Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. M. ir G. M. ieškinį atsakovams D. B. ir D. K. dėl deklaracijos apie statinio statybos užbaigtumą panaikinimo, pripažinimo, kad statiniai pastatyti neteisėtai, įpareigojimo juos nugriauti, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, VĮ „Registrų centras“, Sodininkų bendrija „Vaguva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai K. M. ir G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį galutinai patikslinę prašė: panaikinti 2017-07-13 deklaraciją apie statinio (ių) statybos užbaigimą Nr. 2 dalyje dėl pastatų: pirties, lauko tualeto, katilinės; pripažinti, kad šie statiniai buvo pastatyti neteisėtai, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes nebuvo gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas statyti statinį ant sklypo ribos; įpareigoti atsakovus D. B. ir D. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pirtį, lauko tualetą, katilinę, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovai yra sutuoktiniai, nuosavybės teise nuo 1995 m. valdantys sodo namą ir pagalbinius statinius žemės ūkio paskirties mėgėjų sodo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2003 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi. Pietinėje pusėje šis sklypas ribojasi su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomu atsakovės D. B.. Šiame žemės sklype esantys pastatai priklauso D. B., o statytoju deklaracijoje nurodytas ir D. K.. Pagalbinių ūkio pastatų, kadastrinių matavimų byloje žymimų indeksais 2I1/p (su priestatu 1i1/p), 3 I1/p ir v statyba truko iki 2017 metų. 2017 m. liepos 13 d. deklaracijoje, kuria buvo užbaigta šių pastatų statyba, jokios informacijos apie išduotą statybos leidimą nėra. Tokios informacijos nėra ir Nekilnojamojo turto registre bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje apie pastatų 2I1/p ir 3 I1/p statybą pagal suderintą projektą Nr. 101-1955. Statybos pradžios metu ir iki 2004 m. kovo 5 d. galiojusios respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243, 2.7 punktas numatė, kad tais atvejais, kai pastatas talpinamas pietų pusėje nuo sklypo ribos, minimalus atstumas turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Norint statyti pastatus arčiau buvo būtina gauti gretimų valdų savininkų (nuomininkų, naudotojų) sutikimą raštu.

Nagrinėjamu atveju nei statybos leidimo, nei kaimynų sutikimo nėra, pastatai pastatyti prie pat bendrai sodininkų bendrijos „Vaguva“ naudojamo vandentiekio sistemos vamzdyno ties abiejų šalių sklypų riba, vandentiekio apsaugos zonoje, jos nepaliekant laisvos ir neužtikrinant galimybe patekti prie vandentiekio įvykus jo avarijai, todėl ginčo pastatų statyba laikytina neteisėta.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas J. S. ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad ginčo statiniai pastatyti pietinėje pusėje 10-20 cm atstumu iki kaimynų (atsakovų) sklypo ribos. Tokiai statybai turėjo būti parengtas supaprastintas projektas, jame atlikti žymėjimai apie išsidėstymą, duomenys apie gretimo sklypo savininko sutikimą. Ginčo statinių statyba baigta 2017-07-13 surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą. Tik nuo šio dokumento sudarymo (statybos užbaigimo) ieškovai įgijo galimybę ginti savo pažeistas teises. Anksčiau šie statiniai nestovėjo arba stovėjo tik jų dalys. 1995 m. ieškovai net negalėjo žinoti, kuo statyba baigsis. Taigi senatis prasideda tik nuo 2017-07-13. Net jei teismas laikytų, kad ji praleista, senaties terminas atnaujintinas, nes pažeidimas grubus. Ieškovai ilgą laiką galėjo nepastebėti statinių, nes jie sode nuolat negyveno, atvykdavo tik kartais. Pažymėjo, kad keitėsi pastatų tūris, matmenys. Neaišku, kokiais įrenginiais statiniai matuoti. Jei raštu ribos ir nebuvo fiksuotos, faktiškai jos buvo. Sklypų ribų paklaida negalėjo būti 3 metrai. Be to, ties šalių sklypo riba praeina sodininkų bendrijos „Vaguva“ vandentiekio vamzdis, nuo kurio galioja 2,5 m. vandentiekio apsaugos zona. Kadangi ieškovai kaip ir kiti bendrijos nariai naudojasi vandentiekiu, apsaugos zonos neišlaikymas pažeidžia ieškovų teises. Nugriauti statinius turi ne tik atsakovė D. B., bet ir D. K., nes jie abu buvo statytojai.

