Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-04-05 · Civilinė byla Nr. 2-466-451/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-04-05
Bylos Nr.
2-466-451/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-11219-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Jakštienė
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
D. G., R. G.
Advokatai
Laimutis Jankauskas, Daiva Markauskaitė
Civilinė byla Nr.2-466-451/2010(Proceso Nr. 2-05-3-11219-2009-5)Procesinio sprendimo kategorija 63.; 44.1.;99.5;116.1(S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m.Balandžio 5 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovui A. G., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Daivai Markauskaitei, atsakovei D. G., atsakovės atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, nedalyvaujant atsakovui R. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. patikslintą ieškinį atsakovams R. G. ir D. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo iš priteisti iš atsakovų R. G. ir D. G. lygiomis dalimis ieškovo A. G. naudai 31 000 Lt. skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 31 000 Lt. sumą nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu R. G. 1998 m. rugsėjo 7 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią liudytojų akivaizdoje pastarajam paskolino 34 000 Lt. Šias aplinkybes patvirtina įrašai paskolos sutartyje bei liudytojai A. Š., S. R.. Atsakovas įsipareigojo piniginę prievolę vykdyti ketvirčiais grąžinant po 1 333,33 Lt kas mėnesį. Pagal sutarties 2 punkto nuostatas R. G. privalėjo sugražinti paskolą per 30 mėnesių, t.y, iki 2001m. kovo 7 d,. tačiau grąžino tik 3 000 Lt. Pagal paskolos sutartį atsakovas yra skolingas 31 000 Lt. Pinigus pagal paskolos sutartį paskolino atsakovui R. G. esant santuokoje su sutuoktine D. G.. Kadangi šios lėšos panaudotos naujo namo, kuriam pastaruoju metu suteiktas adresas Tauro g. 3a, Kaune, statybai, t.y., G. šeimos interesais ir šeimos poreikiams tenkinti, lėšos gautos pagal paskolos sutartį ir panaudotos šeimos poreikiams buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė (CK 3.K8 str. 2d.) ir abu sutuoktiniai turėjo prievolę sugrąžinti paskolintus pinigus (CK 3.109 str. l d.). Atsakovai suėjus prievolės įvykdymo terminui nutraukė santuoką ir po ištuokos santuokoje statytas namas įregistruotas nekilnojamojo turto registre tik D. G. vardu. Apie ištuoką ieškovui, kaip kreditoriui, nebuvo pranešta (tomas I, b.l. 20-21).

