- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-16
- Bylos Nr.
- e2S-1458-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16874-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. M. ir atsakovo A. R. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui A. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko J. A. R. gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą po 750 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo 6900 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą; 4) nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko J. A. R. naudai 750 Eur laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko J. A. R. bendravimo tvarką:
2.1. Vaiko tėvas (atsakovas) atvyksta į vaiko gyvenamąją vietą, bendrauja su vaiku, rūpinasi jo poreikiais (slauga):
2.1.1. Pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio pirmadienį 15.00 val. iki kitos dienos 8.00 val. (įskaitant ir nakties metą).
2.1.2. Antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio pirmadienį nuo 15.00 val. iki 21.00 val.
2.1.3. Kiekvieną antradienį nuo 15.00 val. iki kitos dienos 8.00 val. (įskaitant ir nakties metą).
2.1.4. Kiekvieną trečiadienį nuo 15.00 val. iki 21.00 val.
2.1.5. Kiekvieną ketvirtadienį nuo 15.00 val. iki kitos dienos 8.00 val. (įskaitant ir nakties metą).
2.1.6. Pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 15.00 val. iki 21.00 val.
2.1.7. Antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 15.00 val. iki sekmadienio 21.00 val.
2.2. Bendravimo su vaiku metu tėvas turi teisę išsivežti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, bet pats turi pasirūpinti jo grąžinimu atgal į gyvenamąją vietą. Kai tėvas bendrauja su vaiku savaitgalį ar savo atostogų metu, jis privalo paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos.
2.3. Tėvas neturi teisės bendrauti su vaiku ir jį slaugyti trumpiau nei nurodyta šioje sutartyje, išskyrus išimtinius, šalių suderintus atvejus.
2.4. Jei vaikui skiriamos gydymo procedūros (ligoninėje, sanatorijoje, reabilitacijoje ir pan.), tėvas turi kartu pasirūpinti vaiku ir būti su juo visą gydymo laikotarpį.
2.5. Tėvas turi teisę pasiimti vaiką savo atostogoms ar kitokiam laiko praleidimui su vaiku.
2.6. Atsižvelgiant į tai, kad motinai yra itin sudėtinga vienai pasirūpinti augančiu visiškai neįgaliu vaiku, tėvas privalo būti supratingas, sąžiningai vykdyti šia taikos sutartimi aptartus įsipareigojimus, esant galimybei – bendrauti su vaiku dar dažniau, nei aptarta šioje tvarkoje.
2.7. Tais atvejais, kai tėvas neturi galimybių bendrauti su vaiku (jį slaugyti) pagal nustatytą bendravimo tvarką (grafiką), jis turi pasirūpinti jį pavaduojančiu asmeniu.
2.8. Tais atvejais, kai motina neturi galimybių perduoti vaiko tėvui bendrauti (slaugyti), ji SMS žinute informuoja tėvą apie pasikeitusius planus ne vėliau nei likus trims kalendorinėms dienoms iki šia tvarka nustatyto tėvo bendravimo su vaiku (slaugymo) pradžios.
3. Ieškovė nurodė, kad nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena kartu su ieškove, atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda, su juo nebendrauja. Taip pat nurodė, kad atsakovas yra skatintinas kuo daugiau bendrauti su vaiku, dalyvauti jo kasdieniniame gyvenime, kad vaikas neatprastų nuo tėvo ir nebūtų prarastas vaiko ir tėvo psichologinis ryšys. Priešingu atveju pasunkėtų teismo sprendimo vykdymas, nes teks atkūrinėti vaiko ryšį su tėvu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad su prašymu nesutinka, nes nepilnamečiui vaikui išlaikymą teikia ir bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiek jam leidžia darbo pobūdis ir gaunamos pajamos. Nurodė, kad atsakovas moka nuomą, komunalinius mokesčius už dalį nuomojamo namo, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiu vaiku, tvarko ir prižiūri namo teritoriją, kiekvieną kartą atvykęs lankyti sūnaus atveža maisto produktų, sauskelnių, per mėnesį tam vidutiniškai išleisdamas 100 Eur. Pažymėjo, kad 750 Eur dydžio laikino išlaikymo jis negalintis mokėti, nes jo atlyginimas sudaro 921,39 Eur per mėnesį, be to, ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka neatitinka atsakovo galimybių dirbti dabartinį darbą, nes pagal prašomą nustatyti bendravimo tvarką atsakovas su vaiku turėtų būti 17 valandų per parą, tris kartus per savaitę nakvoti ir t.t.
5. Išvadą teikianti institucija atsiliepime į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad iš esmės neprieštarauja ieškovės prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. R. nepilnamečiui sūnui J. A. R. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; nurodė, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisto laikino išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise paskyrė ieškovei I. M.; nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, su nakvyne pas atsakovą, nuo penktadienio 17 val. paimant sūnų iš jo buvimo vietos, ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val., o taip pat kiekvienos savaitės dvi pasirinktas dienas atsakovui sūnų paimant 17 val. iš sūnaus buvimo vietos ir parvežant jį namo iki 21 val.
7. Spręsdamas dėl laikino išlaikymo priteisimo, teismas atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, padarė išvadą, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas, CK 3.196 straipsnio 2 dalis).
8. Vertindamas prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų išlaikymo priteisimo bylose – Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 555 Eur, ieškovės prašomą sūnui priteisti išlaikymo dydį (750 Eur kas mėnesį), į tai, kad su ieškiniu nėra pateikti duomenys apie nepilnamečiui sūnui reikalingas išlaidas kiekvieną mėnesį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas šiuo metu dirba Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, kas mėnesį vidutiniškai gauna 967,83 Eur dydžio darbo užmokestį. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), o atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).
9. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas ieškovės prašomą iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymo dydį sumažino iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje neatliekamas įrodymų vertinimas, nevertinami ieškinio reikalavimai ar kitų procesinių dokumentų duomenų pagrįstumas, nepasisakoma dėl ginčo esmės. Tikslus išlaikymo dydis bus apskaičiuotas ir priteistas teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečio vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priėmus sprendimą.
10. Pasisakydamas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, teismas nurodė, kad sprendžiant iš byloje esančių duomenų, šalys šiuo metu negyvena kartu, todėl siekiant laikinai sureguliuoti situaciją ir užtikrinti nepilnamečio vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, taip pat siekiant užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo teisę ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime, nustatytina laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi.
11. Teismas pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos ir jos intensyvumo. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji bendravimo tvarka yra labai panaši į ieškinio reikalavimuose išdėstytą bendravimo tvarką, todėl nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, šalių ginčas šioje dalyje būtų išspręstas neištyrus visų įrodymų bei bylos aplinkybių. Tad tokių laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimas yra ieškinio dalyko nagrinėjimo dalis ir išeina už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribų. Dėl nurodytų priežasčių teismas nustatė tokią laikiną nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką: atsakovas su sūnumi gali bendrauti kas antrą savaitgalį, su nakvyne pas atsakovą, nuo penktadienio 17 val. paimant sūnų iš jo buvimo vietos, ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val., o taip pat kiekvienos savaitės dvi pasirinktas dienas atsakovui sūnų paimant 17 val. iš sūnaus buvimo vietos ir parvežant jį namo iki 21 val.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį: priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko J. A. R. naudai 750 Eur laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko J. A. R. bendravimo tvarką:
12.1. Vaiko tėvas (atsakovas) atvyksta į vaiko gyvenamąją vietą, bendrauja su vaiku, rūpinasi jo poreikiais (slauga):
12.1.1. Pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio pirmadienį 15.00 val. iki kitos dienos 8.00 val. (įskaitant ir nakties metą).
12.1.2. Antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio pirmadienį nuo 15.00 val. iki 21.00 val.
12.1.3. Kiekvieną antradienį nuo 15.00 val. iki kitos dienos 8.00 val. (įskaitant ir nakties metą).
12.1.4. Kiekvieną trečiadienį nuo 15.00 val. iki 21.00 val.
12.1.5. Kiekvieną ketvirtadienį nuo 15.00 val. iki kitos dienos 8.00 val. (įskaitant ir nakties metą).
12.1.6. Pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 15.00 val. iki 21.00 val.
12.1.7. Antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 15.00 val. iki sekmadienio 21.00 val.
12.2. Bendravimo su vaiku metu tėvas turi teisę išsivežti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, bet pats turi pasirūpinti jo grąžinimu atgal į gyvenamąją vietą. Kai tėvas bendrauja su vaiku savaitgalį ar savo atostogų metu, jis privalo paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos.
12.3. Tėvas neturi teisės bendrauti su vaiku ir jį slaugyti trumpiau nei nurodyta šioje sutartyje, išskyrus išimtinius, šalių suderintus atvejus.
12.4. Jei vaikui skiriamos gydymo procedūros (ligoninėje, sanatorijoje, reabilitacijoje ir pan.), tėvas turi kartu pasirūpinti vaiku ir būti su juo visą gydymo laikotarpį.
12.5. Tėvas turi teisę pasiimti vaiką savo atostogoms ar kitokiam laiko praleidimui su vaiku.
12.6. Atsižvelgiant į tai, kad motinai yra itin sudėtinga vienai pasirūpinti augančiu visiškai neįgaliu vaiku, tėvas privalo būti supratingas, sąžiningai vykdyti šia taikos sutartimi aptartus įsipareigojimus, esant galimybei – bendrauti su vaiku dar dažniau, nei aptarta šioje tvarkoje.
12.7. Tais atvejais, kai tėvas neturi galimybių bendrauti su vaiku (jį slaugyti) pagal nustatytą bendravimo tvarką (grafiką), jis turi pasirūpinti jį pavaduojančiu asmeniu.
12.8. Tais atvejais, kai motina neturi galimybių perduoti vaiko tėvui bendrauti (slaugyti), ji SMS žinute informuoja tėvą apie pasikeitusius planus ne vėliau nei likus trims kalendorinėms dienoms iki šia tvarka nustatyto tėvo bendravimo su vaiku (slaugymo) pradžios.
13. Ieškovės atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Ieškovas, prašydamas atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad jau ir taip teikia išlaikymą: 1) nupjovė žolę, sugrėbė lapus, nukasė sniegą; 2) išspaudė 60 l sulčių, pririnko vaisių, uogų; 3) išvirė 18 l obuolienės ir slyvienės; 4) nupirko maisto už 100 Eur / mėn.; 5) davė 80 Eur vaiko mankštai; 6) sumokėjo 260,66 Eur už namo nuomą; 7) sumokėjo už namo komunalinius patarnavimus 121,70 – 324,05 Eur / mėn. Taigi pats atsakovas tvirtina, kad šiuo metu teikia iki 764,71 Eur išlaikymą kas mėnesį ir dar prideda obuolienių, sulčių, darbo ir kitokios nepiniginės paramos. Jei ieškovas pats teigia, kad teikia tokį išlaikymą, teismui nebuvo pagrindo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jį sumažinti iki 250 Eur. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė vaiko poreikių dydžio, nes pats atsakovas pripažįsta, kad tekia ne mažiau kaip 500–700 Eur, priklausomai nuo sezono.
13.2. Spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, teismas neatsižvelgė į šalių neginčijamą aplinkybę, kad vaikas turi sunkią negalią (cerebrinį paralyžių ir kt.). Teismas nustatė laikiną tėvo bendravimo tvarką tokią, kokia įprastai nustatoma sveikiems vaikams. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju vaikas yra neįgalus, savęs neapsitarnauja, yra visiškai priklausomas nuo tėvų pagalbos.
13.3. Teismo nustatyta laikina tvarka labiau skirta tėvo teisės pabendrauti su vaiku užtikrinimui. Ieškovė prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri ne tik užtikrintų tėvo teisę pabendrauti su vaiku, bet ir užtikrintų tėvo pareigą lygiomis dalimis prisidėti prie tokio sudėtingo vaiko priežiūros. Ieškovė objektyviai nebegali prižiūrėti tokios būklės vaiko ištisą parą, nes tai išsekina ieškovę ir neleidžia jai dirbti, užsiimti kitomis veiklomis, prasiblaškyti. Atsakovas savo profesiją sureikšmina, nori atsikratyti pareigos pavaduoti motiną prižiūrint neįgalų vaiką ir yra linkęs tik į pramoginio pobūdžio pasimatymus su vaiku.
13.4. Teismas nustatė nekonkrečią bendravimo tvarką – kiekvienos savaitės dvi pasirinktas dienas. Tokiu būdu sudaroma situacija, kai atsakovas, nepranešęs iš anksto, atvyksta pas ieškovę ir pareiškia, kad jis pasirinko šią dieną. Tokia situacija neteisinga vaiko motinos atžvilgiu, nes ji negali susiplanuoti savo ir vaiko dienotvarkės. Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemone nurodė konkrečias tėvo bendravimo dienas, valandas ir bendravimo privalomumą. Tik tokia griežta tvarka leistų motinai būti užtikrintai, kad ji galės pailsėti nuo paralyžiuoto vaiko nuolatinės priežiūros.
13.5. Vaikas auga ir sunkėja, todėl vaiko aptarnavimas (nuprausimas ir pan.) reikalauja vyro pagalbos. Atsakovas padeda motinai dažniau prižiūrėti vaiką, tačiau kategoriškai to nenori įforminti, todėl motina jaučiasi nesaugiai, nes atsakovas gali bet kada persigalvoti, neateiti ir nepadėti.
Atsiliepimas
14. Atsakovas atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
14.1. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su teismo argumentu, kad ji neįrodė vaiko poreikių dydžio, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį (750 Eur), kuris atitinka ir ieškiniu prašomą priteisti išlaikymą, byloje nepateikia.
14.2. Priešingai nei atskirajame skunde nurodo ieškovė, atsakovas nėra finansiškai pajėgus teikti 764,71 Eur dydžio išlaikymą vaikui ir tokio dydžio išlaikymo neteikia (ieškovė nepagrįstai į vieną mėnesį sudėjo visas atsakovo sumokėtas sumas, įskaitant ir būsto išlaidas, kurių dalis turėtų tekti ieškovei).
14.3. Ieškovė nutyli, kaip naudojami vaiko poreikiams valstybės skiriami pinigai (540 Eur per mėnesį), visą vaiko išlaikymo prievolės naštą prašydama perkelti tik atsakovui.
14.4. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas nori atsikratyti pareigos pavaduoti motiną ir yra linkęs tik į pramoginio pobūdžio pasimatymus su vaiku. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovas intensyviai nuolat dirba su vaiku, siekiant padėti jo fiziniam progresui (nuolatinės mankštos ir kt.), naudojant tam skirtas specialias priemones (stovėjimo rėmas, integruota konstrukcija vaikščiojimui, specialus dviratis). Atvykęs pas sūnų atsakovas su juo intensyviai dirba – vaikšto, važiuoja spec. įranga ir pan.
14.5. Byloje pateikti atsakovo darbo grafikai patvirtina, kad ieškovės pageidaujama tvarka bendrauti su vaiku atsakovas objektyviai negali, nes tokia bendravimo tvarka patenka į atsakovo darbo valandas. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka yra neįgyvendinama, atsakovui neatsisakius gerai apmokamo darbo, todėl tokios tvarkos nustatymas turi būti nagrinėjamas byloje iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones.
15. Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties dalį, kuria nustatyta, kad atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, su nakvyne pas atsakovą, nuo penktadienio 17 val. paimant sūnų iš jo buvimo vietos, ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val., nustatant, kad atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, su nakvyne pas atsakovą, nuo šeštadienio 17 val. paimant sūnų iš jo buvimo vietos, ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pagal byloje pateiktą 2019 m. rugpjūčio mėnesio atsakovo darbo grafiką, 2019 m. rugpjūčio mėnesį šeštadieniais atsakovas dirbs nuo 10 iki 15 val., išskyrus 2019 m. rugpjūčio 10 d., kai darbo laikas numatytas 18–23 val., todėl negalės paimti sūnaus su nakvyne nuo penktadienio.
15.2. Atsakovo darbo grafikas rugpjūčio mėnesiui skundžiamos nutarties priėmimo dieną (2019 m. liepos 1 d.) dar nebuvo patvirtintas ir nebuvo pateiktas į bylą, todėl spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas negalėjo įvertinti visų aplinkybių, susijusių su atsakovo galimybėmis paimti vaiką savaitgalį su nakvyne.
Atsiliepimas
16. Ieškovė atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Nors atsakovas moka ir gali pasirūpinti neįgaliu vaiku, daro jam teigiamą įtaką ir sugeba jį prižiūrėti, tačiau kasdienius vaiko priežiūros rūpesčius nori suversti motinai, o pats šiuo klausimu nori nepervargti ir į problemą žiūrėti tik per savo interesų prizmę.
16.2. Atsakovas, būdamas tėvu, savo vaiko atžvilgiu turi ne tik teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims ar panaikinamos vien tik dėl tėvo nenoro suderinti savo darbo grafiką su vaiko poreikiais ir ieškovės teise į darbą. Laikantis tėvų valdžios lygybės principo, turi būti užtikrinama ne tik atsakovo teisė bendrauti su vaiku, bet ir ieškovės teisę į darbą, poilsį ir pavadavimą, tačiau atsakovas, akcentuodamas savo darbo grafiką, šias ieškovės teises ignoruoja. Be to, atsakovas turi teisę prašyti darbdavio pakeisti darbo laiką, sutrumpinant darbo dieną iki keturių valandų per dieną, arba sumažinti darbo dienų skaičių iki trijų, nes jis augina neįgalų vaiką. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokios kliūtys jam trukdo prašyti mažinti darbo valandas, suteikti papildomas laisvas dienas ir kokios kliūtys jam trukdo pasirūpinti asmeniu, kuris prižiūrėtų vaiką, kai atsakovas bus darbe.
16.3. Ieškovei sudėtinga surasti darbą, kai atsakovas nenori pavaduoti ją prižiūrint neįgalų vaiką. Ieškovė šiuo metu susirado floristės darbą (dirba vakarais ir kas antrą savaitgalį) gėlių salone, tačiau negali pasirašyti darbo sutarties, kol nėra aiški situacija dėl atsakovo bendravimo su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo atskirasis skundas atmestinas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų (ir atsiliepimų į juos) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
19. Atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl papildomų įrodymų
20. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priimti naujus įrodymus – medicinos dokumentų išrašą ir pažymą apie ieškovės ketinimą įsidarbinti. Ieškovės teigimu, pateiktas medicinos dokumentų išrašas patvirtina aplinkybę, kad dėl nuolatinių fizinių krūvių jai atsirado lėtinės sausgyslių ir sąnarių ligos ir medikai rekomenduoja ieškovei mažinti fizinį krūvį, o pažyma apie ieškovės ketinimą įsidarbinti patvirtina aplinkybę, kad nustačius ieškovės pageidaujamą bendravimo tvarką ieškovė galėtų būti įdarbinta įmonėje floristės padėjėjos pareigoms.
21. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad nauji įrodymai ir su jais susiję rašytiniai paaiškinimai, kuriuos šalys turi teisę duoti teismui ne tik žodžiu, tačiau ir raštu (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 302 ir 338 straipsniai), yra susiję su aplinkybėmis, reikšmingomis sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose
22. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.
23. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
25. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė, siekdama, kad atsakovas kuo daugiau bendrautų su vaiku, dalyvautų jo kasdieniniame gyvenime ir kad nebūtų prarastas vaiko ir tėvo psichologinis ryšys, prašė nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su šalių nepilnamečiu vaiku bendrautų kiekvieną darbo dieną nuo 15.00 val. iki 21.00 val. arba kitos dienos 8.00 val. (priklausimai nuo savaitės) ir kas antrą savaitgalį.
26. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos ir jos intensyvumo, nustatė laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį (su nakvyne pas atsakovą, nuo penktadienio 17 val. paimant sūnų iš jo buvimo vietos, ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.), taip pat kiekvienos savaitės dvi pasirinktas dienas, atsakovui sūnų paimant 17 val. iš sūnaus buvimo vietos ir parvežant jį namo iki 21 val.
27. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, neatsižvelgė į aplinkybę, kad šalių nepilnametis vaikas turi sunkią negalią (jam diagnozuotas cerebrinis paralyžius ir kitos ligos) ir yra visiškai priklausomas nuo tėvų fizinės pagalbos. Ieškovės teigimu, dėl nuolatinių fizinių krūvių jai atsirado lėtinės sausgyslių ir sąnarių ligos, medikai rekomenduoja ieškovei mažinti fizinį krūvį. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus (medicinos dokumentų išrašą), kuriuos teismas priėmė. Ieškovė taip pat teigia, kad dėl nuolatinės vaiko priežiūros ji negali įsidarbinti ir užsiimti kitomis veiklomis. Ieškovės manymu, atsakovas per didelę reikšmę teikia savo darbui ir nededa pastangų, kad jo darbo valandos būtų sutrumpintos arba sumažintas darbo dienų skaičius.
28. Atsakovas atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą teigia, kad jis nuolat ir intensyviai dirba su vaiku, siekdamas padėti jo fiziniam progresui (užsiima mankštomis, važiuoja specialia įranga ir kt.), tačiau ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka būtų praktiškai neįgyvendinama ir nesuderinama su atsakovo darbo grafiku (atsakovas dirba Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, yra šio orkestro fleitininkas).
29. Byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnametis sūnus turi sunkią fizinę negalią, dėl savo sveikatos būklės pats negali apsitarnauti, jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir fizinė pagalba. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais, kad neįgalaus vaiko auginimas ir nuolatinė priežiūra reikalauja daug fizinių jėgų. Iš byloje esančio medicinos dokumentų išrašo matyti, kad medikai rekomenduoja ieškovei mažinti fizinį krūvį ir skirti daugiau laiko poilsiui. Taigi byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina poreikį ir būtinybę, kad prie neįgalaus šalių vaiko nuolatinės priežiūros prisidėtų kiekvienas iš tėvų.
30. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas prisideda prie vaiko priežiūros. Pati ieškovė savo atskirajame skunde ir atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovas moka ir gali pasirūpinti neįgaliu vaiku, daro jam teigiamą įtaką ir sugeba jį prižiūrėti, taip pat pripažįsta, kad atsakovas vis dažniau padeda prižiūrėti vaiką, tačiau nenori to įforminti, todėl ieškovė jaučiasi nesaugi, nes atsakovas gali persigalvoti ir nebepadėti auginti ir prižiūrėti vaiko. Byloje nustačius, kad atsakovas ir šiuo metu padeda ieškovei ir prisideda prie vaiko priežiūros, darytina išvada, kad tiek šalių nepilnamečio vaiko, tiek ir ieškovės kaip vaiko motinos interesai yra užtikrinami, nors ir ne tokia apimtimi, kokios pageidautų ieškovė.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamu atveju prašymas nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką iš esmės yra nukreiptas ne į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręstas ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas išsamiau neanalizuoja ir plačiau nepasisako dėl ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, susijusių atsakovo galimybėmis, atsižvelgiant į jo darbo grafiką, realiai įgyvendinti ieškovės prašomą nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Pirmosios instancijos teismo teisingai pažymėta, kad šias ir kitas faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
32. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir tinkamai teisiškai sureguliavo laikiną ginčo situaciją. Vien tai, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka nėra tokia konkreti, kokios norėtų ieškovė, savaime nereiškia skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl ieškovės atskirojo skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka, atmestinas (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atsakovas atskirajame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka, iš esmės grindžia tik viena aplinkybe – tuo, kad atsakovas 2019 m. rugpjūčio mėnesį negalės paimti sūnaus su nakvyne nuo penktadienio, nes rugpjūčio mėnesį pagal nustatytą darbo grafiką šeštadieniais dirbs nuo 10 iki 15 val., išskyrus 2019 m. rugpjūčio 10 d., kai darbo laikas numatytas 18–23 val.
34. Šios nutarties priėmimo metu atsakovo 2019 m. rugpjūčio mėnesio darbo grafikas, taigi ir atskirojo skundo argumentai yra nebeaktualūs ir teisiškai nereikšmingi. Byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo užimtumą 2019 m. rugsėjo ar vėlesniais mėnesiais, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl laikino išlaikymo priteisimo
35. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 750 Eur laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.
36. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų išlaikymo priteisimo bylose – Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (555 Eur), ieškovės prašomą sūnui priteisti išlaikymo dydį (750 Eur kas mėnesį), atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydį (967,83 Eur), taip pat į tai, kad su ieškiniu nėra pateikti duomenys apie nepilnamečiui sūnui reikalingas išlaidas kiekvieną mėnesį, ieškovės prašomą iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymo dydį sumažino iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos.
37. Ieškovė, nesutikdama su šia teismo nutarties dalimi, atskirajame skunde teigia, kad pats atsakovas atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patvirtino, kad šiuo metu teikia iki 764,71 Eur išlaikymą kas mėnesį, todėl teismui nebuvo pagrindo sumažinti laikino išlaikymo iki 250 Eur kas mėnesį.
38. Atsakovas atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą teigia, kad, priešingai nei atskirajame skunde nurodo ieškovė, atsakovas nėra finansiškai pajėgus teikti vaikui 764,71 Eur dydžio išlaikymą ir tokio dydžio išlaikymo neteikia.
39. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės pozicija dėl nepilnamečiam vaikui atsakovo teikiamo (teiktino) išlaikymo yra nenuosekli ir netgi prieštaringa – ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovas nuo 2018 m. balandžio iki 2019 m. kovo mėnesio vaiko išlaikymui skirdavo apie 300 Eur kas mėnesį, o nuo 2019 m. balandžio iki ieškinio padavimo išlaikymo neteikia. Tuo tarpu atskirajame skunde, siekdama įrodyti atsakovo galimybes mokėti prašomo priteisti dydžio išlaikymą, ieškovė teigia, kad atsakovas teikia didesnį nei 750 Eur išlaikymą kas mėnesį.
40. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovė neteisingai interpretuoja atsakovo atsiliepime į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes, nepagrįstai atsakovo atskirais laikotarpiais teikto išlaikymo sumas sudėdama į vieną mėnesį.
41. Pirmosios instancijos teismas, ieškovės prašomą priteisti laikiną išlaikymą sumažino, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė teismui duomenų apie nepilnamečiui vaikui kas mėnesį reikalingas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė atskirajame skunde taip pat nedetalizavo vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų bei nepateikė jokių tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.
42. Kita vertus, vien tai, kad konkretus šalių nepilnamečio vaiko poreikių dydis šioje proceso stadijoje nėra įrodytas, byloje nustatytų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo iš skyrium gyvenančio tėvo priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, sudarantį mažiau nei pusę Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinę algos. Bylos duomenimis, šalių nepilnamečiam vaikui nustatytas sunkus neįgalumas ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis, todėl akivaizdu, kad tokio vaiko poreikiai, nepaisant valstybės teikiamos paramos, yra kur kas didesni nei sveikų vaikų.
43. Atsakovas atsiliepime į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad nuolat teikia šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymą tiek natūra (maisto produktais, sauskelnėmis ir kt.), tiek pinigais, tiek sumokėdamas ieškovės nuomojamo būsto nuomos bei komunalinius mokesčius. Sprendžiant dėl iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio, atsižvelgtina į paties atsakovo ieškovei raštu teiktą 2019 m. vasario 25 d. atsakymą, kuriame atsakovas nurodė, kad, atsižvelgdamas į gaunamo darbo užmokesčio dydį, sūnaus išlaikymui (įskaitant gyvenamųjų patalpų, kuriose gyvena šalių vaikas, išlaikymą) kas mėnesį galėtų skirti 450 Eur. Byloje nėra duomenų, kad nuo to laiko, kai atsakovas tvirtino galintis vaiko išlaikymui skirti 450 Eur sumą kas mėnesį, atsakovo gaunamas darbo užmokestis (daugiau nei 900 Eur kas mėnesį) būtų sumažėjęs ar turtinė padėtis būtų pablogėjusi (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).
44. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nustatęs pagrindą pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo, padidinant iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistiną laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovo atskirąjį skundą atmesti.
ieškovės atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo, priteisiant iš atsakovo A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui J. A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.