- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-08
- Bylos Nr.
- e2A-1075-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00921-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- Ž. M.
- Ieškovas
- J. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3316-1084/2019 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Ž. M. 1 516 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jis su atsakovu 2018 m. lapkričio 17 d. sudarė naudotos transporto priemonės „Mercedes-Benz E280“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovas įsigijo nurodytą transporto priemonę nuosavybėn už 5 900 Eur. Ieškovas apie parduodamą transporto priemonę sužinojo iš skelbimo internetiniame puslapyje www.autoplius.lt. Skelbime atsakovas transporto priemonę apibūdino itin gerai. Šalių sudarytoje sutartyje atsakovas taip pat nenurodė jokių transporto priemonės trūkumų, žodžiu ieškovui buvo nurodyta, kad transporto priemonė yra tvarkinga, itin geros būklės ir neturi jokių defektų. Nors ieškovas prašė nuvažiuoti kartu į techninės apžiūros centrą ir patikrinti transporto priemonės būklę, atsakovas nesutiko, teigdamas, kad transporto priemonė nebus pripažinta tinkama eksploatacijai vien dėl neveikiančios priekinės lempos. Tačiau, netrukus po sutarties sudarymo ėmė ryškėti transporto priemonės defektai. 2018 m. lapkričio 21 d. transporto priemonė buvo nugabenta į specializuotą automobilių servisą UAB „Mbworkshop“, kuriame buvo nustatyti esminiai transporto priemonės defektai, dėl kurių tolimesnė transporto priemonės eksploatacija nebuvo galima. Nustačius transporto priemonės defektus, buvo atliktas kapitalinis transporto priemonės remontas: pakeista alyva, pakeisti salono ir oro filtrai, pakeistas žibinto blokelis, pagrindinio variklio diržo guoliai, alsuoklis, kuro siurblio, alyvos korpuso ir aušintuvo tarpinės, priekinės apatinės pakabos šarnyrai, priekinės kairės pakabos antgalis, patikrinta alyva, atliktas variklio aptarnavimas. Už šiuos transporto priemonės kapitalinio remonto darbus ieškovas sumokėjo 1 500 Eur. Atlikus kapitalinį remontą, 2018 m. lapkričio 24 d. ieškovas nuvyko į techninės apžiūros centrą „Tuvlita“, kur buvo nustatyta, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, dėl ko nebuvo suteikta teisė eksploatuoti transporto priemonę. 2018 m. lapkričio 26 d. ieškovas pakartotinai nuvyko į minėtą automobilių servisą, kur buvo atliktas stabdžių remontas, už kurį ieškovas sumokėjo 200 Eur. Be minėto remonto transporto priemonės naudojimas pagal paskirtį, t. y. normalus eksploatavimas nebūtų galimas, kas patvirtina, jog atsakovas pardavė ieškovui netinkamos kokybės daiktą – transporto priemonę. 2018 m. lapkričio 27 d. pakartotinai nuvykus į techninės apžiūros centrą „Tuvlita“ buvo nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir leista transporto priemonę eksploatuoti viešuose keliuose.
3. Atsakovas Ž. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta transporto priemonės gamybinė markė, komercinis pavadinimas – „Mercedes Benz E280“, rida – 209 000 km, transporto priemonės identifikavimo numeris, pažymėta, kad transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra neatlikta. Kadangi laikotarpiu, kuriuo atsakovas buvo transporto priemonės savininku, transporto priemonė neturėjo jokių eismo įvykių, o atsakovui nebuvo žinoma apie transporto įvykius, kuriuose transporto priemonė galėjo dalyvauti iki to momento, kai atsakovas tapo jos savininku, ši grafa sutartyje palikta tuščia. Nors pirkimo–pardavimo sutarties dalyje „Transporto priemonės trūkumai“ laukelis „apšvietimo ir šviesos signalizavimo“ nebuvo pažymėtas, tačiau ieškovas žodžiu buvo informuotas apie tai, kad priekinėje dešinėje pusėje neveikė transporto priemonės žibintas. Kiti laukeliai transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties dalyje „Transporto priemonės trūkumai“ nebuvo pažymėti, nes tokių trūkumų tuo metu nebuvo ir tokie trūkumai atsakovui nebuvo žinomi.
