- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-18
- Bylos Nr.
- e2YT-15426-894/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08989-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B.
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. S. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė J. A. B., mirusi (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja įstatymų nustatytais terminais kreipėsi į notarų biurą dėl savo mamos J. A. B. turto paveldėjimo, tačiau notarų biure paaiškėjo, kad J. A. B. po savo sutuoktinio V. B. mirties nesusitvarkė jo turto paveldėjimo dokumentų. Pareiškėja pažymi, kad nors J. A. B. į notarą dėl savo sutuoktinio V. B. palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau ji savo sutuoktinio V. B. palikimą priėmė faktiniu valdymu. Po V. B. mirties jokie įpėdiniai dėl jo palikimo į notarą nesikreipė. Tam, kad pareiškėja galėtų paveldėti visą savo mirusios mamos J. A. B. turtą, kurį sudaro ir iš jos sutuoktinio V. B. paveldėtas turtas, yra reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. B. po savo sutuoktinio V. B. mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą. Kitos galimybės nustatyti palikimo priėmimo faktą bei sutvarkyti paveldėto turto dokumentaciją nėra.
Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad V. B., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos R. S. tėvas. V. B. mirė būdamas santuokoje su J. A. B., gimusia (duomenys neskelbtini), vaikai – R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir pareiškėja R. S., gimusi (duomenys neskelbtini). V. B. ir J. A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 1970 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo 1/8 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalis namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Mirus palikėjui V. B. jo turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta, dėl jo palikimo į notarą niekas nesikreipė. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad būtent jos motina J. A. B. rūpinosi gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė jai ir jos sutuoktiniui V. B., mokėjo visus mokesčius, susijusius su šiuo nekilnojamuoju turtu. Taip pat J. A. B. ir toliau naudojosi kilnojamaisiais daiktais – baldais, buitine technika, kurie priklausė jai ir jos sutuoktiniui V. B..
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų išdėstytų pareiškime nustatyta, kad pareiškėjos mama J. A. B., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo palikėjo V. B. sutuoktinė ir jo įpėdinė pagal įstatymą. Pareiškėja nurodė, kad negalėjo pateikti visų jos motinos darytų pavedimų UAB „Kauno vandenys“, nes mokėjimai labai seni ir nėra išlikę. Teismo vertinimu, į bylą pareiškėjos pateiktas UAB „Kauno vandenys“ 2021 m. gegužės 28 d. atsakymas, kad J. A. B. yra atsiskaičiusi už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. ir skolos už vandenį nėra, patvirtina, kad J. A. B. po sutuoktinio mirties faktiškai valdė ir sutuoktiniui priklausiusią namo dalį, mokėdama mokesčius už visą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jai ir sutuoktiniui priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjos pateikti mokėjimai UAB „Kauno vandenys“ buvo atlikti praėjus trijų mėnesių terminui po palikėjo mirties, todėl teismo nėra vertinami. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos motina J. A. B. po savo sutuoktinio V. B. mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jai ir sutuoktiniui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t. y. 1/8 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei elgėsi kaip šio turto savininkė: mokėjo komunalinius mokesčius, prižiūrėjo namą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos motina po savo sutuoktinio V. B. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusio palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.51 straipsnis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po V. B. mirties (duomenys neskelbtini) likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.