- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-1788-967/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16874-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui A. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti šalių nepilnamečio vaiko J. A. R. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir priteisti iš atsakovo A. R. (toliau – atsakovas) išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 750,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, 6 900,00 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą, bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-22715-1090/2019 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui J. A. R., mokamas po 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, taip pat nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, pagal kurią: atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, su nakvyne pas jį, nuo penktadienio 17.00 val. paimant sūnų iš jo buvimo vietos, ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., o taip pat kiekvienos savaitės dvi pasirinktas dienas atsakovui sūnų paimant 17.00 val. iš jo buvimo vietos ir parvežant namo iki 21.00 val.
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1458-910/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-22715-1090/2019, pakeitė, priteisdamas iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. A. R., mokamą po 450,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, kitą nutarties dalį – dėl atsakovo laikinos bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo – palikdamas nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl rašymo apsirikimo klaidos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-22715-1090/2019 rezoliucinėje dalyje ištaisymo, paaiškindama, kad atsakovas kiekvieną savaitę su sūnumi bendrauja ne „dvi“, bet „tris“ pasirinktas dienas, kaip yra nurodyta nutarties motyvuojamojoje dalyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-22715-1090/2019 ištaisė rašymo apsirikimo klaidą, padarytą 2019 m. liepos 1 d. nutarties motyvuojamosios dalies 12 pastraipoje ir išdėstė ją taip: „Teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos ir jos intensyvumo. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji bendravimo tvarka yra labai panaši į ieškinio reikalavimuose išdėstytą bendravimo tvarką, todėl nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, šalių ginčas šioje dalyje būtų išspręstas neištyrus visų įrodymų bei bylos aplinkybių. Tad tokių laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimas yra ieškinio dalyko nagrinėjimo dalis ir išeina už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribų. Dėl nurodytų priežasčių teismas šioje proceso stadijoje nustato tokią laikiną nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką: atsakovas su sūnumi gali bendrauti kas antrą savaitgalį, su nakvyne pas atsakovą, nuo penktadienio 17.00 val. paimant sūnų iš jo buvimo vietos, ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., o taip pat kiekvienos savaitės dvi pasirinktas dienas atsakovui sūnų paimant 17 valandą iš sūnaus buvimo vietos ir parvežant jį namo iki 21.00 val.“
5. Teismas sprendė, kad rašymo apsirikimo klaida padaryta ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, tačiau motyvuojamosios dalies 12 pastraipos ir rezoliucinės dalies 6 pastraipos turinyje vietoje žodžių junginio „kiekvienos savaitės dvi pasirinktas dienas“ įrašius žodžių junginį „kiekvienos savaitės tris pasirinktas dienas“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovė atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22715-1090/2019 ir išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-22715-1090/2019, rezoliucinę dalį taip: „Nustatyti laikiną atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu J. A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią: atsakovas A. R. su sūnumi J. A. R. bendrauja kas antrą savaitgalį, su nakvyne pas atsakovą A. R., nuo penktadienio 17.00 val. paimant sūnų J. A. R. iš jo buvimo vietos, ir grąžinant sūnų J. A. R. į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 valandos, o taip pat kiekvienos savaitės tris pasirinktas dienas atsakovui A. R. sūnų J. A. R. paimant 17.00 val. iš sūnaus J. A. R. buvimo vietos ir parvežant jį namo iki 21.00 val.“ Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą būtent rezoliucinėje nutarties dalyje, nurodydamas, kad atsakovas kiekvienos savaitės dvi pasirinktas dienas sūnų paima 17.00 val. iš sūnaus buvimo vietos ir parveža jį namo 21.00 val.
6.2. Rašymo apsirikimo klaidos ištaisymas, sumažinant tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo trukmę, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnyje įtvirtintam abiejų tėvų pareigų ir teisių vaiko atžvilgiu lygybės principui.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų, kuriais remiantis sprendė, kad rašymo apsirikimo klaida padaryta ne rezoliucinėje, o motyvuojamoje dalyje.
6.4. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta sutrumpintos trukmės bendravimo tvarka nepagrįsta nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais.
6.5. Neišdėstyti motyvai, kuriais remiantis atsakovui galėjo būti apribotas laikinas bendravimas su vaiku darbo dienomis vykstant bylinėjimosi procesui. Atsakovui pripažinus, kad negalią turinčiam vaikui būtina jo, kaip tėvo, priežiūra ir pagalba, neaiškumai ir apsirikimai teismo nutartyje turėjo būti aiškinami remiantis vaiko poreikiais.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismo motyvuojamoji sprendimo dalis negali pakeisti rezoliucinės sprendimo dalies, kurioje nurodytos galutinės teismo išvados. Rezoliucinėje nutarties dalyje nustačius, jog atsakovas su sūnumi bendrauja dvi pasirinktas dienas per savaitę, o ne tris, galutinė pirmosios instancijos teismo išvada negali būti pakeista remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 276 straipsniu.
7.2. Atskirajame skunde neteisingai interpretuojamas 2019 m. liepos 1 d. nutarties turinys, nurodant teismo siekį užtikrinti, kad vaiko tėvas intensyviai bendrautų su vaiku ir dalyvautų jo auklėjime ir priežiūroje. Teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartyje pažymėta, jog šioje proceso stadijoje nėra galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos ir jos intensyvumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties motyvuojamosios dalies 12 pastraipoje. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo ištaisyti rašymo apsirikimą motyvuojamojoje dalyje buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
11. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovui, be kita ko prašiusi taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku J. A. R. tvarką iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, kad jis, atvykęs į vaiko gyvenamąją vietą, bendrautų su vaiku, rūpintųsi jo poreikiais (slauga): pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio pirmadienį nuo 15.00 val. iki kitos dienos 8.00 val. (įskaitant ir nakties metą); antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio pirmadienį nuo 15.00 val. iki 21.00 val.; kiekvieną antradienį nuo 15.00 val. iki kitos dienos 8.00 val. (įskaitant ir nakties metą); kiekvieną trečiadienį nuo 15.00 val. iki 21.00 val.; kiekvieną ketvirtadienį nuo 15.00 val. iki kitos dienos 8.00 val. (įskaitant ir nakties metą); pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 15.00 val. iki 21.00 val.; antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 15.00 val. iki sekmadienio 21.00 val.; bendravimo su vaiku metu turėtų teisę išsivežti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, bet pats pasirūpintų jo grąžinimu atgal į gyvenamąją vietą, o bendraujant su vaiku savaitgalį ar savo atostogų metu, privalėtų paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos; neturėtų teisės bendrauti su vaiku ir jį slaugyti trumpiau, nei nurodyta šioje sutartyje, išskyrus išimtinius, šalių suderintus atvejus; jei vaikui skiriamos gydymo procedūros (ligoninėje, sanatorijoje, reabilitacijoje ir pan.), turėtų kartu pasirūpinti vaiku ir būti su juo visą gydymo laikotarpį; turėtų teisę pasiimti vaiką savo atostogoms ar kitokiam laiko praleidimui su vaiku; atsižvelgiant į tai, kad motinai yra itin sudėtinga vienai pasirūpinti augančiu visiškai neįgaliu vaiku, privalėtų būti supratingu, sąžiningai vykdančiu šia taikos sutartimi aptartus įsipareigojimus, esant galimybei – bendrautų su vaiku dar dažniau, nei aptarta šioje tvarkoje; tais atvejais, kai neturėtų galimybių bendrauti su vaiku (jį slaugyti) pagal nustatytą bendravimo tvarką (grafiką), pasirūpintų jį pavaduojančiu asmeniu; tais atvejais, kai motina neturėtų galimybių perduoti vaiko jam bendrauti (slaugyti), ji SMS žinute informuotų tėvą apie pasikeitusius planus ne vėliau nei likus trims kalendorinėms dienoms iki šia tvarka nustatyto tėvo bendravimo su vaiku (slaugymo) pradžios. Ieškovė prašymą taikyti šio ginčo nagrinėjimo ribose aktualią laikinąją apsaugos priemonę motyvavo poreikiu skatinti atsakovą daugiau bendrauti su vaiku, dalyvauti jo kasdieniniame gyvenime, kad šis nuo jo neatprastų, neprarandant vaiko ir tėvo psichologinio ryšio.
12. Atsakovas atsiliepime į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškė su juo nesutinkantis, nurodydamas, kad padeda ieškovei prižiūrėti vaiką, kiek leidžia jo darbo pobūdis, o ši siekia atimti iš jo galimybę dirbti dabartinėje darbovietėje, prašydama nustatyti laikiną jo bendravimo su vaiku tvarką, įpareigojančią atsakovą būti su vaiku po 17 valandų per parą, tris kartus per savaitę nakvoti, įskaitant ir laikotarpiu, kai pagal darbo grafiką atsakovas privalo būti darbe, tokiu būdu neva skatindama jį daugiau laiko būti su vaiku. Pabrėžė, kad su vaiku bendrauja ir bendraus – dalyvauja jo kasdieniame gyvenime, pagal galimybes prižiūri ir padeda ieškovei, todėl vaikas nuo atsakovo neatpras, psichologinis ryšys nėra ir nebus prarastas, net ir nenustačius ieškovės prašomos laikinos bendravimo tvarkos, kuri objektyviai neįgyvendinama, darbo grafikui kiekvieną mėnesį keičiantis, o jo susitikimui su vaiku ieškovės pageidaujamomis valandomis sutampant su darbo valandomis. Pas vaiką atsakovas atvyksta kiekvieną savaitę po kelis kartu, taip pat prižiūri vaiką ir naktimis, kai nėra intensyvių repeticijų, išleidžia ieškovę ir kelioms dienoms išvykti. Byloje nėra pateikta duomenų, kokia darbine veikla ketina užsiimti ieškovė ir kiek ji uždirbs, jeigu bus nustatyta prašoma laikina bendravimo tvarka, pilnai apribosianti atsakovo galimybę užsidirbti. Atsakovo darbo specifika sukelia sunkumų griežtai fiksuotu grafiku prižiūrėti sūnų, orkestro repeticijoms vykstant ir rytais, ir vakarais, taip pat esant vakariniams koncertams, gastrolėms po Lietuvos Respubliką, užsienio valstybes.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu J. A. R. tvarką, pagal kurią: atsakovas su sūnumi J. A. R. bendrauja kas antrą savaitgalį, su nakvyne pas atsakovą, nuo penktadienio 17.00 val. paimant sūnų J. A. R. iš jo buvimo vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., o taip pat kiekvienos savaitės dvi pasirinktas dienas atsakovui sūnų J. A. R. paimant 17.00 val. iš jo buvimo vietos ir parvežant namo iki 21.00 val.
14. Minėtos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos ir jos intensyvumo, šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės prašyta taikyti laikinoji bendravimo tvarka panaši į ieškinio reikalavimuose išdėstytą bendravimo tvarką, todėl patenkinus jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, šalių ginčas šioje dalyje būtų išspręstas neištyrus visų įrodymų bei bylos aplinkybių. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pareiškė šioje proceso stadijoje nustatantis tokią laikiną nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką: atsakovas su sūnumi gali bendrauti kas antrą savaitgalį, su nakvyne pas atsakovą, nuo penktadienio 17.00 val. paimant sūnų iš jo buvimo vietos, ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., o taip pat kiekvienos savaitės tris pasirinktas dienas atsakovui sūnų paimant 17.00 val. iš jo buvimo vietos ir parvežant namo iki 21.00 val.
15. Apibendrinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, susijusias su ginčo dalyku esančios laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo tvarkos, nustatymu, galima konstatuoti akivaizdų neatitikimą tarp pasirinktinų dienų skaičiaus per kiekvieną einamąją savaitę, kada atsakovas turi paimti sūnų 17.00 val. iš jo buvimo vietos ir parvežti namo iki 21.00 val., motyvuojamosios dalies 12 pastraipoje šį skaičių įvardijant kaip „kiekvienos savaitės tris pasirinktas dienas“, o rezoliucinės dalies 6 pastraipoje – kaip ,,kiekvienos savaitės dvi pasirinktas dienas“.
16. Ieškovės prašymu taisydamas rašymo apsirikimą, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad šis yra padarytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties motyvuojamosios dalies 12 pastraipoje, vietoje žodžių junginio „kiekvienos savaitės dvi pasirinktas dienas“ įrašius žodžių junginį „kiekvienos savaitės tris pasirinktas dienas“.
17. Taigi, siekiant nustatyti, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties dalyje rašymo apsirikimas iš tiesų buvo padarytas, reikia išsiaiškinti tikrąją pirmosios instancijos teismo valią, remiantis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1458-910/2019 padarytomis išvadomis dėl nepilnamečio vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo.
18. CPK 276 straipsnio 2 dalis numatyta, kad teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu gali ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų, o gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą. Baigiamasis teismo aktas (galutinis teismo sprendimas CPK aspektu) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji (rezoliucinė CPK aspektu) dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais ir išvadomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad baigiamasis teismo aktas negali būti nevientisas ir kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, jog tokio akto rezoliucinę dalį visada, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, tiesiogiai išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2010).
19. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1458-910/2019, apeliacine tvarka įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos teisėtumą, nutarė, kad atsakovas ir šiuo metu padeda ieškovei, prisideda prie vaiko priežiūros, tad tiek šalių nepilnamečio vaiko, tiek ir ieškovės kaip vaiko motinos interesai yra užtikrinami, nors ir ne tokia apimtimi, kokios pageidautų ieškovė, todėl pagrindo tenkinti atskirojo skundo reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties dalį, kuria buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka, nėra.
20. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė, šiuo atveju teikdama atskirąjį skundą dėl rašymo apsirikimo, padaryto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartyje, ištaisymo, iš esmės pakartotinai skundžia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo trukmę, kuri, jos manymu, pagal nutarties motyvuojamąja dalimi, turėtų būti ilgesnė, įpareigojant atsakovą sūnų pasiimti tris pasirinktas dienas per savaitę.
21. Atsižvelgiant į išaiškinimus, pateiktus pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutartyse, spręstina, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, kai atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo būtinumas ir intensyvumas nevertintinas, pirmosios instancijos teismui turint galimybę dėl to pasisakyti teismo sprendime bylą išnagrinėjus iš esmės, laikinos atsakovo su sūnumi J. A. R. bendravimo tvarkos nustatymas, įpareigojant atsakovą kiekvienos savaitės dvi pasirinktas dienas paimti sūnų J. A. R. 17.00 val. iš jo buvimo vietos ir parvežti namo iki 21.00 val., nesuponuoja išvados apie padarytą rašymo apsirikimą būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties rezoliucinės dalies 6 pastraipoje, priešingai, leidžia teigti esant padarytai sąmoningai pirmosios instancijos teismui išvadai, jog šioje proceso stadijoje yra pakankamas įpareigojimas atsakovui pasiimti sūnų iš jo buvimo vietos nuo 17.00 val. ir kiekvienos savaitės dvi, o ne tris pasirinktas dienas.
22. Pagal CPK 291 straipsnyje įtvirtintų nuostatų esmę, nutarties rezoliucinėje dalyje pateiktos išvados visada turi būti grindžiamos motyvais, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymais bei kitais teisės aktais, kuriais teismas rėmėsi. Kadangi rezoliucinėje dalyje teismas privalo remtis motyvuojamojoje nutarties dalyje padarytomis išvadomis, suformuluotomis įvertinus bylos faktines aplinkybes, nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, palikta nepakeista ją peržiūrėjus apeliacinės instancijos teismui, nelaikytina pažeidžiančia nepilnamečio vaiko interesus.
23. Taigi, pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, pagrįstai sprendė, jog rašymo apsirikimas yra padarytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje, todėl joje ir turėjo būti ištaisytas, tokiu būdu suvienodinant pirmosios instancijos teismo poziciją laikino ginčo situacijos sureguliavimo atžvilgiu. Minėtų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismo veiksmai, kurių šis ėmėsi rašymo apsirikimui motyvuojamojoje nutarties dalyje ištaisyti, nelaikytini pakeičiančiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties esmę.
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Kiti ieškovės atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22715-1090/2019 palikti nepakeistą.