4. Ieškovas išbandė transporto priemonę, pavažinėjo ja transporto priemonių aikštelėje tiek lygesne danga, tiek per duobes, su juo atvykęs asmuo patikrino transporto priemonės būklę kompiuteriu, t. y. įvertino, kaip veikia elektrinė transporto priemonės dalis, ar kompiuteris identifikuoja kokias nors klaidas šioje transporto priemonės dalyje. Kompiuteris parodė vienintelę problemą – klaidą, susijusią su transporto priemonės žibintu, tačiau ši klaida buvo matoma akivaizdžiai apžiūrint transporto priemonę. Atsakovas, įvertinęs šį trūkumą, sutiko sumažinti transporto priemonės kainą, tačiau ieškovas pageidavo sumažinti ją dar didesne suma. Ieškovas negalėjo tikėtis tokių pačių garantijų ar įsigyjamos transporto priemonės nepriekaištingo veikimo kaip įsigydamas naują automobilį, todėl pirkdamas 10 metų naudotą transporto priemonę, privalėjo pasinaudoti savo teise visapusiškai patikrinti jos techninę būklę (kokybę), tačiau to nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui J. B. iš atsakovo Ž. M. 1 084 Eur, įsigytos transporto priemonės trūkumams pašalinti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 310,31 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitos ieškinio reikalavimų dalies netenkino. Priteisė atsakovui Ž. M. iš ieškovo J. B. 182,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš atsakovo Ž. M. 4,89 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje jokių transporto priemonės trūkumų nėra nurodyta, nes, atsakovo teigimu, jam tokie trūkumai nebuvo žinomi. Taigi ieškovas, kaip vidutinis pirkėjas, įsigyjantis transporto priemonę asmeniniam naudojimui, kurios pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodyti jokie įsigyjamos transporto priemonės trūkumai, taip pat įvertinus pardavėjo nurodytus atsiliepimus apie transporto priemonės itin gerą būklę, pagrįstai galėjo tikėtis įsigyti nors ir nenaują – dešimties metų senumo transporto priemonę, tačiau atitinkančią įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus, kurią būtų galima naudoti pagal tikslinę jos paskirtį.
1.2. Praėjus keturioms dienoms po transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, specializuotame autoservise buvo nustatyti tam tikri automobilio sistemų, detalių gedimai, kurių neištaisius transporto priemonė negalėjo toliau būti tinkamai eksploatuojama. Praėjus septynioms dienoms po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, atliekant techninę automobilio apžiūrą, nustatyti stabdžių sistemos trūkumai (gedimai).
1.3. Sudarius transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas su transporto priemone parvažiavo į Vilnių, t. y. transporto priemonė, išsamiai nepatikrinus jos techninės būklės, buvo naudojama pagal jos tikslinę paskirtį, t. y. transporto priemonė važiavo, tačiau tolimesnis automobilio naudojimas pagal tikslinę paskirtį nustačius jos trūkumus tapo iš esmės negalimas. Ieškovas be papildomų sąnaudų negalėjo įsigytos transporto priemonės naudoti pagal tikslinę jos paskirtį, nes tinkamam jos eksploatavimui jis turėjo papildomai 1 700 Eur išlaidų, kurios sudaro beveik ketvirtadalį jo už transporto priemonę sumokėtos pirkimo kainos.
Atsiliepimas
1.4. Atsakovas, teigdamas, kad transporto priemonė neturėjo trūkumų ir ją buvo galima tinkamai eksploatuoti neatlikus ieškovo nurodytų remonto darbų, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių šias jo nurodytas aplinkybes, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes dėl transporto priemonės trūkumų. Vien tai, kad atsakovas (pardavėjas), įsigijęs transporto priemonę, ją eksploatavo apie mėnesį ar daugiau laiko, nepatvirtina, kad tolimesnis transporto priemonės eksploatavimas buvo galimas. Byloje nustatyta, kad paaiškėję automobilio trūkumai buvo susiję su greičių dėže, variklio detalėmis, važiuokle, stabdžių sistema, jie buvo nustatyti atliekant išsamią transporto priemonės techninės būklės patikrą, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas, būdamas vartotojas ir neturėdamas specialių žinių, juos galėjo nustatyti transporto priemonės apžiūros Kauno automobilių turguje metu. Be to, ieškovui pasirinkus tik tokį transporto priemonės patikrinimą jos įsigijimo metu, neatima galimybės jam kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo.
1.5. Byloje nustatyta, kad ieškovas iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo informuotas apie priekinio dešinės pusės žibinto gedimą. Atsakovo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima jo pareigos atsakyti už parduotos transporto priemonės žibinto gedimą, kadangi šis trūkumas ieškovui, kaip pirkėjui, buvo ne tik akivaizdžiai matomas, bet ir atskleistas pardavėjo, nors ir neįrašytas šalių sudarytoje transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje. Todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaidas, turėtas šalinant žibinto gedimą – 150 Eur už detalę ir 55 Eur už remonto darbus, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
1.6. Teismo nuomone, kiekvienas atidus ir rūpestingas pirkėjas net ir vizualiai apžiūrėjęs transporto priemonę būtų pastebėjęs trūkumus dėl duslintuvo. Byloje nepateikta duomenų, jog šis duslintuvo trūkumas nebuvo toks akivaizdus, kad jį galėtų pastebėti atidus ir rūpestingas pirkėjas, kad šiam trūkumui nustatyti būtų reikėję specialių žinių ar ypatingo tyrimo, todėl teismas konstatavo, jog šis trūkumas buvo akivaizdus, kurį gali pastebėti bet kuris atidus pirkėjas be specialaus tyrimo, todėl už tokį trūkumą pardavėjas neturėtų atsakyti. Atsižvelgiant į tai, netenkino ir ieškovo reikalavimo dalies dėl 18 Eur duslintuvo virinimo išlaidų priteisimo.
1.7. Nebūtinomis remonto išlaidomis teismas laikė ir išlaidas, turėtas papildomoms medžiagoms, t. y. cheminėms priemonėms, kurios buvo panaudotos pašalinti tepalo likučius. Teismo vertinimu, net ir neatlikus šių darbų transporto priemonės eksploatavimas pagal jos tikslinę paskirtį būtų įmanomas. Atsižvelgiant į tai, netenkino reikalavimo dėl 9,00 Eur išlaidų šioms priemonėms atlyginti priteisimo.
