Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-01-27 · Byla Nr. Ik-115-473/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-115-473/2012Sprendimas · 2012-01-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-08-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-08-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2012-09-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-27
Bylos Nr.
Ik-115-473/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01259-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Gintaras Dzedulionis, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
Vilniaus apygardos vyriausiojo
Trečiasis asmuo
V. P., UAB „Verslo investicijos“, D. P., A. A.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Advokatai
Andrius Chudenkovas, Jaunius Gumbis
Kategorijos
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-115-473/2012Proceso Nr. 3-61-3-01259-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro atstovui prokurorui Rolandui Kruopiui, atsakovės atstovei Agnei Vaivadaitei, trečiojo suinteresuoto asmens V. P. atstovui advokatui Andriui Chudenkovui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Verslo investicijos“ atstovams advokatams Jauniui Gumbiui ir Gediminui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Verslo investicijos“, V. P., D. P., A. A. dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-10-25 sprendimą „Dėl teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Nėries upės raidos programos patikslinimo ir sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“.

Pareiškime ir patikslintame pareiškime (I t., b. l. 3-9; III t., b. l. 139-145) nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, kad 2008-05-20 Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas trečiųjų suinteresuotų asmenų V. P. ir A. A. prašymas dėl kreipimosi į teismą, ginant viešąjį interesą, detaliai planuojant valstybės nuosavybe esantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2008-05-21 raštu Nr. 7.2-187 buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašant pateikti informaciją ir sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje detaliojo plano dokumentus. Gavus prašomus dokumentus ir susipažinus su jais, 2008-05-28 buvo kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašant atlikti patikrinimą ir pateikti išvadą, ar rengiant ir tvirtinant teritorijos (duomenys neskelbtini), Vilniuje detalųjį planą, nebuvo padaryta nustatytos tvarkos pažeidimų. 2008-07-24 buvo gauta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada, kurioje buvo nurodyta eilė aptariamo detaliojo planavimo proceso pažeidimų. Išnagrinėjus surinktą medžiagą, nustatyta, kad rengiant ir tvirtinant teritorijos (duomenys neskelbtini), Vilniuje detalųjį planą, buvo padaryti grubūs LR teritorijų planavimo įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimai, buvo pažeistos teritorijų planavimo dokumentų svarstymo su visuomene procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimą. Vilniaus miesto tarybos 1998-12-18 sprendimu Nr. 292 patvirtinto Vilniaus miesto bendrojo plano (toliau - Bendrasis planas) 2.2.2.5 papunkčio teritorijų naudojimo bendrųjų reglamentų ir žymėjimų 2 punkte numatyta, kad visuomeninėje teritorijoje galimi kiti leistini naudojimo pobūdžiai, tarp jų - komerciniams objektams (K4). Detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje nustatyto žemės naudojimo būdo - visuomeninės paskirties teritorijoje leistini ir kiti naudojimo pobūdžiai - tarp jų - komerciniams objektams (K4). Bendrojo plano pagrindinio brėžinio sprendiniais žemės sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į oranžine spalva pažymėtą visuomeninės paskirties teritoriją. Pagal Bendrojo plano pagrindinio brėžinio sprendinius matyti, kad sklypas (duomenys neskelbtini) sudaro daugiau nei 20 procentų konkrečios oranžine spalva pažymėtos visuomeninės paskirties teritorijos. Planavimo sąlygų 5 punkte nurodyto specialiojo plano - Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2005-01-19 sprendimu Nr. 1-661 patvirtintos Teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Neries upės raidos programos (toliau - Raidos programa) sprendiniais planuojamoje teritorijoje - 7 kvartale numatytas žemės naudojimo būdas - komercinė, daugiaaukštė gyvenamoji teritorija. Atsižvelgiant į tai, pagal Bendrojo plano pagrindinio brėžinio sprendinius, sklypas (duomenys neskelbtini) sudaro daugiau nei 20 procentų konkrečios visuomeninės teritorijos, todėl, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, Bendrasis planas turėjo būti keičiamas. Tačiau Detaliojo plano sprendiniais numatytas žemės naudojimo būdas - komercinės teritorijos neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, nes, vadovaujantis Bendrojo plano sprendinių 2.2.2.5 papunkčio teritorijų naudojimo bendrųjų reglamentų ir žymėjimų 2 punktu, visuomeninės paskirties teritorijoje galimi kiti leistini naudojimo pobūdžiai, tarp jų - komerciniams objektams (K4). Raidos programos sprendiniais planuojamoje teritorijoje - 7 kvartale numatytas žemės naudojimo būdas - komercinė, daugiaaukštė gyvenamoji teritorija atitinka Detaliojo plano sprendiniais nustatytą žemės naudojimo būdą- komercinės teritorijos. Detaliojo plano pagrindinio brėžinio „Teritorijos naudojimo būdai, sklypų ribos, statybos ir tvarkymo reglamentai“ 2 lapo sprendiniais numatytas įvairus pastato aukštų skaičius - 1 aukštas, 5 aukštai, 12 aukštų, nenustatant statinio aukščio metrais nuo žemės paviršiaus. Detaliojo plano pagrindinio brėžinio sprendiniais nustatytas maksimalus leistinas statinio aukštis nuo žemės paviršiaus - 54 m ir aukštų skaičius - 15 aukštų. Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 1 d. 2 p. įtvirtintas privalomasis teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimas rengiant detaliuosius planus - leistinas pastatų aukštis. Bendrojo plano sprendiniais planuojamoje teritorijoje leistinas pastatų aukštis nenustatytas. Raidos programos sprendiniais planuojamoje teritorijoje - 7 kvartale Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 17 d. numatytas aukščio reikalavimas, skaičiuojamas metrais, nenustatytas. Raidos programos sprendiniais planuojamoje teritorijoje - 7 kvartale nustatytas tik aukštų skaičius - 12 aukštų. Todėl detaliojo plano sprendiniais skirtingo aukščio statybos zonose nenustatytas Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintas privalomasis reikalavimas - leistinas pastato aukštis, skaičiuojamas metrais. Tuo nesilaikoma Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 17 d., 23 str. 1 d. 2 p. nuostatų. Detaliojo plano sprendiniais nustatytas aukštų skaičius - 15 aukštų prieštarauja Raidos programos sprendiniams, kuriais planuojamoje teritorijoje - 7 kvartale nustatytas aukštų skaičius - 12 aukštų. Tuo nesilaikoma Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d. nuostatų. Ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-059-08, atliekamo Vilniaus apygardos prokuratūroje metu nustatyta, kad I. K., D. S. ir D. B., būdami sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, detaliojo plano rengėjais, žinodami, kad derinant šio detaliojo plano projektą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinėje statybų komisijoje 2006 m. liepos 26-27 d. protokolu Nr. 54 buvo pritarta detaliajam planui ir Pagrindiniam brėžiniui („Teritorijos naudojimo būdai, sklypų ribos, statybos ir tvarkymo reglamentai“) su 12 aukštų 52 metrų aukščio statiniu, kad atliekant viešo svarstymo procedūras ant to paties brėžinio pasirašė E. G. M. ir L. G. M., kad tas pats brėžinys buvo tikrinamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente, kuris dėl šio brėžinio ir detaliojo plano 2006-09-01 pateikė teigiamą išvadą Nr. (100)-11.81-311, laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2006-09-18 UAB „Senojo miesto architektai“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Vilniuje, D. B., veikusiam pagal D. S. nurodymus, paruošus sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, detaliojo plano Pagrindinį brėžinį „Teritorijos naudojimo būdai, sklypų ribos, statybos ir tvarkymo reglamentai“ su 15 aukštų 54 metrų aukščio statiniu bei nuskanuotomis nuo kitų dokumentų suderinimo su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėju Rimantu Bitinu 2006-06-20, su Lietuvos teismo ekspertizės centro direktore G. J. – G. 2006-07-28, su UAB „Ibrahim“ direktoriumi V. B. 2006-07-28, su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miestovaizdžio skyriaus vedėja Giedre Čeponyte 2006-08-08, su Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Eismo organizavimo poskyrio vedėju Vidučiu Cemnolonskiu 2006-07-31, su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Sąlygų ir projektų derinimo poskyrio vyr. specialiste Ala Gilevskaja 2006-07-31 žymomis bei skaitmenizavimo savivaldybės įmonėje „Vilniaus planas“ 2006-06-12 žyma su L. S. parašu, taip pat sumaketavus tekstą apie tokio brėžinio suderinimą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente ir išvados „Teigiama“ Nr. (100)-11.81-311 gavimą 2006-09-01, I. K. žinodama, kad padaryti pakeitimai bei pagamintas naujas brėžinys su išvardintais asmenimis derinami nebuvo ir neatitinka tikrovės ir kad jis bus pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui, esančiam Konstitucijos pr. 3 Vilniuje, parengimui sprendimo dėl detaliojo plano su pakeistais ir tikrovės neatitinkančiais sprendiniais tvirtinimo, tokį žinomai netikrą dokumentą UAB „Senojo miesto architektai“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Vilniuje, laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2006-19-18 patvirtino savo parašu sklypo reglamentų lentelėje prie savo pavardės, o šį brėžinį patvirtinus ir D. S. bei D. B. savo parašais taip pat I. K. ar D. S. uždėjus UAB „Senojo miesto architektai“ antspaudą laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2006-09-18 D. S. pateikė jį Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui, esančiam Konstitucijos pr. 3 Vilniuje, parengimui sprendimo dėl detaliojo plano su pakeistais ir tikrovės neatitinkančiais sprendiniais tvirtinimo. Detaliojo plano sprendiniais nustatytas užstatymo intensyvumas Q,5) prieštarauja Bendrojo plano sprendiniais (1.5; 2.5) ir Raidos programos sprendiniais (2.4.) nustatytam užstatymo intensyvumui. Tuo pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d. nuostatos. Detaliojo plano pagrindinio brėžinio sprendiniais nustatyta statybos riba neatitinka LR aplinkos ministro 2004-02-27 įsakymu Nr. D1-91 (Žin., 2004, Nr. 54-1851; 2005, Nr. 96-3612) patvirtinto statybos reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.1. papunktyje nustatytų mažiausio atstumo reikalavimų. Dėl sumažinto atstumo negauti visų gretimų sklypų savininkų sutikimai raštu. Projekto vadovės I. K. ataskaitoje „Viešojo svarstymo su visuomene procedūros ir išvados“ nurodyta, kad apie pradėtą rengti teritorijų planavimo dokumentą buvo paskelbta 2004-12-10 dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ nesant 2006-04-07 Planavimo sąlygų, skelbimo turinys neatitinka Planavimo sąlygose nurodytų planavimo tikslų. Tuo pažeisti LR Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189) (toliau- Nuostatai) 26, 27.1 punktų reikalavimai. Pateiktoje medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad Nuostatų 27.1 punkte nurodyta informacija buvo raštu pateikta visiems besiribojančioje su planuojamu žemės sklypu teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkams, daugiabučio namo savininkų bendrijai ar daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam atstovui, ar butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui. I. K. ataskaitoje „Viešojo svarstymo su visuomene procedūros ir išvados“ nurodyta, kad viešas svarstymas įvyko 2006-05-31. Derinant projektą Nuolatinėje statybos komisijoje buvo sumažintas statinių aukštis iki 12 aukštų (pagal patvirtintą Šnipiškių rajono raidos programą) (Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2006-07-26-27 kompleksinio derinimo protokolas Nr. 54.). Detaliojo plano pagrindinio brėžinio „Teritorijos naudojimo būdai, sklypų ribos, statybos ir tvarkymo reglamentai“ 1 lape nurodyta, kad statinio aukštis iki kraigo - 52 m, statinių aukštų skaičius - 1,5, 12. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-10-25 sprendimu Nr. 1-1366 patvirtinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano pagrindinio brėžimo „Teritorijos naudojimo būdai, sklypų ribos, statybos ir tvarkymo reglamentai“ 2 lape nurodytais sprendiniais numatytas statinio aukštų skaičius - 1, 5, 12, 15, statinio aukštis iki kraigo - 54 m. Atsižvelgiant į tai, detaliojo plano sprendiniai, kuriais numatytas statinio aukštis - 14-15 aukštų, statinio aukštis nuo žemės paviršiaus - 54 m, buvo pateikti tvirtinti, nesilaikant Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnyje nustatytos tvarkos ir Detalusis planas patvirtintas esant nurodytiems pažeidimams. Nurodo, kad, 2006-10-25 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Nėries upės raidos programos patikslinimo ir sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ dėl jo rengimo metu padarytų pažeidimų, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams - LR teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 4 d., 2 str. 17 d., 23 str. 1 d. 2 p., 26 str. 3 d., 27 str., STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.1. papunkčiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų 26, 27.1 punktams, todėl turi būti panaikintas. Kaip matyti iš UAB „InReal“ parengtos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo palyginamojo tyrimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl neteisėtai (pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką ir gretimo žemės sklypo bendraturčių, įskaitant Lietuvos Respublikos valstybę, valią) patvirtinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano sprendinių poveikio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertė (vertinant Tyrimo ataskaitos parengimo metu galiojusiu kainų lygiu) sumažėjo nuo 3 232 000 litų iki 666 000 litų, t. y. viso 2566000 litų. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikai tenkančio žemės sklypo dalies vertės sumažėjimo suma sudarytų apie 846198 litus. Dėl termino kreiptis į teismą nurodė, kad pareiškimas Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas 2008-05-20. Inspekcijos išvada gauta 2008-07-24. Tik gavus minėtą Inspekcijos išvadą ir specialistams konstatavus konkrečius teisės aktų pažeidimus tvirtinant detalųjį planą, prokuroras galėjo konstatuoti viešojo intereso pažeidimą ir įgijo pagrindą kreiptis su skundu į administracinį teismą dėl sprendimo, kuriuo nustatytas detalusis planas, panaikinimo. Remiantis šia nuostata prokurorui pagrindas kreiptis į teismą atsirado ne anksčiau kaip 2008-07-24, todėl nuo tada skaičiuotinas vieno mėnesio terminas, nustatytas LR ABTĮ 33 str. 1 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis a. b. Nr. A11-426/2004). Pareiškimo teismui pateikimo termino klausimą išnagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) įsiteisėjusioje 2010-04-23 nutartyje, todėl atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Verslo investicijos“ nepagrįstai kėlė šį klausimą.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (II t., b. l. 107-115, III t., b. l. 190-192) nurodė ir teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad sisteminis-teleologinis Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d. bei 12 str. 4 d. aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog keisti bendrąjį planą reikia tada, kai rengiamo detaliojo plano sprendiniai neatitinka bendrojo plano sprendinių. Vilniaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1998-12-18 sprendimu Nr. 292, Teritorijų naudojimo bendrųjų reglamentų ir žymėjimų lentelėje numatyta, kad visuomeninės paskirties teritorijoje galimi ir kiti leistini naudojimo pobūdžiai, tarp jų ir komerciniams objektams. Taigi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje detaliojo plano sprendiniai, nustatantys žemės naudojimo būdą ir pobūdį, neprieštarauja Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams, todėl remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d. bendrojo plano keisti nereikėjo. Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 1 d. 2 p. numato, jog rengiant detaliuosius planus nustatomas leistinas pastatų aukštis. Minėto įstatymo 2 str. 17 d. pastatų aukštį apibrėžia kaip aukštį, skaičiuojamą statinio statybos zonoje metrais nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo ar statinio konstrukcijos aukščiausio taško. Taigi detaliajame plane turi būti nurodytas tik maksimalus kiekvieno pastato aukštis. Galiojančiuose teisės aktuose nevartojama sąvoka statinio skirtingo aukščio statybos zonos bei nenumatytas reikalavimas detaliajame plane nustatyti kiekvienos statinio skirtingo aukščio statybos zonos aukštį, kalbama yra apie viso pastato maksimalų aukštį. Pagal ginčijamą detalųjį planą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje numatyta statyti vieną pastatą, nustatytas šio pastato aukštis iki kraigo - 54 m., statinio aukščio absoliutinė altitudė - 158 m., statinio aukštingumas - 14 ir 15 aukštų. Taigi Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 1 d. 2 p. nuostatos buvo įvykdytos. Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 17 d., 23 str. 1 d. 2 p. yra imperatyvios teisės normos, nustatančios konkretų reikalavimą detaliojo plano rengėjui, todėl pareiškėjas nepagrįstai plečiamai jas aiškina. Be to, toks pareiškėjo nurodytų teisės normų aiškinimas, kai reikalaujama įvykdyti daugiau pareigų nei numato atitinkama įstatymo nuostata, prieštarauja teisės normų aiškinimo principui, draudžiančiam plečiamai aiškinti tas teisės normas, kurios nustato tam tikras pareigas ar asmens teisių suvaržymus. Mano, kad nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog ginčijamame detaliajame plane numatytas 15 aukštų pastatas prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-01-19 sprendimu Nr. 1-661 patvirtintai teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Nerie upės raidos programai (toliau - Raidos programa). Raidos programa nėra specialusis planas, kaip klaidingai savo 2008-07-08 rašte Nr. 6.2-1804 nurodė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Specialiojo planavimo dokumentai yra išvardinti Teritorijų planavimo įstatymo 15 str. 1 d., o Raidos programa nepatenka nei į vieną iš nurodytų dokumentų grupę. Be to, pačiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-01-19 sprendime Nr. 1-661, kuriuo buvo patvirtinta Raidos programa, nurodyta, jog patvirtinta raidos programa atitinka detaliojo planavimo dokumento rengimo koncepcijos nustatymo stadiją (2.1. p.). Koncepcijos nustatymo stadijoje nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai (TPĮ 25 str. 3 d. 2 p.), tačiau kokie bus konkretūs detaliojo plano sprendiniai yra nustatoma tolesnėje, t. y. sprendinių konkretizavimo stadijoje. Taigi Raidos programa nėra aukštesnio lygmens teritorijų planavimo, o tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, todėl rengiant detalųjį planą Raidos programoje nustatyti sprendiniai gali būti tikslinami (priešingu atveju nebūtų prasmės rengti detalaus plano, o pakaktų vadovautis Raidos koncepcija). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d. pažeidimo. Kita vertus, skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-10-25 sprendimu Nr. 1-1366 buvo patvirtintas ne tik sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalusis planas, bet ir pakeista Raidos programa, numatant sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje pastatų aukštingumą - 15 aukštų, iki 158 m absoliutinės altitudės. Taigi jokio neatitikimo tarp ginčijamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje detalaus plano bei Raidos programos nėra. Teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje detaliajame plane numatytas užstatymo intensyvumas prieštarauja Vilniaus miesto bendrajame plane bei Raidos programoje numatytam užstatymo intensyvumui. Vilniaus miesto bendrojo plano užstatymo intensyvumo (UI) reglamentų lentelėje nurodyta, kad tiek visuomeninės, tiek komercinės paskirties teritorijų užstatymo intensyvumas, statant aukštesnius nei 5 aukštų pastatus yra 2,5. Tačiau Vilniaus miesto bendrojo plano tekstinės dalies 2.2.2.5. punkte nurodyta, jog bendrajame plane numatoma tik orientacinė maksimali UI reikšmė, kuri vėliau bus tikslinama atskirų miesto dalių bendrojo, specialiojo ir detaliojo planavimo dokumentuose. Minėta nuostata reiškia, jog Vilniaus miesto bendrajame plane nustatytą užstatymo intensyvumą galima viršyti rengiant kitus teritorijų planavimo dokumentus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje detalusis planas prieštarauja Vilniaus miesto bendrajam planui. Raidos programa nėra aukštesnio lygmens teritorijų planavimo, o tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, todėl rengiant detalųjį planą joje nustatyti sprendiniai gali būti tikslinami. Sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje detaliojo planavimo tikslai buvo nustatyti 2004-12-02 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (2.1.1. p.), 2004-12-02 Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje www.vilnius.lt ir 2004-12-10 dienraščio „Lietuvos rytas“ priede sostinė viešai paskelbta apie detaliojo plano rengimo pradžią, tikslus, 2005-01-17 įvyko pirmas detaliojo plano viešasis svarstymas. Taigi Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 2 d. nurodyti detaliojo planavimo proceso parengiamąjį etapą sudarantys veiksmai buvo atlikti jau 2004-12-02, todėl ši data laikytina sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje detaliojo planavimo proceso pradžia. Sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje detaliojo planavimo organizatorius neturėjo pareigos vadovautis Aplinkos ministro 2005-08-05 įsakymu Nr. D1-390 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ nuostatomis, nes detalusis planas pradėtas rengti dar iki šio įsakymo įsigaliojimo. Klausimas dėl statinių išdėstymo žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje jau buvo spręstas nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-3132-04/2007 pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims TEO LT, AB, D. P. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-09-01 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. (100)-11.81-311 ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-10-25 sprendimo Nr. 1-1366 panaikinimo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu argumentai dėl per mažo atstumo tarp statinio statybos ribos ir gretimo žemės sklypo ribos buvo atmesti. Nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-09-20 sprendime nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje, minėtu sprendimu būtina remtis nagrinėjant šią administracinę bylą. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog 2004-12-10 dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ išspausdinto skelbimo, kuriame nurodoma, jog organizuojamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje detaliojo plano rengimas, numatant sklype pastatų rekonstrukciją, neatitinka Planavimo sąlygose nurodytų planavimo tikslų. Minėtas skelbimas buvo išspausdintas pačioje detaliojo planavimo proceso pradžioje. Detaliojo plano rengimo momentu dar nebuvo aišku, ar pastatas bus rekonstruotas, ar nugriautas ir statomas naujai. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad 2004-12-10 skelbimas bei 2005 -01-17 įvykęs detaliojo plano viešasis svarstymas buvo ne vieninteliai. 2006-05-02 (t. y. po 2006-04-07 planavimo sąlygų išdavimo) dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ išspausdintas skelbimas apie tai, kad parengtas sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje detalusis planas, nurodytas planavimo tikslas (sklypo užstatymo ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymas) bei kita būtina informacija, kurios pakako, kad suinteresuota visuomenė sužinotų ir galėtų dalyvauti detaliojo planavimo procese. 2006-05-31 įvyko antrasis sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje detaliojo plano viešasis svarstymas su visuomene, kuriame dalyvavo ir gretimuose žemės sklypuose esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai. Svarstymo su visuomene ataskaitoje ir išvadose nurodyta, jog 2006-05-12 buvo siunčiami registruoti laiškai gretimuose sklypuose esančio nekilnojamojo turto savininkams (6 p.). Be to, vadovaujantis Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 28 p. nuostatomis (nekilnojamojo daikto savininkų daugiau nei dešimt), informacija apie detaliojo plano rengimą buvo paskelbta dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ (2006-05-02 Nr. 98). Taigi Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 27.2 punktas buvo įvykdytas. Kai planavimo organizatorius raštu informuoja visus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, laikytina, jog toks informavimas yra pakankamas, kad būtų užtikrinta suinteresuotos visuomenės galimybė dalyvauti teritorijų planavimo procese, papildomai informuoti daugiabučio namo savininkų bendriją ar daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotą atstovą, ar butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių nereikia. Apie parengtą sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje detalųjį planą buvo informuoti visi namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje butų savininkai, todėl Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 27.2 punktas nebuvo pažeistas. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, sutartiniuose žymėjimuose išskirta aukštuminė dalis, kuri yra 12-15 aukštų. Tai reiškia, jog Nuolatinėje statybų komisijoje sprendinys dėl 15 aukštų pastato buvo suderintas. Aplinkybę, jog planuojamoje teritorijoje numatoma statyti būtent tokio dydžio, t. y. 15 aukštų, pastatą, patvirtina ir kiti detaliojo plano rengimo dokumentai: 2006-06-27 Projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokolas Nr. 12-1386, 2006-06-09 ,Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolas Nr. 20, virtualios panoramos, kuriose nurodyta, kad projektuojamas 12 aukštų pastatas su antstatu, absoliuti užstatymo altitudė - 158 m. Taigi nagrinėjamu atveju jokio teisės aktų pažeidimo nebuvo. Pareiškėjas nenurodo, kokios vertybės, kurios yra objektyviai reikšmingos, reikalingos, vertingos visuomenei ar jos daliai, bus apgintos tenkinus prokuroro reikalavimą, kokios konkrečiai gretimybių gyventojų teisės buvo pažeistos, taip pat kaip konkrečiai pablogėjo jų gyvenimo sąlygos patvirtinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje detalųjį planą, nepateikia jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Svarstymo su visuomene ataskaita patvirtina, jog visi suinteresuoti asmenys apie rengiamą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje detalųjį planą buvo informuoti, dalis jų dalyvavo teritorijų planavimo procese, sutiko su numatomais sprendiniais (parašai ant detaliojo plano brėžinio), kiti nereiškė jokių pretenzijų. Iš pareiškimo turinio akivaizdu, jog su patvirtintu detaliuoju žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje detaliuoju planu nesutinka tik V. P., kuris pats dėl to paties dalyko su skundu kreipėsi į teismą ir bylą pralaimėjo, bei A. A. (nors viso detaliojo plano rengimo metu jokių pastabų ir pasiūlymų nereiškė). Taigi šiuo atveju prokuroras iš esmės gina dviejų fizinių asmenų privačius interesus. Dėl termino kreiptis į teismą atsakovė nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad 2007-12-27 gavus V. P. prašymą buvo atlikti kokie nors veiksmai siekiant išsiaiškinti, ar yra pagrindas prokurorui, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-10-25 sprendimo Nr. 1-1366, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje detalusis planas, panaikinimo. Prokuroro patikslintame pareiškime yra nurodoma, kad tik 2008-05-21, t. y. po to, kai V. P. kartu su A. A. pakartotinai pateikė prašymą, nurodydamas apie galimą viešojo intereso pažeidimą rengiant ir tvirtinant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje detalųjį planą, buvo išsiųsti paklausimai UAB „Senojo miesto architektai“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, o 2008-05-28 buvo kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl išvados pateikimo. Atsižvelgiant į tai, kad prokuratūra yra vieninga sistema, prokurorams keliamus atidumo ir rūpestingumo reikalavimus nepagrįstą prokurorų delsimą gavus informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą rengiant ir tvirtinant sklypo (duomenys neskelbtini) Vilniuje detalųjį planą, terminas prokurorui su pareiškimu kreiptis į teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-10-25 sprendimo Nr. 1-1366 panaikinimo skaičiuotinas nuo 2007-12-27, t. y. nuo tada, kai į Generalinę prokuratūrą si prašymu dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi V. P., todėl 1 mėnesio terminas yra praleistas, byla nutrauktina, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 6 p.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Verslo investicijos“ su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime (II t., b. l. 3-20; III t., b. l. 160-170) nurodė ir teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai paaiškino, kad vien faktinė aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikė Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, neleidžia daryti išvados, jog yra ginamas viešasis interesas. Teigia, kad prokuroras nevertina, kokie visuomeniniai gėriai pagal konkrečias faktines aplinkybes sudaro viešąjį interesą; ar tretieji suinteresuoti asmenys V. P. ir A. A., apskritai turi reikalavimo teisę, t. y. ar šiuos asmenis galima laikyti gretimybių gyventojais; pažeidžia savo pareigą nustatyti, kuo tariamai neteisėti valstybės institucijų priimti teisės aktai pažeidžia šių trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus. Mano, kad pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, pakankamai duomenų apie tariamą viešojo intereso pažeidimą turėjo dar 2007-2008 m. pradžioje, bet skundą teismui išsiuntė tik 2008-08-25, praleidęs vieno mėnesio skundo padavimo terminą. Deklaratyvūs pareiškėjo argumentai apie pasitikėjimo valstybe pakirtimą, priėmus ginčo sprendimą, negali būti laikomi viešojo intereso gynimo pagrindu, nes patvirtintu detaliuoju planu nėra daromas joks neigiamas poveikis kultūros paveldui, saugomoms teritorijoms, valstybinės reikšmės miškams, kad Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama viešojo intereso gynimu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, asmens teisės gyvento malonioje ir nekintančioje aplinkoje teisės aktai negina. Viešąjį interesą šioje byloje sudaro suplanuoto žemės sklypo detaliojo plano realizavimas, pagal patvirtintus bendrojo ir specialiojo planavimo sprendinius. Tokia teisinė padėtis, kai valstybės žemės sklypo nuomininkas negali nepagrįstai ilgą laiką realizuoti detaliojo plano sprendinių, patvirtintų įsiteisėjusiais teismų sprendimais, pažeidžia Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 1 Protokolo 1 str. (teisę nekliudomai naudotis nuosavybe), Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, teisinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principus. Todėl šioje byloje pirmenybė turėtų būti teikiama ne formaliam įstatymų taikymui, o Konstitucijoje įtvirtintų minėtų principų apsaugai. Teisinėje valstybėje negalima situacija, kai įsiteisėję aukščiausiosios instancijos teismų sprendimai yra vertinami žemesnės instancijos teismų. Įsiteisėjusia LVAT 2008-08-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-906/2008, LVAT 2009-10-19 nutartimi atnaujintoje administracinėje byloje Nr. A-556-1009/2009 bei VAAT 2007-09-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3132-04/2007 Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-09-01 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. (100)-11.81-311 paliktas galioti. Todėl iš naujo vertinti Lietuvos teismų nustatytas ir išnagrinėtas faktines aplinkybes dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano rengimo, derinimo su kompetentingomis valstybės institucijomis ir gretimybių savininkais, viešo paskelbimo visuomenei ir patikrinimo procedūrų, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Detaliojo plano pagrindinio brėžinio pakeitimas padidinant aukštų skaičių nuo 12 iki 14-15 ir pastato aukštį nuo 52 iki 54 metrų, t.y. viso 2 (dviem) metrais, nedaro viso teisėtai parengto, suderinto ir patikrinto detaliojo plano neteisėtu. Neteisėta gali būti tik ta detaliojo plano pagrindinio brėžinio dalis, kuri buvo UAB „Senojo miesto architektai“ architektų pakeista tvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybėje metu. Jeigu teismas nuspręstų, kad buvo pažeistas viešasis interesas, kurio apgynimui gali būti pažeisti pirmiau išvardinti principai, sprendimas turi atitikti proporcingumo ir teisingumo principus. Šiuo atveju teismas galėtų tenkinti prokuroro pareiškimą iš dalies ir nuspręsti panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-10-25 sprendimo Nr. 1-1366 2.1.5. punktą toje dalyje, kiek statinio aukštingumas viršija 12 aukštų, ir 2.1.6. punktą toje dalyje, kiek statinio aukštis nuo žemės paviršiaus viršija 52 m, likusioje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti. Patenkinus prokuroro pareiškimo ir patikslinto skundo reikalavimus visa apimtimi, t. y. panaikinus visą ginčo sprendimą, būtų pažeisti teisinės valstybės principai. Mano, kad 2009-06-22 trečiojo suinteresuoto asmens V. P. pateikta 2008-12-12 Turto vertės nustatymo ataskaita turėtų teismo būti vertinama kritiškai, nes šis rašytinis įrodymas nesusijęs su pareiškimo ir patikslinto pareiškimo pagrindu, t.y. negali nei patvirtinti, nei paneigti ginčo sprendimo galiojimui reikšmingų faktinių aplinkybių. Patikslintu skundu prokuroras tariamo viešojo intereso pažeidimą įvertina kaip Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančios dalies žemės sklypo vertės sumažėjimą, tačiau tokie Prokuroro patikslinto skundo argumentai prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų suformuotai praktikai. Vien faktinis konstatavimas, kad greta sklypo, dėl kurio rengiamas detalusis planas, yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis ir dėl to bet kokie detaliojo teritorijų planavimo sprendiniai, tariamai mažinantys šios dalies rinkos vertę, turi būti panaikinami, neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje yra aukštybinėje komercinėje daugiaaukščiu pastatų teritorijoje, todėl pareiškėjas, gindamas tariamai pažeistą viešąjį interesą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo vertės sumažėjimą, pirmiausia turėtų ginčyti Vilniaus miesto bendrojo plano, Aukštybinių pastatų specialiojo plano bei Raidos programos, teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, kuriuos turi atitikti planuojama teritorija. Detalusis planas yra tik bendrojo ir specialiojo plano konkrečioje teritorijoje detalizacija, nustatanti planuojamos teritorijos naudojimo ir užstatymo kokybinius ir kiekybinius parametrus. Prokuroras nepagrįstai gina tariamą viešą interesą dėl Lietuvos Respublikai priklausančios žemės sklypo dalies rinkos vertės sumažėjimo, nes pats Lietuvos Respublikai priklausančios žemės patikėtinis, teritorijų planavimo priežiūrą vykdantis įgaliotas valstybės subjektas (VAVA) neprieštaravo detaliojo plano rengimui ir patvirtino teisėtai parengtus sprendinius be jokių pastabų. Be to, kai buvo parengti detaliojo planavimo sprendiniai, t.y. 2005-01-17 pirmasis viešo detaliojo planavimo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sprendinių svarstymas, tretieji suinteresuoti asmenys, t. y. nei V. P., nei D. P., nei A. A., nebuvo gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkai Turto vertės nustatymo ataskaitos išvados yra nepagrįstai ir neteisėtai siejamos su visu gretimu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),Vilniuje, gyvenamuoju pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei pastatu-parduotuve, esančia (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ataskaitoje visiškai neatsižvelgiama į Lietuvos ūkio ir finansų bendrus makroekonomikos rodiklius 2004-2008 m. laikotarpiu, nesigilinama į nuosavybės teisinius santykius, nevertinamas, užsakovo įgaliojimas užsakyti ataskaitą visų bendraturčių ir trečiųjų asmenų (UAB „Sportas LTU“) vardu.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo V. P. atsiliepimuose (II t., b. l. 43-64; IV t., b. l. 1-9) nurodė ir teismo posėdyje jo atstovas paaiškino, kas su pareiškimu sutinka, palaiko pareiškime nurodytus argumentus bei motyvus, mano, jog prašymas yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas, nes žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo planavimo procese buvo šiurkščiai pažeidžiami įstatymai ir kiti teisės aktai, pažeistos jo bei kitų trečiųjų asmenų teisės, valstybės, kaip nekilnojamojo turto savininkės, teisės, pažeisti teisėtumo ir teisinės valstybės principai, dėl ko yra pagrindas minėtus aktus panaikinti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. P., D. P., A. A. nedalyvaujant. Apie teismo posėdį tinkamai pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Kaip minėta, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 21-617), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-10-13 sprendimu Nr. 1-545 „Dėl aukštybinių pastatų išdėstymo Vilniaus mieste specialiojo plano rengimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-04-26 sprendimu Nr. 1-1130 „Dėl paramos socialinės ir infrastruktūros plėtrai dydžių tvirtinimo“, 2006-10-25 priėmė sprendimą Nr. 1-1366 „Dėl teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Nėries upės raidos programos patikslinimo ir sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo nusprendė: 1) Patikslinti teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Neries upės raidos programos 7 kvartalo sprendinius (pagal pridedamą brėžinį Nr. 1). 2) Patvirtinti sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą ir jo sprendinius (pagal pridedamą brėžinį Nr. 2): 2.1. sklypo Nr. 1: naudojimo paskirtį - kitos paskirties; naudojimo būdą - komercinės teritorijos (indeksas K); naudojimo pobūdį - paslaugų objektų statybos (indeksas K1); ribas ir plotą- 3293 (trijų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt trijų) kv. m; statinio aukštingumą - 14 ir 15 aukštų, įskaitant techninį aukštą; statinio aukštį nuo žemės paviršiaus - 54 m; statinio aukščio absoliutinę altitudę - 158 m; užstatymo tankį - 85 proc. (antžeminį) ir 100 proc. (požeminį); užstatymo intensyvumą - 3,5; automobilių statymo būdą - požeminį; inžinerinių tinklų servitutą, kurio plotas - 214 (du šimtai keturiolika) kv. m, pažymėtą skaičiais 4, 5, 6, 7, 21, 22, 23, 24. 3) Įpareigoti Miesto plėtros departamentą įtraukti į statinio projektavimo sąlygų sąvadą reikalavimus, susijusius su detaliojo plano sprendinių įgyvendinimu, bei esamų ar būtinu naujų inžinerinių tinklu ir susisiekimo komunikacijų, reikalingų suplanuotiems statiniams funkcionuoti, išplėtimo ar nutiesimo sutartis tarp tų tinklų, komunikacijų savininko ir statytojo (detaliojo plano įgyvendintojo). 4) Nustatyti, kad statybos leidimas išduodamas tik pasirašius paramos sutartį dėl socialines infrastruktūros plėtros; planavimo organizatorius patvirtintą detalųjį planą nustatyta tvarka turi įregistruot Miesto plėtros departamento Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentų registre; sklypo plotas ir ribos gali būti tikslinamos atlikus tiksliuosius geodezinius matavimus.

