Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. G. teisiamajame posėdyje 2022 m. balandžio 27 d. pareiškė, kad kuo yra kaltinamas supranta, kaltės nepripažįsta, duoti parodymus sutinka. Teisiamajame posėdyje 2023 m. kovo 27 d. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalies, parodė, kad susisiekė su šia kompanija, tam kad įsteigtų savo kompaniją “ (duomenys neskelbtini)”. Nėra susipažinę su Lietuvos įstatymais. Yra (duomenys neskelbtini), ambicingi žmonės, norėjo pradėti Lietuvoje verslą, todėl ieškojo pagalbos. Jie pasakė, kad šiame versle dalyvauja jau daug metų ir jais pasitikėjo. Jie tai “ (duomenys neskelbtini)”. 2012 m. atvyko į Lietuvą ir pradėjo verslą tais pačiais metais. Nuo 2012 m. iki 2014 m. mes legaliai vykdė veiklą Lietuvoje, mokėjo mokesčius. Apytiksliai 2012 m. (duomenys neskelbtini) mėnesį atvyko į Lietuvą. Prisimena tą datą, nes kirto sieną ir tai yra svarbus įvykis, pirmas kartas Lietuvoje. 2013 m. tapo direktoriumi. Norėjo savo pavadinimo, bet “ (duomenys neskelbtini)” numatė savo pavadinimą. Buvo tik akcininkai, bet 2013 m. jie pasiūlė jiems geriausią variantą, ką reikia daryti, pasiūlė pilną paketą. Klausė ar viskas legalu, sakė taip. Internete pats patikrino, kad tokia įmonė egzistavo, todėl pasitikėjo ta įmone. Neprisimena kas buvo tame pakete. Jiems buvo pasakyta, kad ta kompanija “ (duomenys neskelbtini)” jau yra įsteigta ir jie buvo jos akcininkais. Buhalterinė apskaita, teisinės paslaugos, emigracinės paslaugos įėjo į tą paketą. Su partneriu įsigijo tą įmonę, su tuo kuris buvo kaltinamas. Neprisimena, bet nemano kad buvo aptarinėjama kas taps direktoriumi. Jis tapo direktoriumi. Jei teisingai prisimena, buvo (duomenys neskelbtini) kai įsigijo akcijas. Elektroniniu paštu su “ (duomenys neskelbtini)” buvo sudaryta sutartis. Jam nebuvo paaiškinta dėl įstatinio kapitalo. Neprisimena ar turėjo tuo momentu pinigų, bet 100 000 litu neturėjo. Neturėjo nei banko sąskaitoj nei grynais. Asmeninei sąskaitoj gal ir turėjo panašią sumą, bet jiems nemokėjo. Seniai buvo, neprisimena kiek turėjo pinigų. Niekaip nebuvo pervežęs tuos pinigus per (duomenys neskelbtini) sieną. Dėl partnerio nežino. Neįnešė jokių pinigų, partneris taip pat. Iš (duomenys neskelbtini) jokių pavedimų nedarė. Pradėjo nuo automobilių verslo. Norėjo įkurti savo prekės ženklą, savo pavadinimą. “ (duomenys neskelbtini)” buvo atsakingi už buhalteriją. Už grynus pinigus, už kasą buvo atsakinga ta pati kompanija. Mokėjo tai įmonei už paslaugas ir tikėjosi, kad jie daro viską gerai. Kai samdo įmonę, jie turėjo jam viską pateikti. Informavo juos apie tai, kokią veiklą vykdo, toliau jų buvo reikalas pasakyti ką jiems reikia daryti toliau. Neprisimena iš kur gavo 200 000 litų. Tai buvo labai seniai. Gavo išverstą į anglų kalbą kaltinamąjį aktą, perskaitė. Kiek atsimena visus dokumentus, kuriuos jie prašydavo, jis pateikdavo. Jie yra jo buhalteriai ir jie žino apie jo įmonės veiklą. Viską pateikdavo, bet gal kažko trūksta. Pateikė iš savo pusės kiekvieną dokumentą įmonei tvarkančiai buhalterines apskaitas. Galbūt jie pamėtė dokumentus. Jie negalėtų tvarkyti apskaitos, jeigu neturėtų prieigos prie jų duomenų. Jiems viską pateikė, už juos atsakyti negali. Domėjosi kokie yra buhalteriniai reikalavimai Lietuvoje. Į biurą eidavo 2/3 kartus per mėnesį pas savo buhalterius. Teikė originalius dokumentus. Visus dokumentus pateikdavo tai kompanijai. Neprisimena ar darė operacijas grynais pinigais. 1 853 923,54 dolerių yra iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad jau tada kai pinigai buvo jau pervesti, nebuvo laiko informuoti buhalteres, nes buvo suimti. Nėjo į banką aiškintis dėl pinigų nuėmimo Banke nebuvo, tam kad išsiimti tuos pinigus ir pervesti į (duomenys neskelbtini). Neturi jokių kontaktų (duomenys neskelbtini). Jei jie turi įrodymų, kad jie ten buvo, jie turi juos pateikti, nes ten nebuvo. “(duomenys neskelbtini)” pervedė pinigus tam, kad tiekti prekes. Buvo pasirašyta sutartis Lietuvoj. Neprisimena kas pasirašė tą sutartį. Tos prekės buvo: mediena, metalas. Viena iš tų šalių yra (duomenys neskelbtini), kuri tiekdavo mums prekes. Bendravo dėl sutarties su atstovais per Skype, bet kai norėjo susitikti jau buvo suimti ir tam laiko neturėjo. Kai buvo banke, buvo visai kitokia priežastis, sąskaitos buvo areštuotos. Norėjo, kad tie pinigai grįžtų tam, kas tą pavedimą padarė, nes jau buvo daug pikčių. Lyg jie buvo už viską atsakingi ir kalti. Juos galimai pamatė per vaizdo kameras, ir per 20 prisistatė NFTT atstovai. Dėl liudytojos teiginio, kad jie nori išsiimti tuos pinigus, ji meluoja.

Nepripažįsta kaltės dėl apgaulingos buhalterijos. Jie veikė legaliai. Nuo dienos kai pradėjo verslą Lietuvoje iki suėmimo. Mokėjo visus mokesčiu. Ir kai į sąskaitą atėjo iš (duomenys neskelbtini) pinigai, gavo žinutę iš banko, kad buvo nuskaityti mokesčiai. Veikė legaliai iki tol kol juos suėmė. Automatiškai tie pinigai buvo nuskaičiuoti Sodrai.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju A. G. davė tokius parodymus:

- 2014 m. liepos 16 d. - dėl pareikštų įtarimų savo kaltės nepripažįsta, pateiktas įtarimas suprantamas, teisės išaiškintos ir parodymus duoda laisva valia nieko neverčiamas. Galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis nesirgo. Į Lietuvos Respubliką atvyko 2012 metais su tikslu vykdyti verslą Lietuvoje. Atvykus į LR gavo leidimą gyventi Lietuvoje. 2012 metais jis ir jo draugas O. B. A. gyveno (duomenys neskelbtini) ir nusprendė įsigyti Lietuvoje registruotą bendrovę. UAB "(duomenys neskelbtini)“ jiems padėjo įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2012 metais UAB „(duomenys neskelbtini)" ją įsigijo už 4 000 EUR ir tapo abu akcininkai po 50 000 Lt, bendrovės įstatinis kapitalas buvo 100 000 Lt. Jei jie nebūtų įsigiję bendrovės, nebūtų gavę ir leidimų gyventi Lietuvoje, tačiau bendrovės įsigijimo tikslas buvo ir atvykimas gyventi ir verslo vykdymas. Įsigijus „(duomenys neskelbtini)" jau buvo suformuotas 100 000 Lt įstatinis kapitalas, tačiau bendrovės sąskaitoje įstatinio kapitalo 100 000 Lt sumoje nebuvo, kur jis nežino. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimas buvo ne su UAB „(duomenys neskelbtini)" o su pateiktu fiziniu asmeniu. Pirkimo pardavimo metu jam kaip bendrovės direktoriui pardavėjas taip pat neperdavė jokių pinigų grynais. Įsigijimo metu jam buvo atsiųsti į (duomenys neskelbtini) tik steigimo dokumentai. Daugiau jokių dokumentų atvykus į Lietuva jis negavo ir neprašė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl jis ir negali nieko paaiškinti apie įstatinį kapitalą, nes nieko nežino, jis ir jo draugas pasitikėjo UAB (duomenys neskelbtini) atstovais. Kai atvyko į Lietuva, jis ir A. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pradėjo 2013 metų vasario mėnesį. Pradėjus veiklą buvo naudotų automobilių pirkimas Lietuvoje ir jų eksportas į (duomenys neskelbtini), Lietuvoje buvo įsigyta maždaug apie 15 vienetų. Jie Lietuvoje nerasdavo tinkamų automobilių, tai jo kolegos (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) rastus automobilius nupirkdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir išsiųsdavo į (duomenys neskelbtini). Nori patikslinti, kad dalis automobilių buvo eksportuoti ir jo kaip fizinio asmens vardu bei dalis jų buvo parduota Lietuvoje. Visi turimi dokumentai yra bendrovėje, kuri tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Pinigus automobilių įsigijimui jis gaudavo iš savo tautiečio J. O. A., kuris gyvena su juo kartu adresu (duomenys neskelbtini). Pinigai gauti automobilių įsigijimui ir gautos pajamos už parduotus automobilius per UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke nepraėjo, pinigai buvo pervedami naudojantis jo asmeninėmis sąskaitomis (duomenys neskelbtini) banke. Pinigai buvo atsiunčiami per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jo draugas/pažįstamas (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) pilietybę (pavardės nežino) vardu I., jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jam pasiūlė verslą pagal sutartį, kurio vertė 3 mln. USD. Pirma idėja buvo Lietuvoje pirkti medieną, metalą ir mineralus. Kada buvo pasirašyta sutartis tarp “ (duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)" jis neprisimena, tačiau sutartį pasirašytą jam persiuntė jo kolega A., kada jis padėjo ant sutarties parašą nežino. 2014-07-03 į “(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke buvo pervesta 1,8 mln. USD. Po pinigų gavimo jis banke norėjo grynais išsiimti 50.000 EUR, tie pinigai tai jo uždarbis nuo šios sutarties vykdymo. Tačiau bankas jam pinigų neišdavė ir paprašė, kad pinigų siuntėjo bankas atsiustų (duomenys neskelbtini) bankui patvirtinimą apie padarytą pavedimą. Dokumentus, susijusius su pinigų gavimu, tai yra sutartis bankui, buvo pateikęs iki paprašant jam išmokėti 50 000 EUR. sumą. Jis bankui pateikė sutartis, apie kurias jau minėjo. Minėta sutartis tikrai nebuvo sudaryta po to, kai bankas pareikalavo dokumentų. Po to, kai bankas sustabdė operacijas sąskaitose jis kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovus per „(duomenys neskelbtini)“ informavo I. ir paprašė, kad jis pasakytų (duomenys neskelbtini) kompanijai, kad reikalingi dokumentai patvirtinantys padarytą pavedimą. Jo bankui pateiktos sutartys yra tikros ir pasirašytos abiejų šalių. Kokia UAB “ (duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigų kilmė, jis nežino. Papildomai nori parodyti, kad sutartį A. gavo iš I. ir po to persiuntė jam. Kas sutartį atsiuntė I., jis nežino, jam sutartį pasirašius jis ją nusiuntė A., o šis ją persiuntė I. (10 t., 133-134 b. l.);

- 2017 m. birželio 15 d. papildomai apklaustas - paklausus, kokias funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje atliko O. B. A., įtariamasis parodė, kad O. B. A. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ buvo kaip pavaduojantis direktorius, jis kaip direktorius pavaduodavo, kai jis negalėdavo atlikti savo pareigų. Jis yra taip pat, kaip ir jis 50 procentų UAB “ (duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Paklausus, kada ir kaip buvo pasirašyta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) kompanijos, parodė, kad jo atsakymas yra toks pat kaip ir apklausos metu prieš 3 metus, tai yra „kada buvo pasirašyta sutartis tarp “ (duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos (duomenys neskelbtini) jis neprisimena, tačiau sutartis pasirašytas jam persiuntė jo kolega A., kada jis padėjo parašą ant sutarties jis nežino“. Paklausus, ar sutartis, kurią jam persiuntė A. buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) kompanijos atstovo K., parodė, kad negali atsakyti, nes neprisimena. Paklausus, dėl kokios veiklos buvo pasirašyta sutartis su „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta dėl tarpininkavimo parduodant medienos ir metalo (geležies rūdos) kompanijai (duomenys neskelbtini). Paklausus, kas paruošė sutarties tekstą, atsakė, kad sutartis buvo paruošta kompanijos (duomenys neskelbtini) atstovų. Jie su A. tik ją peržiūrėjo. Paklausus, ar dėl sutarties pasirašymo 2014 metų sausio-liepos mėnesį bendravo su kompanijos (duomenys neskelbtini) atstovu L.T. K., atsakė, kad jis asmeniškai to nedarė, tai darė A. Paklausus, ar jam (K.) 2014 metų sausio-liepos mėnesį siuntė kokius nors dokumentus, ar gavo juos, parodė, kad neprisimena. Paklausus, ar jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2014 metų sausio-liepos mėnesį pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl bendros įmonės veiklos, parodė, kad toks klausimas jau jam buvo užduotas. Paklausus, kiek sutarčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė su kompanija (duomenys neskelbtini), parodė, kad dabar negali atsakyti, reikia patikrinti savo dokumentus. Patikslino, kad buvo dvi. Kokia antra sutartis neprisimena, reikia patikrinti savo dokumentus. Paklausus, ar kas nors davė nurodymus po pinigų gavimo iš (duomenys neskelbtini) juos nuimti grynais pinigais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos banke, parodė, kad ne, jam niekas tokių nurodymu nedavė. Paklausus, kokią veiklą vykdo kompanija „(duomenys neskelbtini)“, kas šios kompanijos atstovas, parodė, kad tikslios kompanijos veiklos neprisimena, tačiau kontakto metu ėjo kalba apie prekių įsigijimą iš jų. Tačiau susitikimas su jų atstovu neįvyko, nes buvo sulaikyti. Paklausus, prie kokių aplinkybių buvo surastos prekių pardavėjos (duomenys neskelbtini) kompanijos: „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad kas ir kaip surado šias kompanijas jis nežino, neprisimena. Paklausus, kodėl jis šias sąskaitas/dokumentus su kompanijomis: „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pateikė (duomenys neskelbtini) bankui, parodė, kad, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pinigus iš (duomenys neskelbtini) kompanijos, jis su A. nuvyko į (duomenys neskelbtini) banką ir paklausė, ar šioms kompanijoms bus galima ateityje padaryti pavedimus (10 t., 137-138 b. l.);