1.8. Įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas yra apmokėjęs už galinių stabdžių magistralės remontą – 200 Eur, byloje nėra. Nesant teismui pateiktų šių duomenų, nebuvo galima konstatuoti, kad ieškovas iš tiesų turėjo 200 Eur išlaidų nurodytiems stabdžių sistemos trūkumams pašalinti, todėl ši ieškinio reikalavimų dalis taip pat buvo netenkinta.
1.9. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovė kėlė abejones dėl to, ar byloje esančiu 2018 m. lapkričio 22 d. mokėjimo kortele kvitu 1 500 Eur sumą Mercedes-Benz servisui, esančiam (duomenys neskelbtini), sumokėjo ieškovas, tačiau teismas neturėjo pagrindo abejoti, jog ši suma buvo sumokėta būtent už ieškovo automobilio remontą.
1.10. Atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, kurios šalintų jo atsakomybę dėl netinkamos parduoto daikto kokybės, tik teigė, kad ieškovo nurodyti trūkumai yra nulemti normalaus transporto priemonės nusidėvėjimo ir jų šalinimas yra einamasis automobilio remontas. Neigdamas transporto priemonės trūkumus, jis nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovo pateiktų įrodinėjimo priemonių patikimumu, neprašė teismo atlikti ekspertizę ar apklausti remontą atlikusios įmonės darbuotojus ar specialistus ir pan., kurie galėtų patvirtinti arba paneigti jo nurodytas aplinkybes dėl jų kvalifikacijos bei nustatytų transporto priemonės trūkumų. Teismas neturėjo pagrindo abejoti specializuoto autoserviso nustatytais gedimais, kuriuos jis pats ir pašalino. Atsakovas verčiasi automobilių prekyba, taigi, būdamas šios srities profesionalas, skelbimuose nurodydamas, jog automobilis yra be defektų, turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, ir yra laikytinas atsakingu už automobilio trūkumus. Būtent atsakovas turėjo realiai įvertinti parduodamo automobilio kokybę ir įsitikinti, ar parduodama transporto priemonė tikrai neturi jokių defektų.
1.11. Tai, kad ieškovas nepasinaudojo kitais jam įstatymo suteikiamais teisių gynimo būdais –nesikreipė į atsakovą, jog jis pašalintų nustatytus trūkumus, neprašė nutraukti šalių sudarytos sutarties ir kt., nepakankamai aktyviai bendradarbiavo su atsakovu, nepanaikina atsakovo teisės į jo turėtų išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimą, tokiu būdu realizuojant vieną iš jo kaip pirkėjo teisių gynimo būdų. Įstatymų leidėjas pirkėjui savo nuožiūra suteikė teisę pasirinkti jam priimtiniausią jo teisių gynybos būdą, todėl vien tai, kad toks teisių gynybos būdas yra nepriimtinas pardavėjui, jo taikymo neriboja.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimą dalyje, kuria buvo tenkintas ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas sprendimą priėmė pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles:
1.1. Transporto priemonių pardavimo veikla atsakovui yra visiškai nauja, ją iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos vykdė nepilnai vienuolika mėnesių ir buvo pardavęs tik 5-6 transporto priemones. Todėl atsakovas nėra profesionalus transporto priemonių žinovas, nėra verslininkas, nėra transporto priemonių specialistas. Atsakovas nesiekė sudaryti kitokio įspūdžio ieškovui, todėl ieškovas negalėjo turėti lūkesčių, jog transporto priemonę įsigyja iš žinovo. Tuo labiau, ir pats teismas sprendime konstatavo, kad informacija apie tai, jog atsakovas vykdo individualią automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimo veiklą, ieškovui tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovui pateikus duomenis apie tai. Be to, pats ieškovas nenurodė, jog remiasi įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas.
1.2. Nors ieškovas į bylą pateikė dvi 2018 m. lapkričio 21 d. sutartis–užsakymus, sudarytus tarp ieškovo J. B. ir UAB „Mbworkshop“, jis nenurodė, kaip kiekviena iš keistų detalių ir kiekvienas iš atliktų darbų susijęs su transporto priemonės negalėjimu toliau būti eksploatuojamai. Asmeniui nuvykus į autoservisą ir užsakius vienus ar kitus darbus, paprašius pakeisti vienas ar kitas detales, neatsiranda prezumpcija, jog į autoservisą pristatyta transporto priemonė negali būti naudojama pagal paskirtį. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kokios būklės buvo keistos detalės, koks buvo jų nusidėvėjimas. Kaip minėta, jis tik pateikė duomenis apie tai, kurios iš detalių buvo keistos, kiek jos kainavo, kiek kainavo darbai, kurių reikėjo tų detalių pakeitimui. Tačiau faktas apie detalių keitimą ir darbų atlikimą netolygus faktui, jog keistos detalės buvo netinkamos. Tuo labiau, kad tai yra vertinimo dalykas. Tą įrodo ir aplinkybės, jog pirmo kreipimosi į UAB „Mbworkshop“ metu nebuvo nustatyta, kad transporto priemonės stabdžių sistemos vamzdeliai paveikti korozijos. Juos 2018 m. lapkričio 24 d. nustatė tik techninės apžiūros centras „Tuvlita“. Todėl atsakovui natūraliai kilo abejonės dėl UAB „Mbworkshop“ kompetencijos. Taigi, tarp ieškovo bei UAB „Mbworkshop“ sudarytose sutartyse–užsakymuose nurodytos detalės bei darbai nelemia, kad nepakeitus būtent šių detalių ir neatlikus būtent šių darbų, transporto priemonė nebūtų tinkama eksploatuoti bei jai nebūtų buvę leista dalyvauti viešajame eisme.
