- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-18
- Bylos Nr.
- 2A-1453-605/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11219-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- D. G., R. G.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės
dalyvaujant ieškovui A. G., ieškovo atstovei advokatei I. R., atsakovei D. G., atsakovės atstovui advokatui L. J. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-466-451/2011 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams R. G. ir D. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė (1 t., b.l. 2-3, 20-21) priteisti iš atsakovų R. G. ir D. G. lygiomis dalimis ieškovo A. G. naudai 31 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 31 000 Lt sumą nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu R. G. 1998 m. rugsėjo 7 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią liudytojų akivaizdoje pastarajam paskolino 34 000 Lt. Šias aplinkybes patvirtina įrašai paskolos sutartyje bei liudytojai A. Š., S. R.. Atsakovas įsipareigojo piniginę prievolę vykdyti ketvirčiais grąžinant po 1 333,33 Lt kas mėnesį. Pagal sutarties 2 punkto nuostatas R. G. privalėjo sugražinti paskolą per 30 mėnesių, t.y. iki 2001 m. kovo 7 d., tačiau grąžino tik 3 000 Lt. Pagal paskolos sutartį atsakovas yra skolingas 31 000 Lt. Pinigus pagal paskolos sutartį paskolino atsakovui R. G. esant santuokoje su sutuoktine D. G.. Kadangi šios lėšos panaudotos naujo namo, kuriam pastaruoju metu suteiktas adresas Tauro g. 3a, Kaune, statybai, t.y. Grockių šeimos interesais ir šeimos poreikiams tenkinti, lėšos, gautos pagal paskolos sutartį ir panaudotos šeimos poreikiams, buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 2d.) ir abu sutuoktiniai turėjo prievolę sugrąžinti paskolintus pinigus (CK 3.109 str. l d.). Atsakovai, suėjus prievolės įvykdymo terminui, nutraukė santuoką ir po ištuokos santuokoje statytas namas įregistruotas nekilnojamojo turto registre tik D. G. vardu. Apie ištuoką ieškovui kaip kreditoriui nebuvo pranešta.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu (2 t., b.l. 41-45) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Ukmergės g. 17-64, Kaune, atsakovės D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Tauro g. 3a, Kaune, naudai 2000 litų jos turėtų išlaidų už suteiktą advokato pagalbą. Priteisė iš ieškovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Ukmergės g. 17-64, Kaune, 49,61 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendime nurodyta, kad 1998 m. rugsėjo 7 d. tarp ieškovo A. G. ir R. G. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo paskolinti 34 000 Lt atsakovui R. G., o atsakovas įsipareigojo grąžinti pasiskolintą sumą per 30 mėnesių (1 tomas, b.l.10). Atsakovas R. G. savo atsikirtimus grindžia 1994-10-21 saugojimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Belona“, atstovaujamos R. G., ir A. G., kuria UAB „Belona“ įsipareigojo pasaugoti 16016 JAV dolerių, priklausančių A. G. ir kurioje yra įrašas apie tai, jog ši sutartis perkeliama į 1998-09-07 paskolos sutartį, nurodant, jog jokia kita paskola gauta nebuvo (1 tomas, b.l. 53-54, 2 tomas, b.l.15-16). Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas 2003 m. rugpjūčio 1 d. ir taikos sutartis, patvirtinta šiuo sprendimu (1 tomas, b.l. 55-58) patvirtina, jog atsakovai R. G. ir D. G. yra nutraukę santuoką. Pažymos apie socialinį draudimą patvirtina D. G. ir R. G. socialinio draudimo laikotarpius (1 tomas, b.l.97-99). R. G. ir D. G. turto ir pajamų deklaracijos patvirtina R. G. ir D. G. turėtą turtą ir pajamas, gautas 1996 m., 1997 m., 1998 m., 1999 m., 2000 m. (1 tomas, b.l.102-131). 