- 2019 m. lapkričio 15 d. - kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena nuo (duomenys neskelbtini), kai buvo paleistas po laikino sulaikymo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo. Šiuo adresu gyvena su draugais, todėl nuomos sutarties savo vardu nėra sudaręs. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pakeitė gyvenamąjį adresą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) prokuroro arba ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno neinformavo, todėl, kad adresas (duomenys neskelbtini) nėra jo gyvenamoji vieta. Nuo (duomenys neskelbtini) jis taip pat gyveno ir kitais adresais pas draugus. Nuo (duomenys neskelbtini) jis adresu (duomenys neskelbtini) negyvena. Buto savininkas dėl jo atžvilgių pradėto ikiteisminio tyrimo jį iš buto iškraustė, apie tai, kad šiuo adresu negali gyventi, patarus advokatui M. Kazlauskui, jis apie tai informavo prokurorę E. Naujokaitę Kiek žino, informaciją apie tai, kad jis negali gyventi minėtu adresu prokurorei turėjo perduoti advokatas M. Kazlauskas, kokiu būdu jis tai padarė, nežino. Kadangi, kaip jau nurodė, adresu (duomenys neskelbtini), negyvena nuo (duomenys neskelbtini), į šį adresą siunčiamos korespondencijos negaudavo. Į savo el. paštą (duomenys neskelbtini) siunčiamus dokumentus iš prokuratūros, FNTT bei kitų įstaigų gaudavo. Į savo paštą teismo nutartis dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikomo jo asmeninei banko sąskaitai ir UAB "(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitoms gaudavo maždaug iki (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) UAB "(duomenys neskelbtini)" įgaliotų atstovu tapo advokatas V. Rakauskas. Sprendimus, dėl teismo nutarčių taikomų banko sąskaitų apribojimams, apskusti ar ne priiminėjo advokatas, nes tai jo darbas (10 t., 141-143 b. l.);

- 2020 m. spalio 22 d. - kad 2020-10-09 pranešimą apie įtarimą, išverstą į jam suprantamą anglų kalbą, gavo, susipažino, pranešimas jam suprantamas. Šiuo metu nieko parodyti nenori ir pasilieka prie savo senų, anksčiau duotų parodymų. Papildomai nori parodyti, kad visus įmonės apskaitos duomenis tvarkė nusamdyta buhalterė. Todėl nesijaučia kaltas, nes visus apskaitos dokumentus tvarkė buhalterė L.P. (10 t., 161 - 163 b. l.).

Liudytojas O. B. A. teisiamajame posėdyje 2023 m. kovo 15 d. parodė, kad jis (teismo pastaba – L. G. A.), kaltinamas dėl buhalterinės apskaitos įmonėje. Jis buvo jų įmonės direktorius „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 iki 2014 kada, kai juos sulaikė. Abu buvo bendrai akcininkai, 50/50. Ją (teismo pastaba – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo. Dėl įmonės bendravo su K. Jis nebuvo apklaustas šioje byloje. Lyg tai M. ar tas kuris turėjo klausos problemų. Nežinojo ar M. dalyvavo, bet dirbo kartu su K. M. ir K. turėjo organizaciją ir pirkome iš jų. Pirko automobilius, naudotus automobilius ir parduodavo jų dalis. Tai buvo Lietuvoje, jų įmonė buvo Lietuvoje ir prekiaudavo auto dalimis. Lietuvoje jų nepardavinėjo, atskirdavo dalis ir siųsdavo į (duomenys neskelbtini). Tai nebuvo jo darbas, jis nežinojo kur jie siunčia ir kaip. Tai buvo verslo tikslai. Kaltinamasis buvo direktorius, o jis buvo vadybininkas. Tuo metu jie tik dviese buvo. 2012 m. tiesiog ieškodavo bet kokių automobilių, kuriuos galėtų pigiai įsigyti. Metalo laužas, seni automobiliai. Specialių modelių nebuvo, svarbu pigu ir geras variklis. Pradėjo verslą 2013 m. Įsisteigė 2012 m., po metų nusprendė užsiimti kitu verslu ir juos suėmė. Norėjo užsiimti automobilių verslų, bandė įvairias žaliavas pirkti, bandė geležį pirkti, medieną. Gaudavo užsakymus iš (duomenys neskelbtini) tuo metu. Galvojo, kad galbūt gali užsiimti šia veikla, nes L. turėjo patirties. Puikiai prisimena, kai juos suėmė, tyrėjas pasakė tiesiai, kad netiki, kad jie tai padarė. Netikėjo, kad gali tai prasukti ir gauti tiek pinigų. Kalba apie 1,8 mln. dolerių kas buvo tada lygu 1,7 mln. eurų. Taip kaip suprato, tai buvo mokėjimas už prekes kurias ateity turėjo pateikti į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Įvykiai buvo prieš 9 metus, buvo sutartis bet neprisimena kada ji buvo sudaryta. Nepasirašė, tai neįėjo į jo pareigas, bet sutartis buvo. Tikrai neprisimena, tą sutartį matė prieš kokius 8 metus, prokuratūra paėmė visus dokumentus. Tai buvo ne tik mediena, bet ir geležis, gamtiniai ištekliai. Neprisimena, jie gal apskritai turėjo 3 dienas pagalvoti apie šį verslą ir juos suėmė. Jie turėjo verslo koncepciją ir buvo pasiruošę viskam iki tol kol gavo pinigus. Didžiąją dalį tų prekių jeigu gerai prisimena, norėjo pirkti (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Yra išsisaugojęs pavadinimus savo telefone. Nebuvo tarpininkais. Tai buvo labai seniai, nenori sakyti ar tai buvo jis, ar jo partneris. Išrašė „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos performą, tai yra avansinę sąskaitą. Jam atrodo, kad gavo visus dokumentus iš jų, kur buvo nurodyti visos kainos, prekės. Tyrėjai paėmė dokumentus. Turi būti pas prokurorę. Dabar jau negali prisiminti nei kaip tie dokumentai atrodė, nei kas juose buvo. Visai neseniai buvo pradėję verslą. Nusipirko po 50 procentų bendrovės akcijų. Kiek prisimena, jis ir jo partneris buvo (duomenys neskelbtini) kai įsigijo bendrovę. Nusipirko bendrovę ir kreipėsi dėl vizos gyventi Lietuvoje. Kai buvo (duomenys neskelbtini), turėjo draugų, kurie papasakojo kaip Lietuvoje daryti verslą. Tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) kelio. Galvojo, kodėl gi ne, gali daryti verslą Lietuvoje. Jis yra iš (duomenys neskelbtini) šeimos, jo (duomenys neskelbtini). Susipažino (duomenys neskelbtini), jis irgi buvo verslininkas. Tuo metu buvo du (duomenys neskelbtini), kurie norėjo tapti sėkmingais verslininkais. Nebuvo verslininku savo šalyje, (duomenys neskelbtini), buvo atviras pasiūlymams. Išmoko daug iš (duomenys neskelbtini) ir nemano, kad tai yra bloga idėja atvykti į kitą šalį ir užsiimti verslu. Nežinojo jokių įstatymų, būtent todėl samdė buhalterinę įmonę ir mokėjo jiems už tai. Kai buvo (duomenys neskelbtini) ir dažnai kalbėjo apie verslą ir žmonės pasiūlė pirkti įmones. Į (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo K., M. sutiko Lietuvoje. Negali sakyti to ko nežino, tai nebuvo taip, kad K. paklausė į akis ar nori pirkt įmonę ar ne. Faktiškai K. nepažinojo, nebuvo jokiu santykių iki tol kol nusipirko ta įmonę. Buvo dar kitu žmonių kurie dirbo jam (duomenys neskelbtini). Jis buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) gal 1 ar 2 kartus. Negali sakyti, kad tai buvo tik jo idėja pradėti verslą Lietuvoje, bet abu buvo entuziastingi užsiimti verslu Lietuvoje. Jeigu būtų pasiūlymas užsiimti verslu (duomenys neskelbtini), būtų sutikę. Pasiūlymo kaip tokio negavo, jiems patarė. (duomenys neskelbtini) buvo viena didele jų bendruomenė, nenorėjo daryti verslo (duomenys neskelbtini). Sakė, kad Lietuva yra puiki šalis, kuri tuo metu tik vystėsi, turėjo gerą galimybę vystyti verslą. Nežino kaip dėl „(duomenys neskelbtini)“, bet jų vienintelis tikslas buvo turėti verslą Lietuvoje. Jei patikrintų visą medžiagą kuri yra byloje, nebūtų nesumokėtų mokesčių, visada mokėjo. 2011 m. nebuvo daug pasiūlymų, kur galėjo rinktis. Nemokėjo jokio įstatinio kapitalo, tik pasakė koks yra įmonės kapitalas. Neprisimena kiek mokėjo už akcijas, bet kai nusipirko įmonę, daugiau nieko nebemokėjo. Jeigu pamena, įstatinis kapitalas galėtų būti apie 100 000 litų. Nežino kas yra įstatinis kapitalas. Kai nusipirko įmonę, nieko apie ja nežinojo, tie žmonės kurie pardavė ją jiems, aiškino kur čia A kur čia B. Pirko kaip sausaini popierėlyje. Pasinaudos teise neatsakyti kiek buvo pinigų kasoje.

Įmonė turėjo el. pašto adresą, bet kai uždarė į kalėjimą 2 mėnesiams, nebeprisiminė jo. Turėjo ir savo el. paštą, bet nebeprisimena jo. Kai buvo jaunesnis, jam šitas adresas (duomenys neskelbtini) skamba pažįstamai, galėjo būti ir toks, gal kiti skaičiai. Jam atrodo buvo įmonės el. paštas, gal ir naudojo. Niekada pinigų neėmė iš banko sąskaitos. Kai minėta liudytoja davė parodymus, jam nebuvo leista užduoti klausimų. Daug neteisingų kaltinimų, kai buvo sakyta kad siuntė pinigus į (duomenys neskelbtini), nors neturėjo jokiu ryšių (duomenys neskelbtini). Pirmadienį atėjo pinigai, o trečiadienį blokuota sąskaita. Kaip galėjo paimti pinigus iš blokuotos sąskaitos? Kiek žino, jo partneris ėjo į banką du kartus, pirmą kartą pasakyti, kad pinigai ateis, kitą kartą pasitikrinti kodėl blokuota sąskaita. Nieko nekaltina, tik paaiškina. Jau yra atsakęs dėl partnerių (duomenys neskelbtini). Nenori nieko papildyti. Asmeniškai niekada nesakė, kad rado „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo bendras sprendimas dėl įmonės pirkimo. Vizoje parašyta, kad atvyko į Lietuvą (duomenys neskelbtini), bet jam atrodo, kad atvyko tik (duomenys neskelbtini) mėnesį. Jeigu neklysta, vasario 13 d. važiavo į K. biurą pasirašyti dokumentus. Nebuvo Lietuvoje 2012 m. vasario 13 d. Jam atrodo, kad bendrove pirko ir pasirašė dokumentus (duomenys neskelbtini). Jokiu pinigų į kasą neįnešė. Banko pavedimu sumokėjo už bendrovę. Tai buvo bendri pinigai. Buvo seniai neatsimena, jam atrodo, kad mokėjo kartu. Nebuvo taip, kad mokėjo vienas iš vienos sąskaitos, kitas iš kitos. Galbūt mokėjo per „(duomenys neskelbtini)“. Neprisimena, kad būtų kažką pasirašęs.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju O. B. A. davė tokius parodymus:

- 2017 m. liepos 12 d. paklausus, ar jis atsimena savo anksčiau (2014 m. liepos 18 d.) duotus parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad atsimena. Paklausus, kokios jo darbinės funkcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininko pareigose. Jis buvo atsakingas už bendrovės veiklą ir rūpinosi jau sudarytų sutarčių vykdymu. Paklausus, kokia veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar užsiėmė be prekybos senais automobiliais, kiek automobilių buvo parduota ir kokia apyvarta buvo, parodė, kad bendrovė užsiiminėjo prekyba senais automobiliais ir tai buvo jos pagrindinė veikla, kitokio pobūdžio veikla prasidėjo pasirašius sutartį su kompanija (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kiek buvo parduota automobilių, tačiau daugiau nei vienas. Paklausus, ar jis surado kompaniją „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) ir pasiūlė G. L. A. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui su ja pasirašyti sutartį, parodė, kad jo pažįstamas, su kuriuo jis anksčiau dirbo, S. A. (anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) metais mirė) jam rekomendavo kompaniją (duomenys neskelbtini), o jis apie galimybę dirbti su ją pasakė direktoriui L. Paklausus, kokias sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė su (duomenys neskelbtini)ir prie kokių aplinkybių, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį su kompanija (duomenys neskelbtini) dėl medienos ir metalų pardavimo. Kada buvo pasirašyta sutartis, jis nežino, nes sutartį pasirašė L., o jis nedalyvavo tame procese. Paklausus, kas paruošė sutartis su kompanija (duomenys neskelbtini) , kurias vėliau jis perdavė pasirašyti L., parodė, kad sutarties projektą su kompanija (duomenys neskelbtini) jam į jo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė S. A., jie su L. su ja susipažino, pasitikrino sutarties sąlygas ar galės jas įgyvendinti, ir nusprendus, kad sutartis jiems tinkama L. kaip direktorius ją pasirašė. Po sutarties pasirašymo L. ją nusiuntę kompanijai (duomenys neskelbtini). Patikslinus sutartį, pasirašius nusiuntė ne S. A., o kompanijai (duomenys neskelbtini). Paklausus, kur ketino panaudoti kompanijos (duomenys neskelbtini) pervestas lėšas, parodė, kad jie su L. peržiūrėjo, kur galima bus įsigyti medieną ir metalus ir ketino metalus įsigyti (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje, o medieną įsigyti iš (duomenys neskelbtini). Paklausus, kodėl davė A. G. L. nurodymus pinigus būtinai išimti iš sąskaitos grynais, parodė, kad ne, jis tokių nurodymu L. nedavė ir, kiek jis žino, niekas kitas tokių nurodymų jam nedavė. Jie banke neprašė, kad jiems būtų išmokėti gryni pinigai, jie (jis ir L.) tik bankui pateikė sutartį su kompanija (duomenys neskelbtini). Paklausus, kas juos supažindino su kompanijos (duomenys neskelbtini) prezidentu T. L. K., parodė, kad, kaip jau minėjo, su kompanija (duomenys neskelbtini) juos supažindino S. A., asmeniškai jis kompanijos (duomenys neskelbtini) prezidento K. nepažįsta. Po sutarties pasirašymo jis su juo susirašinėjo per elektroninį paštą, su juo jis nėra kalbėjęs gyvai ir nėra jo matęs. Su K. bendravo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, bendraudamas naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paštu (kurio adreso dabar neprisimena), tačiau jis bendraudamas su K. nesinaudojo savo asmeniniu paštu (duomenys neskelbtini). Paklausus, kokiu elektroniniu paštu K. naudojasi? Parodė, kad jis naudojosi kompanijos elektroniniu paštu, tačiau jis neprisimena koks jis. Paklausus, kokie dar asmenys prisidėjo prie sutarties sudarymo, vykdymo su kompanija (duomenys neskelbtini), parodė, kad daugiau asmenų, kurie būtų prisidėję prie sutarties su kompanija (duomenys neskelbtini) sudarymo ir jos vykdymo, išskyrus S. A., K., L. ir jo nebuvo. Paklausus, ar pažįsta (duomenys neskelbtini) E. C. iš (duomenys neskelbtini), parodė, kad tokio asmens neprisimena. Paklausus, kam priklauso el. paštas (duomenys neskelbtini), parodė, kad praėjo trys metai nuo sutarties su kompanija (duomenys neskelbtini) sudarymo, daug buvo įvairių kontaktų, todėl negali prisiminti. Paklausus, kas toks yra I. ir (duomenys neskelbtini) D., ką jie turi bendro su kompanija (duomenys neskelbtini) ir pasirašyta sutartimi, parodė, kad tokių asmenų neprisimena. Paklausus, kam priklauso paštas (duomenys neskelbtini), parodė, kad pas jį pašte tūkstančiai laiškų, neprisimena. Paklausus, ar gali būti kad po paštu (duomenys neskelbtini) pasirašo T. L. K., parodė, kad ne, taip negali būti, kadangi kompanija (duomenys neskelbtini) ir jos prezidentas K. turi savo paštus susietus su kompanijos (duomenys neskelbtini) pavadinimu. Kiek prisimina, jo elektroninio pašto struktūra buvo maždaug tokia (duomenys neskelbtini). Paklausus, kodėl su T. L. K. per paštą (duomenys neskelbtini) pradėjo susirašinėti tik po pinigų pervedimo į (duomenys neskelbtini) ir, kai bankas paprašė pateikti pinigų pervedimo tikslą patvirtinančius dokumentus, kaip su juo bendravo iki to, parodė, kad, kaip minėjo, šis paštas nėra K. paštas. Paklausus, kodėl su T. L. K. pradėjo susirašinėti tik po pinigų pervedimo į (duomenys neskelbtini) ir, kai bankas paprašė pateikti pinigų pervedimo tikslą patvirtinančius dokumentus, parodė, kad su K., kaip jau minėjo anksčiau, pradėjo bendrauti iškart po sutarties pasirašymo. Paklausus, kiek sutarčių buvo pasirašyta su kompanija (duomenys neskelbtini), dvi ar viena, parodė, kad neprisimena, kiek sutarčių buvo pasirašyta. Paklausus, ar jam yra žinoma 2014-06-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos (duomenys neskelbtini) sutartis dėl bendros įmonės steigimo (sutartis parodyta per apklausa), parodė, kad taip, jam ši sutartis yra žinoma, ji buvo pasirašyta 2014-06-19, ji buvo kaip susitarimas dėl bendros veiklos, vėliau buvo pasirašytas kontraktas dėl konkrečių prekių pardavimo. Paklausus, kodėl 2014-06-19 ir 2014-06-28 sutartys buvo pasirašytos vėliau, tai yra po to, kai bankas sustabdė lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje ir parašė dokumentų, parodė, kad jis nepasirašinėjo sutarčių, todėl negali atsakyti į klausimą, kada konkrečiai sutartys buvo pasirašytos. Paklausus, jei sutartis dėl bendros įmonės steigimo pasirašyta 2014-06-19, tai kodėl T.L. K. iš pašto (duomenys neskelbtini) 2014-07-09 jam į paštą (duomenys neskelbtini) siunčia sutartį ir liepia ją perduoti L., kad jis ją pasirašytų, parodė, kad nieko negali paaiškinti, kadangi, kaip minėjo, šio - (duomenys neskelbtini) pašto adreso jis nežino. Paklausus, ar jis kartu su pašto (duomenys neskelbtini) naudotoju pagamino 2014-06-19 ir 2014-06-28 sutartis ir sąskaitas (invoic) su (duomenys neskelbtini) kompanijomis: „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“? (dokumentai parodyti per apklausą), parodė, kad minėtų dokumentų jis negamino. Išvardintas kompanijas jie su L. rado internete ir su jomis susitarė, nes jos pasiūlė geriausią kainą. Paklausus, kodėl 2014-06-28 datuotą sutartį T.L. K. pasirašo 2014-06-26 ir ją jam atsiunčia tik 2014-07-04, parodė, kad dėl datų ant sutarties galbūt įvyko klaida. O dėl to, kad sutartis jiems atsiųsta tik liepos 4 d. teiginys yra neteisingas. Paklausus, kodėl T.L. K. teigia, kad jokios 2014-06-28 dienos arba 2014-06-26 sutarties dėl medienos ir metalo pirkimo nepasirašinėjo ir nieko apie tokią sutartį nežino, parodė, kad nieko negali paaiškinti. Paklausus, kodėl T.L. K. 2014 m. liepos mėnesį 3-9 dienomis jam liepia būtinai išimti jo pervestus pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, parodė, kad ne, tokių nurodymų jam niekas nedavė (11 t., 86-88 b. l.);

- 2019 m. lapkričio 13 d. papildomai apklaustas - kad šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena daugiau kaip (duomenys neskelbtini). Per paskutinius (duomenys neskelbtini), kai neturėjo pinigų buto, adresu (duomenys neskelbtini) nuomai, gyveno kitais adresais pas savo draugus. Gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Butą nuomojosi jo draugai, kurių duomenų nenori nurodyti. Šito adreso niekur nėra deklaravęs, tačiau šį adresą yra nurodęs institucijoms kaip savo gyvenamą adresą, į kurį jam būtų pateikiamas pašto korespondencija. Adresu (duomenys neskelbtini) gyveno nuo vieno mėnesio iki kelių savaičių. Šiuo adresu pirmą kartą apsigyveno (duomenys neskelbtini) metais. Adresą (duomenys neskelbtini) yra nurodęs kaip savo gyvenamą adresą ir šiuo adresu iš teismo gaudavo korespondenciją. Buto adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) metais ir šiuo meta yra galiojanti. Nuomos sutarties kopija yra pridėta prie bylos medžiagos. Adresu (duomenys neskelbtini) gyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesio pabaigos. Po to, kai buvo paleistas iš laikino sulaikymo vietos, persikėlė gyventi į adresą (duomenys neskelbtini). Prokuroro apie tai, kad pasikeitė jo gyvenamas adresas, kuris buvo nurodytas 2014-09-16 nutarime skirti kardomąją priemonę, neinformavo, nes pasikeitė prokuroras. Paskutinius 5 metus prokuroro neinformavo apie pasikeitusį adresą, todėl, kad neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Kaip jis supranta, tai jis nepažeidė kardomosios priemonės neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini) sąlygų. Jis yra pateikęs prokurorui prašymą apie registracijos policijos įstaigoje panaikinimą ir prašyme adresą (duomenys neskelbtini) nurodė kaip savo gyvenamą. Kaip jau minėjo, adresu (duomenys neskelbtini), negyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesio galo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos paštu į adresą (duomenys neskelbtini) siųstų dokumentų negaudavo. Jis nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) mėnesio negaudavo jokių nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo banko sąskaitai, nutarčių, siųstų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos. Šių dokumentų negaudavo, nes šiuo adresu (duomenys neskelbtini) negyveno. Po to, kai iš buto, adresu (duomenys neskelbtini) iškraustė buto savininkė, jis persikėlė gyventi į adresą (duomenys neskelbtini) (namo ir buto numerio neprisimena) ir apie tai laišku išsiųstu per pašto tarnybą informavo prokurorę Edita Naujokaitę. Tai padarė (duomenys neskelbtini) mėn. Į adresą (duomenys neskelbtini) yra gavęs dokumentus iš prokuratūros ir Vilniaus administracinio teismo, kokius konkrečiai negali pasakyti, nes nepamena. Dokumentus nuo (duomenys neskelbtini) m., siunčiamus įstaigų ir institucijų jam adresu (duomenys neskelbtini), jis gaudavo visus (11 t. 90-91 b. l.);

- 2020 m. spalio 8 d. - kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas su vertimu į jam suprantama anglų kalba, su pranešimu susipažino. Parodyti nieko papildomai negali, viską buvo paaiškinęs ankstesnių apklausų metu (11 t., 104 b. l.).

Liudytoja L. P. teisiamajame posėdyje 2022 m. balandžio 27 d. parodė, kad jų bendrovė teikia buhalterines paslaugas, 2013-2014 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra bendrovės direktorė, bendrovėje buvo buhalterė, kuri teikė buhalterines paslaugas, mokėjo anglų kalbą. Asmeniškai neteikė buhalterinių paslaugų šiems asmenims. Buhalterė – D. D., ji jau nebedirba. Nežino, kodėl ją iškvietė į FNTT, kaip direktorę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pasirašę buhalterinių paslaugų sutartį, kad bendrovė tvarkys UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, yra buhalterė, kuri paskirta tvarkyti. Datų neprisimena. Sudarė buhalterinių paslaugų sutartį, kuri teikė tik mokesčių ataskaitas pagal dokumentus, kuriuos jiems pristato įmonės direktorius ar akcininkai. Jie neatsako už jų veiklą. Buvo priskirta buhalterė, kuri skaičiavo mokesčius, siuntė ataskaitas į VMI, Registrų centrą, „Sodrą“. Negali pasakyti, kokia užsiėmė veikla, tik prisimena, kad kažkas su milijonais iš banko, FNTT paėmė visus dokumentus, tik tiek ir žino. Nežino, kas ten vyko, jokių su tuo susijusių dokumentų neturėjo, jiems nieko neatnešė, nepristatė.

Ją iškvietė į FNTT kaip direktorę, liepė atsiųsti ataskaitas. Buhalterė atsiuntė. Pati ji nevedė, nežinojo.

Iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo (duomenys neskelbtini) K. P., po to direktore buvo ji. Tikriausiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose nuo 2016 metų. Gal ne taip buvo surašyta (teismo pastaba - dėl parodymų ikiteisminiame tyrime: „Asmuo, kuris tiesiogiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, buvo ji, jai padėdavo D. D.“), asmeniškai neteikė buhalterinių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikė jų įmonė. Tikriausiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore nuo 2016 metų, jei taip sakė. Gal ne taip buvo surašyta (teismo pastaba - iš ikiteisminio tyrimo apklausos protokolo: „asmuo, kuris tiesiogiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, buvo ji, jai padėdavo D. D.“). Apklausos protokolą tikriausiai skaitė. Gal ne taip suprato ir ji ne taip suprato. Jų įmonė tvarko, jų pasirašo, įmonė kaip ir atsakinga. Kai policija ją iškvietė kaip direktorę, nes jie tvarkėme tą įmonę, ji paėmė dokumentus pas buhalterę D., kuri tvarkė tą įmonė, peržiūrėjo, vis tiek turėjo kažką pasakyti, nes nežinojo, kodėl ją kvietė. Kai tyrėjas klausė ir rodė kažkokius dokumentus, ji paskambino buhalterei D., nes pati netvarkė buhalterijos ir negalėjo atsakyti. Ji atstovavo kaip įmonės direktorė, kuri atsakinga už savo įmonę, gal kažką ne taip suprato, ne taip pasakė, nes pirmą kartą susidūrė su teismu.

Teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojos L. P. parodymus (10 t. 103 b. l.), duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalis), bei paskelbus dokumentą – 2014 m. vasario 24 d. sutartį Nr. 2014/02/24-2 (7 t. 188 b. l.), liudytoja parodė, kad iš pradžių įmonės pavadinimas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to jie pakeitė pavadinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su (duomenys neskelbtini) yra akcininkai, (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo direktorius. Tuo metu įmonėje dirbo gal 6 žmonės – 4 buhalterės, ji - kaip vyr. buhalterė. Kai ateidavo nauja įmonė, būdavo priskiriama buhalterė, ji - kaip vyr. buhalterė. Jie kartu dirbo, suvesdavo pirminius dokumentus, priimdavo dokumentus, susirašydavo el. paštu, nes ji anglų kalba nekalbėjo, bet, kaip vyr. buhalterė, darydavo balansą iš jau į buhalterinę programą suvestų pirminių duomenų. Visos buhalterės buvo tokios kvalifikacijos, kad galėtų padaryti balansą. Ji, kaip vyr. buhalterė, kontroliuoja, visi klausimai derinami su ja. Ji atsakinga už buhalterio darbą, peržiūri. Gal ne taip pasakė dėl to, kad tiesiogiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Balansus, kurie priduodami VMI, darė ji. Jei būdavo klausimų, buhalterė derindavo su ja, teikdavo bendrovės vardu, VMI ir Registrų centrui teikė buhalterė, parašas būdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus. Ataskaitas VMI kas mėnesį teikė D. D. su bendrovės direktoriaus parašu, nes ji buvo atsakinga teikti ataskaitas kas mėnesį. Prieš duodant pasirašyti direktoriui, pereidavo pro ją.

Liudytoja D. D. teisiamajame posėdyje 2023 m. kovo 15 d. parodė, kad dirbo buhaltere nuo 2015 iki 2019 metu įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pakeitė pavadinimą į „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai neatsimena, bet tuo metu kai dirbo, žinojo apie įvykį, kai buvo paimti „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai tyrimui. Vyr. buhaltere buvo priskirta L. P. Šią įmonę tvarkė dviese. Teikė buhalterines paslaugas šiai bendrovei. Nebuvo nieko įtartino. L. P. buvo vyr. buhaltere. Buvo nustebusios. Nieko nepasakojo dėl šios bendrovės direktoriaus. Kiek atnešdavo dokumentus tik tiek bendraudavo. Labiau atrodo, kad šitas kaltinamasis atnešdavo popierius. Algas paskaičiuodavo darbuotojams, paduodavo lenteles mokesčiams sumokėti. Nieko nežinojo apie sumas, nebent jiems nebuvo pateiktas banko išrašas. Nebūdavo kas mėnesį pateikiami dokumentai. Galėjo rašyti el. paštu priminimą, kad atneštų dokumentus. Prašymų nebuvo nuo direktoriaus. Pati įmonė nebuvo išskirtinė. Veikla automobilių detalės. Apyvarta nebuvo didėlė. Neturėjo prieigos banko sąskaitoje. Klausdavo, visko nepateikdavo, trūkdavo dokumentų. Kiek atsimena, kartu darė, nes ji (teismo pastaba - L. P.) nemokėjo anglų kalbos, tai padėdavo jai. Anglų kalba buvo reikalinga bendravimui. Visus mokesčius pateikė įmonė. Jie mokėjo per „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Ji padėdavo, nes buvo pradėjusi neseniai dirbti. Jai pavedė atlikti darbus, ją kontroliavo. Atsimena, kad skambino, prašė, kad atsiustų pajamų ar išlaidų orderį į tarnybą „FNTT‘, vadovės prašymu. Siuntė konkrečiai tarnybai. Gal datas maišo, gal 2015 m. pradėjo, gal 2014 m. Žino, kad 2019 m. išėjo. Sumos nežinojo, nematė išrašo. Virš metų tvarkė buhalteriją.

Liudytojas M. S. teisiamajame posėdyje 2022 m. lapkričio 30 d. parodė, kad 2011-2016 metais dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo direktorius. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdė kiti akcininkai. Jis buvo tik įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė įmonių grupei „(duomenys neskelbtini)“. Jo darbas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įmonių steigimas, pasirašyti dokumentus, įmonių akcijų pirkimas-pardavimas. Buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, bet atliko ir vadybininko pareigas, klientų paieška užsiėmė. Įvairiais laikotarpiais skirdavo vadybininkus įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Daugiausiai įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė tekstų apie verslą rašymu. Žurnalistinis darbas. Buvo interneto portalas ir ten rašydavo tekstus į portalą, kad reklamuoti paslaugas ir skleisti informacija apie Lietuvą ir verslo galimybes Lietuvoje. A. O. ir A. G. pamatė pirmą kartą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Galimai 2012 m. Ar jie abu atėjo į ofisą, negali pasakyti. Apie 2012 m., kai pradėjo dirbti įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios patalpos buvo pagrindinės akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamuosius A. O. ir A. G. galimai pamatė pirmą kartą ofise. Dėl įmonės pirkimo su A. O. ir A. G. konkrečiai bendravo ne jis. Pasirašė įmonės akcijų pirkimo pardavimo dokumentus su vienu iš klientų – A. O. arba A. G. 2012 m., su vienu iš klientų A. O. ar A. G., nepasakys su kuriuo, pasirašė įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ruošė ne jis, ją ruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkai, konkrečiai kieno negali pasakyti. Įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vieno iš klientų – A. O. ar A. G.. A. O. ir A. G. pirko įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigusi įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo tikslais ir A. O. ir A. G. pirko visas įmonės akcijas. Leidžiama bet kokia veikla, nedraudžiama įstatymų, labai platus spektras. Įmonė nebuvo orientuota į jokią konkrečią veiklą. Tai buvo kaip tuščia įmonė, išstatyta pardavimui. Nežino, kaip A. O. ir A. G. surado šią įmonę, gal internetu. Galėjo A. O. ir A. G. ir internetu surasti įmonę. Internete buvo reklamuojama įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla kaip įmonių įkūrimas, verslo konsultavimas. Su vienu iš klientų – A. O. ar A. G., jis pasirašė įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Asmeniškai prieš pasirašant įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su A. O. ir A. G. nebendravo. Bet vėliau, kai asmenys įsigijo įmonę, matė A. O. ir A. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise. Asmeniškai su A. O. ir A. G. nebendravo, nekonsultavo jų po sutarties pasirašymo, bet matė juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise. Nuo sutarties pasirašymo nedažnai matė A. O. ir A. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, jie ateidavo kartą į 2-3 mėn. A. O. ir A. G. apytiksliai matė 10 kartų nuo sutarties pasirašymo dienos 2012 m. iki 2014 m. Gali klysti dėl laiko, gali būti iki 2016 m. Jo žiniomis, kai A. O. ir A. G. įsigijo įmonę, jie daugiausiai bendravo su buhalterijos įmone „(duomenys neskelbtini)“, kurią galimai valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Prieš tai audito įmonė vadinosi „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pakeitė į „(duomenys neskelbtini)“. A. O. ir A. G., po sutarties pasirašymo apie 10 kartų lankėsi pas buhalterius įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokiais konkrečiais klausimais negali pasakyti, galbūt dėl mokesčių. Mano, kad A. O. ir A. G. pas buhalterius lankėsi dėl mokesčių nes dažniausiai klientai, kuri įsigijo įmones, su buhalterija bendravo. A. O. ir A. G. buvo pasiūlytos buhalterinės paslaugos po to, kai jie įsigijo įmonę. Pasirašant pagrindinę sutarti prie jo nebuvo pasirašyta sutartis dėl buhalterinių paslaugų. Ar buvo vėliau pasirašyta tokia sutartis dėl buhalterinių paslaugų, nežino, bet daro prielaidą, kad A. O. ir A. G. galėjo pasirašyti sutartį ir lankėsi mokesčių mokėjimo klausimais. To tiksliai nežino. Su A. O. ir A. G. dominančiais klausimais nebendravo, jų asmeniškai nekonsultavo. Buvo vadybininkai, kurie galėjo konsultuoti A. O. ir A. G. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir vadybininkai, konsultavę verslo klausimais, tai jie ar kažkuris iš jų galėjo konsultuoti asmenis, su kuriais buvo pasirašyta sutartis, verslo klausimais, bet jis tiksliai to nežino, tik darau prielaidą, nes bendrovė tuo užsiima. Nežino nieko apie tai, kad A. O. ir A. G., įsigiję įmonę, konsultavosi su kažkuo verslo klausimais. Jų taip pat nekonsultavo po sutarties pasirašymo. Atsimena, kad matė per televizijos kanalą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) apie tai, kad asmenys atėjo su pinigų suma į banką. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) matomi asmenys buvo A. O. ir A. G. Nežino kodėl suveda (duomenys neskelbtini) su A. O. ir A. G., gal jie yra įklimpę. Jam sakė darbuotojas, jo viršininkas iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad A. O. ir A. G. yra galimai kažką padarė. K. P. jam užsiminė, kad jis matė (duomenys neskelbtini) apie klientus, kurie pirko iš jų įmonę. Jam K. P. pasakė, kad jis matė televizijoje, „ (duomenys neskelbtini)“ kanalu, rodė klientus, kurie įgijo įmonę iš jų. Pats pagalvojo apie A. O. ir A. G. kai jam pasakė apie televizijos reportažą. K. P. galimai paminėjo jam įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą, bet nėra tuo įsitikinęs. Nebuvo kitų apibūdinimų, kad siejo tai, ką išgirdo iš K. P., su klientais A. O. ir A. G.. Kokie vadybininkai surado klientus A. O. ir A. G. neprisimena. Tuo metu įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų skaičius svyruodavo, būdavo nuo 2 iki 8 asmenų įmonėje. Neatsimena kokie vadybininkai galėjo surasti A. O. ir A. G. kaip klientus. Nuo kliento atėjimo iki įmonės įgijimo vyksta toks procesas – apsitarimas, kalbama apie kainą, vyksta vertinimai. Jei kalbant konkrečiai apie šitą įmonę, tame etape nedalyvavo. Kokiu tikslu A. O. ir A. G. pirko įmonę jis nežino. Jei klientas sutinka ir labai nori, nuo kliento atėjimo iki įmonės įsigijimo viskas užtrunka labai greitai, iki 2 savaičių. Nuo kliento atėjimo iki įmonės pardavimo rengiami dokumentai, rengiama įmonės akcijų prikimo-pardavimo sutartis, sutarties punktai ruošiami. Ikiteisminiame tyrime apklausoje galėjo turėti su savimi sutartį, neprisimena tiksliai. Suprato, kad A. O. ir A. G. abu pirko įmonę, neatsimena kokiu santykiu. A. O. ir A. G. turėjo įnešti sumą, kuri buvo nurodyta. Jei eina kalba apie 2012 m., įstatinis kapitalas buvo 100 000 Lt. Bet tik pasirašė sutartį. Įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo jis. Finansus tvarkiau ne jis. Tik pasirašė dokumentus. Įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ kūrė vadybininkai. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta 2011 m., jos konkrečiai nekūrė. Negali pasakyti koks įstatinis kapitalas buvo. Galėjo būti tokia praktika, kad įstatinis kapitalas buvo ne 10 000 Eur, o didesnis. Tai priklausė nuo kliento, tai galėjo būti kliento reikalavimas. Ar konkrečiu atveju ar buvo toks klientų, kurie pirko įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Kas daro įstatinio kapitalo įmoką reikia klausti akcininkų, neprieidavo prie pinigų. Jam sunku atsakyti kodėl kažkas norėtų pirkti įmonę su 10 kartų didesniu įstatiniu kapitalu nei numatyta. Visų šių peripetijų nežino. Prie pinigų, įstatinio kapitalo formavimo neprisidėdavo. Tik gaudavo parengtus dokumentus, kuriuos pasirašydavo. Įstatinio kapitalo formavimas priklauso nuo kliento. Klientas galėdavo norėti pirkti įmonę su didesniu kapitalu. Dėl ko taip klientas norėdavo nežino, gal dėl investavimo. Skirtumas tarp 10 000 Lt ir 100 000 Lt yra ženklus kalbant apie kapitalą. Kaip supranta, jei kapitalas yra didesnis nei numatyta, prieš perkant įmonę lėšas turi įnešti klientas. Ar įnešė lėšas klientai, kurie pirko įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Jis tik pasirašė dokumentus. Buhalterija tvarko tai, kaip klientas įneša lėšas, jei jis nori, kad įmonės įstatinis kapitalas būtų didesnis nei numatyta. Tarkime, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įstatinis kapitalas, mes turime 10 000 Lt ir po įmonės akcijų pardavimo, įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiima pinigus ir klientas pats įneša lėšas. Jei klientas nori įgyti įmonę su didesniu įstatiniu kapitalu, klientas tik po akcijų pirkimo įneša lėšas. Jei klientas nori įnešti lėšas iki akcijų pirkimo ir sutarties pasirašymo, nežino kur klientas įneša lėšas. Yra suformuotas kapitalas, įmonė pavyzdžiui turi 10 000 Lt ir klientas nusiperka įmonę. Tada įmonė – t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiima pinigus iš banko sąskaitos ir klientas perveda sumą iš savo lėšų. Tai buvo numatyta sutartyje. Kai įmonę įgyja kitas savininkas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį išsiima iš sąskaitos pinigus, o klientas turi įnešti pinigus į įgytą įmonę. Nedalyvo tose procesuose kai įstatinis kapitalas įnešamas. Negali paaiškinti kodėl įstatinis kapitalas gali būti įnešamas anksčiau nei pasirašoma įmonės pirkimo sutartis. Kai formuojamas didesnis įstatinis kapitalas, tai vyksta kliento noru. Didesnį įstatinį kapitalą kas dar galėdavo nulemti apart kliento jis nežino. Jis tik pasirašydavo dokumentus. Negali paaiškinti kodėl būdavo įmonės su didesniu kapitalu. Rašydavo straipsnius apie verslo galimybes Lietuvoje. Atitolo nuo verslo ir tų dalykų. Negali atsakyti į klausimą ką nulemia įstatinis kapitalas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė buvo sukurta anksčiau nei klientai norėjo ją pirkti. Buvo įsteigta nemažai įmonių pardavimui, klientas per jų puslapi sužinodavo ir galėdavo pirkti įmonę. Įmonių pardavimas buvo reklamuojamas tik įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ puslapyje. Kas bendravo dėl įmonės UAB „ (duomenys neskelbtini)“ pardavimo, kas vedė derybas, nežino. Gavo pasirašyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo akcijų dokumentus, ten buvo nurodytos sąlygos. Kas konkrečiai bendravo su klientais, negali pasakyti. Ar buvo fiksuojamas sutarties rengėjas, nežino. Kas konkrečiai dirbo su klientais, kurie pirko įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, negali atsakyti. Pasirašant įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį jam nekilo klausimų. Klientas atsirado, jis nusipirko įmonę, jam nekilo daugiau klausimų. Kas buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo įmonės steigimo, nežino. Ar įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo darbuotojų, nežino. Jei įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda įmonę, tai parduodamos įmonės direktoriumi būdavo jis. Šiuo konkrečiu atveju įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi galėjo būti jis. Nebūdavo kiekvienu atveju prašymo kliento, kuris perka įmonę, kad perkamos įmonės įstatinis kapitalas būtų ženkliai didesnis. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju tai gali būti vienintelis jam žinomas atvejis. Operacijose nedalyvavo, jis nekėlė įstatinio įmonės kapitalo. Taip nebuvo, kad jis duodavau nurodymus. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai duodavo nurodymus. K. P. buvo akcininkas. Nespręsdavo įstatinio kapitalo klausimų. Pasirašinėdavo dokumentus. Jis formaliai atlikdavo tai, kad buvo nurodyta, bet pats nespręsdavo, tik pasirašinėdavo dokumentus. O nurodymus gaudavo iš vieno UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų K. P., kurį jis vadinau viršininku. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų buvo ir daugiau. Jam visus nurodymus dėl įmonių akcijų pirkimo-pardavimo davė tik K. P.