1.3. Ieškovui kartu su ieškiniu nepateikus jokių duomenų apie transporto priemonėje keistų detalių būklę, jų funkcijas, jų įtaką transporto priemonės veikimui, atsakovas teikė duomenis iš interneto tinklapių apie kai kurias transporto priemonių detales: iš interneto tinklapio www.automobiliuremontas.lt duomenis apie stabdžių vamzdelius ir jų keitimą, iš interneto tinklapio www.visainfo.lt duomenis apie šarnyrus, iš interneto tinklapio www.automedia.lt duomenis apie stabilizatoriaus paskirtį ir funkcijas. Tačiau teismas laikė juos kaip nepatvirtinančius jokių duomenų apie konkrečios situacijos aplinkybes. Atsakovo nuomone, visi automobilio darbai laikytini einamaisiais, arba kitaip – detalių, kurios per laiką dėvėjosi natūraliai, keitimu.
1.4. Teismas priėjo keistos išvados, kad ieškovui įsigijus iš atsakovo transporto priemonę, buvo nustatyti automatinės greičių dėžės trūkumai, nors, kaip matyti iš ieškovo pateikto detalių sąrašo, nei viena jų nebuvo susijusi su greičių dėžės trūkumu.
1.5. Teismas nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie tinkamą transporto priemonės techninę būklę, tačiau atkreiptinas dėmesys į įrodinėjimo pareigą: parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė, kad transporto priemonės nebuvo galima naudoti pagal tiesioginę jos paskirtį, kad jos nebuvo galima eksploatuoti. Po to, kai transporto priemonė tapo ieškovo nuosavybe, atsakovas neteko galimybės ja disponuoti. Jis negalėjo įvertinti ieškovo teiginių apie netinkamą transporto priemonės būklę (negalėjo jų nei paneigti, nei patvirtinti, nes ieškovas vienašališkai sprendė, ką daryti su transporto priemone).
1.6. Atsakovas teikė įrodymus apie tai, kad iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su ieškovu jis pats naudojosi transporto priemone ir jokių jos trūkumų nepastebėjo. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas pateikė prekybinių ženklų numerių naudojimo istoriją, patvirtinančią, jog atsakovas nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. spalio 31 d. net 34 dienas šiuos numerius naudojo transporto priemonės eksploatavimui. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas atsakovo tėvas parodė, kad pats yra vairavęs transporto priemonę, įspūdis dėl jos vairavimo - geras, jokių pašalinių garsų, tempimo į vieną pusę nebuvo. Žibintas nedegė nuo pat pradžių, tačiau atsakovas jo netvarkė. Transporto priemonės kaina turėjo būti didesnė, bet pardavė tik dėl to, kad reikėjo pinigų butui.
1.7. Pirkimo–pardavimo sutartyje deklaravo transporto priemonės ridą – 209 000 km. Pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė abi šalys, abi šalys yra atsakingos už pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų duomenų teisingumą. Nei pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nei kreipimosi į teismą metu ieškovas joje užfiksuotų duomenų neginčijo ir dėl jų pastabų neturėjo. Tik po to, kai atsakovas pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį su komentarais dėl transporto priemonės eksploatavimo po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieškovas ėmė komentuoti pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą ridą ir teikti keistus paaiškinimus. Pagal automobilio ridos duomenis matyti, kad per nepilnas keturias dienas ieškovas su transporto priemone nuvažiavo 1 009 km. Todėl sunku patikėti, kaip ieškovas per 4 dienas Lietuvos keliuose galėjo nuvažiuoti 1009 kilometrus su automobiliu, kuris dar nebuvo pripažintas tinkamu eksploatavimui ir net neturėjo valstybinių numerių. Tačiau, pagal byloje esančius duomenis matyti, kad dar pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną ieškovui buvo išduotas valstybinis numeris. Be to, pats ieškovas vėliau teismo posėdžio metu patvirtino, kad transporto priemonė vis dėlto turėjo laikiną valstybinį numerį.
1.8. Transporto priemonė buvo trečia naudota transporto priemonė, kurią įsigijo ieškovas. Tai lemia, kad ieškovas jau turėjo patirties perkant transporto priemonę, tuo labiau, kad anot ieškovo, viena iš anksčiau įsigytų transporto priemonių nebuvo kokybiška ir neatitiko ieškovo lūkesčių. Tačiau nepaisant ankstesnės patirties, ieškovas su kitu asmeniu atvykęs apžiūrėti transporto priemonės į Kauno automobilių turgų, patikrino tik elektroninę transporto priemonės dalį kompiuteriu, vizualiai įvertino kėbulą, atliko bandomąjį važiavimą aikštelėje. Jei ieškovas būtų pasirinkęs pristatyti transporto priemonę į bet kurį automobilių servisą prieš ją įsigydamas, transporto priemonės būklė jam būtų žinoma. Atsakovas tam neprieštaravo ir kliūčių nedarė. Pačiam atsakovui transporto priemonės trūkumai nebuvo žinomi, todėl jų (apart neveikiančio žibinto), atsakovas ir neįvardino.
