Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. (A.) P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui A. (A.) P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. P. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui A. (A.) P. (toliau – atsakovas) dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punkte, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo pateiktais papildomais įrodymais ir nustatęs, kad 2025 m. birželio 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat įvertinęs, jog Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo duomenų kortelės išklotinė neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl tinkamo priešieškinio trūkumų pašalinimo, nutaria atsakovo pateiktų papildomų įrodymų prie bylos neprijungti.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių.

14. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui A. (A.) P. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo.

15. Atsakovas 2025 m. birželio 3 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomus ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 39 942,50 Eur kompensaciją; 3) kreditą iš kreditoriaus Kredito unijos (duomenys neskelbtini) (ankstesnis pavadinimas (duomenys neskelbtini) kredito unija) pagal 2021 m. kovo 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine atsakovo prievole; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi atsakovui buvo nustatytas 12 dienų terminas šiems priešieškinio trūkumams ištaisyti: 1) sumokėti žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 2) patikslinti priešieškinio reikalavimą dėl kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine atsakovo prievoles; 3) nurodyti priedų, kuriuos prideda, sąrašą; 4) patikslinti prašomos priteisti kompensacijos dydį.

17. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomus ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 54 500 Eur kompensaciją; 3) priteisti iš ieškovės atsakovui 27 373,69 Eur dydžio sumą už panaudotas asmenines lėšas namo įsigijimui ir pagerinimui; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prie patikslinto priešieškinio atsakovas pridėjo papildomus įrodymus dėl sumokėto 114 Eur dydžio žyminio mokesčio.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

19. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, kad jis sumokėjo 114 Eur dydžio žyminį mokestį už reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei kompensacijos priteisimo. Atsižvelgiant į teismų praktiką, reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra laikytinas sudėtine atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reikalavimo dalimi, todėl abu šie reikalavimai vertintini kaip vienas neturtinis reikalavimas. Už tokio pobūdžio reikalavimus mokamas fiksuoto dydžio žyminis mokestis, todėl atsakovo vertinimu, jis tinkamai pašalino pirmosios instancijos teismo nurodytus trūkumus, susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovo argumentais sutinka tik iš dalies.

20. CPK 80 straipsnis reglamentuoja žyminio mokesčio, mokėtino už tam tikrus procesinius veiksmus, dydį, įvertinus bylos ginčo pobūdį (turtinis, neturtinis ginčas ar ypatinga teisena), t. y. žyminio mokesčio kvalifikavimas pagal CPK nustatytinas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis – yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis).

21. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma.

22. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008), t. y. jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Taigi, ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

23. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).

24. Nagrinėjamu atveju patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė teismo: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą; priteisti ieškovei iš atsakovo 54 500 Eur kompensaciją; priteisti iš ieškovės atsakovui 27 373,69 Eur už panaudotas asmenines lėšas namo įsigijimui ir pagerinimui.

25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau, nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, tačiau pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).

26. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio dydį, kai yra pareikštas reikalavimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant vienai šaliai iš kitos kompensaciją, aiškinimo ir taikymo. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės tokiu atveju reiškia bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimą. Tuo atveju, kai nustatoma, kad natūra atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, tai teismas pagal šalies ieškinį gali spręsti dėl atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 80 straipsnio 2 dalis). Kai ieškinio reikalavimu prašoma priteisti kompensaciją, tai pripažintina vienu iš atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų pasirinkimų, tačiau tai nekeičia žyminio mokesčio už tokio ginčo išsprendimą apskaičiavimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020).

27. Įvertinus teismų suformuotą praktiką, sutiktina su atsakovo pozicija, kad už du priešieškinio reikalavimus – dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklausantį turtą, ir dėl 54 500 Eur dydžio kompensacijos priteisimo ieškovės naudai iš atsakovo – taikytinas fiksuoto dydžio, t. y. 114 Eur žyminis mokestis (indeksuotas). Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius šio žyminio mokesčio sumokėjimą (2025 m. birželio 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)).

28. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad už neturtinį reikalavimą atsakovas nesumokėjo žyminio mokesčio, nagrinėjamu atveju yra nepagrįsta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas vis tik žyminio mokesčio nesumokėjo už turtinį priešieškinio reikalavimą – priteisti iš ieškovės atsakovui 27 373,69 Eur už panaudotas asmenines lėšas namo įsigijimui ir pagerinimui.

29. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad už nurodytą priešieškinio reikalavimą atsakovas turėjo sumokėti 616,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nurodyto dydžio žyminį mokestį būtų sumokėjęs, be kita ko, atskirajame skunde atsakovas iš esmės neteikia jokių argumentų dėl šios skundžiamos nutarties dalies.

30. Atsakovui vertinant, kad jo reikalavimui kompensuoti išlaidas namo įsigijimui ir pagerinimui taikoma analogiška aukščiau pateikta teismų praktika dėl kompensacijos, kurią atsakovas prašė priteisti ieškovės naudai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog reikalavimas priteisti pinigų sumą už investuotas ar turto pagerinimui panaudotas lėšas laikytinas savarankišku turtiniu reikalavimu, kadangi jis nesusijęs su bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo pasirinkimu ar jo padariniais, o kyla iš šalių tarpusavio atsiskaitymų dėl vienašališkai patirtų išlaidų bendram turtui. Tokiu atveju siekiama ne nuosavybės teisės pakeitimo ar jos įgyvendinimo būdo nustatymo, o konkrečios pinigų sumos priteisimo, todėl šis reikalavimas turi savarankišką turtinį pobūdį ir negali būti tapatinamas su atidalijimo procese mokėtina kompensacija.

Dėl bylos procesinės baigties.

31. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino aplinkybę, jog atsakovas nesumokėjo žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą, vis dėlto nustatyta, kad atsakovas nepilnai ištaisė priešieškinio trūkumus, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.