Ikiteisminiame tyrime 2020 m. spalio 7 d. liudytojas parodė, kad 2011 metais jis dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus pareigose. UAB "(duomenys neskelbtini)" užsiėmė kitų įmonių steigimu ir jų akcijų pardavimu kitiems asmenims. 2012-02-13 pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį UAB "(duomenys neskelbtini)" pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)" po 50 procentų akcijų pirkėjams G. L. A. ir O. B. A. 50 procentų akcijų kiekvienam asmeniui buvo parduota už 1729,10 litų. Koks buvo parduodamos bendrovės įstatinis kapitalas, jis nepamena. Paklausus, ar parduodamos UAB “ (duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas galėjo būti 100 000 litų dydžio? Parodė, kad jis to nepamena, koks buvo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas. Paklausus, kas iki pardavimo buvo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktorius, parodė, kad turbūt jis, nes UAB “ (duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta tam, kad ją parduoti. Pagal UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojų paruoštą dokumentą 2012-02-13 UAB “ (duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą akcininkų G. L. A. ir O. B. A. sprendimu UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktorius M. S. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir į pareigas paskirtas naujas direktorius G. L. A. Daugiau su šia bendrove ir minėtais asmenimis jokių reikalų neturėjo. Paklausus, kada pirmą kartą susitiko su G. L. A. ir O. B. A., parodė, kad nepamena. Paklausus, ar jam kas nors žinoma apie 2011-11-24 G. L. A. ir O. B. A. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo formavimą grynais pinigais įnešant į bendrovės kasą po 50 000 litų (viso 100 000 lt), parodė, kad ne, jam nieko nėra žinoma. Jis negali pasakyti, ar jam matyti jam parodyti 2011-11-24 kasos pajamų orderiai serija Nr. 1 ir Nr. 2 pagal, kuriuos G. L. A. ir O. B. A. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ kasą grynais pinigais įnešė po 50 000 Lt. Paklausus, kodėl 2011-11-24 ant minėtų kasos pajamų orderių O. B. A. pasirašė kaip kasininkas, o G. L. A. kaip kasininkas ir direktorius, nors pagal 2012-02-13 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį akcijos minėtiems asmenims parduotos tik 2012-02-13 ir direktoriumi G. L. A. paskirtas tik nuo 2012-02-13, liudytojas parodė, kad šito jis negali pasakyti, nes nežino kodėl taip yra, nes tai yra buhalteriniai dokumentai. Paklausus, kas 2011-11-24 buvo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktorius, parodė, kad nežino. Daugiau neturi ką parodyti (10 t., 109-110 b. l.).

Liudytoja D. S. teisiamajame posėdyje 2022 m. lapkričio 30 d. parodė, kad įmonės pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, matomos ant teismo posėdžių tvarkaraščio, jai žinomas iš pateiktos informacijos. Datos neįvardins, nes jau virš 6 metų tai buvo. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sąskaitą banko „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje, kuriame dirbo. Dirbau „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje maždaug prieš 6 metus. 2016 m. baigė dirbti „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriuje, ten buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita. Buvo skyriaus vyresnioji vadybininkė, įmonės tuo metu atidarinėjo labai daug sąskaitų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo viena iš tų įmonių, kurios atidarė sąskaitą. Buvo tarpininkų, kurie atidarydavo įmones, kurias paskui parduodavo. Tiksliai nepamena, ar įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ta įmonė, kuri buvo parduota per tarpininkus, bet galimai. Negali pasakyti kuris iš kaltinamųjų ateidavo į banko skyrių, jie labai pasikeitė, nes vienas iš jų buvo (duomenys neskelbtini). Buvo (duomenys neskelbtini) asmenys, bet negali pasakyti tiksliai kuris – A. O. ar A. G. Į banko skyrių ateidavo (duomenys neskelbtini) asmenys, negali nurodyti kuris iš salėje esančių kaltinamųjų. Įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiminė todėl, kad ta įmonė turėjo dideles skolas ir kažkuriuo metu įkrito nemaža pinigų suma į sąskaitą. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo dideles skolas Sodra, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Banko skyriuje perspėjimų kai įmonė turi dideles skolas nėra, bet bankuose vyksta savo įmonių analizės ir jų pinigų plovimo prevencijos skyrius sureagavo. Tuo metu galiojo tokios tvarkos, kad jei atsiranda įplaukos, stebi prevencijos skyrius, kuris susisiekia su darbuotojais ir prašo, kad darbuotojas susisiektų su įmonės atstovu dėl dokumentų, pagrindžiančių pinigų gavimą, pateikimo. Apie įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas banko skyrius sužinojo pinigų įplaukimo metu, nes kai buvo pinigų plovimo prevencijos skyriaus užklausimas dėl dokumentų, pagrindžiančių pinigų įplaukas, pateikimo, tada jau žiūrėjo ir susisiekė su įmonės atstovu, nes toje programoje yra sąskaitos išrašas ir kontaktai. Tada ir pamatė. Pradžioje su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktavo ji. Jai pavyko susisiekti. Buvo pateikti dokumentai, kurie buvo neryškūs ir neaiškus. Neprisimena, ar su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susisiekta raštu ar telefonu. Bet pradžioje kontaktavo telefonu, dėl laiško neatsimena ir paskui įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo buvo pateikti popieriniai variantai. Jai atrodo, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai buvo ir akcininkai. Bet šiuo atveju gal ir vienas iš buvo įmonės vadovas, bet neatsimena kuris iš jų. Dokumentai, kuriuos atsiuntė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nukeliavo į pinigų plovimo prevencijos skyrių. Prevencijos skyrius sulaikė pinigus nustatytais terminais ir, kaip suprato, klientų prašymas toliau pervesti tuos pinigus ar dalį jų nebuvo tenkinamas ir toliau vyko pinigų plovimo prevencijos skyriaus darbas. Suma, kuri sukėlė įtarimą, buvo 1,5 mln. dolerių, yra banko išrašas. Iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pateiktų dokumentų pagrindo dėl tokio dydžio įplaukų nebuvo, buvo tik klausimas ar galima išimti dalį pinigų. Taip norėjo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Bet tuo metu jau buvo sustabdytos operacijos Nesiteiravo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo iš kur yra tie pinigai, jis tik paprašė dokumentų ir juos perdavė. Tuo metu įstatinis įmonės kapitalas buvo 10 000 EUR, kiek litais neprisimena. Kai buvo gauti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, nevykdė jokių operacijų ir ji, tam tikru momentu, gavo nurodymą paspausti mygtuką kai ateis klientai. Kai paspaudė mygtuką atvykus klientams, atvyko FNTT pareigūnai ir sulaikė klientus. Kol dirbo, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai buvo sąskaitoje, paskui jie tikriausiai automatiškai buvo nurašyti mokesčių sistemai padengti skolas. Daugiau jokių duomenų kuo užsiėmė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino, lyg miglotai atsimena, kad įmonė užsiėmė padėvėtų automobilių detalių pardavimu. Taip buvo nurodyta anketoje. Su klientais bendravo anglų k. su vertėjo pagalba. Pagrindiniai klausimai bendraujant su klientais buvo „ar galima išgryninti pinigus“. Šis klausimas buvo pagrindinis po to, kai buvo didelės pinigų sumos įplauka. Bako skyriuje buvo viena darbuotoja, kuri geriau mokėjo angliškai, bet klientai su ja taip pat apie kažką daugiau nebendravo. Klientai norėjo išsiimti pinigus. Niekada nebuvo kito, lietuviškai kalbančio asmens, kuris lydėjo klientus. Ikiteisminiame tyrime geriau prisiminė detales apie tai, kada buvo kilęs įtarimas dėl didelės pinigų sumos įplaukos į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, nes praėjo laiko nuo apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Galimai klientai jos klausė prieš pinigų įplauką į sąskaitą ar jie galės išsigryninti pinigus, bet jos atsakymas visada būdavo toks, kad ji nurodydavo pristatyti pagrindžiančius dokumentus ir tik tada vykdys operacijas. Iš klientų nebuvo klausimų apie tai, kad turėtų atsispindėti dokumentuose, ji tik pasakė, kad reikia dokumentų, kurie pagrindžia įplaukas. Banko skyriuje dirbo (duomenys neskelbtini) panelė, kuri anglų k. kalbėjo geriau nei ji. Negali pasakyti, kad kolegė pastoviai su klientais bendravo. Naudojosi vertėju kai su jais bendravo. Galėjo taip būti, kad viskas vyko 2014 m. Neprisimeną kokie dokumentai, jie turėjo atsispindėti klientų anketoje. Pagrindžiančių dokumentų turinio neskaitė. Ji juos tik nuskenavo. Dokumentai nebuvo lietuvių k. Negali pasakyti, ar klientai patys atidarė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet mano, kad tai buvo tarpininkas, kuris pardavė įmonę. Tik žodinis klientų paklusimas buvo išsiimti pinigus, bet buvo paprašyta pagrindžiančių dokumentų ir jie buvo perduoti pinigų plovimo prevencijos skyriui. Kiek atsimena, klientai klausė ar jie gali išsiimti pinigus iš sąskaitos, o kitus pervesti kažkam kitam. Kadangi sąskaitoje suma buvo didelė, pagal tuo metu galiojusias tvarkas, ji paprašė klientų dokumentų ir juos išsiuntė į pinigų plovimo prevencijos skyrių. Jau prieš tai su ja buvo susisiekę prevencijos skyrius, nes sąskaitoje buvo didelė suma. Ji daro prielaidą, kad A. O. ir A. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai, nes jie yra teismo posėdžių salėje.