1.9. Įsigijęs transporto priemonę ieškovas 2018 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į UAB „Mbworkshop“. Ieškovas neinformavo atsakovo apie ketinimą atlikti tos pačios dienos sutartyse–užsakymuose nurodytus darbus bei ketinimą transporto priemonėje pakeisti tos pačios dienos sutartyse–užsakymuose nurodytas detales. Tačiau, išaiškėjus transporto priemonės trūkumams, pirkėjas pirmiausia turėtų raštu kreiptis į pardavėją ir nurodyti konkretų reikalavimą. Kauno apylinkės teismas, ignoruodamas pardavėjo teisę būti informuotam, suabsoliutino pirkėjo teisę po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo elgtis išimtinai savo nuožiūra. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas neteko teisės įvertinti, ar transporto priemonė turėjo trūkumų, jei turėjo – kokių. Kai kyla klausimas, ar pirkimo–pardavimo sutartimi perleista transporto priemonė buvo tinkamos ar netinkamos kokybės, atsakovo dalyvavimas procese, identifikuojant transporto priemonės būklę, yra svarbus. Šalys būtų galėjusios susitarti dėl abiems joms priimtino specialisto, kuris būtų objektyviai įvertinęs transporto priemonės būklę ir pateikęs savo išvadą.
1.10. Atsakovas Ž. M., gavęs ieškovo ieškinį, kreipėsi į JUTA Kaišiadorys, prašydamas pateikti duomenis, kiek šioje bendrovėje kainuotų ieškovo J. B. UAB „Mbworkshop“ užsakytos detalės ir darbai. Iš JUTA Kaišiadorys pateiktos detalių ir darbų sąmatos matyti, kad detalės būtų kainavusios 343 Eur, o darbai – 229,90 Eur. Tuo atveju, jei ieškovas būtų pasirinkęs šią bendrovę, jo patirtos išlaidos būtų buvę ženkliai mažesnės.
1.11. Ieškovas, įsigydamas transporto priemonę, negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog dalis jos detalių bus visiškai naujos, todėl teismas visiškai nepagrįstai ignoravo pastarąją aplinkybę ir priteisdamas iš atsakovo dalį ieškovo prašomų nuostolių atlyginimo, proporcingai jų nemažino.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. B. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kad atsakovas verčiasi automobilių ir kitų lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimo veikla, o tai reiškia, kad jis yra profesionalus verslininkas, besiverčiantis automobilių prekyba. Ši nustatyta faktinė aplinkybė pagrįstai leido teismui tarp bylos šalių kilusiems santykiams taikyti vartojimo pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančias nuostatas.
2.2. Vien tai, kad transporto priemonė ėmė gesti po jos įsigijimo ieškovui važiuojant iš Kauno į Vilnių, o ieškovas kreipėsi į autoservisą praėjus vos 4 dienoms po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovas neturėjo galimybės toliau eksploatuoti transporto priemonės ir jos naudoti pagal paskirtį. Be to, kad ieškovas negalėjo eksploatuoti transporto priemonės nepatirdamas papildomų išlaidų, patvirtina byloje surinkti įrodymai. 2018 m. lapkričio 24 d., t. y. septintą dieną po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, atliekant techninę transporto priemonės apžiūrą, nustatyti stabdžių sistemos trūkumai (gedimai), dėl kurių konstatuota, kad transporto priemonė neatitinka keliamų techninių reikalavimų ir jai neleista dalyvauti viešame eisme.
2.3. Jeigu atsakovas mano, kad transporto priemonė galėjo būti toliau eksploatuojama nepatiriant papildomų išlaidų, prieš ją parduodamas jis, būdamas profesionalus automobilių pardavėjas, privalėjo ją patikrinti autoservise ar techninės apžiūros centre, tačiau to nepadarė, o aplaidžiai pasitikėjo, kad transporto priemonė yra tvarkinga vien dėl to, kad jis taip manė ir jautė, kad ji važiuoja gerai.
2.4. Teismas pagrįstai nevertino į bylą atsakovo pateiktų straipsnių iš įvairių internetinių svetainių apie transporto priemonių detales, nes jie yra tik bendro pobūdžio ir neturi reikšmės sprendžiant dėl šios konkrečios bylos ir jos aplinkybių. Teismas nėra šios srities ekspertas, kad vertintų tokio pobūdžio informaciją ir pritaikytų šias žinias šioje konkrečioje byloje. Atsakovas nurodo, kad jis nekvietė jokių ekspertų į teismo posėdžius, nes šie esą negalėtų įvertinti pakeistų detalių būklės ir ar apskritai jas reikėjo keisti, tačiau atsakovas galėjo kviesti specialistus ar ekspertus, kurie įvertintų, kaip tokio automobilio būklė kinta jį naudojant ir ar tokie gedimai galėjo kilti dėl natūralaus nusidėvėjimo.