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog G. pažįsta seniai, bendravo šeimomis. Paskolos sutartis atsirado iš pasaugos sutarties. Turėjo atsiėmęs indėlius iš banko, juos padavė saugoti G., pasaugos sutartis buvo sudaryta UAB „Belona“ vardu. Faktiškai pinigus paskolino G.. 1994 m. G. paprašė pratęsti grąžinimą. 1998 m. rugsėjo mėn. G. atvežė pinigus, pasakė, kad turi rūpesčių dėl namo statybos, paprašė dar dalį pinigų paskolinti. Ūkinės veiklos jis tuo metu nevykdė, sakė, kad namas netinkuotas, norėjo įsirengti židinį. Ar G. žinojo apie paskolą, nežino, o kad jis buvo ieškovui skolingas, jai buvo žinoma. 2003 m. firma „Gelvora“ sudarė sutartį dėl skolos išieškojimo, kurioje išaiškino, kad atsakovas nieko nebeturi. Apie atsakovo santuokos nutraukimą sužinojo iš jo brolio žmonos po 2-3 metų. Dėl sveikatos problemų tada niekur nesikreipė. Kadangi pinigai investuoti į G. namus, prašo išieškoti skolą iš jų abiejų. Yra matęs namo projektą, kai atsakovai gavo sklypą. Ant sutarties perkėlimo nėra G. parašo, nes jis to nereikalavo. Paskolinta buvo 8500 dolerių suma, likusi suma buvo grąžinta. Pagal panaudos sutartį atsakovas atsiskaitė, bet kadangi vėl paskolino dalį pinigų, atsirado nauja sutartis. G. pinigus atvežė tą pačią dieną, kai buvo sudaryta paskolos sutartis. Iki 2002 m. atsakovai vedė bendrą ūkį. Su G. nebendravo nuo 2002 m. Reikalavo grąžinti skolą, pinigai buvo paduoti adresu Ukmergės g. 17-64, esant ieškovui, G. ir žmonai, vėliau Š. ir R. Tai, kad UAB „Belona“ likviduota sužinojo 1998 m. Nežinojo, kad yra būtinas G. parašas ant sutarties. Su G. sėdėjo virtuvėje, pasikvietė liudytojus ir pasakė, kad skolina pinigų, pinigai buvo ant stalo, kvietė po vieną. Namas buvo nepriduotas, įkeitimo sutarties nesudarė. Kur tiksliai G. panaudojo pinigus nežino, bet minėjo, kad reikia įsirengti namą. Žinojo, kad namas dar neužbaigtas. Po paskolos suteikimo, buvo aptinkuotas namas. G. pardavė mamos butą ir panaudojo dalį pinigų.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė advokato padėjėja D. Markauskaitė nurodė kad santuoka tarp atsakovų buvo nutraukta 2003-08-01, o paskolą atsakovas turėjo grąžinti iki 2001-03-07, t.y. iki santuokos nutraukimo. Namo fasadas nebuvo nudažytas iki 2006 m. , namas nebuvo pilnai įrengtas. 2000 m. namo baigtumas buvo 90 procentų, jis tinkamu naudoti pripažintas tik 2006 m. ištuokos metu sutuoktiniai namą nuslėpė ir jo nesidalino. Namo vertė iki 2005 m. išaugo daugiau nei 3 kartus. Pastato įrengimas vyko nuo 1994 m. iki 2005 m. G. lėšų namo statybai negalėjo pakakti, nes 1996 m. G. santaupų neturėjo, G. turėjo 20 000 Lt. G. pardavė butą už 38 000 Lt., metų bėgyje iš turėtų lėšų nusipirko mašiną ir likutis jo metų pabaigoje buvo 30 000 Lt. G. 1996 m. turėjo 20 000 Lt. Matyti, kad šeima savo santaupų statybai nepanaudojo. 1997 m. atsakovai bendrai turėjo 67 000 lt. santaupų, kurių nepanaudojo namo statybai. 1998 m. šeima turėjo 60 000 Lt. santaupų, o 1999 m.- 55 000 Lt. 2000 m. G. deklaravo namą, nurodydamas namo baigtumą – 90 procentų. 2000 m. santaupų šeima nepanaudojo. Atsakovai neinformavo kreditoriaus apie santuokos nutraukimą. Namas įregistruotas atsakovės vardu. Mano, kad atsakovas slėpė namą jo neįregistruodamas. Jokia imperatyvi įstatymo norma 1998 m. neįpareigojo įforminti pinigų perdavimo fakto skolininko parašu.

Atsiliepimas

Atsakovė D. G. pateiktu teismui atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo nesutiko ir nurodė, kad neatsako už savo buvusio vyro asmenines prievoles. Ieškinyje nurodoma, kad sutartis turėjo būti baigta vykdyti 2001-03-07, t.y. neįsigaliojus naujajam CK, todėl turi būti taikomas SŠK normos, o ne naujasis CK. SŠK 25 str. nustatė, kad pagal vieno iš sutuoktinių prievoles išieškojimas nukreipiamas tik į asmeninį jo turtą ir į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas iš bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybes galimas tik tuo atveju, jei tai, kas gauta pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtą prievolę, yra sunaudota šeimos interesais. Ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog atsakovės buvęs sutuoktinis, sudarydamas sutartį, veikė su atsakovės sutikimu (CPK 178 str.). Jis taip pat privalo įrodyti, kad Sutarties pagrindu neva gauti pinigai buvo panaudoti šeimos interesams tenkinti (CPK 178 str,). Jam šių aplinkybių neįrodžius laikytina, kad sutartį R. G. sudarė asmeniškai ir iš jos atsirandančios prievolės priklauso jam asmeniškai, todėl ieškinys negali būti tenkinamas atsakovės atžvilgiu. Atsakovė apie sutarties sudarymą nežinojo. Kadangi namas, esantis Taurog.3a.Kaune, baigtas statyti anksčiau nei sudaryta sutartis, ji negalėjo būti sudaryta namo statybai finansuoti, t.y. šeimos interesams tenkinti. 1994-10-21 ieškovas ir UAB „Belona“, atstovaujama direktoriaus R. G., sudarė saugojimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo perduoti 16000 USD UAB „Belona"'. UAB „Belona“ buvo likviduota, o jos įsiskolinimas buvo perkeltas į sutartį, t.y. Sutartimi neva paskolintas lėšas sudaro UAB „Belona" skola ieškovui. Ieškovas, sudarydamas su UAB “Belona“ saugojimo sutartį, turėjo žinoti, kad pinigai bus panaudoti įmonės veikloje. 1964 m. CK 242 str. nurodo, kad teisę perkelti savo skolą kitam asmeniui turi tik skolininkas su kreditoriaus sutikimu. UAB „Belona" neišreiškė valios perkelti skolos R. G., 1964 m.CK 293 str. nustato, kad paskolos sumos neperdavimas paskolos gavėjui sudaro pagrindą pripažinti paskolos sutartį negaliojančia. Saugojimo sutartimi pinigai galėjo būti perduoti UAB „Belona", o ne R. G., UAB „Belona" įsipareigojimai negalėjo būti perkelti, todėl sutartis yra negaliojanti ir nesukelia jokių pasekmių šalims. Kadangi nutraukus santuoką bendra jungtinė nuosavybė pasibaigė, reikalavimas gali būti reiškiamas tik R. G. (b.l. 48-51).

