Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Sadauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. K., S. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. P., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovai J. K. ir S. K. yra nepilnamečių P. K., gim. 2013-02-05, a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. K., gim. 2014-11-12, a. k. 514111224985, tėvai. Atsakovės J. K. šeima Anykščių rajono savivaldybės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr.l-AĮ-600 įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų netinkamos priežiūros. Atsakovei išvykus gyventi į Širvintų rajono savivaldybę, Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2014-06-16 Nr. 9-450 atsakovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovas 2015 m. spalio mėn. gavo Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2015 m. spalio 28 d. raštą Nr. (1.17-2015-56)-2-1316 „Dėl J. K. ir S. K. šeimos“. Rašte nurodoma, jog įstaigoje gauta informacija, kad atsakovas spardo vaiką. Atsakovai niekur nedirba, šeima negauna jokių pašalpų, namuose nėra maisto, nutrauktas elektros tiekimas, atsakovai girtauja, palieka vaikus be priežiūros, vaikai neprižiūrėti ir apleisti, vyresnysis berniukas visiškai nekalba. 2015 m. spalio mėn. atsakovė su vaikais buvo apgyvendinta Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro krizių padalinyje, kadangi namuose buvo šalta, o atsakovai neturėjo malkų krosniai kūrenti. 2015 m. lapkričio 5 d. buvo organizuotas tarpžinybinis pasitarimas, kuriame atsakovai pasirašė pasižadėjimus dėl tinkamos vaikų priežiūros ir su vaikais išvyko. Iš ieškovo ataskaitų Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai apie atsakovų šeimą matyti, kad atsakovų šeima nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. gyveno iš pašalpų, nesistengė įsidarbinti, susirasti ir išsinuomoti gyvenamojo būsto, taip pat toliau nesirūpino vaikais. Atsakovai žiemą su vaikais 1,5 mėn. gyveno pas draugus, kurių šeima taip pat įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Tarp šeimų prasidėjus konfliktams, nes atsakovai visiškai neturėjo pinigų bei piktnaudžiavo alkoholiu, atsakovė J. K. su vaikais 2016 m. vasario mėn. apsigyveno Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro krizių padalinyje. Vaikai nuo 2016 m. sausio mėn. lankė vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ savaitinę grupę. Atsakovų šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, asmens higienos įgūdžių, kasdieninių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, informavimo, lydėjimo į įstaigas, aprūpinimo būtiniausiais maisto produktais, drabužiais ir avalyne. Nepaisant to, atsakovai nedėjo visiškai jokių pastangų, kad pasirūpintų vaikų gerove. Iš nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose taip pat matyti, kad atsakovai ne kartą būdami neblaivūs neatliko savo pareigų prižiūrėti mažamečius vaikus ir tuo savo tėvų valdžią panaudojo priešingai vaikų interesams. 2016 m. balandžio 8 d. P. ir T. K., jiems susirgus, buvo paimti iš vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ savaitinės grupės ir atvežti į Širvintų ligoninės vaikų ligų skyrių, kadangi atsakovė vaikų sveikata nesirūpino, neturėjo pinigų gydytojų paskirtiems vaistams nupirkti. Atsakovai vaikų ligoninėje neprižiūrėjo, jų neslaugė, vaikų sveikata nesidomėjo. Vaikams pasveikus, Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 14 d. įsakymais „Dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo“ Nr. 9-323 ir Nr.9-322 P. K. ir T. K. buvo nustatyta laikinoji globa, jų globėju paskirtas VšĮ vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus“ Čižiūnų filiale. Iš atsakovų šeimos paėmus vaikus, jie ir toliau vengė registruotis darbo biržoje, dirbdavo tik pavienius darbus, būsto nesusirado, vaikų globos namuose nelankė, neteikė jiems išlaikymo. Atsakovas S. K. piktnaudžiavo alkoholiu. 2016 m. rugpjūčio mėn. atsakovė J. K. išvyko gyventi į Vilnių, išsinuomojo kambarį bendrabutyje, kurį laiką dirbo, tačiau vaikų nelankė. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 24 d. įsakymais Nr. 9-818 ir Nr. 9-819 „Dėl vaiko globėjo pakeitimo“ P. K. nuo 2016 m. spalio 24 d. ir T. K. nuo 2016 m. spalio 25 d. buvo pakeistas globėjas ir vaikai nuo tada gyvena globėjos S. P. šeimoje. Globėjos šeimoje paaiškėjo, kad vaikai biologinėje šeimoje galimai buvo skriaudžiami, galimai naudojamas tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas. Vaikai nenoriai leidosi būti apkabinami, paglostomi, pabučiuojami ir pan., jie buvo nepratę prie motiniško švelnumo. Taip pat teismo posėdžio metu vaikų globėja S. P. nurodė, kad vaikams atvažiavus pas ją, atsakovė rodė susidomėjimą vaikais, jai skambino. Ji 2016 m. gruodžio mėn. suorganizavo atsakovės susitikimą su vaikais, atvežė juos į Širvintas susitikti su mama. Atsakovė vaikams jokių lauktuvių neatvežė, vaikais nesidomėjo, apie juos neklausinėjo, bendravo tik su globėja apie savo gyvenimą. Vaikus atsakovė norėjo pamatyti tik dėl to, kad pažiūrėtų, kiek jie paaugę. Atsakovės ryšio su vaikais nebuvo. Susitikimo metu iš P. K. pusės buvo juntamas pyktis mamos atžvilgiu. Po 2016 m. gruodžio mėn. vykusio susitikimo dar vieną kartą skambino vaikų močiutė, išreiškė norą susitikti vaikų gyvenamojoje vietoje, tačiau taip ir neatvažiavo. Daugiau vaikais niekas nesidomėjo, neskambino, jų nelankė. T. K. mamos visai neprisimena, o P. K. prisiminimai neaiškūs. Kai vaikai atvyko į globėjos šeimą, jie nemokėjo kalbėti, tačiau šiuo metu vaikai jau yra bendraujantys. Vaikai auga sveiki, guvūs, lanko darželį.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas kartu su ieškiniu be paties ieškovo raštų ir susirašinėjimų su kitomis institucijomis, nepateikė jokių kitų įrodymų pagrindžiančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kad atsakovai niekur nedirbo, neturėjo maisto, smurtavo vaikų atžvilgiu, neatidirbo už socialinę pašalpą, pvz. raštų iš darželio, ligoninių, krizių centro, globos namų ir pan. Todėl iš esmės teismas išvadas daro remiantis S. P. paaiškinimais ir jos nurodytomis aplinkybėmis.

