Kauno apylinkės teismo sprendimas

Ieškovo pateiktas skelbimas dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo yra pradinis minėtame interneto tinklalapyje atsakovo patalpintas skelbimas, kuriame nurodyta transporto priemonės kaina – 7 250,00 Eur. Vėliau atsakovas skelbimą koregavo – mažino kainą. Pagal paskutinį skelbimą, į kurį atsiliepė ir ieškovas, transporto priemonės kaina buvo nurodyta 6 150,00 Eur. Ieškovas su atsakovu susisiekė 2018 m. lapkričio 14 d. 20 val. 41 min. Ieškovas su atsakovu buvo susisiekęs ir 2018 m. lapkričio 15 d., vieną kartą – 15 val. 56 min., kitą kartą – 20 val. 42 min. Šalys susitiko vėlų tos pačios dienos vakarą – ieškovas išbandė transporto priemonę, pavažinėjo ja transporto priemonių aikštelėje tiek lygesne danga, tiek per duobes, su juo atvykęs asmuo patikrino transporto priemonės būklę kompiuteriu, t. y. įvertino, kaip veikia elektrinė transporto priemonės dalis, ar kompiuteris identifikuoja kokias nors klaidas šioje transporto priemonės dalyje. Kompiuteris parodė vienintelę problemą – klaidą, susijusią su transporto priemonės žibintu, tačiau ši klaida buvo matoma akivaizdžiai apžiūrint transporto priemonę. Atsakovas, įvertinęs šį trūkumą, sutiko sumažinti transporto priemonės kainą, tačiau ieškovas pageidavo sumažinti ją dar didesne suma. Galiausiai šalys susitarė dėl transporto priemonės kainos – 5 900,00 Eur. 2018 m. lapkričio 15 d. ieškovas sumokėjo atsakovui 300,00 Eur avansą, o likusią sumą įsipareigojo sumokėti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną, tačiau sumokėjo dar tą pačią dieną banko pavedimu iš E. B. sąskaitos. Pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2018 m. lapkričio 17 d. ir tą pačią dieną transporto priemonė faktiškai perduota ieškovui. Ieškovas negalėjo tikėtis tokių pačių garantijų ar įsigyjamos transporto priemonės nepriekaištingo veikimo kaip įsigydamas naują automobilį, todėl pirkdamas 10 metų naudotą transporto priemonę, privalėjo pasinaudoti savo teise visapusiškai patikrinti jos techninę būklę (kokybę), tačiau to nepadarė. Ieškovas pats pasirinko tikrinti tik elektrinę transporto priemonės dalį, nors atsakovas netrukdė ieškovui atlikti ir išsamesnės transporto priemonės patikros. Atsakovui transporto priemonės trūkumai nebuvo žinomi, todėl jų, išskyrus neveikiantį žibintą, atsakovas ir nenurodė.

Pirkimo–pardavimo sutartyje šalių deklaruota rida – 209 000 km, o 2018 m. lapkričio 21 d. sutartyje–užsakyme nurodyta transporto priemonės rida – 210 009 km. Nuo 2018 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. (per nepilnas keturias dienas) ieškovas nuvažiavo 1 009 km.

Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tokie, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Transporto priemonės įsigijimo metu ši tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jos eksploatuoti, nebuvo. Ieškovas su transporto priemone važinėjo, o į UAB „Mbworkshop“, tikėtina, kreipėsi siekdamas pakeisti priekinį dešinės pusės žibintą, taip pat atnaujinti kai kurias transporto priemonės detales, pakeisti filtrus bei atlikti kitus einamus darbus, kurie iš esmės transporto priemonės būklės nepakeitė. Transporto priemonė savo funkciją atliko tiek pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, tiek ir po jos sudarymo, tiek ir būtų atlikusi ją be minėtų remonto darbų atlikimo. Nors, ieškovo teigimu, variklio aptarnavimo darbai, alyvos, salono ir oro filtrų keitimas yra būtinieji darbai, o visi kiti – paslėpti transporto priemonės defektai, tačiau, atsakovo nuomone, visi kiti darbai yra laikytini einamaisiais, arba kitaip – detalių, kurios dėvisi natūraliai, keitimu. Šalių sulygta transporto priemonės pirkimo–pardavimo kaina atspindėjo aplinkybę, kad transporto priemonė nėra nauja, jog per 10 transporto priemonės eksploatavimo metų jos detalės natūraliai dėvėjosi. Ieškovas neįvardijo nei vieno defekto, kuris nebūtų susijęs su tokiu natūraliu nusidėvėjimu.