2004-12-02 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir UAB „Lintel“ buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“. Šia sutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracija perdavė valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (0,3293 ha) detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas tuometiniam šio žemės sklypo nuomininkui - UAB „Lintel“ (2007 m. pradžioje, šio žemės sklypo nuomininku tapo UAB „Lintel“ motininė kompanija TEO LT, AB). 2005-12-20 UAB „Lintel“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl planavimo sąlygų išdavimo. Prašyme nurodė detaliojo planavimo tikslus ir uždavinius bei numatomą veiklą: sklypo naudojimo būdo patikslinimas, statybos ir teritorijos reglamentų nustatymas, numatant telefonų stoties perstatymą bei naujo daugiaaukščio biurų pastato statybą. 2006-05-25 ir 2006-04-07 išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentams rengti (I t., b. l. 16, 23-24).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinėje statybų komisijoje 2006 m. liepos 26-27 d. protokolu Nr. 54 (I t., b. l. 25) buvo pritarta detaliajam planui ir Pagrindiniam brėžiniui („Teritorijos naudojimo būdai, sklypų ribos, statybos ir tvarkymo reglamentai“) su 12 aukštų 52 metrų aukščio statiniu, pagrindinis brėžinys buvo suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėju Rimantu Bitinu 2006-06-20, su Lietuvos teismo ekspertizės centro direktore G. J.-G. 2006-07-28, su UAB „Ibrahim“ direktoriumi V. B. 2006-07-28, su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miestovaizdžio skyriaus vedėja Giedre Čeponyte 2006-08-08, su Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Eismo organizavimo poskyrio vedėju Vidučiu Cemnolonskiu 2006-07-31, su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Sąlygų ir projektų derinimo poskyrio vyr. specialiste Ala Gilevskaja 2006-07-31 bei skaitmenizavimo savivaldybės įmonėje „Vilniaus planas“ 2006-06-12 L. Š., o atliekant viešo svarstymo procedūras, ant to paties brėžinio pasirašė E. G. M. ir L. G. M., tas pats brėžinys buvo tikrinamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente, kuris dėl šio brėžinio ir detaliojo plano 2006-09-01 pateikė teigiamą išvadą Nr. (100)-11.81-311.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2011-11-10 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-985-149/2011 apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., I. K. ir D. B. buvo kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-10-25 sprendimu patvirtinto sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano Pagrindinio brėžinio (Teritorijos naudojimo būdai, sklypų ribos, statybos ir tvarkymo reglamentai) suklastojimo, ir baudžiamąją bylą nutraukė suėjus senaties terminui. Yeismas nustatė, kad detaliojo plano rengėjai D. S., I. K. ir D. B. pakeitė detaliojo plano pagrindinio brėžinio turinį (pasikeitė aukštų skaičius – nuo 12 iki 15; pastato aukštis padidėjo 2 metrais – iki 54 m; papildomai atsirado antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė), siekdami įgyvendinti užsakovo AB „Teo LT“ pageidavimus bei išvengti privalomųjų procedūrų, numatytų Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 5 d. bei Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.4 p. (teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijos tikrinimo valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje etapas), nuo suderinto pirminio brėžinio neteisėtai perkėlė reikiamų asmenų parašus ir išvadas be šių asmenų žinios ir sutikimo. Tokiu būdu suklastotas tikras dokumentas buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai tvirtinti. Š io suklastoto dokumento pagrindu 2006-10-25 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1366 buvo pakeista Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2005-01-19 sprendimu Nr. 1-661 aprobuota „Teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Neries upės raidos programa“ (b. b. 1-62-270/2011).