2010-08-09 išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina apie nekilnojamuosius daiktus, įregistruotus adresu Tauro g. 3A, Kaunas (1 tomas, b.l. 135-136). 2005-04-26 vienkartinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija patvirtina apie A. G. pajamas, turėtas 2003-12-31 (1 tomas, b.l. 164-165). Pastato inventorių žinių nuorašas (1 tomas, b.l. 166), 2006-05-18 individualaus gyvenamojo namo 1A2p pripažinimo tinkamu naudoti akto nuorašas (1 tomas, b.l. 171) bei 2006-01-16 pažymos dėl statybos leidimo išdavimo nuorašas (1tomas, b.l.170) patvirtina, jog privačiam namui, esančiam Tauro g. 3A, Kaune, 1992-05-21 buvo išduotas statybos leidimas, o 2006-05-18 namas pripažintas tinkamu naudoti. 1992-05-20 žemės sklypo naudojimo individualiai statybai sutarties nuorašas (1 tomas, b.l.173) patvirtina, kad 1991-07-12 Kauno miesto valdyba suteikė statytojui R. G. naudoti 481 kv.m. ploto žemės sklypą Kaune, Tauro g. 3A, individualaus gyvenamojo namo statybai. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. 308 (2 tomas, b.l.5) bei planas (2 tomas, b.l. 6) patvirtina, kad R. G. buvo suteiktas žemės sklypas individualaus namo statybai paimant iš S. A. naudojamo sklypo Tauro g. Nr. 3. Išrašai iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina apie nekilnojamuosius daiktus, įregistruotus adresu Tauro g. 3, ir Tauro g. 3A, Kaune (2 tomas, b.l. 8-14). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1998-09-07 ieškovas su atsakovu R. G. pasirašė paskolos sutartį (b.l. 10). 1998-09-07 šalių sudarytą paskolos sutartį teismas laikė skolos rašteliu. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis realinė, ieškovas turėjo įrodyti šios sutarties sudarymo, t. y. pinigų perdavimo atsakovui, faktą. Ieškovo, atsakovės D. G. paaiškinimais ir atsakovo R. G. rašytiniais atsiliepimais nustatyta, kad ieškovas 1998-09-07 pinigų atsakovui neperdavė. Tokiu atveju paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Atsakovas R. G. atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodo, jog apie 1994-10-21 pasaugos sutartį ar gautus pinigus pagal šią pasaugos sutartį jo šeimos nariams nieko nėra žinoma, tai buvo paskoliniai santykiai tarp ieškovo ir UAB „Belona“, kurios vadovu dirbo atsakovas R. G.. Byloje apklaustas ieškovo liudytojas A. Š. nurodė, jog pinigai buvo skolinti litais, nurodė, jog tokia valiuta buvo įrašyta ir paskolos sutartyje. Iš byloje pateiktos 1998-09-07 paskolos sutarties nustatyta, jog sutartyje nurodyta valiuta yra doleriai. Pats ieškovas 1994-10-21 saugojimo sutartyje padarė įrašą, jog ši sutartis perkeliama į 1998-09-07 paskolos sutartį. Tai, kad tokį prierašą ieškovas padarė pats savo ranka, jis pripažino ir teismo posėdžio metu. Teismas šių aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad paminėta skolos suma susidarė ieškovui skolinant (perduodant saugoti) UAB „Belona“ savo asmenines pinigines lėšas, tačiau tai negali būti niekaip susiję su ieškovo ir atsakovų R. G. ir D. G. asmeninėmis prievolėmis. Ieškovas neįrodė, kad pinigai pagal 1998-09-07 paskolos sutartį, kurią pasirašo A. G. ir R. G., buvo perduoti, todėl byloje nenustačius pinigų perdavimo fakto, ieškovo ieškinys atmestas. Be to, sprendime nurodyta, kad ieškovas šioje civilinėje byloje atsakovais įtraukė R. G. ir buvusią jo sutuoktinę D. G.. Teismas šioje civilinėje byloje tyrė įrodymus, aiškindamasis aplinkybę, ar atsakovė D. G. yra atsakinga pagal ieškovo nurodytą 1998-09-07 paskolos sutartį grąžinti pinigus kartu su atsakovu R. G. ir ar paskolinti pinigai buvo investuoti į šeimos turtą, namą, esantį Tauro g. 3 a. Teismui nustačius, jog ieškovas neįrodė pinigų perdavimo pagal 1998-09-07 paskolos sutartį, dėl šių pateiktų įrodymų teismas nepasisakė ir jų nevertino. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog paskolos surašymo metu pinigai buvo perduoti atsakovui R. G. (tai nenurodyta ir sudarytoje paskolos sutartyje), o paskolos sutarties surašymo tikslas buvo užtikrinti ieškovo perduotų pasaugoti į įmonę UAB „Belona“ pinigų grąžinimą, dėl ko teismas padarė išvadą, kad tarp šalių neatsirado paskoliniai teisiniai santykiai (CK 6.870 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 51-55) ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas neįrodė pinigų pagal sutartį perdavimo fakto, kadangi ieškovas pateikė pinigų perdavimą patvirtinantį rašytinį įrodymą – 1998-09-07 paskolos sutartį. Be to, ieškovo prašymu teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas A. Š., kuris dalyvavo pinigų perdavime R. G. 1998-09-07 sudarant paskolos sutartį. Nepagrįstais laikytini teismo teiginiai, kad ieškovas 1998-09-07 pinigų atsakovui neperdavė, ir kad paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Spręsdamas apie pinigų perdavimo faktą pagal 1998-09-07 paskolos sutartį, teismas visiškai be pagrindo rėmėsi atsakovės D. G. paaiškinimais dėl pinigų perdavimo. D. G. nebuvo sandorio šalimi, nedalyvavo sudarant paskolos sutartį, todėl tiesiogiai nedalyvavus sutarties sudaryme jai nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos faktinės sandorio sudarymo ir pinigų perdavimo aplinkybės. Teismas neteisingai įvertino atsakovo R. G. atsiliepimą, kuriuo jis patvirtino sudaręs minėtą sandorį, be to, neįvertino to fakto, kad 1998-09-07 sutarties sudarymo metu UAB „Belona“ nebeegzistavo. Joks nuo 1996-04-29 neegzistuojančio juridinio asmens teisių ar pareigų neva perkėlimas į 1998-09-07 paskolos sutartį nevyko ir negalėjo vykti. Ieškovo įrašas 1994-10-21 pasaugos sutartyje, kad ji perkeliama į 1998-09-07 paskolos sutartį, yra vienašalis, o jokie dvišalės sutarties įsipareigojimai vienašališkai negalėjo būti „kilnojami“. Teismas, vertindamas šį įrašą, turėjo konstatuoti, kad jis yra niekinis. Atsakovo teiginį, kad jis 1998-09-07 paskolos sutarties sudarymo metu negavo sutartyje nurodytos skolintos sumos (34 000 Lt), paneigia byloje surinkti įrodymai. Tiek D. G. abejones, tiek atsakovo ir teismo išvadą, kad pagal paskolos sutartį R. G. pinigų negavo, paneigia paties atsakovo padaryti sutarties įrašai, liudytojo A. Š. parodymai ir atsakovo R. G. veiksmai po sutarties sudarymo. Atsakovas R. G. paskolos sutartį ir joje nurodytas sąlygas, tame tarpe sąlygą, pagal kurią jam įteikti 34 000 litų, surašė pats asmeniškai. Iki teismo sprendimo priėmimo 1998-09-07 paskolos sutartis tarp ieškovo ir R. G. nenuginčyta. Kartu pats R. G. savo ranka sutarties įrašu patvirtino, kad pinigai įteikti liudininkų A. Š. ir S. R. akivaizdoje. Teismas A. Š. parodymų ir atsakovo R. G. įrašo „pinigai įteikti“ neatmetė ir nepaneigė jokiais kitais neginčijamais įrodymais. Teismas neįvertino fakto, kad atsakovas ne tik sudarė 1998-09-07 paskolos sutartį, bet ją ir vykdė - dviem mokėjimais grąžino 3000 Lt. Būtent paties atsakovo veiksmai po sandorio sudarymo patvirtina pinigų (litais) perdavimo atsakovui pagal paskolos sutartį faktą ir liudytojo A. Š. parodymus. Teismo išvadą, kad iš 1998-09-07 paskolos sutarties neginčijamai nustatyta, jog sutartyje nurodyta valiuta yra doleriai, paneigia pati 1998-09-07 paskolos sutartis. Pats atsakovas, surašydamas paskolos sutartį, sutarties 1 punkte nurodė, kad skolinasi iš ieškovo trisdešimt keturis tūkstančius litų, kas yra lygu 8500 JAV dolerių. Sutarties 2 punktu atsakovas nurodė, kad įsipareigoja pasiskolintą pinigų sumą dalimis išmokėti <...