Panevėžio apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jankauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio Sauliaus Ramanausko pareiškimą spręsti teismo sprendimo nevykdymo klausimą, suinteresuoti asmenys byloje A. P., V. S., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

7. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs 2024 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8292-956/2024 patvirtintos taikos sutarties 1, 2, 3 punktai. Teismas patikslina, kad nevykdomas būtent šioje byloje priimtas procesinis sprendimas – nutartis, o civilinėje byloje Nr. e2VP-4367-956/2025 yra išduotas vykdomasis raštas dėl šios nutarties nevykdymo. Taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad yra būtina atstatyti atsakovo ryšį su sūnumi E. P.. Tikslu atstatyti ryšį su sūnumi, nustatytas pereinamasis 2 mėnesių laikotarpis ir nutarta, kad atsakovas nuo teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties įsiteisėjimo dienos 2 mėnesius, nedalyvaujant vaiko motinai, bendrauja su sūnumi E. P. P. A. B. socialinių paslaugų namuose, 2 kartus per mėnesį. Susitikimuose gali dalyvauti specialistai (psichologai). Taip pat atsakovas šio pereinamojo laikotarpio metu bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val., ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 14.00 val. Taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad pasibaigus pereinamajam 2 mėnesių laikotarpiui, atstačius ryšį su vaiku, tėvas bendrauja su sūnumi I ir III mėnesio šeštadieniais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val., ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 14.00 val. Šis bendravimas vyksta 4 mėnesius. Taikos sutarties 3 punktu šalys pareiškė, kad po punkte Nr. 2 nurodytos bendravimo tvarkos įvykdymo, tėvas bendrauja su sūnumi (nuo VII mėnesio), pasiimdamas sūnų antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val., ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 14.00 val.

9. Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

10. Atsakant į suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose išsakytus prašymus, susijusius su teismo patvirtintos bendravimo tvarkos įgyvendinimo priežiūra ir kt., teismas pažymi, jog sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir - LAT) 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (LAT 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024, 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024).

11. Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas (LAT 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024).

12. Sykiu primintina, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Valstybė, suteikdama antstoliui išskirtinę teisę vykdyti šias funkcijas, įpareigoja jas atlikti būtent antstolį (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Teismas kontroliuoja antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Tai įgyvendina nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, kai teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Tačiau antstolis, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, sprendžia, kokie konkrečiai vykdymo veiksmai turi būti atliekami vykdant vykdomąjį dokumentą. Teismas negali nurodyti antstoliui, kokius veiksmus atlikti vykdant teismo procesinį sprendimą, kaip prašo teismui pateiktame 2025 m. rugsėjo 1 d. procesiniame dokumente suinteresuotas asmuo V. S..

13. Teismas įvertina tiek tai, ar antstolio priimtame akte nurodytos aplinkybės egzistuoja, tiek priežastis, dėl kurių neįvykdytas teismo sprendimas. Tokios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro antstolio surašyto akto pagrįstumo patikrinimas, priežasčių, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas, nustatymas ir, nustačius skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kaltę, – teisinių pasekmių skolininkui taikymas. 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024, 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024). Suinteresuoto asmens V. S. procesiniuose dokumentuose suformuluoti prašymai teismui teikti siūlymus ar pavesti institucijoms sudaryti skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos vykdymo priežiūros mechanizmus, formuoti tarpžinybinį modelį, nepatenka į teismo kompetencijai priskirtinų nagrinėti klausimų ribas, todėl plačiau šiais klausimais nepasisakoma.

14. Kaip jau minėta, nepilnamečio E. P. tėvai – V. S. ir A. P. pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, kurioje detaliai aptarė skyrium gyvenančio A. P. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Šalys tikslu atstatyti tėvo su sūnumi ryšį pirmiausia nusistatė 2 mėnesių trukmės (nuo nutartimi patvirtintos taikos sutarties įsiteisėjimo dienos) pereinamąjį laikotarpį, kai sūnus su tėvu bendrauja neutralioje aplinkoje, t.y. P. A. B. socialinių paslaugų namuose nedalyvaujant vaiko motinai, bet sudarant galimybę dalyvauti specialistams (psichologams) ir toks bendravimas turėjo vykti du kartus per mėnesį. Taip pat susitarė, kad šiuo laikotarpiu tėvas su sūnumi bendraus kiekvieną mėnesio trečią šeštadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas 14.00 val. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atitinkamai tėvo bendravimas su sūnumi turėjo dažnėti kas yra detaliai aptarta taikos sutarties 2 ir 3 punktuose.

15. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad sūnų paskutinį kartą matė 2024 metais, po to papildė, kad tai galėjo būti 2025 m. sausį (duomenys neskelbtini) gatvėje progimnazijoje, kuomet vaikas administracijos buvo jam atvestas, tačiau dėl jo sutrikimo (anot A. P. vaikas nuo jo traukėsi, vadino dėde) bendravimas nevyko. Nors A. P. teigė, kad kartą bendravo su sūnaus auklėtoja (duomenys neskelbtini) gatvėje įsikūrusioje mokymo įstaigoje, tačiau A. B. socialiniai namai yra kitu adresu, t.y. (duomenys neskelbtini), ir duomenų, kad A. P. čia sūnų būtų lankęs, ar juo labiau šioje įstaigoje suderinus su administracija būtų vykęs sūnaus ir tėvo (A. P.) bendravimas taip, kaip numatyta teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, byloje nėra. Įrodymų, kurie leistų spręsti, kad suinteresuotas asmuo faktiškai vykdė teismo nutartimi nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, ar, kad jos negalėjo vykdyti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, A. P. nei antstoliui, nei teismui neteikė.

16. Kaip matyti iš A. B. socialinių paslaugų namų (duomenys neskelbtini) centro E. P. 2025 m. rugsėjo 4 d. charakteristikos vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini) lygis, šiuo metu jis lanko (duomenys neskelbtini) ugdymo centrą. Įstaiga šiuo raštu patvirtino, kad grupėje tėtis nesilanko, o vaiką atveda ir po darbo pasiima mama, kuri bendrauja su specialistais, kartu sprendžia kylančias problemas. Iš suinteresuoto asmens paaiškinimų galima spręsti, kad jis nežino, kokią šiuo metu ugdymo įstaigą sūnus lanko ir kada jis laiką leidžia dienos centre, bei kokios paslaugos šiame centre jam teikiamos. Taigi iš bylos rašytinių duomenų, antstolio paaiškinimų, suinteresuoto asmens V. S. ir paties A. P. paaiškinimų spręsti, kad šis taikus susitarimas dėl bendravimo tvarkos faktiškai buvo įgyvendintas, ir yra įgyvendinamas bent kokia apimtimi nėra pagrindo.

17. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, o tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Iškilus nustatytoje bendravimo tvarkoje su vaiku nenumatytoms bei neaptartoms aplinkybėms, abu vaiko tėvai turi vadovautis CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – atsižvelgti į tėvų valdžios lygybės principą, į klausimo sprendimą abipusiu susitarimu, taip pat atsižvelgti į prioritetinius vaiko interesus.

18. Bylos duomenys įrodo, jog nepilnamečio vaiko E. P. teisės ir interesai yra pažeisti. Pažeidimai dėl teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymo tęsiasi jau beveik devynis mėnesius. Vaiko tėvas pareigos bendrauti su nepilnamečiu sūnumi nevykdo, atkurti ryšio nesiekia. Tokį neveikimą jis pateisina konfliktišku vaiko motinos elgesiu, kitokiu nei jos „šeimos“ sąvokos supratimu, tuo, kad jam sunku atsitraukti nuo darbinės veiklos, kad jis turi sveikatos problemų, galiausiai, kad nepilnametis sūnus jam nepadeda ūkio darbuose ir pan.

19. Teismo vertinimu, A. P. nurodomos priežastys dėl ko nevykdo teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, nėra objektyviai pateisinančios tokį elgesį ir nepilnamečio vaiko interesų pažeidimą. Dėl sūnaus savarankiško komunikavimo primintina, kad vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini). Be to, tėvo ir sūnaus ryšys, kuomet nebendrauta daug metų akivaizdu, kad yra nutrūkęs, dėl ko ir buvo nustatyta bendravimo tvarka numatanti pereinamąjį laikotarpį.

20. Nors iš šalių paaiškinimų, išvadą teikiančios institucijos duomenų akivaizdu, kad vaiko tėvai yra nusiteikę vienas kito atžvilgiu priešiškai, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad E. P. motina siektų, ar atliktų kokius nors aktyvius veiksmus, objektyviai užkertančius galimybę A. P. bendrauti su sūnumi. Kaip jau minėta, pereinamuoju laikotarpiu suinteresuotas asmuo turėjo visas galimybes atkurti ryšį su sūnumi neutralioje aplinkoje, ir nedalyvaujant vaiko mamai. Be to, dar 2025 m. vasario 25 d. Panevėžio rajono socialinių paslaugų centras (jo darbuotojai) ne kartą telefonu kalbėjosi su A. P., tačiau jis kategoriškai atsisakė kalbėti tema apie bendravimą su sūnumi, nurodė, kad socialinių paslaugų taikant atvejo vadybą nereikia. Taigi, galimybe atkurti ryšį ir bendrauti su vaiku jis nesinaudojo ir nesinaudoja iki šiol, tad daroma išvada, kad bendravimo tvarkos su sūnumi nevykdo savo pasirinkimu.