Detaliojo plano rengimo tvarką reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintos Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatos (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189) (toliau- Nuostatai), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės (Žin.,2004, Nr. 79-2809) ir kt.

Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d. numatyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto taryba 1998-12-18 sprendimu Nr. 292 patvirtino Vilniaus miesto bendrąjį planą (toliau ? Bendrasis planas), kurio 2.2.2.5 papunkčio teritorijų naudojimo bendrųjų reglamentų ir žymėjimų 2 punkte numatyta, kad visuomeninėje teritorijoje galimi kiti leistini naudojimo pobūdžiai, tarp jų ? komerciniams objektams (K4). Detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje nustatyto žemės naudojimo būdo ? visuomeninės paskirties teritorijoje leistini ir kiti naudojimo pobūdžiai, tarp jų ? komerciniams objektams (K4). Bendrojo plano pagrindinio brėžinio sprendiniais žemės sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į oranžine spalva pažymėtą visuomeninės paskirties teritoriją. Pagal Bendrojo plano pagrindinio brėžinio sprendinius matyti, kad sklypas (duomenys neskelbtini) sudaro daugiau nei 20 procentų konkrečios oranžine spalva pažymėtos visuomeninės paskirties teritorijos. Planavimo sąlygų 5 punkte nurodyto specialiojo plano ? Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2005-01-19 sprendimu Nr. 1-661 patvirtintos Teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Neries upės raidos programos (toliau ? Raidos programa) sprendiniais planuojamoje teritorijoje ? 7 kvartale numatytas žemės naudojimo būdas ? komercinė, daugiaaukštė gyvenamoji teritorija. Teritorijų planavimo įstatymas 12 str. 4 d. nustatyta, kad savivaldybės teritorijos dalies (miesto ar miestelio) bendrieji planai nekeičiami, jei šių planų gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijose numatomi kito naudojimo būdo (negu nustatytas) žemės sklypai sudaro ne daugiau kaip 20 procentų bendro konkrečios teritorijos pažymėto ploto, taip pat tais atvejais, kai keičiamas taršių gamybinės paskirties objektų žemės sklypo naudojimo būdas, nesukeliant neigiamų pasekmių gyvenimo ir aplinkos kokybei (šių objektų sąrašą tvirtina savivaldybės taryba). Pagal Bendrojo plano pagrindinio brėžinio sprendinius, sklypas (duomenys neskelbtini) sudaro daugiau nei 20 procentų konkrečios visuomeninės teritorijos, todėl, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 4 dalimi, Bendrasis planas turėjo būti keičiamas.

Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 1 dalyje nurodyti privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, kurie turi būti nustatomi rengiant detaliuosius planus. Vienas iš privalomai nustatomu teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų ? leistinas pastatų aukštis. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 17 d., pastatų aukštis – tai aukštis, skaičiuojamas statinio statybos zonoje metrais nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo ar statinio konstrukcijos aukščiausio taško. Detaliojo plano pagrindinio brėžinio „Teritorijos naudojimo būdai, sklypų ribos, statybos ir tvarkymo reglamentai“ 2 lapo sprendiniais numatytas įvairus pastato aukštų skaičius - 1 aukštas, 5 aukštai, 12 aukštų, nenustatant statinio aukščio metrais nuo žemės paviršiaus. Detaliojo plano pagrindinio brėžinio sprendiniais nustatytas maksimalus leistinas statinio aukštis nuo žemės paviršiaus - 54 m ir aukštų skaičius - 15 aukštų. Bendrojo plano sprendiniais planuojamoje teritorijoje leistinas pastatų aukštis nenustatytas. Raidos programos sprendiniais planuojamoje teritorijoje - 7 kvartale Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 17 d. numatytas aukščio reikalavimas, skaičiuojamas metrais, nenustatytas. Raidos programos sprendiniais planuojamoje teritorijoje - 7 kvartale nustatytas tik aukštų skaičius - 12 aukštų. Taigi detaliojo plano sprendiniais skirtingo aukščio statybos zonose nenustatytas Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintas privalomasis reikalavimas - leistinas pastato aukštis, skaičiuojamas metrais, o detaliojo plano sprendiniais nustatytas aukštų skaičius (15 aukštų) prieštarauja Raidos programos sprendiniams, kuriais nustatytas 12 aukštų skaičius. Darytina išvada, kad rengiant detalųjį planą pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 17 d., 23 str. 1 d. 2 p., 26 str. 3 d. nuostatos.

Bendrojo plano reglamentų brėžinio sprendiniais planuojamoje teritorijoje numatyta užstatymo intensyvumas - 1.5. Bendrojo plano užstatymo intensyvumo (UI) reglamentų lentelėje visuomeninėje komercinėje teritorijoje, tuo atveju, kai aukštų skaičius - daugiau nei 5 aukštai, numatyta: užstatymo intensyvumas - 2.5. Raidos programos sprendiniais 7 kvartale numatytas užstatymo intensyvumas - 2.4. Detaliojo plano sprendiniais nustatytas užstatymo intensyvumas - 3.5. Darytina išvada, kad Detaliojo plano sprendiniais nustatytas užstatymo intensyvumas (3.5 prieštarauja Bendrojo plano sprendiniais (1.5; 2.5) ir Raidos programos sprendiniais (2.4.) nustatytam užstatymo intensyvumui. Tuo pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-02-27 įsakymu Nr. Dl-91 (Žin., 2004, Nr. 54-1851; 2005, Nr. 96-3612) patvirtinto statybos reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.1. papunktyje nustatyta, kad mažiausias atstumas nuo visuomeninės paskirties statinių iki 8,5 m aukščio iki gretimo sklypo ribos - ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems visuomeninės paskirties statiniams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui. Sis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Detaliojo plano sprendiniais nustatyta statybos riba neatitinka STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.1. papunkčio, nes pažeisti mažiausio atstumo reikalavimai, negavus visų gretimų sklypų savininkų sutikimų raštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189) (toliau - Nuostatai) 26 punktu, savivaldybės teritorijos dalies detaliųjų planų dokumentų viešumą užtikrina visuomenės informavimas apie teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie tai, ar bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir viešas svarstymas - skelbimas visuomenės informavimo priemonėse apie viešo svarstymo procedūras, supažindinimas su teritorinio planavimo dokumento koncepcijos rengimo stadijoje rengiamais sprendiniais, jų alternatyvomis ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, supažindinimas su parengtais sprendiniais, sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, kitų atliktų vertinimų ataskaitomis, vieša ekspozicija. Vadovaujantis Nuostatų 27.1, 27.2 papunkčiais, planavimo organizatorius: vietos spaudoje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje skelbia informaciją apie pradedamą rengti detalųjį planą, planavimo tikslus, rengimo terminus, pasiūlymų teikimo tvarką, viešos ekspozicijos ir viešo susirinkimo vietą ir laiką, taip pat nurodo planavimo organizatoriaus ir projekto rengėjo adresus ir telefonus, elektroninio pašto ir interneto tinklalapio adresus; raštu informuoja besiribojančioje su planuojamu žemės sklypu (sklypais) teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkus, pateikdamas šių Nuostatų 27.1 punkte nurodytą informaciją (tuo atveju, kai gretimame sklype yra daugiabutis namas - daugiabučio namo savininkų bendriją ar daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotą atstovą, ar butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių). Projekto vadovės I. K. ataskaitoje „Viešojo svarstymo su visuomene procedūros ir išvados“ nurodyta, kad apie pradėtą rengti teritorijų planavimo dokumentą buvo paskelbta 2004-12-10 dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ nesant 2006-04-07 Planavimo sąlygų, skelbimo turinys neatitinka Planavimo sąlygose nurodytų planavimo tikslų. Tuo pažeisti Nuostatų 26, 27.1 punktų reikalavimai.

Pateiktoje medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad Nuostatų 27.1 punkte nurodyta informacija buvo raštu pateikta visiems besiribojančioje su planuojamu žemės sklypu teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkams, daugiabučio namo savininkų bendrijai ar daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam atstovui, ar butų ir kiti patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui.

Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio, reglamentuojančio teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir teikimo tvirtinti bendrąją tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti:1) nustatyta tvarka apsvarstyti; 2) suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, ir per šio įstatymo nustatytus terminus gauti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo; 3) patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Projekto vadovės I. K. ataskaitoje „Viešojo svarstymo su visuomene procedūros ir išvados“ nurodyta, kad viešas svarstymas įvyko 2006-05-31. Derinant projektą Nuolatinėje statybos komisijoje buvo sumažintas statinių aukštis iki 12 aukštų (pagal patvirtintą Šnipiškių rajono raidos programą) (Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2006-07-26-27 kompleksinio derinimo protokolas Nr. 54.). Detaliojo plano pagrindinio brėžinio „Teritorijos naudojimo būdai, sklypų ribos, statybos ir tvarkymo reglamentai“ 1 lape nurodyta, kad statinio aukštis iki kraigo - 52 m, statinių aukštų skaičius - 1,5, 12. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-10-25 sprendimu Nr. 1-1366 patvirtinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano pagrindinio brėžinio „Teritorijos naudojimo būdai, sklypų ribos, statybos ir tvarkymo reglamentai“ 2 lape nurodytais sprendiniais numatytas statinio aukštų skaičius - 1, 5, 12, 15, statinio aukštis iki kraigo - 54 m. Įvertinus šiuos duomenys, darytina išvada, kad detaliojo plano sprendiniai, kuriais numatytas statinio aukštis - 14-15 aukštų, statinio aukštis nuo žemės paviršiaus - 54 m, buvo pateikti tvirtinti, nesilaikant Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnyje nustatytos tvarkos ir Detalusis planas patvirtintas esant nurodytiems pažeidimams.

Teismas pasisako, kad Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 7 d. nustatyta, kad detaliųjų planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka, kaip ir detalusis planas, o 27 str. 1 d. 3 p. nuostata numato, kad prieš teikiant tvirtinti detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 48 p. nustatyta, kad tikrinimui apskrities viršininko administracijai teikiami detaliojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) bei detaliojo planavimo procedūrų dokumentai. Teisės aktai nenumato galimybės keisti detaliųjų planų dokumentus po to, kai jie nustatyta tvarka patikrinti. Todėl detaliojo plano sprendiniai galėjo būti keičiami iki baigiamojo teritorijų planavimo dokumento etapo. Detaliojo plano pagrindinio brėžinio sprendinius aptarus su visuomene ir vėliau kuriuos nors iš tų sprendinių (aukštų skaičių, užstatymo intensyvumą, absoliučią altitudę ir kt.) keičiant ir didinant, prieš juos tvirtinant turėjo būti atliktas naujas viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas, tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui patikrinus Detaliojo plano dokumentą, kuriuo numatyta 12 aukštų statinio statyba, kurio absoliuti altitudė 158 m, statinio aukštis iki kraigo 52 m, vėliau statinio aukštį padidinus iki 54 m, aukštų skaičių padidinus iki 15, šie detaliojo plano sprendinių pakeitimai galėjo būti patvirtinti tik atlikus teisės aktuose nustatytas detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų baigiamojo etapo (teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas ir teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 5 d.)) procedūras. Detaliojo plano pagrindinio brėžinio sprendinius patikrinus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente, jie negalėjo būti savavališkai patvirtinti, jeigu buvo pakeisti po šio patikrinimo.

Minėtus pažeidimus taip pat nustatė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistai 2008-07-08 išvadoje Nr. 6.2-1804, I t., b. l. 63-67, 2009-02-25 išvadoje Nr. 4D-52, b. b. 1-62-270/2011, b. l. 143-149).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad 2006-10-25 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Nėries upės raidos programos patikslinimo ir sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ dėl jo rengimo metu padarytų pažeidimų, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams: LR teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 4 d., 2 str. 17 d., 23 str. 1 d. 2 p., 26 str. 3 d., 27 str., STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.1. papunkčiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų 26, 27.1 punktams, todėl, sutinkamai su LR ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p., 3 p., naikinamas kaip neteisėtas, o Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimas tenkinamas (LR ABTĮ 88 str. 2 p.).

Dėl viešojo intereso

Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. (Žin., 1994, Nr. 81-1514; Žin., 2003, Nr. 42-1919; 2008-07-01 įst. red. Nr. X-1661) nustatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.

Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis).

Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Dėl to prokuroras, nustatęs valstybės institucijos veikloje neteisėtumo faktą, ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis. Viena iš tokių priemonių yra kreipimasis į teismą inicijuojant bylą viešajam interesui apginti. Apginant viešąjį interesą, kartu apginamas ir privatusis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-194/2006; Teismų praktika 25 p. 156-164). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Administracinėje byloje Nr. A4-247/2005 teisėjų kolegija pažymėjo, kad teritorijų planavimas – tai fizinių, juridinių asmenų veiklos teritorinis organizavimas, kuriuo siekiama užtikrinti viešąjį interesą – racionalų teritorijos panaudojimą specifiniu būdu. Gintinu viešojo intereso objektu Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įvardinamas ir savivaldybės administravimo subjektų priimtų administracinių aktų neprieštaravimas teisės normoms (2007-09-21 nutartis a. b. Nr. A5-768/2007; 2005-03-08 sprendimas a. b. Nr. A10-284/2005) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-31 aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų skundus (prašymus), apibendrinimas; Administracinė jurisprudencija 16).

Atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, patvirtinus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano sprendinius, buvo pažeisti gretimo žemės sklypo bendraturčių, įskaitant Lietuvos Respublikos valstybę, teisėti interesai, teismas daro išvadą, kad šioje byloje prokuroras pagrįstai kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Dėl termino kreiptis į teismą

Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Verslo investicijos“ argumentas, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, praleidęs įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą, atmestinas.

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad, prokurorui kreipiantis į teismą su pareiškimu, ginant viešąjį interesą, turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, nustatančios, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A146-335/2008), tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda minėto termino kreiptis į teismą eigos pradžia.

Šioje byloje teismas jau išsprendė termino, per kurį prokuroras kreipėsi į teismą, klausimą – LVAT 2010-04-23 nutartyje a. b. Nr. AS525–251/2010 teisėjų kolegijos vertino, kad termino pareiškimui paduoti eiga nagrinėjamu atveju prasidėjo nuo Inspekcijos 2008-07-08 išvados Nr. 6.2-1804 gavimo. Ant byloje pateiktos Inspekcijos išvados esanti Vilniaus apygardos prokuratūros žyma patvirtina, jog pareiškėjas tokią išvadą gavo 2008-07-24 (I t., b. l. 63). Byloje nepateikta jokių duomenų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti tokiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas pareiškimą pirmosios instancijos teismui išsiuntė 2008-08-25 (I t., b. l. 74). Todėl, remiantis ABTĮ nuostatomis (33 str. 1 d., 66 str. 2 d.), konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju skundo dėl viešojo intereso gynimo padavimo teismui terminas praleistas nebuvo (IV t., b. l. 94-101).

Dėl teismo išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą žyminį mokestį ir kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 44 str. 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. LR ABTĮ 44 str. 2 dalis numato, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal LR ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Bylos proceso šalis, siekianti išlaidų atlyginimo turi pateikti detalizuotą prašymą, nurodant, kokios konkrečiai teisinės paslaugos buvo suteiktos, kiek už kiekvieną atskirą teisinę paslaugą buvo sumokėta ir t.t. (LR ABTĮ 45 str. 1 d.).

Pagal LR ABTĮ 40 str. 1 d. 7 p. prokurorų kreipimaisi dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Pareiškėjo pateiktas prašymas dėl kitų išlaidų atlyginimo nėra detalizuotas, t. y. pareiškėjas nenurodė, kokias išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimų patyrė, nepateikė to patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjui nepateikus įstatymo nustatytos formos bei turinio prašymo, jo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 dalyje numatyta, jog patikslintas prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo su detaliais paskaičiavimais, gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi, 127 straipsniu,

nusprendė:

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-10-25 sprendimą Nr. 1-1366 „Dėl teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Nėries upės raidos programos patikslinimo ir sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Violeta BalčytienėMilda VainienėGintaras Dzedulionis