Atsakovė D. G. rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodė, jog iki 1898 m. rugpjūčio 9 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo Komiteto sprendimo Nr. 308 sklypu (12000 kv. a.), esančiu Kaune, Tauro g. 3, naudojosi S. A. (G. tėvas).

Minėtu sprendimu buvo paimta 600 kv.a. ploto žemės sklypas iš S. A. naudojamo žemės sklypo, esančio Tauro g. 3, ir suteiktas žemės sklypus R. G. gyvenamajam namui statyti. R. G. ir D. G. pastačius namą, 1997 m. kovo 25 d. buvo atliktas pastato inventorizavimas ir sudaryta viena namų valdos, esančios Tauro g. 3, inventorizacinė byla, kurioje buvo 2 pastatai I a" p ir 2A" p. 2003 m. rugpjūčio 1 d. teismo sprendimu nuosavybės teisė į žemę ir statinį 2A p, esantį Tauro g. 3, priteisia D. G. ir jos nepilnamečiui sūnui J. G.. D. G. prašymu 2005 m. lapkričio 8 d. buvo atskirtos ir sudarytos 2 atskiros bylos Tauro g. 3 ir Tauro g. 3A (tomas II, b.l. 3).

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad nežinojo apie skolą. G. atvažiuodavo, ieškodavo vyro, bet neaiškino kokiu tikslu. Namas buvo pastatytas iš šeimos lėtų, vyras nereikalavo kompensacijos už namą, nes atsakovė atidavė skolą jo kreditoriui. Apie paskolą nieko nežinojo, sužinojo tik gavusi šaukimą į teismą. A. G. su R. G. užsidarydavo ir būdavo vieni. Vyras dirbo UAB ‚Belona“ ir turėjo firmą „Meka“, atsakovė dirbo per du darbus. Bendro ūkio su R. G. neveda nuo 1995-1996 m. R. G. mama gyveno su ja, ji ją palaidojo. Namas jau buvo pastatytas 1994 m. , 2000 m. po vedybų atsikėlė sūnus, jis 2002 m. statė židinį.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas advokatas L. Jankauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kadangi paskolos sutartis yra realinė, turi būti pinigų gavimo faktas turi būti patvirtintas skolininko parašu. Tokio įrašo sutartyje nėra. Ieškovas neįrodė, kad paskolinti pinigai buvo panaudoti namo statybai. Liudytojai parodė, kad paskolinti pinigais buvo litais, o ne doleriais. Pagal senąjį kodeksą, atsakovė neturi prievolės mokėti buvusio sutuoktinio skolos, nes nėra pasirašiusi ant sutarties. Ieškovas pretenzijas galėjo reikšti prašydamas atnaujinti bylą dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovas pripažįsta, kad sandoris buvo apsimestinis. Jei prievolė ir yra, tai atsakovui R. G.. Ieškinys negali būti patenkintas, nes namas atsirado anksčiau negu paskolos sutartis. Namas iki šiol nėra nudažytas.

