Panevėžio apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Ramanausko pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys byloje A. P., V. S., išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

10. Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnis. Teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

11. Teismas pažymi, jog sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 7 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (LAT 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024, 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024).

12. Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas (LAT 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024).

13. Teismas įvertina tiek tai, ar antstolio priimtame akte nurodytos aplinkybės egzistuoja, tiek priežastis, dėl kurių neįvykdytas teismo sprendimas. Tokios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro antstolio surašyto akto pagrįstumo patikrinimas, priežasčių, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas, nustatymas ir, nustačius skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kaltę, – teisinių pasekmių skolininkui taikymas (LAT 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 ir 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024).

14. Kaip jau minėta, nepilnamečio E. P. tėvai – V. S. ir A. P. pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, kurioje detaliai aptarė skyrium gyvenančio A. P. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Šalys tikslu atstatyti tėvo su sūnumi ryšį pirmiausia nusistatė 2 mėnesių trukmės (nuo nutartimi patvirtintos taikos sutarties įsiteisėjimo dienos) pereinamąjį laikotarpį, kai sūnus su tėvu bendrauja neutralioje aplinkoje, t. y. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namuose nedalyvaujant vaiko motinai, bet sudarant galimybę dalyvauti specialistams (psichologams) ir toks bendravimas turėjo vykti du kartus per mėnesį. Taip pat susitarė, kad šiuo laikotarpiu tėvas su sūnumi bendraus kiekvieną mėnesio trečią šeštadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas 14.00 val. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atitinkamai tėvo bendravimas su sūnumi turėjo dažnėti kas yra detaliai aptarta taikos sutarties 2 ir 3 punktuose.

15. Suinteresuotas asmuo abejodamas nurodė, kad sūnų paskutinį kartą matė 2025 metų pavasarį, mokykloje, esančioje Beržų gatvėje, kurią sūnus tuo metu lankė. A. P. teigė, kad bendraudavo su sūnaus auklėtoja Beržų gatvėje įsikūrusioje mokymo įstaigoje. Duomenų, kad A. P. būtų sūnų lankęs ar su juo bendravęs (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namuose, kaip numatyta 2024 m. gruodžio 18 d. teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, byloje nėra. Įrodymų, kurie leistų spręsti, kad suinteresuotas asmuo faktiškai vykdė teismo nutartimi nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, ar, kad jos negalėjo vykdyti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, A. P. nei antstoliui, nei teismui nepateikė.

16. IŠ 2026 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini) ugdymo centro rašto nustatyta, kad E. P. mokosi (duomenys neskelbtini) ugdymo centro 8-oje klasėje nuo 2025 m. sausio 20 d. Nuo vaiko priėmimo į (duomenys neskelbtini) ugdymo centrą dienos, vaiko tėvas A. P. nesikreipė į centro darbuotojus dėl vaiko ugdymo; neiniciavo susitikimų su vaiku ugdymo įstaigoje; nesidomėjo vaiko ugdymo pažanga, emocine būkle, gebėjimų lavinimu, individualiais poreikiais; nesinaudojo TAMO elektroniniu dienynu ir nesikreipė dėl informacijos gavimo kitais būdais. Iš 2026 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namų Dienos centro rašto Dėl tėvo dalyvavimo E. P. gyvenime ir ryšio atkūrimo galimybių, nustatyta, kad per visą E. P. lankymo dienos centre laikotarpį A. P. nė karto nesikreipė į dienos centro personalą dėl galimybės susitikti su vaiku; dalyvauti vaiko kasdienėje veikloje; inicijuoti ar palaikyti kontaktą; taip pat nesiekė atkurti emocinio ryšio su vaiku jokiu kitu būdu. Tiek iš (duomenys neskelbtini) ugdymo centro, tiek ir iš (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namų pateikto rašto nustatyta, kad vaiko priežiūra, dienos centro lankymas, bendravimas su specialistais, domėjimasis vaiko emocine būsena ir kasdieniais poreikiais vykdomas išskirtinai vaiko motinos. Tėvo nedalyvavimas vaiko gyvenime susijęs su tėvo iniciatyvos ir veiksmų stoka, nors objektyvios galimybės atkurti ryšį su vaiku, egzistuoja. Iš suinteresuoto asmens A. P. paaiškinimų galima spręsti, kad jis nežino, kokią šiuo metu ugdymo įstaigą sūnus lanko ir kada jis laiką leidžia dienos centre, bei kokios paslaugos šiame centre jam teikiamos. Taigi iš bylos rašytinių duomenų, antstolio, suinteresuoto asmens V. S. ir paties A. P. paaiškinimų spręstina, kad šalių pasirašyta taikos sutartis dalyje dėl bendravimo tvarkos faktiškai nebuvo, ir vis dar nėra vykdoma.

17. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, o tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Iškilus nustatytoje bendravimo tvarkoje su vaiku nenumatytoms bei neaptartoms aplinkybėms, abu vaiko tėvai turi vadovautis CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – atsižvelgti į tėvų valdžios lygybės principą, į klausimo sprendimą abipusiu susitarimu, taip pat atsižvelgti į prioritetinius vaiko interesus.

18. Bylos duomenys įrodo, jog nepilnamečio vaiko E. P. teisės ir interesai yra pažeisti. Pažeidimai dėl teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymo tęsiasi jau metus ir tris mėnesius. Vaiko tėvas pareigos bendrauti su nepilnamečiu sūnumi nevykdo, atkurti ryšio nesiekia. Tėvo nebendravimas su vaiku dėl užimtumo darbe, konfliktiško elgesio su vaiko motina ar jo paties sveikatos problemos negali būti pateisinančiomis sąlygomis taikos sutarties nevykdymo atveju.