> po 1333,33 litus kas mėnesį <...>. Sutarties 3 punktu atsakovas nurodė, kad suma grąžinama litais pagal tos dienos buhalterinį LT ir USD kursą. Sutartis kaip rašytinis įrodymas atitinka ir liudytojo A. Š. parodymus. Lito santykį su JAV doleriu sutartyje šalys nurodė tik tam, kad pasikeitus valiutų santykiui nė viena iš šalių negalėtų interpretuoti ir ginčyti piniginės prievolės litais dydžio ateityje. Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes dėl pinigų perdavimo fakto ir skolos perkėlimo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad skolos suma susidarė ieškovui skolinant (perduodant saugoti) UAB „Belona“ savo asmenines pinigines lėšas, tačiau tai negali būti niekaip susiję su ieškovo ir atsakovų R. G. ir D. G. asmeninėmis prievolėmis. Sutartį R. G. sudarė ir pinigus gavo kaip fizinis asmuo, todėl prievolę prisiėmė būtent kaip fizinis asmuo, o ne kaip neegzistuojančio juridinio asmens atstovas. Be to, teismas neįvertino to fakto, kad R. G. 1998-09-07 pirmiausiai ieškovui sugrąžino bendrovei „Belona“ saugoti perduotus pinigus. Šią prievolę jis buvo prisiėmęs kaip įmonės akcininkas dar egzistuojant UAB „Belona“ pagal pasaugos sutarties 2.7 punktą. Atsakovė D. G. ir teismas nepagrįstai teisinius santykius iš 1994-10-21 pasaugos sutarties sutapatina su teisiniais santykiais iš 1998-09-07 paskolos sutarties. Paskolos sutartis sudaryta tarp kitų nei pasaugos sutartis sandorio šalių. R. G., būdamas tuo metu ieškovo artimu draugu, paprašė paskolinti jam 34 000 Lt namo Tauro g.3A, Kaune, statybos darbams užbaigti (tinkavimui, židinio įrengimui ir kt.), t.y. šeimos poreikiams, nes namą statė šeimai gyventi. Atsakovas R. G. surašė paskolos sutartį, kurioje veikė išimtinai kaip fizinis asmuo. Teismas neįvertino ir oficialiais valstybės institucijų pateiktais dokumentais (VMI pateiktomis atsakovų turto ir pajamų deklaracijomis bei nekilnojamojo turto registro duomenimis) pagrįstų ieškovo argumentų, kad lėšų paskolinimo metu atsakovų namas nebuvo baigtas statyti, įrengti, ir kad atsakovai neturėjo savų lėšų statybos darbams vykdyti, todėl skolinantis lėšas iš ieškovo atsakovo tikslas buvo gauti lėšų namo statybos darbams užbaigti, židiniui įsirengti. 2006-05-18 individualaus gyvenamojo namo lA2p pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir kadastro duomenys apie pastato statybos pradžią ir pabaigą paneigia, kad namas pilnai buvo baigtas statyti ir įrengtas iki 1998-09-07 paskolos sutarties sudarymo. Liudytojos Ž. N. ir I. A. parodymai prieštarauja oficialiems VĮ Registrų centro užfiksuotiems namo kadastro duomenims. Abu atsakovai santuokos nutraukimo metu dalindamiesi santuokoje įgytą turtą elgėsi nesąžiningai, t.y. taikos sutartimi tendencingai nesidalino gyvenamojo namo ir nenurodė jį egzistuojant. Šalys iki santuokos nutraukimo vengė įregistruoti namą, nors žemės sklypas namui statyti gautas ir namas statyti buvo pradėtas būtent atsakovų santuokoje. Šias aplinkybes patvirtina nekilnojamojo daikto kadastro bylų duomenys, kurių teismas nevertino. Nutraukdami santuoką atsakovai nuo teismo nuslėpė kreditorių, nenurodė 1998-09-07 paskolos sutarties, neinformavo ieškovo apie santuokos nutraukimą. Toks atsakovų neveikimas rodo jų nesąžiningumą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė D. G. (2 t., b.l. 