Dėl motinos ir tėvo valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, išklausius bylos šalis, darytina išvada, kad atsakovai nevykdo savo konstitucinės pareigos, tai yra vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, žiauriai su jais elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu ir nesirūpina vaikais. Atsakovai girtaudami, neprižiūrėdami vaikų, neužtikrindami jiems gyvenamojo būsto, maisto, ne tik rodo sūnums neigiamą pavyzdį, bet ir neužtikrina jiems sveikos ir saugios aplinkos, kas yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją. Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos CK 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių tėvai negali vykdyti savo pareigų. Teismas nustatė, kad P. K. ir T. K. tėvai, tai yra atsakovai, savo pareigų vaikams nevykdo dėl savo kaltės, tai yra dėl to, kad nesistengia keisti savo gyvenimo būdo. Atsakovai, kol iš jų nebuvo paimti vaikai, nebandė spręsti alkoholio vartojimo problemos, susirasti darbo tam, kad turėtų lėšų vaikams išlaikyti ir pasirūpinti gyvenamuoju būstu, nesirūpino vaikų ugdymu ir lavinimu, sveikatos priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti CK 3.180 straipsnio nuostatas ir apriboti jiems tėvų valdžią vaikų P. K. ir T. K. atžvilgiu.

CK 3.183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas nėra saistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

Teismas konstatuoja, kad tarp tėvų ir vaikų ryšio nėra. Atsakovai nuo 2016 m. gruodžio mėn. savo vaikų nėra aplankę, jais nesidomi, nesirūpina ir vaikų atžvilgiu yra visiškai abejingi. T. K. mamos visai neprisimena, o P. K. dar galimai šiek tiek prisimena mamą. Be to, abu atsakovai nei į parengiamąjį, nei į teismo posėdį neatvyko, noro auginti savo vaikus neišreiškė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustačius vaikams laikinąją globą atsakovė vaikus aplankė vos kelis kartus, ir tik dėl to, kad susitikimus organizavo kiti asmenys, bet ne ji pati. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovai sūnums yra visiškai abejingi, todėl yra pagrindas taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią vaikai be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikinti.

CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Remiantis CK 3.195 straipsniu, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad abu atsakovai niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja. Atsakovai jokio nekilnojamojo turto neturi, socialinių išmokų negauna. Nors atsakovų turtinė padėtis sunki, tačiau tai negali būti laikoma pakankama ir pateisinama priežastimi neprisidėti prie vaikų išlaikymo. Be to, teismo vertinimu, pirmiausia reikia atsižvelgti į vaikų interesus ir į tai, kad atsakovai yra darbingi ir gali teikti išlaikymą. Kadangi J. K. turi kitų išlaikytinių, iš jos priteistinas išlaikymas vaikams P. K. ir T. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui. Tuo tarpu atsakovas S. K. kitų išlaikytinių neturi, todėl iš jo priteistinas išlaikymas vaikams P. K. ir T. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui. Vaiko laikina globėja išlaikymo lėšas valdys uzufrukto teise. Atsižvelgiant į CK 3.208 straipsnį, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas šioje byloje visiškai nepagrindė šio reikalavimo, nenurodydamas nei vaikų galimai individualių poreikių, nei jų būtinų poreikių ir nepateikė jokių įrodymų šiam reikalavimui išspręsti.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

CPK 407 straipsnyje numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 24 d. įsakymais Nr. 9-818 ir Nr. 9-819 „Dėl vaiko globėjo pakeitimo“ P. K. ir T. K. nuo 2016 m. spalio 24 d. buvo pakeistas globėjas, jų globėja paskirta S. P., o P. K. ir T. K. gyvenamoji vieta nustatyta su globėja. Kadangi šiuo metu globėja S. P. tinkamai atlieka globėjos pareigas, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena atsakovų vaikai, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga vaikų gyvenamąją vietą palikti nustatytą su globėja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės J. K., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių vaikų P. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovo S. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečių vaikų P. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš J. K., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), ir T. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)., nuo sprendimo priėmimo dienos periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, pervedant jį į asmenines vaikų sąskaitas.

Priteisti iš atsakovo S. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), ir T. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo sprendimo priėmimo dienos periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, pervedant jį į asmenines vaikų sąskaitas.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos įsiteisėjimo, paskirti S. P., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams P. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), ir T. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), tvarkytoja uzufrukto teise.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos įsiteisėjimo, nepilnamečių vaikų P. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja globėja S. P., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.