2.5. Atsakovas teigia, kad pats eksploatavo transporto priemonę ir jokių jos trūkumų nepastebėjo, tačiau šie teiginiai niekuo neįrodyti, o liudytoju apklausto atsakovo tėvo parodymai vertintini kritiškai, nes jie skiriasi nuo atsakovo parodymų, be to, liudytojas yra atsakovo tėvas ir galimai teikė jo sūnui labiau palankius parodymus arba tiesiog galėjo nutylėti kai kurias aplinkybes.
2.6. Atsakovo teiginiai dėl transporto priemonės nuvažiuoto atstumo po pirkimo–pardavimo sutarties iš esmės nieko neįrodo ir nepaneigia fakto, kad ieškovas dėl transporto priemonės apžiūros kreipėsi per trumpiausią įmanomą laiko tarpą, atsižvelgiant į aplinkybes, t. y. vos po 4 dienų. Visa tai rodo, kad transporto priemonės gedimai ar pagrindas jiems kilti egzistavo jau transporto priemonės perdavimo metu.
2.7. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas pats nepatikrino transporto priemonės prieš ją įsigydamas, prieštarauja ne tik įstatymo nuostatoms, bet ir teismų praktikai, kadangi tai yra pirkėjo teisė, o ne pareiga. Be to, tai nepanaikina atsakovo atsakomybės už transporto priemonės, t. y. naudoto daikto kokybę. Pažymėtina, kad ieškovas, būdamas vidutinis pirkėjas, negalėjo pastebėti variklio tarpinių, galinių stabdžių magistralės, šarnyrų ir kitų transporto priemonės gedimų prieš ją įsigydamas, nes jie laikytini užslėptais defektais, kurių plika akimi pamatyti negalima. Visi defektai paaiškėjo tik nuvežus transporto priemonę į specializuotą autoservisą, o tai tik dar kartą įrodo, kad ieškovas pats jų pastebėti negalėjo.
2.8. Atsakovas nurodo, kad ieškovas jo neinformavo apie transporto priemonės defektus, dėl ko jis neteko galimybės spręsti, kokiu būdu šalinti trūkumus. Tačiau atsakovas pamiršo, kad net ir po transporto priemonės remonto ieškovas telefonu kreipėsi į atsakovą ir prašė padengti susidariusias išlaidas, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė tai padaryti ir net nemėgino rasti bendro kompromiso, dėl ko nebūtų reikėję ieškovui kreiptis ieškiniu į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.
9. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2018 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta naudotos transporto priemonės „Mercedes-Benz E280“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas Ž. M. pardavė, o ieškovas J. B. įsigijo nurodytą transporto priemonę nuosavybėn už 5 900 Eur. Pirkimo–pardavimo sutartyje jokie automobilio defektai nebuvo užfiksuoti. Ieškovas J. B., pradėjęs eksploatuoti automobilį pastebėjo jo trūkumus, kurie vėliau, 2018 m. lapkričio 21 d., buvo nustatyti UAB „Mbworkshop“ ir 2018 m. lapkričio 24 d. techninės apžiūros centro „Tuvlita“. Automobiliui buvo patikrinta ir pakeista alyva, pakeisti salono ir oro filtrai, pakeistas žibinto blokelis, pagrindinio variklio diržo guoliai, alsuoklis, kuro siurblio, alyvos korpuso ir aušintuvo tarpinės, priekinės apatinės pakabos šarnyrai, priekinės kairės pakabos antgalis, atliktas variklio aptarnavimas, stabdžių remontas. Ieškovas J. B. nurodė, kad už darbus sumokėjo 1 700 Eur, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Ž. M. 1 516 Eur žalą už ištaisytus automobilio defektus, iš 1 700 Eur sumokėtos sumos atėmęs 184 Eur išlaidas už atliktus einamuosius darbus (alyvos ir filtrų keitimą, variklio aptarnavimą). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis dokumentais, patvirtinančiais automobilio remonto išlaidas, konstatavo, kad automobilio trūkumai atsirado iki pirkimo–pardavimo sutarties padarymo, buvo užslėpti, todėl atsakovas, kaip pardavėjas, turi atlyginti ieškovui automobilio taisymo išlaidas. Ieškinys buvo tenkintas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 1 084 Eur. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimus priteisti žibinto keitimo išlaidas (205 Eur), stabdžių remonto išlaidas (200 Eur), duslintuvo virinimo išlaidas (18 Eur), taip pat išlaidas cheminėms priemonėms, kurios buvo panaudotos pašalinti tepalo likučius (9 Eur).
