- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- e2YT-8315-1150/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01758-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., M. Š.-Š., V. Š., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. V., M. Š.-Š., V. Š., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. P. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis Z. V., miręs (duomenys neskelbtini)., po savo sutuoktinės M. V. (kai kuriuose dokumentuose – M. V.), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad:
1.1. Pareiškėjo senelio sutuoktinė M. V. mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno kartu su sutuoktiniu Z. V., adresu (duomenys neskelbtini). Seneliams gimė du vaikai, t. y. pareiškėjo tėvas ir O. Š., kurie jau yra mirę.
1.2. Po pareiškėjo senelės mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini)., įstatymų nustatyta tvarka į notarą dėl palikimo priėmimo nei palikėjos sutuoktinis, nei pilnamečiai anūkai nesikreipė. Mirusiosios palikimu (kurį sudaro: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato–lauko virtuvė, ½ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)), naudojosi ir rūpinosi pareiškėjo senelis Z. V..
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuoti asmenys A. V., M. Š.-Š., V. Š. nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
6. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
7. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
8. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
9. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
10. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
11. Teismas Nekilnojamo turto reistro išrašo nustatė, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini), pastatas–garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas– ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) – registruoti išimtinai pareiškėjo senelio, t. y. Z. V., vardu. Nors pareiškėjo senelė M. V. nagrinėjamame išraše neminima, įvertinus aplinkybę, kad pastarasis nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, spręstina, kad jis priklausė mirusiam pareiškėjo seneliui Z. V. ir jo mirusiai sutuoktinei M. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
12. Teismas taip pat nustatė, kad po M. V. mirties nei pareiškėjas, nei palikėjos sutuoktinis dar būdamas gyvas, ar anūkai, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nepaisant to, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjo senelis Z. V. po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Tokia išvada grindžiama žemiau išdėstytais motyvais.
13. Pareiškėjas paaiškino, kad po senelės M. V. mirties pareiškėjo senelis Z. V. priėmė ir valdė palikimą: rūpinosi ir prižiūrėjo žemės sklypus ir gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini). mirus sutuoktinei liko gyventi jų bendrame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, rūpinosi visu likusiu sutuoktinės turtu (t. y. namų apyvokos daiktais, baldais).
14. Teismas nustatė, kad aplinkybes, aprašytas šios nutarties 13 punkte, patvirtina byloje esantys įrodymai – Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, mokėjimo pranešimai ir sąskaitos už komunalines paslaugas. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuoti asmenys, t. y. palikėjos anūkai, atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, tuo tarpu suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prieštaravimų dėl pareiškime nurodytų aplinkybių neišreiškė.
15. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjami pareiškėjo paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, o aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, byloje nenustatytos. Tad konstatuotina, kad įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo šių pareiškėjo paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų ar jais nesivadovauti. Dėl šių priežasičių teismas daro išvadą, kad pareiškėjo senelis Z. V. priėmė pareiškėjo senelės M. V. palikimą, o konkrečiai – ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojoį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato–lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) – pradėjęs juos faktiškai valdyti.
16. Teismas pažymi, kad, kaip minėta, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą (kaip kad šiuo atveju – turtą nurodytą šios nutarties 15 punkte), laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjo senelis Z. V. po savo sutuoktinės M. V. mirties priėmė visą jos palikimą sudarantį turtą, nurodytą šios nuatrties 1.1. punkte (t. y. įskaitant, ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).). Atsižvelgadamas į tai, teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis Z. V. po savo sutuoktinės M. V. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
17. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui P. V. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.