Atsakovas R. G. pateiktame teismui atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad 1994 metais spalio mėnesį į jį, kaip UAB „Belona“ vadovą, kreipėsi A. G. ir pasiūlė paskolinti už procentus UAB „Belonai“ pinigų sumą. A. G. pažinojo ir anksčiau, jis prekiaudavo jo įmonės importuojamomis prekėmis. Buvo sudaryta pinigų pasaugos sutartis su UAB „Belona“. Faktiškai tai buvo paskolos sutartis kas mėnesį mokant palūkanas. Kiek tiksliai A. G. sumokėta palūkanų prisiminti negali, bet jos buvo pakankamai aukštos, tai galima būtų rasti UAB „Belona“ vidinės apskaitos knygoje. Vėliau UAB „Belona“ buvo likviduota, apie tai buvo skelbiama spaudoje ir A. G. apie likvidavimą žinojo, bet jokių pretenzijų nepareiškė. Dar vėliau A. G. persigalvojo ir pradėjo reikalauti grąžinti jo įsitikinimu negrąžintos pinigų sumos. Šį reikalavimą ieškovas nukreipė į atsakovą, nes jis buvo įmonės vadovu. Neišlaikęs nuolatinio spaudimo, atsakovas pasirašė senesnės paskolos perkėlimo sutartį. Parkėlimo sutarties metu jokiu pinigų nedavė, neėmė ir negavo. Šeimos nariai nieko apie jokias pasaugos sutartis ir paskolas nežinojo, o pinigai namo statybai buvo gauti iš individualios įmonės „Meka“ 1991-1992 m. veiklos. Namas baigtas statyti ir pilnai įrengtas dar iki 1996 m. (tomas II, b.l. 15-16).

Liudytojas A. Š. paaiškino, kad G. yra jo pusbrolis, o G. pažįsta nuo sporto laikų. Nurodė, kad kartu su G. žmona, S. R., G. ir A. G. dalyvavo pasirašant 1998 m. paskolos sutartį Ukmergės g. 17-64, matė pinigų perdavimo faktą. Pinigai buvo paskolinti litais, paskolos sutartyje buvo nurodyti litai. Kupiūros buvo po 50, 100 Lt. G. statėsi namą, skolinosi pinigus namo statybai. Nežino, ar tuo metu G. gyveno su žmona. Nematė, kaip G. perdavė pinigus G., buvo perduota tik 34 000 Lt. G..

Liudytoja Ž. N. parodė, kad pažįsta G., nes kartu mokėsi 1994-1995 m. Nurodė, kad bendravo kaip kolegės, jos vyro niekada nebūdavo. Žinojo, kad prieš Kalėdas jie skubėjo įsikelti į namą. 1994 m. jie kartu dar tikriausiai gyveno. 1995 m. pavasarį lankėsi pas G., buvo antrame namo aukšte, svetainėje ir darbo kambaryje, namai buvo sutvarkyti. Namas buvo pilkos spalvos, kieme buvo didelis šuo, kieme buvo žolė. Kalbėjosi apie įsikėlimo rūpesčius. Apie jokias skolas nieko nežino.

Liudytoja I. A. parodė, kad pažįsta G. ir G.. Apie 1998 paskolos sutartį nieko nežino. G. namas pradėtas statyti 1992 m., baigtas – 1994 m. Liudytoja gyvena Tauro g. 3, atsakovai iki 1994 m. irgi ten gyveno. 1994 m. namas buvo pilnai įrengtas, trūko gal kokios baldo tiktai. 1994 m. atsakovai dar gyveno kartu. Kartu jie negyvena jau seniai, kad nutraukė santuoką sužinojo iš G.. G. buvo šeimos draugas, teko važiuotu su jo ir atsakovų šeima į Estiją. 1994 m. namas buvo toks, koks ir dabar. G. paskutinį kartą matė per jo mamos laidotuves. Ar dažnai G. atvažiuodavo, nežino.

Atsakovas R. G. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Gričiupio seniūnijai, todėl sutinkamai su LR CPK 123 str. 3 d., teismo šaukimas laikomas įteiktas atsakovui R. G. tinkamai.

Patikslintą ieškinį atmesti.