Ikiteisminiame tyrime 2017 m. birželio 21 d. liudytoja parodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2013 metų. 2014 metų liepos mėnesį dirbo banko (duomenys neskelbtini) vyr. klientų aptarnavimo vadybininke. 2014 metų balandžio mėnesį ji kaip klientų vadybininkė atidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Atidarant sąskaitą bendrovę atstovavo jos direktorius G. A. L. Ar atidarant sąskaitą į (duomenys neskelbtini) skyrių jis buvo atvykęs vienas, ji jau neprisimena. Tų pačių metų birželio mėnesį pas ją, kaip vyr. klientų aptarnavimo vadybininkę, atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. A. L. ir domėjosi, kokią bankas taiko tvarką išmokant didelę pinigų sumą grynais, tai yra klausė, ar reikia pinigus užsakyti, ar bus reikalinga pateikti kokius nors papildomus dokumentus. Pokalbio metu G. A. L. nurodė, kad į jo valdomos bendrovės sąskaitą artimiausiu metu ateis labai didelė pinigų suma ir jis norės grynais pinigais išsiimti 50 000 eurų. Ji jam nurodė, kad bus reikalingi dokumentai, patvirtinantys pinigų kilmę, tai yra sutartys tarp pinigų mokėtojo ir gavėjo. Dabar tikrai neprisimena, ar G. A. L. dokumentus apie pinigų kilmę atnešė iki pinigų pervedimo į banką, tai yra iki liepos mėn. 3 d. ar po liepos mėn. 3 d. Tačiau bankas laikydamasis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo tvarkos pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių G. A. L. paprašė pateikti turimus dokumentus, patvirtinančius pinigų gavimo kilmę. G. A. L. bankui pateikė 2014-06-28 d. sutartį su kompanija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) kopiją, ji priėmusi minėtos sutarties kopiją jos apatiniame kampe uždėjo savo spaudą ir pasirašė. Paėmusi sutartį ji G. A. L. ir su juo buvusiam asmeniui, taip pat (duomenys neskelbtini) kilmės, tačiau ji jo vardo ir pavardės nežino, paaiškinoi kad jų pateiktus dokumentus ji perduos kitam banko skyriui, kuris turės priimti sprendimą dėl pinigų užskaitymo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Pažymėtina, kad jau tuo metu labiau apie pinigus ir kokių dokumentų reikia domėjosi kitas asmuo, o G. A. L. tik buvo šalia. Kadangi bankas tikrino gautus duomenis apie pinigų mokėtoją, tai jie buvo informuoti, kad bankas lėšas į sąskaitą ketina įskaityti po 3 d. Praėjus 3 dienoms jiedu vėl atvyko į banko skyrių ir klausė, kada bus pinigai įskaityti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir jie galės naudotis pinigais. Jai paklausus, kur bus panaudojami pinigai, G.A. L. pasakė kad dalį pinigų, tai yra 50000 eurų, jis norės išimti grynais pinigais. Ji vykdydama banko prevencijos skyriaus nurodymus vieno iš pokalbio metu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais jų paprašė pateikti dokumentus, patvirtinančius, kur bus panaudotos gautos lėšos. G. A. L. su savo draugu bankui 2014-07-07 pateikė dokumentų sąskaitų faktūrų kopijas su (duomenys neskelbtini) bendrovėmis. Ir nurodė, kad likusi pinigų suma po 50 000 eurų išėmimo bus pervesta pagal pateiktus dokumentus į (duomenys neskelbtini). G. A. L. ir jo draugas kiekvieną kartą atvykę į banką ir pateikę parašytus dokumentus klausdavo, kada dabar bankas leis jiems naudotis pinigais. Pastebėjo, kad ji visada jų prašydavo pateikti originalius dokumentus – sutartis ir t.t., tačiau jie atnešdavo tik kopijas.

Paklausus, kokiu būdu ji bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, liudytoja parodė, kad, kaip jau minėjo, pagrinde bendravo su jais gyvai, banko skyriuje, nepamena gal ir buvo koks kartas, kad jie jai skambino telefonu. Paklausus, ar pinigai buvo išmokėti, ar prašė išmokėti tik 50 000 eurų ar didesnę sumą, parodė, kad po to, kai suėjo terminai pagal prevencijos įstatymą dėl lėšų užšaldymo ir pinigai buvo įskaityti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kiek jai yra žinoma, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir G.A. L. bei jo draugas buvo sulaikyti pareigūnų banko skyriuje, todėl jie realiai negalėjo išsiimti pageidautos 50 000 eurų sumos. Paklausus, kada ir prie kokių aplinkybių bei kas bankui pateikė dokumentus – sąskaitas faktūras, įgaliojimus su (duomenys neskelbtini) kompanijomis: „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, liudytoja parodė, kad, kaip jau minėjo, tiksliai datos neprisimena, bet pagal tai, kad ant jų pateiktų (minėtų) dokumentų kopijų yra jos spaudas bei data – 2014-07-07. Dokumentus jai padavė G.A. L., o jo draugas buvo šalia. Paklausus, ar jai yra žinomas 2014-07-22 laiško adresuoto kontaktų centro darbuotojai J. B. elektroninis laiškas su priedais iš T. K., parodė, kad ne, jai parodytas laiškas nėra žinomas ir nėra jo skaičiusi bei mačiusi pridėtus dokumentus. Jai nėra žinomas asmuo T. K. (10 t., 98-99 b. l.).

Liudytojas T. K. apklaustas ikiteisminiame tyrime išdavus ETO, atsakydamas į klausimus parodė – „paklausus klausimo, kur yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, parodė, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Taip pat turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jo adresas (duomenys neskelbtini) aukštas, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) aukštas, (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas - tai skaičių eilė, kurios tiksliai neprisimena.

Paklausus, ar dažnai važinėja į (duomenys neskelbtini), parodė, kad jis važinėja labai daug, gyvena ir (duomenys neskelbtini), taigi į (duomenys neskelbtini) važinėja dažnai.

Paklausus, ar gali parodyti išduotų vizų kopijas arba kitus dokumentus, įrodančius, kad 2014 metų liepą ir rugpjūtį buvo (duomenys neskelbtini), parodė, kad dabar šiuo momentu jų parodyti negali, nes jam reikia rasti savo pasą, kuriame yra vizos, bet vėliau atsiųs savo vizos kopiją, kuri patvirtins, kad 2014 m. liepą ir rugpjūtį buvo (duomenys neskelbtini).

Paklausus, koks buvo jo buvimo (duomenys neskelbtini) 2014 metais tikslus adresas, parodė, kad tas pats adresas, kurį anksčiau nurodė.

Paklausus, kokie kiti „(duomenys neskelbtini)“ biurų adresai, parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ biurai yra tik (duomenys neskelbtini), jų yra keli: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dabar negali duoti biurų tikslių adresų, tik miestus, jei reikia, gali išsiaiškinti ir juos.

Paklausus, kokie komerciniai ryšiai yra tarp „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ - gimininga „(duomenys neskelbtini)“ įmonė (duomenys neskelbtini) ir panašūs jos ryšiai su „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ palaiko komercinius ryšius su „(duomenys neskelbtini)“, bet su „(duomenys neskelbtini)“ - ne, nes jos užsiima prekyba auksu ir nesutampa su jų firmos profiliu. Tačiau „(duomenys neskelbtini)“ generalinį direktorių sieja giminystės ryšiai su (duomenys neskelbtini) firmos finansų direktoriumi. Su „(duomenys neskelbtini)“ jie neturi ryšių, jie buvo minimi tokiu būdu, kad jie per „(duomenys neskelbtini)“ norėjo padaryti pavedimą firmai „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jų pervedimo išlaidos buvo palankesnės. Lėtas reikalų tvarkymas, sudėtingas bankas - daugiau per juos pavedimų neatlieka.

Paklausus, už kokius produktus ar paslaugas firma „(duomenys neskelbtini)“/praleistas žodis/2.039.973,82 JAV dolerių į „(duomenys neskelbtini)” banke tvarkomą jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės firmos verslo šaka yra energija. Ji užsiima pagrinde naftos ir dujų prekyba. Firmos sąskaita yra banke „(duomenys neskelbtini)”, bet jos sąskaitos numerio atmintinai nežino. Į klausimą, už kokius produktus ar paslaugas buvo pervesti pinigai į šią sąskaitą, parodė, kad prekyba nafta, dujomis.

Į klausimą, kur ir kuo remiantis, gavus pinigus, buvo pervesta 2.039.973,82 JAV dolerių iš „(duomenys neskelbtini)” banke tvarkomos „(duomenys neskelbtini)“sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad maždaug 1,853.609 sumą jis asmeniškai pervedė į Lietuvą. Skirtumas tarp sumų atsiranda dėl įvairių išlaidų nuskaičiavimo.

Į klausimą, kas 2014-06-13 pervestų 1.900.058, 00 JAV dolerių sumos gavėjas, kuo remiantis buvo pervesti pinigai, parodė, kad gavėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)”, pinigai buvo pervesti į (duomenys neskelbtini) banką, bet, kaip sakė, tai buvo ne 1.900.058, 00 JAV dolerių, o tik maždaug 1,853.609 JAV dolerių suma. Tuos pinigus avansu gavo firma, kad galėtų padengti pradines medienos produktų eksporto išlaidas. UAB „(duomenys neskelbtini)” - Lietuvos firma, kurios savininkas buvo (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) E. C.

Paklausus, kada ir kuo remiantis buvo pervesti pinigai firmai „(duomenys neskelbtini)“, ankstesnės apklausos metu liudytojas sakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ (datos nepasakė) pervedė pinigus firmai „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos - 2.039.973,82 JAV dolerių - „(duomenys neskelbtini)“ vėliau, 2014-03-03, per „(duomenys neskelbtini)“ pervedė atgal firmai „(duomenys neskelbtini)“. Parodė, kad tai ne tiesa. „(duomenys neskelbtini)“ pervedė tą sumą pirmiausiai jiems į (duomenys neskelbtini), kurią, nuskaičiavę iš jos išlaidas, jie nedelsiant pervedė toliau į Lietuvą, jų verslo partneriui. Jie firmai „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai nieko nepervedė.

Paklausus, iš kokios firmos gavo tuos pinigus, kuriuos 2014-07-03 pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitą, parodė, kad iš „(duomenys neskelbtini)“, kaip sakė „(duomenys neskelbtini)“ neturi nieko bendro su verslu Lietuvoje. Jei sąskaitos išraše, šis bankas figūruoja, kad jis jiems pervedė, to priežastis visai kita, susijusi su kitu sandoriu.

Į klausimą už ką „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 1.900.000,00 JAV dolerių į banko „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad Lietuvos institucija painioja du dalykus, ką dabar norėtų paaiškinti. Vienas verslas yra susijęs su prekyba mediena, kuriame „(duomenys neskelbtini)“ gavo pinigus iš „(duomenys neskelbtini)“ ir jie buvo pervesti toliau firmai UAB “ (duomenys neskelbtini)“, kur ir šiuo metu yra ši suma. „(duomenys neskelbtini)“ pateko į akiratį dėl visiškai kito verslo, beje, jie - vienas didžiausių pasaulio (duomenys neskelbtini). Jie pervedė atgal sumą, gautą iš kito sandorio, kuri turėjo būti pervesta „(duomenys neskelbtini)“. Jie paprašė, kad grąžintų tą sumą. Ankstesnės apklausos metu jis teigė, kad pažįsta firmą „(duomenys neskelbtini)“, nes ten atliko praktiką ir jai atstovauja jo pažįstami asmenys. Paklausus, ar pažįsta asmenis, vardu J. ir M. M., jei taip, kokiomis aplinkybėmis susipažino su jais, kokioms firmoms atstovavo šie asmenys, parodė, kad jis nepažįsta asmenų tokiais vardais. Firmoje „(duomenys neskelbtini)“ dirba keli tūkstančiai žmonių, mažiausiai 15 tūkstančių.

Paklausus, ar J. ir M. M. priklauso (duomenys neskelbtini) firmai „(duomenys neskelbtini)“, ar jai vadovauja, jei ne, ar gali pasakyti, kas šios firmos vadovai, parodė, kad gali pasakyti, bet atmintinai nežino. Šiuos duomenis galima pasižiūrėti bet kur tinklalapyje. Jiems nebūtina palaikyti su jais asmeninius ryšius. Ankstesnės apklausos metu jis sakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ „visus apgauna“ ir kad „(duomenys neskelbtini)“ neatgavo savo pinigų: jis neatliko įgaliojimo, todėl paprašė pervesti pinigus atgal“. Už ką ir kada „(duomenys neskelbtini)“ atliko pervedimą bankui „(duomenys neskelbtini)“. Į kurią „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo atliktas pervedimas? Parodė, kad nežino, jiems reikia patikslinti. Dar kartą sako, kad „(duomenys neskelbtini)“ neturi nieko bendro su šituo verslu Lietuvoje. Šis pervedimas buvo atliktas tuo pačiu metu, kaip lietuviškas sandoris, todėl tyrėjas painioja šiuos du dalykus.

Paklausus, kiek sutarčių „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)”, parodė, kad jie turėjo vieną sutartį, kuri jų rankose buvo 2014 m. birželio 14 d.

Paklausus, ar jis 2014-06-28 pasirašė prekių pervežimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)”? („contract for Sale of Goods”), parodė, kad prekių pervežimo sutarties jis nepasirašė, nes joje buvo aprašyti tik įžanginiai veiksmai, ką turi daryti. UAB „(duomenys neskelbtini)”, ir sumokėti tas išlaidas, kas butų buvusi vienareikšmiška eksportuotojų sąlyga (Galų gale tai neįvyko. Bet tai yra tiksliai aprašyta sutartyje). Ką jis pasirašė, tai buvo įgaliojimo arba atstovavimo sutartis, jis ir neneigia, jis ją pasirašė savo parašu. Jie su jais turėjo tą vienintelę sutartį.

Paklausus, kada ir kokiomis aplinkybėmis pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)”, iš kokių el. pašto adresų gavo sutarčių projektus, kurias vėliau pasirašė, kada ir kuriuo el. pašto adresu gavo su UAB „(duomenys neskelbtini)” pasirašytą sutartį, parodė, kad jis tiksliai nežino, iš kurio el. pašto adreso ją siuntė - firma turi 5 ar 6 adresus. Ir juos galės vėliau pridėti. Tikrai buvo kažkuris iš „(duomenys neskelbtini)“ adresų.

Paklausus kas konkrečiai iš „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parengė sutartį, parodė, kad to tiksliai nežino, gal kanceliarijos vadovas L. S. Y.

Kadangi sutartis parengta ant liudytojo atstovaujamos firmos firminio blanko, galima manyti, kad jos originalas yra firmoje. Į klausimą, ar jis gali parodyti 2014-06-19 su UAB „(duomenys neskelbtini)” pasirašytą sutartį, parodė, kad jos kopiją turi jų advokatas Lietuvoje.

Paklausus, ar jis gali nurodyti tą el. pašto adresą, iš kurio (duomenys neskelbtini) E. C. jam išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)” pasirašytą sutartį ir parodyti tą el. žinutę, su kuria (duomenys neskelbtini) E. C. jam išsiuntė sutartį, parodė, kad tikriausiai jos nerado, todėl nepridėjo, jis ją išsiuntė ne tiesiogiai firmai „(duomenys neskelbtini)”, o tikriausiai per C. Jis pasirašė ją kaip „(duomenys neskelbtini)“ atstovas.

