Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-15 · Civilinė byla Nr. e2S-354-467/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-15
Bylos Nr.
e2S-354-467/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31046-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Pareiškėjas
S. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-354-467/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31046-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.17. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolis Irmantas Gaidelis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja S. B. 2017-08-10 kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų ir prašė panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2017-07-26 patvarkymą Nr. S1-32311 ir 2017-08-01 patvarkymus Nr. S1-32713 bei Nr. S1-32704. Kartu pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0008/14/01779, Nr. 0008/15/06552 ir Nr. 0008/14/01778 ar atidėti vykdymo veiksmus kol bus išnagrinėtas pareiškėjos S. B. 2017-08-10 skundas dėl antstolio Irmanto Gaidelio neteisėtų veiksmų.Skunde pareiškėja nurodė, kad antstolis 2017-07-26 patvarkymu Nr. S1-32311 nutarė turtą, esantį (duomenys neskelbtini), realizuoti priverstine tvarka. Laiko, kad šis patvarkymas yra neteisėtas, kadangi ekspertizė buvo atlikta netinkamai – parinktas netinkamas ekspertas, ekspertizės akte nėra datos, negalima įvertinti, ar turtas įkainotas tinkamai, be to iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad toks pats turtas yra parduodamas ženkliai didesne suma, t.y. už 270 000 EUR, o turto vertintojas įkainojo 224 000 EUR dydžio suma. Skundžiamais 2017-08-01 patvarkymais antstolis paskirstė išieškotas lėšas - patvarkymu Nr. Sl-32704 iš išieškotos 757 575 EUR dydžio sumos išieškotojui BAB bankui SNORAS paskyrė 485 020,18 EUR ir nurodė, kad likusi skolos suma sudaro 1 078 170,96 EUR. Pareiškėja su tuo nesutinka, nes skola BAB bankui SNORAS siekia 1 447 823 EUR, o, remiantis nurodytu antstolio Irmanto Gaidelio paskirstymu, skola siekia net 1 563 191,14 EUR, t. y. patvarkyme 1 lentelėje skola BAB bankui SNORAS yra dėl visiškai nesuprantamų priežasčių didesnė, nei faktiškai yra. Antstolis Irmantas Gaidelis patvarkyme Nr. S1-32713 likusias skolos sumas taip pat surašė didesnes, nei jos iš tikrųjų yra.Pareiškėja laiko, kad antstolio palūkanų paskaičiavimas taip pat yra neteisėtas, nes antstolis gali apskaičiuoti palūkanas tik tuo atveju, kai yra išieškoma visa skola, o ne padengiama jos dalis. Be to patvarkymuose neišskirta ir nenurodyta, kokia suma sudaro palūkanas, taigi nėra aišku, ar antstolis klaidingai įrašė likusias skolų sumas, ar neteisėtai priskaičiavo prie skolos palūkanas, taip pat negalima patikrinti, ar palūkanos paskaičiuotos teisingai.Pareiškėja nurodė, kad turtas, kuriam 2017-07-26 patvarkymu Nr. S1-32311 paskirtos priverstinės varžytynės, yra areštuotas Vilniaus apygardos prokuratūros. Pagal CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktą antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai fiziniam ar juridiniam asmenini laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėja nurodė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina, kadangi pareiškėjai priklausantis turtas bus neteisėtai realizuotas priverstine tvarka ir dar už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, tokiu būdu bus padaryta didelė ir neatitaisoma žala pareiškėjos turtinėms ir neturtinėms teisėms ir interesams. Antstoliui per ši laiką realizavus turtą priverstine tvarka, galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomu, kadangi turtas jau priklausys nuosavybės teise kitam asmeniui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškėjos S. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas sprendė, jog pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo būtinumą, kaip ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie sudarytų prielaidas manyti apie būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo ar apsunkinto įvykdymo grėsmę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja S. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-11 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjos S. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0008/14/01779, Nr. 0008/15/06552 ir Nr. 0008/14/01778 ar atidėti vykdymo veiksmus iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjos S. B. 2017-08-10 skundas dėl antstolio Irmanto Gaidelio neteisėtų veiksmų.Pareiškėja laiko, kad teismo nutartis yra nemotyvuota, teismas nevertino prašyme išdėstytų argumentų bei prie skundo pridėtų priedų. Pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra prima facie pagrįstas: pareiškėja aiškiai nurodė, kad ekspertizė buvo atlikta netinkamo eksperto, o jo nustatyta kaina yra gerokai mažesnė nei rinkos kaina, šiuos savo teiginius pagrindė skelbimais apie parduodamą analogišką turtą. Antstolis skundžiamais patvarkymais neteisėtai paskirstė išieškotas lėšas, todėl tolimesnis turto realizavimas laikytinas antstolio įgaliojimų viršijimu ir piktnaudžiavimu savo padėtimi. Peržiūrėjus išieškotų lėšų paskirstymą, galimai paaiškėtų, jog realizuoto turto šiai dienai pakanka padengti turimus įsiskolinimus ir tolimesnis pareiškėjai priklausančio turto realizavimas yra nebereikalingas.Apeliantė pažymi, kad turtas šiuo metu vis dar areštuotas Vilniaus apygardos prokuratūros, įrodymai buvo pateikti prie skundo. Todėl, remiantis CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktu, antstolis privalėjo ir privalo sustabdyti vykdomąsias bylas ir juo labiau turto realizavimą, tačiau to nepadarė, kas dar kartą patvirtina visiškai neteisėtus antstolio veiksmus.Antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepime prašo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-11 nutarties netenkinti. Antstolio teigimu, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas. Pareiškėja be pagrindo teigia, kad ekspertizę atliko netinkamas vertintojas, be to skolininkė nepasinaudojo įstatymo įtvirtinta teise ir neteikė nušalinimo antstolio paskirtam ekspertui. Skolininkė didesnę turto vertę grindžia tik skelbimais internetiniuose tinklalapiuose, kurie neatspindi realios nekilnojamojo daikto vertės, nes realią turto vertę atspindi realiai vykę sandoriai, kuriais, nustatydamas turto vertę, ir remiasi turto vertintojas. Apeliantei ir jos atstovui buvo suteiktos visos galimybės atvykti ir susipažinti su ekspertizės aktu, tačiau šia galimybe pasinaudota nebuvo.Antstolio teigimu, jis skundžiamais patvarkymais teisėtai paskirstė išieškotas lėšas CPK 753 ir 754 straipsniuose nustatyta tvarka. Antstolis, skirstydamas išieškotas lėšas, nepažeidė jokių norminių teisės aktų reikalavimų ir neviršijo jam suteiktų įgaliojimų, toliau vykdo turto realizavimą, kadangi po paskirstymo likusi išieškotina suma (solidari ir asmeninė) yra 1 226 169,01 EUR.Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad antstolis turėjo sustabdyti vykdomąsias bylas ir turto realizavimą, kadangi turtui yra taikomas Vilniaus apygardos prokuratūros areštas, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-03-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 išaiškino, kad reikalavimas sustabdyti turto realizavimo veiksmus gali būti tenkinamas tik esant turto areštui pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kito kreditoriaus reikalavimu taikytam turto areštui. Šiuo atveju prokuratūros areštas nėra taikomas pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimams užtikrinti, todėl jokio pagrindo vykdymo veiksmų stabdymui nebuvo ir nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio reikalavimų pagrįstumo sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste turi būti vertinama pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną, o tokio ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir kt.).Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas šioje proceso stadijoje tik preliminariai įvertina ieškovo pareikšto ieškinio (skundo) pagrįstumą, t.y. pats ieškinys (ginčas, jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės.Nagrinėjamu atveju pareiškėja S. B. kreipėsi į antstolį su skundu, prašydama panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2017-07-26 patvarkymą Nr. S1-32311, kurio nepagrįstumą grindžia tuo, kad turto vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta netinkamo eksperto, todėl antstolis neteisėtai ketina realizuoti turtą už mažesnę nei rinkos kaina. Tačiau, kaip iš esmės teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šių savo teiginių pareiškėja nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, išskyrus skelbimus internetiniuose tinklalapiuose, kurie neatspindi realios nekilnojamojo daikto vertės, o tik pardavėjų lūkesčius. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad antstolis skundžiamu patvarkymu tinkamai informavo pareiškėją apie antstolio kontoroje gautą UAB „Finance propoerty“ ekspertizės aktą, išaiškino vykdymo proceso šalims galimybę su juo susipažinti, per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, supažindino su varžytynių skelbimo ir vykdymo tvarka. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėja šių aplinkybių nepaneigė, o, pasisakydama dėl skundžiamo patvarkymo, savo reikalavimo dėl ginčijamo antstolio patvarkymo neteisėtumo tikėtinai nepagrindė. Pažymėtina, kad vien tik skundo dėl antstolio veiksmų padavimas savaime nereiškia, kad vykdomoji byla turi būti stabdoma. Šiuo atveju pareiškėja paduotame skunde nesutinka su iš varžytynių parduodamo turto vertinimu - jo nustatymo procedūra ir verte. Tačiau skundžiamas antstolio Irmanto Gaidelio 2017-07-26 patvarkymas Nr. S1-32311 yra priimtas tikslu tinkamai informuoti skolininkus apie vykdomojoje byloje atliekamus procesinius veiksmus (nustatytą turto kainą, galimybę susipažinti su ekspertizės išvadomis, varžytynių tvarką ir pan.), tuo tarpu pati turto kaina šiuo antstolio patvarkymu nėra nustatyta, todėl kainos pagrįstumo klausimas šiuo atveju nenagrinėtinas.Taigi darytina išvada, kad pareiškėja, preliminariai įvertinus jos skundo reikalavimus, tikėtinai nepagrindė, jog pareiškėjai palankus teismo sprendimas dalyje dėl antstolio 2017-07-26 patvarkymo Nr. S1-32311 apskundimo galės būti priimtas. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju yra būtinas. Be to antstolių informacinės sistemos duomenimis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės jau yra įvykusios 2017-10-25, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (vykdomosios bylos stabdymas pareikšto skundo aspektu) yra nebeaktualus.Pareiškėja taip pat skundžia antstolio Irmanto Gaidelio 2017-08-01 patvarkymus Nr. S1-32704 ir Nr. S1-32713, kuriais paskirstytos išieškotos lėšos. Pareiškėja nurodo, kad antstolis nepagrįstai paskaičiavo palūkanas ir jas pridėjo prie bendros skolos BAB bankui SNORAS, neišskyrė ir nenurodė palūkanų dydžio, neteisingai nurodė skolininkų skolą VĮ Turto bankui ir pan. Taigi nurodytoje skundo dalyje pareiškėja pakankamai aiškiai suformulavo skundo pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, t.y. pateikė skaičiavimus, kurių teisingumas ir pagrįstumas bus sprendžiamas nagrinėjant ginčą iš esmės. Sprendžiant dėl skundo pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad šioje dalyje pareiškėja tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimus. Tokiu atveju spręstina dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ar, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad, išnagrinėjus jos skundą iš esmės - peržiūrėjus išieškotų lėšų paskirstymą - galimai paaiškėtų, jog realizuoto turto šiai dienai pakanka padengti turimus įsiskolinimus ir tolimesnis pareiškėjai priklausančio turto realizavimas būtų nebereikalingas ir negalimas, o, netaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ir/ar taptų negalimu apskritai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.Kaip matyti iš pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, juo prašoma panaikinti antstolio patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo, taigi, teismui galimai tenkinus pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teismas priimtų nutartį panaikinti skundžiamus antstolio patvarkymus ir antstolis iš naujo paskirstytų išieškotas sumas bei perskaičiuotų skolų likučius. Išieškotų piniginių lėšų paskirstymas reglamentuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, kurioje, be kita ko, numatyta, jog antstolis išieškotas sumas išmoka pagal piniginių lėšų paskirstymo paskaičiavimą, patvarkyme nurodoma ir skolininkui grąžintina suma (Sprendimų vykdymo instrukcijos 104. 7 punktas). Taigi piniginės lėšos, jei jų išieškoma per daug, nedingsta, jos grąžinamos skolininkui. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ir/ar taptų negalimu. Pripažinus pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė