Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) UAB ,,Gelvora“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – skolininkas – A. J., skolininko sutuoktinė – T. J., antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 2008-10-29 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo (dabar Vilniaus miesto apylinkės teismo) išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų ir kitų sumų išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojo AB banko ,,Hansabankas“ (šiuo metu ,,Swedbank“, AB) naudai. 2017-11-02 antstolio patvarkymu Nr. S-17-16083 vykdymo procese išieškotojas AB banko ,,Hansabankas“ buvo pakeistas į išieškotoją UAB ,,Gelvora“. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su T. J., kuri dirba (duomenys neskelbtini) bei gauna darbo užmokestį ir turi turto.

Nors į bylą nepateikta išsamių duomenų, apie skolininko ir skolininko sutuoktinės turtinę padėtį, visgi antstolio Roberto Vasiliausko 2019-09-18 siūlymas išieškotojui pasinaudoti CPK 667 straipsnyje numatyta procedūra patvirtina, kad skolininkas A. J. neturi pakankamai asmenine nuosavybės teise valdomo turto, iš kurio galima būtų patenkinti išieškotojo turtinį reikalavimą. Tokia aplinkybė reiškia, kad galima pasinaudoti CK 3.110 straipsnio 1 dalies nuostatoje numatyta išimtimi ir vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto, kai iš bendro turto išieškoma sutuoktiniui priklausanti dalis. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkas nedirba ir nėra duomenų apie skolininko turimą kitą turtą. Skolininko sutuoktinė dirba ir gauna pajamas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, tačiau skolininkui priklausantis turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenustatytas. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Duomenų apie sudarytą vedybų sutartį byloje nėra.

Iš pareiškimo turinio matyti, kad išieškotojas prašė nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ir jos vardu atidarytose banko sąskaitose esančių ir ateityje būsiančių lėšų. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir neįvykdžius kitų, CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu atsiranda būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Vadovaujantis gramatiniu-loginiu aiškinimu matyti, kad tam, kad būtų galima taikyti CPK 667 straipsnį būtinos abi sąlygos: bendro turto areštas ir antstolio pasiūlymas kreiptis į teismą dėl turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalies nustatymo. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė.

CPK 675 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ar kitose įstaigose atidarytose sąskaitose apribojimą reglamentuoja CPK 689 straipsnis. Pažymėtina, kad CPK 689 straipsnis yra speciali teisės norma lyginant su CPK 675 straipsniu. 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 buvo pakeistas CPK 689 straipsnis, įtvirtinant visiškai naują disponavimo sąskaitose esančiomis lėšomis apribojimo ir išieškojimo iš sąskaitose esančių piniginių lėšų tvarką. Tuo tikslu buvo sukurta Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (toliau – PLAIS), skirta vykdyti išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių banko ir kredito įstaigų sąskaitose arba taikyti disponavimo apribojimą sąskaitose esančioms lėšoms, kuri pradėjo veikti nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio 30 d. Pagal CPK 689 straipsnio 1 dalį disponavimo sąskaitose laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis). Taigi, pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir sukūrus PLAIS, nebėra rašomi patvarkymai areštuoti pinigines lėšas ir jie nėra siunčiami bankams ir/ar kredito įstaigoms vykdymui. Apribojimo nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas savo turiniu ir esme atitinka turto arešto aktą, todėl antstoliui per PLAIS pateikus apribojimo nurodymą, pripažintina, kad CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga „aprašyti ir areštuoti turtą“ yra tinkamai įvykdyta.

Pažymėtina ir tai, kad kokiu būdu bus vykdomas bendro su kitais asmenimis turto aprašymas ir areštas priklauso ir nuo bendro turto sudėties. Jei bendrą turtą sudaro vien tik piniginės lėšos – naudojimasis šiuo turtu gali būti apribojamas antstoliui per antstolių informacinę sistemą (AIS) į PLAIS pateikiant apribojimo nurodymą. Tuo atveju kai turto masę sudaro ne vien tik banko ar kredito įstaigų sąskaitose esančios piniginės lėšos, bet ir kitas turtas, antstoliui išlieka pareiga aprašyti turtą ir sudaryti turto arešto aktą, kuris yra perduodamas Turto areštų registrui. Nėra draudžiama į turto arešto aktą įtraukti ir pinigines lėšas, esančias banko ir kredito įstaigų sąskaitose. Apie taikytą areštą sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms, informacija iš Turto areštų registro yra pateikiama į PLAIS ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimas yra vykdomas būtent per PLAIS. Tokiu būdu turto arešto aktu areštavus pinigines lėšas sąskaitose, CPK 689 straipsnis nebūtų pažeidžiamas.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis 2019 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų surašęs turto arešto aktą ar pateikęs PLAIS nurodymą dėl skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų, t. y. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų ir sąskaitose esančių lėšų – disponavimo apribojimo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad antstoliui nesuteikiama teisė nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte. Skolininko turto dalis yra nustatoma teismo nutartimi ir tik nustačius skolininko dalį bendrame turte, yra galimas skolos išieškojimo į tą dalį nukreipimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant piniginių lėšų ir sąskaitose esančių lėšų arešto akto, antstolis negalėjo siūlyti išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015), kadangi nėra objekto, kuriam CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka būtų būtinybė nustatyti skolininko dalį (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1312-823/2013).

Nagrinėjamu atveju nei byloje, nei vykdomojoje byloje nepateikta duomenų apie skolininko sutuoktinės turto areštą, t. y. koks konkrečiai skolininko sutuoktinės turtas buvo aprašytas antstolio. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo nustatyti skolininko sutuoktinės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl prašymas netenkinamas. Pažymėtina ir tai, jog teismas negali tenkinti abstraktaus, nukreipto į ateitį, prašymo, kadangi nenustatyta, jog skolininko sutuoktinė banko sąskaitose turi kokių nors lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo UAB ,,Gelvora“ pareiškimo dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – A. J., skolininko sutuoktinė – T. J., antstolis Robertas Vasiliauskas, netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.