Ieškovas, užsakydamas detales ir darbus UAB „Mbworkshop“, neinformavo apie tai atsakovo, su atsakovu nesusisiekė, su juo neaptarė nei autoserviso pasirinkimo, nei kainų, nei keičiamų detalių ir ar atliekamų darbų. Ieškovas su atsakovu susisiekė tik 2018 m. lapkričio 24 d., t. y. jau po to, kai UAB „Mbworkshop“ atliko visus ieškovo užsakytus darbus. Ieškovas nesudarė galimybės pačiam atsakovui įvertinti ieškovo pageidaujamų pakeisti detalių, nesudarė galimybės parinkti kitos bendrovės, kuri galėtų parduoti detales bei atlikti darbus už mažesnę kainą. Atsakovas, gavęs ieškinį, kreipėsi į Juta Kaišiadorys, kuri pateikė duomenis, jog ieškovo užsakytos detalės ir darbai minėtoje įmonėje būtų kainavusios atitinkamai – 343,00 Eur ir 229,90 Eur, viso 579,90 Eur. Jei ieškovas būtų pasirinkęs šią įmonę, jo turėtos išlaidos būtų buvę ženkliai mažesnės.

Atsakovas negalėjo pasakyti, kokia transporto priemonės rida buvo jam įsigyjant automobilį, galbūt 206 000–207 000 km, pats nuvažiavo kokius 2 000 km. Pirkimo–pardavimo sutartyje rida nebuvo suapvalinta, kokią ridą rodė odometras, tokią įrašė pirkimo–pardavimo sutartyje. Pradinę parduodamos transporto priemonės kainą nustatė atsižvelgdamas į panašių automobilių kainą, vėliau kainą mažino, nes nesulaukė skambučių. Kadangi su drauge pirko butą ir reikėjo pinigų, automobilį pardavė už 5 900,00 Eur ir nieko neuždirbo. Kaina buvo sumažinta ir dėl neveikiančio žibinto. Individualia transporto priemonių prekybos veikla užsiima tik nuo 2018 m. sausio 2 d., automobilių prekyba nėra pagrindinė jo veikla.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. – atsakovo tėvas parodė, kad jam yra žinomos bylos aplinkybės. Atsakovas transporto priemonę įsigijo praėjusių metų rudenį. Pats yra vairavęs transporto priemonę, įspūdis dėl jos vairavimo – geras, jokių pašalinių garsų, tempimo į vieną pusę nebuvo. Žibintas nedegė nuo pat pradžių, tačiau atsakovas jo netvarkė. Transporto priemonės kaina turėjo būti didesnė, bet pardavė tik dėl to, kad reikėjo pinigų butui. Apžiūrint transporto priemonę pirmą kartą, dalyvavo ir liudytojas. Ieškovas buvo atvykęs kartu su meistru – kompiuterių specialistu, apžiūrėjo transporto priemonę, važinėjo aikštelėje, įjungė ir transportinį režimą. Atkarpa, kurioje važinėjo, yra apie 200 m ilgio, joje yra duobių, pakilimų, todėl automobilis galėjo būti patikrintas išsamiau. Tepalų prasisunkimo nebuvo, buvo pastebėti tepalai iš viršaus, šone, iš priekio, tačiau seni, sudžiūvę. Dėl neveikiančio žibinto buvo tartasi sumažinti kainą 200,00 Eur. Atsakovas automobilių prekyba užsiiminėja apie metus, yra pardavęs kokias 5-7 transporto priemones. Automobilį atsakovas laikė turguje apie savaitę, o paskui nupirko ieškovas. Prieš tai apie tris savaites su transporto priemone važinėjo sūnus.

Ieškovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui apie parduodamą transporto priemonę tapo žinoma iš portale www.autoplius.lt įdėto skelbimo (e. b. l. 17–18, 33). Atsakovas neginčijo į bylą ieškovo pateikto skelbimo turinio, taip pat pateikė informaciją apie minėto skelbimo koregavimą, iš kurios matyti, kad ieškovo įsigytos transporto priemonės pradinė vertė, nurodyta skelbime, buvo 7 250,00 Eur, o skelbime nurodyta rida – 208 000 km. Minėtame skelbime be techninių transporto priemonę apibūdinančių duomenų papildomai komentaruose nurodyta, kad transporto priemonė yra ką tik iš Vokietijos, kad kėbulas lygus, gražus, automobilis važiuoja kaip naujas, labai geras stovis, be pašalinių garsų. Taigi ir minėtame skelbime jokie transporto priemonės galimi trūkumai nebuvo nurodyti, joje transporto priemonė apibūdinta kaip itin geros būklės. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad skelbimo turinys buvo koreguojamas mažinant transporto priemonės kainą, o šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas atsiliepė į skelbimą, kuriame transporto priemonės kaina buvo nurodyta 6 150,00 Eur. Šalys dėl transporto priemonės apžiūros susitarė susitikti 2018 m. lapkričio 15 d. Ieškovas su kitu asmeniu atvyko apžiūrėti transporto priemonę į Kauno automobilių turgų, transporto priemonę apžiūrėjo, patikrino elektroninę transporto priemonės dalį kompiuteriu, kėbulą. Kaip paaiškino ieškovas, jokių defektų, išskyrus neveikiantį žibintą, nebuvo nustatyta. Šalių paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dar tą pačią dieną šalys susitarė dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo, kadangi ieškovas 2018 m. lapkričio 15 d. sumokėjo ieškovui 300,00 Eur rankpinigius, o vėliau iš E. B. sąskaitos ieškovui buvo pervesta ir likusi transporto priemonės įsigijimo kainos dalis – 5 600,00 Eur (e. b. l. 34–35). Šalys patvirtino, kad buvo deramasi dėl transporto priemonės galutinės kainos, įvertinus ir tą aplinkybę, kad neveikė žibintas. Nustatyta, kad ieškovas už transporto priemonę sumokėjo 250,00 Eur mažiau, nei kad buvo nurodyta skelbime.

Pirkimo–pardavimo sutartį šalys sudarė 2018 m. lapkričio 17 d., joje duomenis apie pirkėją ir pardavėją bei kitus būtinus duomenis nurodant atsakovui. Sudarius sutartį, ieškovui buvo perduota ir transporto priemonė. Ieškovo paaiškinimais, jau vykstant iš Kauno į Vilnių jis pastebėjo tam tikrus požymius, kurie, jo teigimu, leido manyti esant transporto priemonės tam tikrus gedimus. Ieškovas 2018 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į specializuotą autoservisą dėl įsigytos transporto priemonės apžiūros ir su UAB „Mbworkshop“ sudarė sutartis–užsakymus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio, kurio modelis 211, ir valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų (e. b. l. 14–15, 127). Bendra atliktų remonto darbų suma –1 500,00 Eur, iš jų – 829,00 Eur detalių kaina ir 671,00 Eur remonto darbai. Pagal šias sutartis–užsakymus buvo atlikti šie remonto darbai, pakeistos detalės ir panaudotos medžiagos: variklio aptarnavimas; pakeistas alyvos filtras; oro filtras; greičių dėžės karteris; salono filtras; greičių dėžės alyvos patikrinimas; priekinio dešinės pusės žibinto remontas; generatoriaus diržo guoliai (2 vnt.); alsuoklis; vakuumo pompos tarpinės, 1 vnt.; alyvos korpuso ir aušintuvo tarpinės; galiniai plaukiojantys; priekiniai apatiniai kairės ir dešinės pusės šarnyrai; priekinis kairės pusės antgalis; priekinės kairės ir dešinės pusės stabilizatoriaus traukės; aušinimo skystis; duslintuvo virinimas; papildomos medžiagos (ploviklis). Byloje esantis 2018 m. lapkričio 22 d. mokėjimo kortele kvitas patvirtina, kad Mercedes-Benz servisui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta 1 500,00 Eur suma (e. b. l. 8).

Atlikus minėtus transporto priemonės remonto darbus, ieškovas kreipėsi dėl transporto priemonės techninės apžiūros atlikimo, tačiau 2018 m. lapkričio 24 d. atliekant transporto priemonės techninę apžiūrą buvo nustatyti šie trūkumai – transporto priemonės stabdymo įrangos mechaninė būklė ir veikimas. Standūs stabdžių vamzdeliai. Vamzdeliai pažeisti arba per daug pažeisti korozijos (gale, kairėje pusėje); transporto priemonės stabdymo įrangos mechaninė būklė ir veikimas. Standūs stabdžių vamzdeliai. Vamzdeliai įrengti netinkamai (arba) netinkamoje vietoje, dėl šios priežasties kyla pažeidimo pavojus (dešinės pusės gale trinasi į kėbulą). Dėl nustatytų trūkumų padaryta išvada, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų ir nesuteikta teisė eksploatuoti transporto priemonę (e. b. l. 16).

Nustačius, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, ieškovas kreipėsi į UAB „Mbworkshop“, su kuria 2018 m. lapkričio 26 d. sudaryta sutartis–užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), modelis 211, galinės stabdžių magistralės remonto (e. b. l. 9, 128). Nurodyto remontui reikalingų detalių kaina – 40,00 Eur, darbas – 4,5 val., 160,00 Eur, viso mokėtina suma 200,00 Eur.

2018 m. lapkričio 27 d. ieškovui išduota Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) – dublikatas vietoje Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 26 d., kurioje nurodyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (e. b. l. 10). Nors ieškovas nurodė, kad transporto priemonės techninė apžiūra, 2018 m. lapkričio 26 d. atlikus stabdžių remontą, buvo atlikta kitą dieną, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia šias ieškovo nurodytas aplinkybes. Kaip jau buvo nurodyta, remiantis ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad techninė apžiūra automobiliui buvo atlikta dar 2018 m. lapkričio 26 d., o 2018 m. lapkričio 27 d. buvo išduotas tik Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) dublikatas. Šias nustatytas aplinkybes patvirtina ir viešai skelbiami duomenys apie transporto priemonės techninės apžiūros įstoriją (https://itais.vta.lt/itais/services/search;jsessionid=928AD8BD0CBB73BBE86135F2E155EA6E?execution=e1s2). Atlikus transporto priemonės techninę apžiūrą, automobilis ieškovo vardu VĮ „Regitra“ įregistruotas 2018 m. lapkričio 27 d. (e. b. l. 20).

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas nuo 2018 m. sausio 2 d. vykdo individualią veiklą – užsiima automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimu (e. b. l. 116). Atsakovo bei liudytojo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčo transporto priemonę atsakovas įsigijo 2018 m. rugsėjo 10 d. už 5 800,00 Eur sumą (e. b. l. 110–111). Nors atsakovas ir liudytojas patvirtino, kad transporto priemonė buvo naudojama atsakovo, tačiau šią transporto priemonę atsakovas įsigijo norėdamas parduoti, sau pasilikti neketino.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto – automobilio kokybei bei pirkėjo teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą. Ieškovui teigiant, jog parduotas automobilis dėl paslėptų trūkumų negalėjo būti tinkamai eksploatuojamas, atsakovas nurodo, kad ieškovo išvardinti automobilio trūkumai laikytini natūraliu automobilio detalių nusidėvėjimu, apie kurį ieškovui, įsigyjant dešimties metų nenaują automobilį, turėjo būti žinoma, o be to, tai atspindėjo ir šalių sutarta transporto priemonės pardavimo kaina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto lengvojo automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu. CK 6.363 straipsnio 11 dalis, kaip sudedamoji CK XXIII skyriaus norma, taikytina ir vartojimo prekės – naudoto automobilio – pirkimo–pardavimo sandoriui. Kasacinio teismo praktika ir nurodytos teisės normos nesudaro pagrindo netaikyti CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nurodytos prezumpcijos vien dėl to, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra naudotas automobilis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

Byloje nustatyta, kad šalims sudarius transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, jau 2018 m. lapkričio 21 d., t. y. ketvirtą dieną po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, specializuotame autoservise buvo nustatyti tam tikri automobilio sistemų, detalių gedimai, kurių neištaisius transporto priemonė negalėjo toliau būti tinkamai eksploatuojama. Juo labiau, 2018 m. lapkričio 24 d., t. y. septintą dieną po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atliekant techninę automobilio apžiūrą, nustatyti stabdžių sistemos trūkumai (gedimai), dėl kurių konstatuota, kad transporto priemonė neatitinka keliamų techninių reikalavimų ir jai neleista dalyvauti viešame eisme.