Šioje civilinėje byloje pateiktas pagrindinis rašytinis įrodymas, kuriuo ieškovas grindžia savo patikslinto ieškinio reikalavimus, - 1998 m. rugsėjo 7 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp ieškovo A. G. ir R. G., kuria ieškovas įsipareigojo paskolinti 34 000 Lt. atsakovui R. G., o atsakovas įsipareigojo grąžinti pasiskolintą sumą per 30 mėnesių (tomas I, b.l.10). Atsakovas R. G. savo atsikirtimus grindžia 1994-10-21 saugojimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Belona“, atstovaujamos R. G., ir A. G., kuria UAB „Belona“ įsipareigojo pasaugoti 16016 JAV dolerių, priklausančių A. G. ir kurioje yra įrašas apie tai, jog ši sutartis perkeliama į 1998-09-07 paskolos sutartį, nurodant jok jokia kita paskola gauta nebuvo (tomas I, b.l. 53-54, tomas II b.l.15-16).

2003 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas ir taikos sutartis, patvirtinta šiuo sprendimu (tomas I, b.l. 55-58) patvirtina, jog atsakovai R. G. ir D. G. yra nutraukę santuoką. Pažymos apie socialinį draudimą patvirtina D. G. ir R. G. socialinio draudimo laikotarpius (tomas I, b.l.97-99). R. G. ir D. G. turto ir pajamų deklaracijos patvirtina R. G. ir D. G. turėtą turtą ir pajamas, gautas 1996 m., 1997 m., 1998 m., 1999 m., 2000 m. (tomas I, b.l.102-131). 2010-08-09 išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina apie nekilnojamuosius daiktus, įregistruotus adresu Tauro g. 3A, Kaunas (tomas I, b.l. 135-136). 2005-04-26 vienkartinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija patvirtina apie A. G. pajamas, turėtas 2003-12-31 (tomas I, b.l. 164-165). Pastato inventorių žinių nuorašas (tomas I, b.l. 166), 2006-05-18 individualaus gyvenamojo namo 1A2p pripažinimo tinkamu naudoti akto nuorašas (tomas I, b.l. 171) bei 2006-01-16 pažymos dėl statybos leidimo išdavimo nuorašas (tomas I, b.l.170) patvirtina, jog privačiam namui, esančiam Tauro g. 3A, Kaune, 1992-05-21 buvo išduotas statybos leidimas, o 2006-05-18 namas pripažintas tinkamu naudoti. 1992-05-20 žemės sklypo naudojimo individualiai statybai sutarties nuorašas (tomas I, b.l.173) patvirtina, kad 1991-07-12 Kauno miesto valdyba suteikė statytojui G. R. naudoti 481 kv.m. ploto žemės sklypą Kaune, Tauro g. 3A, individualaus gyvenamojo namo statybai. 1989 m. rugpjūčio 9 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 308 (tomas II, b.l.5) bei planas (tomas II, b.l. 6) patvirtina, kad R. G. buvo suteiktas žemės sklypas individualaus namo statybai paimant iš A. S. naudojamo sklypo Tauro g. Nr. 3. Išrašai iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina apie nekilnojamuosius daiktus, įregistruotus adresu Tauro g. 3, ir Tauro g. 3A, Kaune (Tomas II, b.l. 8-14).

Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1998 09 07 ieškovas su atsakovu R. G. pasirašė paskolos sutartį (b.l. 10). Pabrėžtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančią taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 177 str. 4 d., 178 str.). Ieškovas ieškinio reikalavimą priteisti jam iš atsakovų negrąžintą 31000 Lt skolą grindžia 1998 09 07 šalių sudaryta paskolos sutartimi, kuri vertintina skolos rašteliu ,taigi, atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis realinė, ieškovas turėjo įrodyti šios sutarties sudarymo, t. y. pinigų perdavimo atsakovui, faktą. Ieškovo ,atsakovės G. paaiškinimais ir atsakovo G. rašytiniais atsiliepimais nustatyta, kad ieškovas 1998 09 07 pinigų atsakovui neperdavė . Remiantis LR CK 6.870 str. 1 ir 2 d. nustatytina, jog tokiu atveju paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Svarbi vertintina aplinkybė šioje civilinėje byloje yra R. G. atsiliepimai į ieškovo ieškinį, kuriame jis nurodo, jog apie 1994 10 21 pasaugos sutartį ar gautus pinigus pagal šią pasaugos sutartį jo šeimos nariams nieko nėra žinoma, tai buvo paskoliniai santykiai tarp ieškovo ir UAB „Belona“ kurios vadovu dirbo atsakovas R. G.. Byloje apklaustas ieškovo liudytojas A. Š. nurodė, jog pinigai buvo skolinti liktais, nurodė, jog tokia valiuta buvo įrašyta ir paskolos sutartyje. Iš byloje pateiktos 1998 09 07 dienos paskolos sutarties neginčijamai nustatyta, jog sutartyje nurodyta valiuta yra doleriai. CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, svarbi nustatyta aplinkybė yra ta, jog pats ieškovas 1994 10 21 dienos saugojimo sutartyje padaro įrašą, jog ši sutartis perkeliama į 1998 09 07 paskolos sutartį. Tai, kad tokį prierašą ieškovas padarė pats savo ranka, jis pripažino ir teismo posėdžio metu. Šios nustatytos teismo aplinkybės suponuoja išvadą, jog paminėta skolos suma susidarė ieškovui skolinant (perduodant saugoti) UAB „Belona“ savo asmenines pinigines lėšas, tačiau tai negali būti niekaip susiję su ieškovo ir atsakovų R. G. ir D. G. asmeninėmis prievolėmis. Visi šie teismo ištirti įrodymai leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad pinigai pagal 1998 09 07 dienos paskolos sutartį, kurią pasirašo A. G. ir R. G. buvo perduoti, todėl byloje nenustačius pinigų perdavimo fakto, ieškovo ieškinys atmestinas , kaip neįrodytas ir nepagrįstas - LR CPK 176 str., 177 str., 178 str., 183 str., 185 str.

Ieškovas šioje civilinėje byloje atsakovais įtraukė R. G. ir buvusią jo sutuoktinę D. G.. Teismas, šioje civilinėje byloje tyrė įrodymus, aiškindamasis aplinkybę, ar atsakovė D. G. yra atsakinga pagal ieškovo nurodytą 1998 09 07 dienos paskolos sutartį grąžinti pinigus kartu su atsakovu R. G. ir ar paskolinti pinigai buvo investuoti į šeimos turtą, namą , esantį Tauro g. 3 a. Teismui nustačius, jog ieškovas neįrodė pinigų perdavimo pagal 1998 09 07 dienos paskolos sutartį, dėl šių pateiktų įrodymų teismas nepasisako ir jų nevertina . Paskolos davėjui (ieškovui) neįrodžius, kad pinigai pagal paskolos sutartį buvo perduoti, pripažintina, jog paskolos gavėjas faktiškai negavo šių pinigų, nepriklausomai nuo to, rėmėsi paskolos gavėjas (atsakovas) pinigų faktiško negavimo aplinkybe, kaip savo atsikirtimų pagrindu ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-145/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog paskolos surašymo metu pinigai buvo perduoti atsakovui R. G. (tai nenurodyta ir sudarytoje paskolos sutartyje), o paskolos sutarties surašymo tikslas buvo užtikrinti ieškovo perduotų pasaugoti į įmonę UAB „Belona“ pinigų grąžinimą, iš ko darytina išvada, kad tarp šalių neatsirado paskoliniai teisiniai santykiai (CK 6.870 str. 1 d.), kas yra pagrindu, remiantis vien šiomis aplinkybėmis, ieškovo ieškinį atmesti.

Ieškinį atmetus, LAP, kurios buvo taikytos atsakovų turtui paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Įsiteisėjus teismo sprendimui, LAP, naikintinos - LR CPK 150 str. 4d.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos atsakovo D. G. turėtos bylinėjimosi išlaidos , ir išlaidos valstybės naudai (CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270 str.,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovės D. G. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv (duomenys neskelbtini). naudai 2000,00 litų (du tūkstančius litų) jos turėtų išlaidų už suteiktą advokato pagalbą.

Priteisti iš ieškovo A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) 49,61 Lt (keturiasdešimt devynis litus 61 cnt.) pašto išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, naikinti LAP taikytas 2009 07 07 , 2009 07 24 dienos Kauno miesto apylinkės teismo atsakovo R. G. a.k. (duomenys neskelbtini) turtui, ir atsakovės D. G. a.k. (duomenys neskelbtini) turtui, kurios buvo taikytos 2010 09 14 d. nutartimi ir 2009 09 16 d., bei 2010 10 07 d., nutarties patikslinimu

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Jakštienė