Paklausus, kokią sąskaitą jis gavo iš (duomenys neskelbtini) E. C., kuria vadovaudamasis 2014-07-03 atliko pervedimą UAB „(duomenys neskelbtini)”, parodė, kad pervedimo kopijoje nurodyti visi duomenys, kuriuos jau perdavė Lietuvos institucijoms. Čia dar nebuvo už ką išrašyti sąskaitą, kadangi tarp jų buvo pasirašyta dar tik viena įgaliojimo sutartis, tai buvo įgaliojimo kaina. Vėliau, jei šis verslas būtų prasidėjęs, tada būtų buvę galima išrašyti sąskaitą už faktines išlaidas.

Paklausus, kodėl (duomenys neskelbtini) E. C. pasirašė sutartį ne savo, o kitų asmenų vardu, parodė, kad tai netiesa. Jo žiniomis, sutartį iš „(duomenys neskelbtini)” pusės pasirašė du vyrai iš (duomenys neskelbtini), o ne E.

Paklausus, kada ir kokiomis aplinkybėmis liudytojas sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) E. C. pasirašė sutartį ne savo, o kitų asmenų vardu, kodėl jis tą padarė, kokie buvo jo tikslai, parodė, kad jis niekada to nesužinojo, C. rekomendavo „(duomenys neskelbtini)” Lietuvoje, jis buvo firmos 100% savininkas, du (duomenys neskelbtini)- firmos vadovai ten, vietoje.

Paklausus, kas tie asmenys, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), ir 3-4 asmenys iš (duomenys neskelbtini) banko, kurie rekomendavo pasirašyti tokią sutartį su (duomenys neskelbtini) E. C., parodė, kad vyro pavardė M., jis - (duomenys neskelbtini) banko, kurio pavadinimas - „(duomenys neskelbtini)”, direktorius, jis rekomendavo. Jis buvo vienas iš tų, kuris laidavo už C., rekomendavo sakydamas, kad jis patikimas, sąžiningas žmogus. (Duomenys neskelbtini) dar daugiau kas rekomendavo K. firmą. C. buvo kažkoks gydytojas, praktikavo (duomenys neskelbtini) gatvėje elegantiškiausioje, brangiausioje (duomenys neskelbtini) dalyje. M. iš tikrųjų buvo (duomenys neskelbtini), kadangi ten jam buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), buvo pagyvenęs žmogus, (duomenys neskelbtini), bet ir dabar gyvena, kiek jis žino. Tikslesnių jo duomenų nežino. C., jo žiniomis, mirė apie (duomenys neskelbtini) metus.

Paklausus, su kokia (duomenys neskelbtini) įregistruota firma ketino pasirašyti medienos pervežimo pagrindų sutartį, parodė, kad jie gavo laišką iš tos firmos, jos pavadinimo neprisimena, bet pasiūlymą taip pat turi jo advokatas. Jie pateikė ketinimų deklaraciją, kad iš lietuvių nupirks visą kiekį ir toliau transportuos jį į (duomenys neskelbtini). Juos taip pat rekomendavo.

Paklausus, kas, kada ir kaip jam rekomendavo (duomenys neskelbtini) firmą, parodė, kad tiksliai nežino, neprisimena, bet prisimena, kad pasidomėjo firma, ir tai buvo labai didelė, turinti praeitį (duomenys neskelbtini) įmonė.

Ankstesnių savo parodymų metu jis sakė, kad jis neturi jokios informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovus, nežino nei adreso, nei telefono numerio, todėl paklausus, kokiu adresu ar per kokius asmenis jie pateikė „(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-21 reikalavimą firmai UAB „(duomenys neskelbtini)” dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, parodė, kad čia jis tiksliai nežino. Jie vieną reikalavimą išsiuntė tiesiai (duomenys neskelbtini) bankui, kad jie pervestų atgal pinigus, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)” pažeidė įsipareigojimą. Siuntė arba C., arba „(duomenys neskelbtini)” el. pašto adresu.

Paklausus, kas davė „(duomenys neskelbtini)” el. pašto adresus arba pašto adresą, parodė, kad E. C., su kuriuo tada bendravo kiekvieną dieną.

Paklausus, kas parašė reikalavimą, parodė, kad arba jo firmos teisės skyrius, arba jų advokatas - tiksliai neprisimena, bet jis tikrai pasirašė.

Paklausus, kas ir kokiomis aplinkybėmis rekomendavo jam advokatą (duomenys neskelbtini) E. H., parodė, kad jis - labai didelę įtaką turintis (duomenys neskelbtini) advokatas (duomenys neskelbtini). Jį rekomendavo jo investicijų direktorius, tai yra, „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Tai buvo C. M. D.

Paklausus, kada ir kokiomis aplinkybėmis pasirašė teisinių paslaugų sutartį su advokatu E. H., parodė, kad įgaliojo, kad jis atstovautų juos šituo klausimu. Įgaliojo jį laišku. Jis išsiuntė laišką į Lietuvą, į kurį net nebuvo atsakyta. Advokato užduotis buvo padėti teisinėmis priemonėmis atgauti „(duomenys neskelbtini)” pervestą sumą.

Paklausus, kodėl 2014 m. lapkričio mėnesį jis susitarė su advokatu E. H. dėl teisinio atstovavimo Lietuvoje, kai 2014-08-11 pasirašė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su Lietuvos advokatu G. Rusecku, parodė, kad Lietuvos advokatas taip pat buvo ir yra reikalingas, taip pat įgaliojo ir (duomenys neskelbtini) advokatą dėl jo įtakingumo.

Paklausus, ar jo atstovaujama firma „(duomenys neskelbtini)“ turi (duomenys neskelbtini) banke „(duomenys neskelbtini)” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), jei taip, kas ir kokiu tikslu ją atidarė, parodė, kad (duomenys neskelbtini) advokatas atidarė laikiną sąskaitą, kad Lietuva į ją pervestų atgal jų pinigus. Jis buvo bylos atstovas, būtų nuskaičiavęs savo išlaidas ir jie taip būtų atgavę pinigus.

Ankstesnių parodymų metu jis pareiškė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” pervesti pinigai gauti iš „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pagal „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. liepos mėnesio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą pinigai gauti iš „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo tarpininkė, jos bankas - „(duomenys neskelbtini)", kuris galėjo momentaliai perduoti sumą į (duomenys neskelbtini). „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo su tuo nieko bendro. Paklausus, jei aišku, iš kur gauti UAB „(duomenys neskelbtini)” pervesti pinigai, kodėl jis nepadaro visko, kad tai būtų įrodyta, parodė, kad iš jo daug kartų pareikalautus dokumentus jie išvertė į anglų kalba, jo advokatas - į lietuvių, ir visų dokumentų kopijas, kurių jo prašo, turi jo advokatas Lietuvoje, juos perdavė ir prokuratūrai. Kratos metu jų, todėl ir negalėjo perduoti, nes didžioji dokumentų dalis yra (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) šių dokumentų nėra, net jų kopijų. Jis į (duomenys neskelbtini) atvažiuoja dėl šeimos, o visus verslo reikalus tvarko iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nieko kito, kas susiję su byla, pasakyti negali ir nenori (5 t., 86-101 b. l.).

Bylos dokumentai išanalizuoti, juos sugretinant su kaltinamojo ir liudytojų apklausose nurodytomis aplinkybėmis.

Iš EUROPOL Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2014-08-18 rašto Nr. FM/04931/040/LT/14 nustatyta, kad A. G. L., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, paso Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) lėktuvu iš (duomenys neskelbtini) atvyko 2011-06-22 ir išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą autobusu 2012-12-21 (3 t., b. l. 80). Kitas byloje buvęs kaltinamasis, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, liudytoju apklaustas A. O. B., į (duomenys neskelbtini) lėktuvu iš (duomenys neskelbtini) atvyko 2011-12-10 ir išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą autobusu 2012-11-02 (3 t., b. l. 80). Tokie duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pastarųjų asmenų pasirašyta dar (duomenys neskelbtini), kaip ir jų darbo sutartys su bendrove. Žemiau pateikiami duomenys patvirtina, kad nuo 2012-02-23 iki pastarieji, o ypač bendrovės vadovas G. L. A. atvyko į Lietuvą 2012-12-21, dešimt mėnesių būdamas (duomenys neskelbtini) vykdė šios bendrovės vadovo pareigas. Tai patvirtina ir pačių apklaustų kaltinamojo ir liudytojo parodymai, kaip vyko bendrovės akcijų įsigijimas ir bendravimas dėl to dar (duomenys neskelbtini).

Iš Valstybės įmonės Registrų centro duomenų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsteigta 2011-11-29 Bendrovės įstatinis kapitalas 100 000 LTL (2 t., b. l. 135, 166-167). Bendrovės sąskaita (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 150)

- dėl 999,97 Lt (289,61 eurų) pirkimo ir dėl 1.000 Lt (289,62 eurų) sumokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pagal išrašytą 2014-03-03 sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 94062, 2014-02-24 kasos pajamų orderis kvitas serija (duomenys neskelbtini)-14 Nr. 8, (8 t., b. l. 50-52, 73, 94);

- 2013-02-20 sąskaita – faktūra iš pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) gavo 7.300 Lt (ekvivalentu – 2 114,23 eurų), yra pinigų priėmimo kvitas 2013-02-20 ir mokėtojo bei UAB (duomenys neskelbtini) vadovo to patvirtinimas parašais (8 t., b. l. 111-112);

2014-03-31 sąskaita Nr. 6450751-1; pagal kasos pajamų orderius Nr. 603527 (2014-01-10); Nr. 749709 (2014-03-21); Nr. 896135 (2014-05-26); Nr. 910327 (2014-05- 30); Nr. 943881 (2014-06-16) 5 008 Lt (1450,42 eurų) įnešimo į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 50-52, 54-56, 59, 60).

Pažymėtina ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pasirašyti kasos išlaidų orderiai 2011-11-24 dėl po 50 000 LT išėmimo iš bendrovės G. L. A. ir O. B. A. vardu, nors, kaip jau minėta, G. L. A. dar net nebuvo atvykęs ir neturėjo jokio teisinio pagrindo pasirašyti tokį dokumentą, kaip ir O. B. A. (8 t., b. l. 88-89). Konkrečiu atveju, net ir vertinant užrašą ant šių dokumentų „SUGADINTA“, tai nepaneigia konkrečiu atveju kaltinamojo neteisėtų veiksmų atlikimą, ypač kai jis dar net nebuvo bendrovės vadovu. Kitą vertus, tai patvirtina kaltinamojo sieki patekti į Lietuvą nelegaliai, fiktyviai sudarant verslininko įvaizdį.

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bankas) 2014-07-08 pranešimu Nr. 5529 dėl įtartinos piniginės operacijos informavo Finansinių nusikaltimų Tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybą apie tai, kad klientas UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) atidarė 2014-04-10. Sąskaitą atidarė ir (duomenys neskelbtini) patvirtintas, kaip sąskaitą valdantis asmuo, yra įmonės direktorius G. L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, paso Nr. (duomenys neskelbtini), leidimo laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini); eletroninis paštas (duomenys neskelbtini); telefonas (duomenys neskelbtini)).

Siuntėjas (duomenys neskelbtini) 2014-07-03 atsiuntė lėšas sumoje 1 853 800.00 USD įskaityti į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini). Šios lėšos 2014-07-07 buvo užskaitytos į kliento UAB (duomenys neskelbtini) minėtą sąskaitą. Sąskaitoje buvo laukiančių apmokėjimo inkasinių pavedimų Valstybinio socialiniop draudimo fondo naudai, užskaičius lėšas buvo padengtas inkasinis pavedimas. Pranešimo metu lėšų sąskaitoje yra 1 853 148.94 USD (teismo pastaba – 651,06 USD (2,5385 X 651,06 = 1653 LTL) (duomenys neskelbtini)).

Klientas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius L. G. A. 2014-07-07 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) banką su prašymu, išmokėti jam 50 000 EUR grynais pinigais. Informavo ir apie tai, kad artimiausiu laiku norės grynais pinigais dar 50 000 EUR, o likusias lėšas planuoja pervesti nenurodytam gavėjui į (duomenys neskelbtini).

Bankas sustabdė disponavimą nurodytomis lėšomis, nes kliento elgesys neatitiko įprasto bendradarbiavimo su banku, o piniginė operacija – anketoje nurodytų duomenų, taip pat nėra aiškus atliekamos piniginės operacijos ekonominis pagrindimas, o įmonės sąskaitoje iki šiol nebuvo gauta jokių su įmonės veikla susijusių pajamų ar daryta pavedimų.

(Duomenys neskelbtini) banko atsakingi darbuotojai, paprašė kliento pristatyti gautinas pajamas pagrindžiančius dokumentus. 2017-07-04 klientas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė prekių pirkimo – pardavimo sutartį, pasirašytą 2014-06-28 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kaip avansinis mokėjimas už vėliau pristatytinas prekes. Paprašius paaiškinti iš kur UAB (duomenys neskelbtini) planuoja įsigyti prekes, kurias jau pardavė, klientas paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikla yra platesnė, nei nurodyta anketoje, o prekes pagal šią sutartį planuoja įsigyti iš įvairių Europos šalių, t. y. iš ten, kur ras jas pigesnes. Vėliau UAB (duomenys neskelbtini) pristatė dokumentus, nesusijusius su gaunamomis lėšomis. Banko darbuotojų nuomone, taip dar kitas sutartis siekė įrodyti bankui, kad įmonė vykdo ar planuoja vykdyti rimtą veiklą.