19. Teismo vertinimu, A. P. nurodomos priežastys dėl ko nevykdo teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, nėra objektyviai pateisinančios nepilnamečio vaiko interesų atžvilgiu. Dėl sūnaus savarankiško komunikavimo pažymėtina, kad vaikui nustatytas sunkus neįgalumas. Be to, tėvo ir sūnaus ryšys, kuomet nebendrauta ilgą laiko tarpą akivaizdu, kad yra nutrūkęs, dėl ko ir buvo nustatyta bendravimo tvarka numatanti pereinamąjį laikotarpį.

20. Nors iš šalių paaiškinimų, išvadą teikiančios institucijos duomenų akivaizdu, kad vaiko tėvai nėra nusiteikę geranoriškai bendradarbiauti, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad E. P. motina V. S. siektų, ar atliktų kokius nors aktyvius veiksmus, objektyviai užkertančius galimybę A. P. bendrauti su sūnumi. Kaip jau minėta, pereinamuoju laikotarpiu suinteresuotas asmuo turėjo visas galimybes atkurti ryšį su sūnumi neutralioje aplinkoje, ir nedalyvaujant vaiko mamai. Be to Panevėžio rajono socialinių paslaugų centras siūlė socialines paslaugas A. P., kad būtų atkurtas bendravimas su sūnumi, bet A. nurodė, kad socialinės paslaugos taikant atvejo vadybą jam nėra reikalingos. Taigi, galimybe atkurti ryšį ir bendrauti su vaiku A. P. nesinaudojo ir nesinaudoja iki šiol, tad daroma išvada, kad bendravimo tvarkos su sūnumi nevykdo savo pasirinkimu.

21. Ta aplinkybė, kad bendravimo tvarkoje nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuris buvo skirtas ryšio tarp tėvo ir sūnaus atkūrimui, šiai dienai pasibaigęs, negali būti vertinama kaip pateisinanti ir tolimesnį vaiko intereso bendrauti su tėvu pažeidimą. A. P. žinodamas jam įstatymu nustatytą pareigą vykdyti teismo nutartį dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, turėjo ir turi imtis aktyvių veiksmų, kad užtikrintų teismo procesinio sprendimo vykdymą. Išaiškintina, kad suinteresuotiems asmenims manant, jog būtina nusistatyti naują bendravimo tvarkos pereinamąjį laikotarpį, ar keisti bendravimo tvarką apskritai, jie turi teisę inicijuoti nepilnamečio sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos pakeitimą įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

22. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad antstolis pagrįstai surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Įvertinęs rašytinius bylos duomenis, dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas aptariamu klausimu, teismas sprendžia, jog A. P. nepateikė įrodymų, kad teismo nutarties jis nevykdė dėl objektyvių ar pateisinamų priežasčių. Jis neužtikrino, kad būtų laikomasi teismo nustatytos jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, todėl pateiktas antstolio pareiškimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Teismo nutarties nevykdymas nėra pagrįstas objektyviomis priežastimis, todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas suinteresuotam asmeniui A. P. skirti baudą už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą (771 straipsnio 6 dalis).

23. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą teismas nustatęs, jog skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Teismui skiriant baudą už teismo sprendimo nevykdymą būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į ginčo teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, nevykdymo motyvus. Teismas pažymi, kad bauda turi skatinti teismo sprendimo vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo teismo sprendimo nevykdymo.

24. Sprendžiant, kokio dydžio bauda skolininkui šiuo atveju turi būti taikoma, atsižvelgtina į baudos skyrimo tikslus, į teismo procesinio sprendimo neįvykdymo laikotarpį – teismo nutartis nevykdoma metus ir tris mėnesius, į skolininko elgesį – byloje nėra duomenų, kad bent kokia apimtimi suinteresuotas asmuo būtų laikęsis bendravimo tvarkos, į teisinių santykių prigimtį, į kilusius padarinius dėl teismo procesinio sprendimo neįvykdymo – pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai bei į tai, kad A. P. 2025 m. liepos 23 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nevykdydamas teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, pažeidžia vaiko interesus, ir į tai, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui A. P. buvo skirta vienkartinė 300 Eur dydžio bauda už teismo sprendimo nevykdymą.

25. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad aptartus baudos skyrimo tikslus atitiktų vienkartinė 300 Eur dydžio bauda, todėl A. P. pakartotinai skirtina vienkartinė 300 Eur dydžio bauda suinteresuoto asmens (išieškotojos) V. S. naudai (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 771 straipsnio 6 ir 7 dalys).

26. Suinteresuotam asmeniui A. P. išaiškinama, kad baudos paskyrimas ir mokėjimas neatleidžia suinteresuoto asmens nuo pareigos įvykdyti vykdomąjį dokumentą (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 771 straipsnio 6 ir 7 dalimis, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Skirti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę 300,00 Eur (trys šimtai eurų) dydžio baudą už Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties, kurios pagrindu išduotas 2025 m. gegužės 21 d. vykdomasis raštas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos reikalavimų nevykdymą, baudą išieškant išieškotojos V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Išaiškinti A. P., kad baudos sumokėjimas neatleidžia jo nuo pareigos atlikti teismo sprendime numatytus veiksmus.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui Sauliui Ramanauskui vykdomąjį bylą Nr. 0102/25/01011.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.