo procedūroje yra vienodai svarbi kiekviename viešajame pirkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011 ir k).Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ (toliau – ir perkančioji organizacija) paskelbė viešojo pirkimo konkursą „Vandens tiekimo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone, Pramedžiavos ir Ražaitėlių kaimuose“. Pagal Pirkimo sąlygų 26.2 punktą pasiūlymai turėjo būti vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Pasiūlymo vertinimo kriterijai: (C) Pasiūlymo kaina, (T₁) Rizikos valdymas ir komunikacija bei (T₂) Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas. Ieškovės UAB „Gensera“ nesutiko su pirkimo sąlygose nustatytais lyginamaisiais svoriais (skiriamu ekonominio naudingumo balų kiekiu kriterijams T₁ (Y₁=8) ir T₂(Y₂=7)). Dėl to 2017 m. birželio 16 d. ji pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, nurodydama, kad lyginamasis svoris turėtų būti koreguojamas, nustatant bendrai ne didesnį kaip 5-ių balų lyginamąjį svorį. Atsakovė 2017 m. birželio 19 d. pretenzijos nepatenkino, nurodydama, kad pirkimo atveju su sutarties vykdymu susijusiais kriterijais siekiama ne patikrinti, ar tiekėjas bus pajėgus įgyvendinti sutartį (tai užtikrina kvalifikaciniai reikalavimai), o įvertinti, kaip tiekėjas įgyvendins sutartį. Didesni balai bus suteikiami tiekėjams, kurių atitinkami aprašymai parodys, jog jie yra pakankamai įsigilinę į perkamą objektą, įvertina realias rizikas, tinkamai suplanuoja veiksmus bei priemones, siekdami tinkamai ir efektyviai įvykdyti sutartį – tiekėjo sutarties įgyvendinimo suvokimo lygis leidžia pagrįstai tikėtis, kad tokio tiekėjo atliekami darbai bus atlikti kokybiškiau. Ieškinyje buvo prašoma teismo panaikinti atsakovės sprendimą atmesti pretenziją ir peržengti ieškinio ribas dėl sąlygose nustatyt ų ekonominio naudingumo kriterijų (T₁) Rizikos valdymas ir komunikacija ir (T₂) Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemos teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas patenkino šį reikalavimą, pripažindamas, kad pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ((T₁) Rizikos valdymas ir komunikacija ir (T₂) Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas) pažeidžia VPĮ numatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas paminėtą reikalavimą, pažeidė CPK ir VPĮ nuostatas, reglamentuojančias ginčų, kilusių iš viešųjų pirkimų tvarką, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą.Paminėta, kad pagal CPK 423³ straipsnio 2 dalį ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Nagrinėjamoje byloje nekyla jokių abejonių, o ir pati ieškovė teismui pateiktame ieškinyje pripažino, kad pateikdama pretenziją perkančiajai organizacijai, neginčijo paminėtų kriterijų, neprašė jų panaikinti. Pretenzija buvo pateikta tik dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamųjų svorių, siekiant, kad jie nebūtų didesni kaip 5-i balai. Joje (pretenzijoje) nebuvo prašoma panaikinti ar keisti pačių kriterijų, nepateikti argumentai dėl jų neteisėtumo, atitikimo viešųjų pirkimų skaidrumo ir proporcingumo principams. Taigi neginčijus kriterijų neteisėtumo pretenzija, ieškovė neturėjo teisės ginčyti jų teisme, paduodama ieškinį. Akivaizdu, kad ieškinyje nėra reikalavimo panaikinti paminėtų kriterijų, tik prašymas teismui peržengti ieškinio ribas ir nagrinėti kriterijų teisėtumą savo iniciatyva, tačiau teismo teisė peržengti ieškinio ribas nėra absoliuti. Tam, kad teismas turėtų teisę peržengti ieškinio ribas, tai turi būti susiję su pažeidimo akivaizdumu, kuris iškylą nagrinėjant ieškinyje pareikštą reikalavimą. Teismas ieškovo reikalavimo – ieškinio iš esmės nenagrinėjo, todėl neturėjo pagrindo peržengti ieškinio ribų.Ieškinys suformuluotas netinkamai. Teismas nesiūlė ieškovui pašalinti jo trūkumus, patikslinti. Paminėta, kad, paduodamas pretenziją atsakovui, ieškovas siekė pakeisti vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamųjų svorių dydį. Taigi ir ieškinyje turėjo būti prašoma to paties, o ne panaikinti sprendimą, kuriuo atmeta pretenzija, nes sprendimas atmesti pretenzija nesukelia tiesinių pasekmių, tai tik ginčo nagrinėjimo viena iš stadijų. Teismų praktikoje tokie reikalavimai dažniausiai paliekami nenagrinėti. Byloje sprendžiama tik dėl ginčo esmės (CPK 423³str.). Ieškovui ketinant ginčyti pačius sąlygų kriterijus ieškinyje, jis privalėjo suformuluoti tokį reikalavimą ir nurodyti priežastis, dėl kurių toks reikalavimas nebuvo keltas pretenzijoje. Priešingų atveju toks reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).CPK įpareigoja teismą išnagrinėti visus ieškinio reikalavimus ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263, 270 str.). Atmetus ieškinio reikalavimo suformulavimo netikslumus (prašė panaikinti sprendimą atmesti pretenziją), įvertinus pretenzijos turinį, sprendžiama, kad ieškovas prašė teismą sumažinti ginčo kriterijų lyginamųjų svorių dydį, tačiau tokio reikalavimo teismas nenagrinėjo, nagrinėdamas tai, dėl ko nebuvo pareikštas ieškinys. Būtina peržengti ieškinio ribas, ar ne, galima buvo spręsti tik nagrinėjant pareikštą konkretų reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareikšto reikalavimo ir neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti nepareikšto reikalavimo, netyrė esminių visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, turinčių reikšmės, sprendžiant dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių (ne)tinkamo nustatymo ginčo pirkime teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškinio ribų peržengimas, neišnagrinėjus pagrindinio reikalavimo, yra neteisėtas ir nepagrįstas.Nustatytas šiurkštus procesinis pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, dėl ko procesas pirmosios instancijos teisme turi būti pakartotas, atsižvelgiant į šios nutarties nuostatas.Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 2 d., 329 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.