10. Su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo patenkinti ieškinio reikalavimai nesutinka atsakovas, apeliacinį skundą grįsdamas procesinės teisės normų pažeidimu. Skunde nurodoma, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis vartojimo teisinius santykius reguliuojančių nuostatų; atliktus remonto darbus be pagrindo priskyrė prie kapitalinių darbų, nors tai tebuvo einamieji darbai; teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą dėl parduoto daikto trūkumų įrodymo ją priskirdamas pardavėjui. Taigi, apeliacijos dalykas yra nurodyti apeliacinio skundo argumentai ir klausimas dėl išlaidų, sumokėtų už automobilio remontą šiose dalyse pagrįstumo: pagrindinio variklio diržo guolių keitimas (48 Eur už detales + 36 Eur už darbą), alsuoklio keitimas (41 Eur + 18 Eur), variklio pompos tarpinių keitimas (9 Eur + 73 Eur), alyvos, aušintuvo korp. tarpinių keitimas (25 Eur + 123 Eur), greičių dėžės karterio keitimas (40 Eur) ir greičių dėžės aptarnavimas (145 Eur + 55 Eur), galinių plaukiojančių sailenblokų keitimas (35 Eur + 110 Eur), priekinės apatinės pakabos šarnyrų keitimas (48 Eur + 73 Eur), priekinės kairės pakabos antgalio keitimas (45 Eur + 18 Eur), traukių keitimas (90 Eur + 37 Eur), aušinimo skysčio pylimas (15 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacinio skundo ribose, toliau pasisako dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų.
Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodinėjimo pareigos
11. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo pasirinkimą tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikyti vartojimo teisinius santykius reguliuojančias nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas neseniai pradėjo prekybos automobiliais verslą, todėl jis nelaikytinas profesionalu. Nesutiktina su nurodytais argumentais.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam, jog tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai būtų kvalifikuojami kaip vartojimo teisiniais santykiai, reikalinga nustatyti šias sąlygas: ar prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; ar fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti; ar šias prekes ar paslaugas teikia verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012). Ginčo atveju akivaizdu, kad ieškovas yra fizinis asmuo, automobilį įsigijęs savo asmeniniam naudojimui, o atsakovas – besiverčiantis automobilių pardavimo veikla (pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 771645). Ir nepaisant to, kad atsakovas tokia veikla užsiima palyginti neseniai, nėra pagrindų tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams netaikyti ir vartojimo teisinius santykius reguliuojančių nuostatų.
13. Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).
14. Nurodytina, kad bendrosios pirkimo–pardavimo sutartis reguliuojančios įstatymo nuostatos numato, jog pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse.
15. Ginčo byloje atsakovas teigia, kad ieškovui parduotas automobilis buvo tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, ir šias aplinkybes patvirtina tiek tas faktas, kad iki pardavimo automobiliu kažkurį laiką naudojosi pats atsakovas, taip pat atsakovo tėvo, apklausto liudytoju, parodymai, kuriais jis patvirtino, kad automobilis važiavo gerai, bei tas faktas, kad ieškovas, po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo per keturias dienas šiuo automobiliu nuvažiavo daugiau nei 1 000 km. Be to, apelianto teigimu, ieškovas nepasinaudojo galimybe automobilį patikrinti specializuotame autoservise dar iki jo pirkimo, todėl prisiėmė riziką dėl galimų užslėptų defektų paaiškėjimo. Nesutiktina su nurodytais argumentais.
16. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl naudoto daikto kokybės, aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 pateiktas išaiškinimas, kad naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei naujo daikto, tačiau tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, jog daiktas gali tuoj pat sugesti, ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų. Nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą, bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti įrodymus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.
17. Byloje nustatyta, kad ieškovas pirko naudotą automobilį, turėdamas tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams, todėl jis pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir važiuos. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad šie lūkesčiai nebuvo patenkinti, kadangi parduoto naudoto automobilio gedimai paaiškėjo visai netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (sutartis buvo sudaryta 2018 m. lapkričio 17 d., o gedimai konstatuoti 2018 m. lapkričio 21 d., ir 2018 m. lapkričio 24 d.). Ta aplinkybė, kad automobilis sugedo netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia atsakovas, jis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Atitinkamai atmestinas atsakovo argumentas apie tai, kad teismui reikėjo aiškintis ir vertinti pakeistų detalių nusidėvėjimo laipsnį ir būtinybę keisti konkrečias detales. Kaip nustatyta byloje, netrukus po pirkimo-pardavimo paaiškėjęs defektų faktas ir tai, kad automobilis nėra techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatuoti, patvirtina, kad ieškovas, įsigijęs automobilį, netrukus po įsigijimo negalėjo jo naudoti pagal įprastinę paskirtį – važiuoti, ir toks automobilio trūkumas negali būti grindžiamas natūraliu daikto nusidėvėjimu.
18. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti šie automobilio gedimai: greičių dėžės karterio defektai, variklio guolių, tarpinių, alsuoklio gedimai, kurie yra susiję su esminėmis automobilio sistemomis ir jų veikimu. Taip pat šarnyrų, pakabos antgalio, įvorių (sailenblokų) gedimai, kurie taip pat susiję su svarbiausiomis važiuoklės dalimis, kurių dėka jungiamos judančios automobilio detalės, įtakojančios automobilio stabilumą kelyje. Nors ir sutiktina, kad šios automobilio detalės yra įtakojamos dėvėjimo, tačiau jų reikšmė perkant dėvėtą automobilį nagrinėjamu atveju yra svarbi tuo aspektu, kad tokie gedimai negali būti nustatyti pirkėjo daikto pirkimo metu, taigi, apie tokių detalių defektus pirkėjas turėjo būti informuotas, kadangi automobiliui tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų. Kartu atmestini atsakovo argumentai apie tai, kad ieškovas, siekdamas išvengti perkamo daikto kokybės rizikos, privalėjo automobilį patikrinti autorizuotame servise dar iki jo pirkimo, kadangi, pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir teisminę praktiką, privalomas daiktų kokybės patikrinimas vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas nėra numatytas (CK 6.337 straipsnis), toks reikalavimas nenumatytas ir šalių sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje, taigi akivaizdu, kad pirkėjas turėjo tik teisę, o ne pareigą, bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Ir tai, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą.