Pateikta ir 2014-05-21 kompanijos (duomenys neskelbtini) įgaliojimas, 2014-06-26 kompanijos (duomenys neskelbtini), bei 2014-07-02 Kompanijos (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo panaudotos pateikiant jas bankui (1 t., 26-27, 28-29, 30-34, 35-39, 40-44 b. l.).

Papildomai 2014-07-23 Bankas pranešė, kad kompanijos (duomenys neskelbtini) prezidentas T. K. pateikė bankui 2014-06-19 sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., 45-49 b. l.).

Poėmiu iš Banko paimti dokumentai, kurie Banko buvo pateikti su pranešimu Nr. 5529: 2014-06-28 sutartis su (duomenys neskelbtini); sąskaita, išrašyta (duomenys neskelbtini); sąskaita Nr. 201407002, išrašyta (duomenys neskelbtini); 2014-05-21 (duomenys neskelbtini), išduotą įgaliojimą UAB (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 107-108, 109-111, 112-114, 115-119).

Pažymėtina, kad pagrindinius verslo partnerius 2014-03-26 anketoje UAB (duomenys neskelbtini) direktorius L. G. A. nurodė savo bendrovę i ir privačius klientus iš (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), o pagrindine bendrovės veiklą įvardijo automobilius ir elektroniką. Neigė sąskaitas kituose bankuose. Banko paslaugų ribas apibūdino mokesčių mokėjimą. Informacijoje apie planuojamas valiutų įplaukas per mėnesį nurodė: Įplaukos 10-20 LTL, EUR ir USD; Pavedimai – 4 LTL, EUR ir USD (1 t., b. l. 30-34). Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau minėta, dar 2012-03-07 aiškinamajame rašte Migracijos Departamentui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. L. A. nurodė, kad bendrovė ketino užsiimti automobilių, jų dalių, elektros technikos, bei jų dalių eksportu į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2 T., b. l. 134). Iš esmės analogišką veiką kaltinamasis nurodė ir 2013-11-04 Mingracijos Departamentui rašte apie įmonę, kuriame pateikė duomenys, kad – „Įmonės pagrindinė veikla – prekyba automobiliais ir jų dalimis Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), perpardavimas kitiems asmenims.“ (2 t., b. l. 184).

UAB (duomenys neskelbtini) (teismo pastaba – vėlesnis pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini)) finansininkė L. P. įvykdė 2014-07-17 reikalavimą Nr. 25/10-1-3-14570, ir 2014-07-17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus (1 segtuvas, 147 lapų) (1 t., b. l. 153-154).

Atlikus kratą 2014-07-16 L. G. A. gyvenamojoje vietoje, pastarasis pateikė ir buvo paimti UAB (duomenys neskelbtini) ir kiti dokumentai, tarp kurių ir: 2014-07-02 Kompanijos (duomenys neskelbtini) sąskaitą (2 t., 14 b. l.), 2014-06-28 sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir kompanijos (duomenys neskelbtini) (2 t. 52-53 b. l.), 2014-06-19 sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir kompanijos (duomenys neskelbtini) (2 t., 54-56 b. l.) ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai (2 t., 1-5, 6-7, 12-66 b. l.).

- 6 % (šešių) procentų metinių palūkanų už priteistą 1 853 800 JAV dolerių sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-09-16 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo;

Nustatyta ir tai, kad atlikus UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, 2018-07-20 specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-6-7859 nurodoma:

Į klausimą, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2011-11-29 iki 2014-07-31 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis nustatytų norminių aktų reikalavimų, jeigu ne, tai ar dėl norminių aktų pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2011-11-29 iki 2014-07-31, padaryta išvada, jog:

tyrimui pateikta laikotarpio 2013-01-01 – 2013-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga, pildyta kompiuteriu, kurioje įrašyta, kad tuo laikotarpiu pagal apskaitos dokumentus į kasą gauta 2 700 LT ir iš kasos išmokėta 41 372, 16 LT, likutis laikotarpio pradžioje 2013-01-01 100 000 Lt, laikotarpio pabaigoje 2013-12-31 – 61 327, 84 LT. Daugiau tiriamojo laikotarpio kasos knygų nepateikta, t. y. 2011-11-29 – 2012-12-31 ir 2014-01-01 – 2014-07-31 laikotarpio.

Specialisto išvadoje nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001-11-06 LR BAĮ Nr. IX-574 4 str., 6 str., 16 str. 1 d. reikalavimų ir 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 p., 10 p. ir 16 p. reikalavimų, nes pagal bendrovės vardu išrašytus 2013-02-20 apskaitos dokumentus, nefiksuotos 2013 m. apskaitoje 3 vnt. automobilių pardavimo ūkinės operacijos, nedeklaruotos uždirbtos pajamos, gauti iš pirkėjo grynieji pinigai 7 300 LT (2013-02-20) neįtraukti į įmonės apskaitą, neįnešti į kasą ir jų panaudojimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, todėl negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31.

Nurodoma, kad nepateikti 2014-01-01 – 2014-07-31 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai, kuriuose ūkinės operacijos dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, nurašymo, pardavimo, pinigų gavimo banko sąskaitose, kasoje, atsiskaitymo su atsakingais asmenimis, darbuotojais ir kt., būtų įregistruotos, sugrupuotos ir apibendrintos, dėl to negalima nustatyti, ar buhalterinė apskaita to laikotarpio yra tinkama, pateikiama išsami. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo, teisės aktais nustatytą laiką, tiriamojo 2011-11-29 – 2012-12-31 laikotarpio kasos knygos ir tiriamojo 2014-01-01 – 2014-07-31 laikotarpio apskaitos registrų, kasos knygos, avanso apyskaitų, tuo nesilaikyta BAĮ 19 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimų, ir nesilaikyta 2004-03-30 LR dokumentų archyvo įstatymo Nr. IX-2084 12 str. 1 d. nurodymo. 1997-08-15 Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 38 „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“ nustatytas minimalus buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo laikas turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų.

Dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 19 str. 1 ir 2 d. reikalavimų ir 2004-03-30 LR dokumentų archyvo įst. Nr. IX-2084 12 str. 1 d. reikalavimo, negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros tiriamuoju 2011-11-29 – 2012-12-31 ir 2014-01-01 – 2014-07-31 laikotarpio.

Į klausimą, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2011-11-29 iki 2014-07-31 teisingai apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo į valstybės biudžetą mokesčius, nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d. reikalavimo, 57 str. reikalavimų, taip pat 2001-11-06 LR BAĮ Nr. IX-574 4 str. reikalavimų, kadangi bendrovės 2013 m. apskaitoje neapskaitytos ūkinės operacijos pardavus automobilius ir gavus už juos pinigus, todėl pagal įmonės apskaitoje 2013 m. pateiktą informaciją, negalima nustatyti veiklos rezultato, kokie duomenys turėjo būti įrašyti mokestinio laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 metinės pelno mokesčio deklaracijos III dalies 1, 44, 46 ir 49 eilutėse.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė 2014 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir 2014 m. Pelno (nuostolių) ataskaitos (3 priedas, 9 lapas). Taip pat, nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio nuo 2014-01-01 iki 2014-07-31 apskaitos registrai ir kasos knygos (7 t., 156-166 b. l.).

2014-07-29 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus G. L. A. el. pašto adresą – (duomenys neskelbtini) įvedus raktinius žodžius „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo rasti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys tarp siunčiamų, gaunamų, pokalbių bei „Yahoo address book“, kurie su prisegtais priedais buvo išspausdinti ant A4 formato lapų ir patvirtinti G. L. A. parašais (iš viso 21 lapas) (5 t., 109-111 b. l.).

2017-01-23 L. A. el. pašto (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole nurodyta, kad iš šio pašto 2014-07-29 atliktos apžiūros metu gautų dokumentų yra susijęs tik el. laiškas 2014-07-03 (12:49 AM) su „(duomenys neskelbtini)“, pažymėtas kaip lapas Nr. 5 – 1 lapas. Šiuo el. laišku nurodoma „Pasakykite savo bankui kad Jūsų partneriai nori pirkti įrangą (duomenys neskelbtini), bet vėliau nusprendė pirkti iš kitos vietos kadangi bendrovė neatitinka reikalavimų“ (5 t., 112- 116 b. l.).

2014-07-29 apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrėtas L. A. el. paštas (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus elektroniniame pašte esančią informaciją ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys išspausdinti ant A4 formato lapų, iš viso 3 l. Apžiūros metu rasta reikšminga sąskaita atsiųsta gamybai kompanijos (duomenys neskelbtini). (5 t., 117-125 b. l.).

2014-07-28 papildomos apžiūros protokolu apžiūrėtas 2014-07-16 kratos metu pas G.L. A. rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy S4, modelis (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) kortele, Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rasta tyrimui reikšminga informacija atspausdinta ir nukopijuota į CD laikmeną (5 t., b. l. 131-188 b. l., 6 t., 1-34 b. l.).

2014-07-18 papildomos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta A. B. A. el. pašto adresas (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus pašto informaciją, tyrimui reikšmingi duomenys buvo išspausdinti ant A4 formato lapų ir patvirtinti A. B. A. parašais, viso 135 lapai (6 t., b. l. 35-38 b. l.).

2017-01-23 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti 135 lapai, iš kurių reikšmingi elektroniniai susirašinėjimo laiškai ir jų priedai, pažymėti lapais Nr. 4; 6-10; 13; 15-18; 20-60; 64-71; 89; 95; 98; 118-124; 126-130; 134-135; viso 78 lapai (likę grąžinti A. B. A.) (6 t., b. l. 44-47 b. l.).

2017-05-29 – 2017-09-29 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti šie susirašinėjimo laiškai su priedais ir padaryta išvada, kad po to, kai 2014-07-03 kompanija „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke pervedė 1 853 800,00 USD ir (duomenys neskelbtini) banko atsakingi asmenys pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių G. L. A. paprašė pateikti piniginių lėšų gavimo kilmę bei būsimą planuojamą panaudojimą patvirtinančius dokumentus, G. L. A. ir A. B. A. galimai sukūrė dokumentus: 1) 2014-06-19 sutartį dėl bendros įmonės steigimo su kompanija „(duomenys neskelbtini)“; 2) 2014-06-28 sutartį dėl metalo/mineralų ir medienos pardavimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“; 3) sąskaitas su (duomenys neskelbtini) kompanijomis „(duomenys neskelbtini)“; 4) „(duomenys neskelbtini)“ ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (6 t., 49-189 b. l., 7 t., 1-24 b. l.).

2017-10-20 B. A. nešiojamo kompiuterio „HP“, išimto kratos metu, apžiūros metu rasti galimai suklastoti dokumentų ruošiniai (7 t., 28-51 b. l.).

2018-07-19 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1047 (18):

Išvadoje nurodoma, jog tyrimui pateikta 2014-06-28 sutartis Nr. 2 (Nr. 1 ir yra Nr. 2 kopija), 2014-06-28 sutartys Nr. 7, 8, 19 ir 2014-07-02 sutartys Nr. 9, 18 yra bendro kilmės šaltinio – joms paruošti panaudotas tas pats kompiuterinis sutarties ruošinys su vienodais kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais, kuri iš šių sutarčių pirminė – nustatyti negalima.

Požymių, kad kuris nors iš 2014-06-19 sutarties ar 2014-06-28 ir 2014-07-02 sutarčių egzempliorių yra pagamintas kompiuterinio montažo būdu, įkeliant nuskenuotus/nukopijuotus kurios nors sutarties šalies rekvizitus, nėra, tačiau dokumentų pagaminimo montažo būdu fakto atmesti negalima, nes tokių požymių dokumentuose gali nebūti.

2017-10-20 atlikus B. A. kompiuterio „HP Pavilion g6“ apžiūrą rastų 2 2016-06-19 dokumentų (sutartys Nr. 16 ir 17) vėlesnė sukūrimo data (pagal kompiuteryje rastus duomenis failai sukurti 2014-07-09 ir 2014-07-11) nėra dokumentų montažo fakto požymis ir tokių duomenų vertinimas nėra dokumentų rekvizitų teismo eksperto kompetencija vertinant dokumentų tikrumą.

Kopijuotose/skenuotose antspaudų atspaudų vaizduose neatsispindi specialieji, individualieji klišių požymiai, todėl negalima nustatyti, ar dokumentų kopijose yra skirtingo dydžio (skirtingais) antspaudais atspaustų atspaudų vaizdai, ar tai tuo pačiu antspaudu atspausto atspaudo vaizdas, tik gaminant dokumentą kompiuterinių programų pagalba sumažintas ar padidintas.

Parašas T. K. vardu, esantis 2014-06-19 sutartyse, skiriasi nuo parašo, esančio 2014-06-28, 2014-07-02 sutartyse, t. y. skirtingų datų sutartyse esantis parašas T. K. vardu nėra to pačio parašo kopija (7 t., 74-84 b. l.).

Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta tam, kad būtų gauta informacija ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į specialiuosius teisės aktus, kurių pagrindinio – nusikalstamų veikų metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) (Teismo pastaba - 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymu Nr. XIV-680 pakeistas į Finansinės apskaitos įstatymą) (toliau – ir BAĮ) – 4 straipsnis nustato reikalavimus apskaitos informacijai: ji turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, turi būti įtraukiami į apskaitą ir pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įrašai apskaitos registruose turi būti daromi tik pagal apskaitos dokumentus (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 3 dalis). Buhalterinės apskaitos taisyklių laikymasis savo ruožtu užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę (pvz. Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-123-1073/2020, 2K-122-697/2023).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas. Savo ruožtu apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (pvz. Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-414-693/2016, 2K-245-303/2017, 2K-33-303/2017, 2K-139-628/2019, 2K-122-697/2023).

Tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug BAĮ pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (pvz. Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (pvz. Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019, 2K-122-697/2023).