Teismo posėdžio metu ieškovas K. M. paaiškino, kad ginčo statiniai, kurių statybai sutikimo niekada nedavė, pastatyti iš pietinės pusės. Jie užstoja saulę, vėją, 2 metrų atstumu nuo sklypo ribos augalai neauga, ieškovai šia ploto dalimi naudotis negali. Ilgą laiką į teismą nesikreipė, nes atsakovė nebuvo kategoriška. Kreipėsi į teismą tik jai aiškiai pasakius, kad ginčo statinių negriaus. Nuo 2008 metų ieškovai daugiausiai gyvena sode. Nuo 1995 metų pas kaimynus buvo tik namas, statybos nevyko. Jos prasidėjo 2003 m. Statė iš pradžių pirtį, po metų ūkinį pastatą, dar maždaug po metų – lauko tualetą. Sienos pastatytos 2005 m., statybos tęsėsi iki 2017 m. Nors kadastriniai matavimai seniau atlikti nebuvo, tačiau sklypo ribos buvo žinomos pagal sodininkų bendrijos schemą. Į bylą pateiktos nuotraukos rodo ginčo pastatų atstumus iki sklypo ribos: iš 1-os nuotraukos matyti, kad nuo pirties ir ūkinio pastato iki kaimyno sklypo 39 cm, iš 2-os nuotraukos matyti, kad nuo pirties kampo iki kaimyno sklypo ribos 39 cm., 3-a nuotrauka parodo tos pačios pirties kampą, 4-5 nuotraukos parodo, kad nuo tualeto iki sklypo ribos 20 cm. Nors iš 5-os nuotraukos pastatas atrodo senai, tačiau vien dėl to, kad sumūrytos senos plytos.

Teismo posėdžio metu atsakovės D. B. atstovas advokatas J. J. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime į jį išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad statybos projektas buvo, tačiau atsakovai jo neturi. Pažymėjo, kad visi pastatai stovėjo jau 2002 metais, jie stovėjo prie sklypo su ieškovais ribos. Tiek pastatų aukštumas, tiek atstumas išliko tas pats. Pastatų išdėstymo schema nenuginčyta. Nėra duomenų, kad 1996 metais formuojant ieškovų sklypo ribas šie būtų prieštaravę. Jei pastatų plotas padidėjo, tai dėl matavimų netikslumų. 2017 m. metais buvo tik užpildyta deklaracija. Jos reikėjo atsakovams sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą turtu. Atsakovai jokių statybų nuo 2005 m. nevykdė. Senaties terminas prasidėjo 1996 metais, kai ieškovams buvo suformuotas sklypas.

Liudytojas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas R. Š. parodė, kad vizualiai vertinant ginčo statiniai pastatyti seniai, t.y. daugiau, nei prieš 10 metų. Šiuo metu tokiems statiniams statyti projektas nereikalingas. 2017-05-31 atvykus Statybos inspekcijos atstovams adresu (duomenys neskelbtini), riboženklių nebuvo, gyventojai jų neišsaugojo. Kaimynas galėjo pasakyti tik tiek, kad sklypų ribą žymi vamzdis, tačiau tokiais paaiškinimais vadovautis nėra pagrindo. Nors 1997 metais fiksuotas ginčo pastatų 100 proc. baigtumas, tačiau kartu nurodyta – statyba nebaigta. Ji baigiama surašant deklaraciją, tačiau tai nagrinėjamu atveju netaikytina, nes duomenys fiksuoti jau anksčiau. Inspekcija konstatavo, kad statyta pagal statybos leidimą, tačiau ji jo nesaugo. Faktinę padėtį rodo kadastro byla, todėl 10-ies metų terminą Inspekcija skaičiuoja nuo 2002 m. Inspekcija vandentiekio apsaugos zonos nevertina, tai turėtų daryti sodininkų bendrija ir, jei mano, kad bendrijos narių teisės pažeistos, ginti jas teisme.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas K. M. 1995-09-15 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo sodo namą, ūkio pastatą ir kiemo įrenginius, esančius Vilniuje, Sodininkų bendrijos „Vaguva“ 27 sklype (t. 3, b.l. 10). Žemės sklypą, kuriame yra šie pastatai, ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 2003-05-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (t.3, b.l. 75). Ieškovų sklypas ribojasi su atsakovės D. B. sklypu. 2017-07-13 atsakovai parengė deklaraciją apie statinių, t,y, šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimą (t. 1, b.l.75-83). Iš byloje esančių statinių išdėstymo schemos, 2017 m. ir 2002 m. kadastro bylų matyti ginčo statinių išsidėstymas ir matmenys (t. 1, b.l. 19-46; 56-63; 64-74). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2002-08-08 pažyma patvirtina, kad statytojai R. V. ir K. V. stato sodo namelį 1S1/p, ūkio pastatus 2I1p, 3I1p, 4I1p, 5I1ž, esančius (duomenys neskelbtini), kurio Nr. (duomenys neskelbtini), be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (t.1, b.l. 14). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pirtis, kurios numeris plane 2I1p, ūkinis pastatas, kurio numeris plane 3I1p, ir kiemo statiniai (lauko tualetas), kurių numeris plane v;t, pradėti statyti 1995 metais. Visų jų statybos pabaigos metai 2005. Baigtumas – 100 proc. (t.1, b.l. 47-49).

CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Šioje byloje ieškovai pareiškė ieškinį teigdami, kad jų, kaip žemės sklypo savininkų, teises pažeidžia atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantys statiniai, kurie pastatyti nesilaikant teisės aktais nustatytų atstumų nuo žemės sklypo ribos. Taigi, šis ieškovų pareikštas reikalavimas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jai priklausančiu daiktu, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 str.).

Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Tuo atveju, kai reikalavimai reiškiami pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį ir kai statybos neteisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

Tai, kad ieškovai yra žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), savininkai patvirtina VĮ Registrų centro išrašas (t. 3, b.l. 75), dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Tai, kad ieškovų teisės pažeidžiamos, jie įrodinėja atstumų nuo žemės sklypo ribos nesilaikymu, t. y. kad nesant ieškovų sutikimo, statiniai negali būti statomi arčiau nei numatyta teisės aktais.

Remiantis Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249, kurios galiojo nuo 1995-02-01, 9.2. p., sodo namelių priklausinių statyba galėjo būti vykdoma tik gavus statybos leidimą supaprastinta tvarka. Atsakovai nurodė buvus statybos leidimą, bet jo neturintys. Jis nebuvo gautas ir teismui bei ieškovų atstovui kreipusis į valstybės institucijas (Statybos inspekciją, Vilniaus miesto savivaldybę), jis nenurodytas ir VĮ Registrų centro išraše. Visgi nesutiktina su ieškovais, kad vien leidimo nesuradimas yra pagrindas pripažinti ginčo statinių statybą neteisėta. Statybos teisėtumą patvirtina 2002-08-08 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažyma. Joje nurodyta, kad ginčo pastatai statomi be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto. Be to, ginčo statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ši registracija nenuginčyta, o pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, viešame registre esantys duomenys laikomi teisingais ir teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti.

Kaip teisingai nurodė ieškovai, statybos pradžios metu ir iki 2004 m. kovo 5 d. galiojusių respublikinės statybos normų RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243, 2.7 punktas nustatė, kad tais atvejais, kai pastatas talpinamas pietų pusėje nuo sklypo ribos, minimalus atstumas turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai iki kaimyninio sklypo ribos. Norint statyti pastatus arčiau, buvo būtina gauti gretimų valdų savininkų (nuomininkų, naudotojų) sutikimą raštu. Toks sutikimas iš ieškovų, kaip suinteresuotųjų asmenų, kurių sklypas pietų pusėje ribojasi su atsakovų sklypu, nebuvo gautas. Vėlesnis teisinis reguliavimas taip pat numatė iš esmės analogišką reguliavimą. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priede „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ buvo ir yra nustatytas reikalavimas statyti pastatus ne arčiau, kaip 3 metrai nuo žemės sklypo ribos išskyrus atvejus, kai dėl statybos mažesniu atstumu kaimyninio sklypo savininkai ar valdytojai duoda sutikimą raštu (1.1 punktas). Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. numato iš esmės analogiškus reikalavimus. Mažesniu nei 3 metrų atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.

Šalys neginčija, be to, tai patvirtina byloje esančios nuotraukos (t. 7, b.l. 168-170), kad ginčo statiniai stovi gerokai mažesniu nei leidžia įstatymas atstumu iki ieškovų sklypo ribos, t.y. 20-40 cm atstumu. Tačiau sprendžiant dėl statybos teisėtumo, šis neatitikimas teisės aktų reikalavimams įvertinas visų bylos aplinkybių kontekste.

Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad visų trijų ginčo statinių statybos pražios metai – 1995 m., kai nei ieškovai, nei atsakovai nebuvo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), savininkais. Ieškovai žemės sklypą įsigijo 2003-05-21, atsakovai – 2004-11-24. Ginčo statinių statybos pradžioje šalių žemės sklypai ne tik nebuvo įsigyti jų nuosavybės teise, bet net nebuvo nustatytos jų ribos. VĮ Registrų centro 2005-05-20 pažymėjimas patvirtina, kad ieškovų žemės sklypas suformuotas tik 1996-08-10 (t. 3, b.l. 75), atsakovų - 2002-05-13 (t. 4, b.l. 9-10). Taigi ieškovų sklypas suformuotas anksčiau nei atsakovų, ieškovai sklypą nusipirko jau esant ginčo statiniams ir dar nesuformavus sklypo atsakovams, kurie sklypą įsigijo jau su statiniais, todėl darytina išvada, kad ieškovai su tokiu pastatų išdėstymu sutiko, nes duomenų apie reikštas pretenzijas nėra. Aukščiau nurodytos aplinkybės, daugiau nei 20 metų trukęs šalių žemės sklypų ir ant jų esančių statinių naudojimas neginčijant jų išdėstymo ir statybos teisėtumo, yra pakankamos konstatuoti, kad tokiais veiksmais ieškovai iš esmės išreiškė sutikimą dėl faktinio ginčo pastatų išdėstymo.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pirties, kurios numeris plane 2I1p, ūkinio pastato, kurio numeris plane 3I1p, ir lauko tualeto, kurio numeris plane v;t, statybos pradžios metai - 1995 metais. Baigtumas – 100 proc. (t.1, b.l. 47-50). Nors atsakovai laiko, jog 1995 metais pastatai buvo pastatyti, nes jų baigtumas 100 proc., teismas su tuo nesutinka. Teismo vertinimu, 1995 metai yra statybos pradžios metai, t.y. kaip nurodyta Registrų centro išraše. Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2002-08-08 pažymos matyti, kad statytojai R. V. ir K. V. stato sodo namelį 1S1/p, ūkio pastatus 2I1p, 3I1p, 4I1p, 5I1ž, esančius sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sklype, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), be esminių nukrypimų nuo statinio projekto; statinio statybos būklė atitinka duomenis, 2002-05-14 užfiksuotus Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje (t.1, b.l. 14, 67-74). Taigi ši pažyma patvirtina, kad 2002 metais statybos vyko. Iš 2017-06-19 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinio duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, kad jokie pažeidimai nenustatyti (t.6, b.l. 135-137). Patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi ir požymių, kad jie būtų vykdomi nuo 2002 m., nėra (t. 6, b.l. 1-4). Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl ginčo statinių statybos pabaigos 2005 metais nenuginčyti, todėl laikytina, kad ginčo statiniai baigti statyti 2005 metais. Aplinkybė, kad tik 2017 metais buvo parengta statybos deklaracija, kad 2017-05-25 pasikeitė ginčo pastatų plotas, lyginant su 2005-05-13 kadastro duomenimis, esminės reikšmės bylai neturi, nes tiek atsakovai nurodė, tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konstatavo, kad statybos iki 2017 metų nevyko. Atsakovės valdomas žemės sklypas buvo suformuotas 2002-05-13 atliekant preliminarius matavimus, dėl to 2017 metais buvo nuspręsta juos atlikti naujai, pasitelkiant tikslesnius matavimo prietaisus. Taigi 2017 metais buvo baigta statyba, o naujai fiksuoti ginčo statinių kadastro duomenys. Nors ieškovai teigia, kad nuo 2002 m. keitėsi ginčo pastatų matmenys, iš pastatų išdėstymo schemų matyti, kad šis pasikeitimas nėra ženklus (pirties 2012 m. buvo 3,87-4,52, 2017 – 4,41 – 4,42, katilinės 2002 m. buvo 2,33-2,56, 2017 m. – 2,56-2,26, tualeto nepažymėti). Be to, ieškovai nenurodė, kad pastatai nuo 2002 m. būtų plėtęsi į jų pusę. Darytina išvada, kad šie matmenų pasikeitimai ieškovų teisėms jokios reikšmės neturi.

Ieškovai ginčija statybos teisėtumą ir remiantis tuo, kad ginčo pastatai yra prie pat bendrai sodininkų bendrijos „Vaguva“ naudojamo vandentiekio sistemos vamzdyno ties abiejų šalių sklypų riba, vandentiekio apsaugos zonoje, jos nepaliekant laisvos ir neužtikrinant galimybės patekti prie vandentiekio įvykus jo avarija.