19. Šiuo atveju ieškovas, būdamas pirkėju, pateikė įrodymus apie nustatytus automobilio defektus, taigi įgyvendino jam nustatytą pareigą įrodyti savo teiginius (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu apeliantas, kaip automobilio pardavėjas, priešingai, nei jis nurodo savo apeliaciniame skunde, turėjo pareigą įrodyti tas aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., tačiau tokių aplinkybių, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, jis neįrodė.
Dėl automobilio defektų šalinimo darbų vertinimo
20. Apeliantas nurodo, kad atlikti automobilio remonto darbai nebuvo būtini, automobilį buvo galima eksploatuoti ir neatlikus ieškovo nurodytų darbų, kadangi jie yra ne kapitaliniai, o einamieji. Nesutiktina su nurodytais apelianto argumentais.
21. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju buvo nustatyti šie automobilio gedimai: greičių dėžės karterio defektai, variklio guolių, tarpinių, alsuoklio gedimai, taip pat šarnyrų, pakabos antgalio, įvorių (sailenblokų) gedimai. Šie gedimai laikytini esminių automobilio sistemų gedimais, nuo kurių priklauso tinkamas automobilio veikimas (variklis, greičių dėžė), taip pat esminėmis važiuoklės dalimis, kurių dėka jungiamos judančios automobilio detalės, įtakojančios automobilio stabilumą kelyje (šarnyrai, pakabos antgalis, įvorės), dėl kurių akivaizdu, negalimas automobilio tolesnis eksploatavimas, kas patvirtinama 2018 m. lapkričio 21 d. UAB „MB Workshop“ nustatytais automobilio defektais ir 2018 m. lapkričio 24 d. techninės apžiūros centro „Tuvlita“ pateikta techninės apžiūros ataskaita, taip pat ir toliau pateikiamų teisės aktų reguliavimu.
22. Pažymėtina, kad pagal Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: 1.1. motorinės transporto priemonės gamybinė markė; 1.2. motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; 1.3. motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; 1.4. motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); 1.5. ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; 1.6. eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: 2.1. stabdžių sistemos; 2.2. vairo mechanizmo ir pakabos elementų; 2.3. apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; 2.4. vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; 2.5. dujų išmetimo sistemos.
23. Aplinkybių, kad su varikliu, greičių dėže ir esminėmis važiuoklės dalimis susijusių gedimų remontas nagrinėjamu atveju laikytinas būtinu tinkamai automobilio eksploatacijai, nepaneigia ir atsakovo iš interneto tinklapių www.automobiliuremontas.lt, www.automedia.lt pateikti duomenys. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai nustatytus defektus laikė esminiais defektais, kurių, pirkimo – pardavimo metu pirkėjui neatskleidus, pardavėjui kyla teisinės pasekmės.
24. Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo, patvirtino Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 2B-195 redakcija) (toliau - Aprašas), Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 6 dalimi ir Motorinių transporto priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme ir draudimo panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 3-300-(E) „Dėl Motorinių transporto priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme ir draudimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyta, kad tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
25. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko vieną iš galimų savo pažeistų teisių gynybos būdų, ir įrodė savo reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, dėl ko pirmosios instancijos teismas skundžiamoje dalyje pagrįstai ieškovo reikalavimus patenkino.
26. Kartu pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad ieškovas privalėjo ginčą spręsti ikiteisminiu keliu informuodamas atsakovą apie atsiradusius gedimus, be to, kitame, nei ieškovo pasirinktas, autoservise darbai galėjo būti atlikti pigiau, laikytini nepagrįstais. Ieškovas paaiškino, kad paaiškėjus defektams, jis kreipėsi į atsakovą, tačiau šis atsisakė spręsti ginčą derybų būdu. Ir nors ši aplinkybė kitais duomenimis nepatvirtinama, vien tai, kad atsakovas transporto priemonę būtų siūlęs pirkėjui remontuoti kitame autoservise, nepanaikina ieškovo, kaip pirkėjo teisės, savo nuožiūra pasirinkti tiek savo teisių gynimo būdą, tiek ir autoservisą, kuriame turėtų būti atliktas jo įsigyto automobilio remontas. Be to, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, ir šių aplinkybių neneigė pats atsakovas, atsakovo pateikta Juta Kaišiadorys automobilio remonto darbų užsakymo sąmata neapima visų realiai automobilio gedimų šalinimo detalių ir darbų, be to, transporto priemonės darbų užsakymas buvo sudarytas objektyviai neįvertinus pačios transporto priemonės būklės, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šiame autoservise visi darbai būtų buvę atlikti pigiau.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
27. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurių dydis (250 Eur) yra pagrįstas įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų dydžių (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.