64-67) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Teismas atsakovės paaiškinimais dėl sutarties sumos neperdavimo vadovavosi pagrįstai, priešingų argumentų apeliantas nepagrindė. Ieškovo teiginys, kad teismas turėjo vertinti aplinkybę, kad atsakovas surašė ir pasirašė sutartį, kaip įrodančią sutarties sudarymo faktą, yra nepagrįstas, nes atsakovo parašas sutartyje nepatvirtina sutarties sumos perdavimo fakto. Frazė „pinigai įteikti akivaizdoje liudininkų“ negali būti pripažinta aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai atspindinčia sutarties sumos perdavimo faktą, todėl apelianto teiginys, kad teismas frazę sutartyje turėjo vertinti kaip įrodančią pinigų perdavimo aplinkybę, yra nepagrįstas. Sutartyje esantys įrašai apie tai, kad ieškovas gavo nurodytas pinigų sumas iš atsakovo, neįrodo sutarties sumos perdavimo atsakovui fakto, nes siejasi su pinigų grąžinimo ieškovui, o ne suteikimo atsakovui aplinkybe, todėl teismas pagrįstai ieškovo nurodytos aplinkybės nelaikė sutarties sumos perdavimo atsakovui įrodymu. Teismas vertino liudytojo A. Š. nurodytą aplinkybę, kad pinigai buvo perduoti litais ir tokia valiuta buvo įrašyta į sutartį, tačiau tai, kad apeliantas liudytojo parodymus vertina kitaip nei teismas, nesudaro pagrindo nesutikti su teismo pozicija, nelaikyti liudytojo parodymų pakankamais ir objektyviais įrodymais, galinčiais neginčijamai patvirtinti, kad sutarties suma tikrai buvo perduota atsakovui. Ieškovas iš vienos pusės pripažįsta, kad atsakovas kaip fizinis asmuo galėjo vykdyti ir vykdė nebeegzistuojančios UAB „Belona“ prievoles, iš kitos pusės teigia, kad saugojimo sutartis ir sutartis neturi būti siejamos dėl to, kad jas su ieškovu sudarė ne tie patys asmenys: saugojimo sutartį - UAB „Belona“, sutartį - atsakovas. Tokia ieškovo pozicija yra nenuosekli, prieštaringa, todėl pripažintina nepagrįsta. Teismas, įvertinęs įrodymus, susijusius su sutarties sumos perdavimu, ir konstatavęs, kad neįrodyta, jog sutarties suma buvo perduota atsakovui, ir tai sudaro savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą, pagrįstai ir teisėtai nevertino įrodymų, susijusių su kitomis aplinkybėmis (pinigų panaudojimo paskirties, atsakovų prievolės pobūdžio), nes šios aplinkybės tapo nebeturinčiomis reikšmės bylai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda gavėjui pinigus, o gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos sumą ir mokėti palūkanas, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir jų subjektai įgytų teises ir pareigas kartu su šalių susitarimu dėl sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą konstatuota, kad paskolos sutartis dėl pinigų perdavimo nuosavybėn, jų neperdavus, negali būti laikoma paskolos sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis Lietuvos ir Belgijos UAB „ Lenaers ir Co“ v. L. V. byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis J. A. L. v. B. V. byloje Nr. 3K-3-558/2007; kt.).
Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis).
Lietuvos Respublikos CK 6.871 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Iš šios normos dispozicijos matyti, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrus reikalavimus ne tik skolos dokumento formai, bet ir turiniui. Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą teisiškai reikšmingas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo arba neegzistavimo daryti laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė bei įvertino netinkamai, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog tarp šalių paskolos teisiniai santykiai neatsirado.
Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys 1998-09-07 paskolos sutarties pasirašymo fakto neginčija. Sprendžiant pinigų atsakovui perdavimo klausimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskolos sutartį atsakovas sudarė ir pinigus gavo kaip fizinis asmuo, o ne kaip neegzistuojančio juridinio asmens atstovas, kadangi šios sutarties sudarymo metu UAB „Belona“ neegzistavo. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs šių aplinkybių, o taip pat tai, kad atsakovas 1998-09-07 pirmiausia ieškovui sugrąžino pagal 1994-10-21 pasaugos sutartį UAB „Belona“ saugoti perduotus pinigus, netinkamai vertino atsakovo R. G. atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus, kad apie 1994-10-21 pasaugos sutartį ar gautus pinigus pagal šią sutartį jo šeimos nariams nieko nėra žinoma, ir kad tai buvo paskoliniai santykiai tarp ieškovo ir UAB „Belona“, kurios vadovu atsakovas dirbo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės D. G. paaiškinimas dėl pinigų perdavimo, kadangi ji nebuvo sandorio šalimi, sudarant paskolos sutartį nedalyvavo, dėl ko šio sandorio sudarymo ir pinigų perdavimo aplinkybės jai negali būti žinomos. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pinigų perdavimo atsakovui faktą patvirtina paties atsakovo padaryti įrašai paskolos sutartyje, liudytojo A. Š., kuris dalyvavo pinigų perdavime sudarant ginčo sutartį ir parašu sutartyje patvirtino faktą, kad pinigai įteikti liudytojų akivaizdoje, parodymai, o taip pat atsakovo R. G. veiksmai po sutarties sudarymo. Būtent, pastarasis paskolos sutartį ir joje nurodytas sąlygas, tarp jų ir sąlygą, pagal kurią jam įteikti 34 000 litų, atsakovas surašė pats asmeniškai, be to, savo ranka sutarties įrašu patvirtino, kad pinigai įteikti liudininkų A. Š. ir S. R. akivaizdoje, ir netgi buvo pradėjęs sutartį vykdyti, tai yra dviem mokėjimais grąžino ieškovui 3000 Lt.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog paskolos sutartyje nurodyta valiuta yra JAV doleriai. Iš sutarties turinio (b.l. 10) matyti, kad atsakovas skolinosi iš ieškovo 34 000 litų, kas yra lygu 8500 JAV dolerių, ir kad pasiskolintą sumą jis įsipareigojo išmokėti dalimis – po 1333,33 litus kas mėnesį (1, 2 punktai). Be to, sutarties 3 punkte nurodyta, kad suma grąžinama litais pagal tos dienos buhalterinį lito ir JAV dolerio kursą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti nereikėjo kito sutuoktinio sutikimo, jei jie buvo sudaryti šeimos interesais. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovų santuoka paskolos sutarties sudarymo metu buvo faktiškai iširusi, jie nevedė bendro ūkio, 2003-08-01 santuoka oficialiai nutraukta (1 t., b.l. 55-58). Taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog tai, ką atsakovas gavo pagal sutartį iš ieškovo, buvo panaudota šeimos interesams tenkinti. Nors atsakovas nustatytu laiku paskolos negrąžino, priteisti skolą iš abiejų atsakovų solidariai pagrindo nėra.
Bendra prievolių teisėje galiojanti taisyklė yra ta, kad sutarčių privalo būti laikomasi ir jų sąlygos turi būti vykdomos, nors ir galimi kokie nors sunkumai vienai iš šalių, pvz.: gaunamas mažesnis pelnas ar netgi patiriami nuostoliai (CK 6.189 str.; 6.200 str.). Taigi prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl atsakovo R. G. atžvilgiu tenkintinas visiškai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Kadangi atsakovas iki šiol su ieškovu neatsiskaitė, t.y. negrąžino pinigų pagal paskolos sutartį, iš atsakovo ieškovui priteistina skola (CK 6.1, 6.38 str.) ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas R. G. atžvilgiu turėtų būti patenkintas visiškai. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas R. G. atžvilgiu, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.
Priėmus naują sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Ieškinį atsakovo R. G. atžvilgiu patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistina 100 Lt sumokėtas žyminis mokestis (2 t., b.l.100), 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (2 t., b.l.30) ir 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (2 t., b.l.78, CPK 93 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys D. G. atžvilgiu, palikus nepakeistą, iš ieškovo atsakovei priteistina 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Iš atsakovo R. G. priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas teikiant ieškinį ir apeliacinį skundą (CPK 96 str. 1 d.), ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Laikinosios apsaugos priemonės naikintinos tik D. G. atžvilgiu, o R. G. atžvilgiu paliktinos galioti (CPK 150 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nusprendžia:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas R. G. atžvilgiu, panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atsakovo R. G. atžvilgiu patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 31 000 Lt (trisdešimt vieną tūkstantį litų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (31 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio, 800 Lt (aštuonis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ieškovui A. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 1760 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 30 Lt (trisdešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme D. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones D. G. atžvilgiu, R. G. – palikti galioti.
Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.