Kaip jau nurodyta aukščiau, ginčo statyba pradėta jau prieš daugiau nei 20 metų, o baigta 2005 metais. Ieškovai vamzdyno neadministruoja ir juo nesirūpina. Sodininkų bendrija „Vaguva“ buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, argumentų dėl statybos neteisėtumo šiuo pagrindu neišdėstė. Nors jos 2018-03-27 pažymoje nurodyta, kad ginčo statinių statyba pažeidžia viešąjį interesą, nes ties sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba eina magistraliniai vandentiekio tinklai, kuriuos eksploatuojant ar įvykus avarijai neužtikrinta galimybė prie jų pateikti (t.1, b.l. 51), tačiau šio argumento byloje nepalaikė, šiuo pagrindu reikalavimo nereiškė. Statybos pažeidimo šiuo aspektu nekonstatavo ir Statybos inspekcija. Ieškovai nėra subjektai, galintys ginti viešąjį interesai, jie nėra įgalioti atstovauti bendriją, todėl jų ieškinio reikalavimas šiuo pagrindu atmetamas.

Įstatymas numato terminą, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Remiantis CK 1.125 str. 1 d. bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Jis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Nagrinėjamu atveju ginčo pastatų statybos pabaiga 2005 metai. Be to, ginčo statiniai registruoti viešame registre dar 1995 metais, t.y. prieš ieškovams įsigyjant žemės sklypą, besiribojantį su atsakovės žemės sklypu, ant kurio yra ginčo statiniai. Taigi nuo ieškovų nurodomo jų teisių pažeidimo pastačius statinius arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos praėjo gerokai daugiau nei 10 metų. Senaties terminas praleistas itin daug. Visą šį laiką, nors ieškovai teigia nuolat negyvenę sode (tai darė epizodiškai), visgi nepastebėti ginčo statinių ir neįvertinti jų atstumo iki sklypo ribos, kai faktinis atstumas (20-40 cm) yra kelis kartus mažesnis, nei numatytas įstatyme, neįmanoma. Atmestinas ir jų argumentas, kad jie laukė geranoriško atsakovės pastatų nugriovimo. Šis argumentas ne tik neįrodytas, bet ir nepateisina tokio ilgo neveikimo. Priešingai, rodo, kad ieškovai, daugiau nei 20 metų gyvendami sodo sklype, besiribojančiame su kaimyniniu sklypu, kuriame stovi statiniai vos 20-40 cm iki sklypo ribos, jie faktiškai su tokiu statinių išdėstymu, vadinasi, ir jų statyba, sutiko. Darytina išvada, kad ieškinio senatis praleista, pagrindo atnaujinti senaties terminą nėra, todėl ieškinys atmetamas ir šiuo pagrindu, t.y. praleidus ieškinio senaties terminą, kuri prašė taikyti atsakovai.

CK 4,103 str. 1 d. numato: jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar disponuoti draudžiama. Nustačius neteisėtą statybą taikytinas jos padarinių šalinimas.

Nagrinėjamu atveju ginčo statinių statyba nepripažinta neteisėta, statybos deklaracija nepanaikinta, todėl atmetamas ir trečiasis ieškovų reikalavimas nugriauti ginčo statinius.

Atmetus ieškinį iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos atsakovės patirtos 800 Eur atstovavimo išlaidos (t. 8, b.l. 37-38), kurios, įvertinus suteiktų teisinių paslaugų apimtį, laikytinos pagrįstomis ir protingomis.

Ieškovai už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 376 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškinio reikalavimai dėl deklaracijos panaikinimo ir statybos neteisėtumo glaudžiai susiję, todėl atskirai neapmokestintini. Trečiasis reikalavimas kildinamas iš pirmųjų, t.y. jų tenkinimo pasekmė, todėl už jį žyminis mokestis atskirai taip pat nemokėtinas. Taigi ieškovai už galutinai patikslintą ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo sumokėti 113 Eur. Kadangi sumokėjo daugiau, 263 Eur permoka grąžintina.

Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismas patyrė 17,45 Eur pašto išlaidų, kurios, atmetus ieškinį, iš ieškovų priteisiamos valstybei. Kadangi ieškovams grąžintina žyminio mokesčio permoka, į ją įskaičius mokėtinas pašto išlaidas, žyminį mokestį sumokėjusiai G. M. grąžintina 245,55 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 265-267 str., 269-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei D. B., a.k(duomenys neskelbtini) iš ieškovų K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 400 Eur (keturis šimtus eurų atstovavimo išlaidų.

Grąžinti G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 245,55 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2018-08-13 mokėjimo nurodymu Nr. 118, permoką.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.