21. Ta aplinkybė, kad bendravimo tvarkoje nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuris buvo skirtas ryšio tarp tėvo ir sūnaus atkūrimui, šiai dienai pasibaigęs, negali būti vertinama kaip pateisinanti ir tolimesnį vaiko intereso bendrauti su tėvu pažeidimą. A. P. žinodamas jam įstatymu nustatytą pareigą vykdyti teismo nutartį dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, turėjo ir turi imtis aktyvių veiksmų, kad užtikrintų teismo procesinio sprendimo vykdymą. Kartu teismas pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl teismo procesinio sprendimo nevykdymo ir atitinkamų pasekmių, nesprendžia ir nepasisako dėl V. S. prašymo patvirtinti konkretų pereinamąjį laikotarpį ryšio atkūrimo planą. Primintina, kad šiuo atveju teismas sprendžia klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo ir atitinkamų pasekmių. Suinteresuotiems asmenims manant, kad būtina nusistatyti naują bendravimo tvarkos pereinamąjį laikotarpį, ar keisti bendravimo tvarką apskritai, jie turi teisę inicijuoti nepilnamečio sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos pakeitimą įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

22. Pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad antstolis pagrįstai surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Įvertinęs rašytinius bylos duomenis, dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas aptariamu klausimu, kurias jie išsakė ir teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, jog A. P. nepateikė įrodymų, kad teismo nutarties jis nevykdė dėl objektyvių ar pateisinamų priežasčių. Jis neužtikrino, kad būtų laikomasi teismo nustatytos jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, todėl pateiktas antstolio pareiškimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Kadangi teismo nutarties nevykdymas negali būti pateisinamas objektyviomis priežastimis, teismas sprendžia, jog yra pagrindas suinteresuotam asmeniui A. P. skirti baudą už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą (771 straipsnio 6 dalis).

23. Antstolis už teismo procesinio sprendimo nevykdymą taikytinų pasekmių, atsižvelgiant į CPK 771 straipsnio nuostatas, suinteresuotam asmeniui A. P. nekonkretizavo. Suinteresuotas asmuo V. S. prašo skirti atsakovui periodines baudas už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.

24. Pagal CPK 771 straipsnio 5 dalies (6 dalies pagal 2017 m. sausio 1 d. CPK redakciją) dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Teismui skiriant baudą už teismo sprendimo nevykdymą būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į ginčo teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, nevykdymo motyvus. Teismas pažymi, kad bauda turi skatinti teismo sprendimo vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo teismo sprendimo nevykdymo.

25. Sprendžiant, kokio dydžio bauda skolininkui šiuo atveju turi būti taikoma, atsižvelgtina į baudos skyrimo tikslus, į teismo procesinio sprendimo neįvykdymo laikotarpį – teismo nutartis nevykdoma beveik 9 mėnesius, į skolininko elgesį – byloje nėra duomenų, kad bent kokia apimtimi suinteresuotas asmuo būtų laikęsis bendravimo tvarkos, į teisinių santykių prigimtį, į kilusius padarinius dėl teismo procesinio sprendimo neįvykdymo – pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai.

26. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, šiuo atveju, nėra tikslinga A. P. skirti periodinio pobūdžio baudą. Juolab, kad dėl bendravimo su sūnumi tvarkos pažeidimo į teismą kreipiamasi pirmą kartą. Be to, kaip minėta, skiriama bauda turi ne bausti, o skatinti vykdyti teismo procesinį sprendimą. Teismas vertina, kad atsižvelgiant į galimybę vaiko tėvui visgi pradėti tinkamai vykdyti nustatytą bendravimo tvarką, A. P. skirtina vienkartinė 300 Eur bauda suinteresuoto asmens (išieškotojos) V. S. naudai (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 771 straipsnis).

27. Teismas išaiškina suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. P., kad tęsiant tokio pobūdžio pažeidimus – nevykdant teismo nutarties, antstolis turės teisę kreiptis į teismą su pakartotiniu prašymu dėl baudos skyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 771 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Skirti suinteresuotam asmeniui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą už Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties, kurios pagrindu išduotas 2025 m. gegužės 21 d. vykdomasis raštas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos reikalavimų nevykdymo, baudą išieškant išieškotojos V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Grąžinti antstoliui Sauliui Ramanauskui įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai vykdomąjį bylą Nr. 0102/25/01011.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.