Atliekant transporto priemonės apžiūrą specializuotame autoservise nustatyti ir ištaisyti šie trūkumai – be einamųjų darbų – variklio aptarnavimo, alyvos, oro ir salono filtrų pakeitimo, buvo atlikti ir kiti remonto darbai: greičių dėžės, variklio, važiuoklės, žibinto. Net ir atlikus nurodytus transporto priemonės remonto darbus, atliekant techninę automobilio apžiūrą, buvo nustatyti stabdžių sistemos trūkumai, dėl kurių nebuvo leista transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme.

Byloje nustatyta ir šalys šios aplinkybės neginčijo, kad sudarius transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas su transporto priemone parvažiavo į Vilnių, t. y. transporto priemonė, išsamiai nepatikrinus jos techninės būklės, buvo naudojama pagal jos tikslinę paskirtį, t. y. transporto priemonė važiavo, tačiau tolimesnis automobilio naudojimas pagal tikslinę paskirtį nustačius jos trūkumus tapo iš esmės negalimas, nes, kaip nurodė ieškovas, tolimesnis transporto priemonės eksploatavimas netaisant nustatytų trūkumų arba sąlygotų dar didesnius transporto priemonės gedimus, reikalaujančius dar didesnių išlaidų, arba nustatytų trūkumų nepašalinimas keltų pavojų tolimesniam transporto priemonės saugiam eksploatavimui (pavyzdžiui, stabdžių sistemos trūkumai). Taigi ieškovas transporto priemone tinkamai negalėjo naudotis iš esmės iš karto po jos įsigijimo, o siekiant užtikrinti galimybę tinkamai ir saugiai eksploatuoti transporto priemonę, ieškovas, siekdamas ištaisyti nustatytus defektus, turėjo papildomų išlaidų. Kaip jau buvo nurodyta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad net ir parduodamas naudotas daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, o galimumas naudoti pagal tikslinę paskirtį neturėtų būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to papildomas sąnaudas. Ieškovo pateikti duomenys apie specializuoto transporto serviso nustatytus transporto priemonės trūkumus, taip pat Lietuvos ir Vokietijos „Tuvlita“ atliktos techninės apžiūros duomenys patvirtina, kad ieškovas be papildomų sąnaudų negalėjo įsigytos transporto priemonės naudoti pagal tikslinę jos paskirtį, nes tinkamam jos eksploatavimui jis turėjo papildomai 1 700,00 Eur išlaidų, kurios sudaro beveik ketvirtadalį jo už transporto priemonę sumokėtos pirkimo kainos.

Atsakovo teigimu, ieškovo įsigyta transporto priemonė savo tikslinę paskirtį atliko visą laiką, net ir ją pardavus bei būtų atlikusi ir toliau, neatlikus ieškovo nurodytų darbų. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, šiuos atsakovo argumentus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad atsakovas, įsigijęs transporto priemonę, ją eksploatavo neatlikęs jos techninės apžiūros, nepatikrinęs techninės būklės, dėl transporto tinkamumo naudoti pagal paskirtį spręsdamas tik pagal savo subjektyvų įsitikinimą, tačiau byloje pateikti objektyvūs įrodymai, kurie patvirtina transporto priemonės trūkumus, dėl kurių transporto priemonės eksploatavimas pagal jos tikslinę paskirtį nebuvo galimas neatlikus tam tikrų remonto darbų. Transporto priemonės įmanomumas ją naudoti pats savaime, t. y. galėjimas ja važiuoti, nesudaro pagrindo spręsti dėl transporto priemonės įmanomumo saugiai ją naudoti pagal tikslinę jos paskirtį. Be to, atsakovas, teigdamas, kad transporto priemonė neturėjo trūkumų ir ją buvo galima tinkamai eksploatuoti neatlikus ieškovo nurodytų remonto darbų, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių šias jo nurodytas aplinkybes, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes dėl transporto priemonės trūkumų. Vien tai, kad atsakovas, įsigijęs transporto priemonę, ją eksploatavo apie mėnesį ar daugiau laiko, nepatvirtina, kad tolimesnis transporto priemonės eksploatavimas buvo galimas.

Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis, įsigydamas nenaują transporto priemonę, tikėjosi, kad gali būti tam tikrų smulkių gedimų, tačiau ne tokių, dėl kurių transporto priemonės eksploatacija iš viso pagal jos paskirtį nebūtų galima. Tuo pačiu pažymėta, kad pirkėjas, įsigijęs transporto priemonę iš profesionalaus pardavėjo ir jam nenurodžius jokių transporto priemonės trūkumų, gali pagrįstai tikėtis, jog toks automobilis bent 6 mėnesius nesuges ir bus galimas eksploatuoti pagal tikslinę paskirtį dėl priežasčių, nesusijusių su netinkamu eksploatavimu ar netinkamu remontu (CK 6.363 straipsnio 11 dalis).

CK 6.333 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus.

Atkreiptinas dėmesys, kad, nepaisant pirmiau aptartų parduodamo daikto kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

Sprendžiant, ar ieškovui parduota transporto priemonė atitiko jai keliamus bendruosius reikalavimus ir ar ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis, kad transporto priemonę bus galima naudoti pagal paskirtį, pažymėtina, kad ieškovas, prieš įsigydamas transporto priemonę, ėmėsi tam tikrų veiksmų siekdamas nustatyti įsigyjamos transporto priemonės kokybę. Ieškovas, atvykęs su kitu asmeniu, transporto priemonę apžiūrėjo, atliko bandomąjį važiavimą, patikrino jos elektroninę dalį, kėbulą, taigi ėmėsi priemonių, kad įsitikintų įsigyjamo daikto kokybe. Nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi tik teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis), o šios teisės nerealizavimas nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę. Byloje nustatyta, kad paaiškėję automobilio trūkumai buvo susiję su greičių dėže, variklio detalėmis, važiuokle, stabdžių sistema, jie buvo nustatyti atliekant išsamią transporto priemonės techninės būklės patikrą, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas, būdamas vartotojas ir neturėdamas specialių žinių, juos galėjo nustatyti transporto priemonės apžiūros Kauno automobilių turguje metu. Pirmiau paminėti automobilio trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialios apžiūros, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodyta, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis), o pardavėjas jam daikto trūkumų neatskleidė. Be to, pirmiau nurodyti argumentai patvirtina, kad ieškovui pasirinkus tik tokį transporto priemonės patikrinimą jos įsigijimo metu, neatima galimybės jam kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo. Todėl teismas nepagrįstais laiko atsakovo nurodytus argumentus, kad pats pirkėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas įsigyjant transporto priemonę, nes apsiribojo tik elektroninės automobilio dalies patikra ir vizualia apžiūra. Vien tai, kad pirkėjas nepasinaudojo savo teise patikrinti transporto priemonę nuodugniau, nepašalina atsakovo atsakomybės dėl netinkamos daikto kokybės.

Vienas iš argumentų, remiantis kuriuo atsakovas grindė savo atsiliepimą į ieškinį, buvo tas, jog ieškovas per itin trumpą laikotarpį – nepilnas keturias dienas nuvažiavo 1 009 km, tačiau teismas pažymi, kad atsakovas aplinkybės, jog galbūt transporto priemonės trūkumai atsirado ieškovui intensyviai ar netinkamai naudojant transporto priemonę, neįrodinėjo, apsiribodamas tik šių faktų nurodymu. Taigi, nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė aplinkybes dėl transporto priemonės intensyvaus eksploatavimo ieškovui įsigijus transporto priemonę, tačiau šių aplinkybių niekaip nesiejo su ieškovo nurodytais transporto priemonės trūkumais ar jų atsiradimo priežastimis. Tuo pačiu teismas pažymi, jog ieškovui neigiant, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta rida nėra tikroji rida, kuri buvo sutarties sudarymo metu, tačiau nepateikus jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, byloje nesant jokių kitų patikimų duomenų apie galimą transporto priemonės ridą iki atliekant transporto priemonės technines apžiūras, spręstina, jog objektyviai nėra galimybių nustatyti, ar transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta rida buvo tikroji tuo metu buvusi rida. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo skelbime dėl transporto priemonės pardavimo, kurį jis buvo patalpinęs www.autoplius.lt, nurodyta transporto priemonės rida 208 000 km, o bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nurodė, kad jis, eksploatuodamas transporto priemonę, galėjo nuvažiuoti apie 2 000 km, kas teismui leidžia abejoti pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos ridos atitikimu objektyvioms aplinkybėms, juo labiau, kad kyla pagrįstų abejonių, ar sutarties sudarymo metu odometras būtų rodęs būtent tokį tikslų suapvalintą skaičių. Tuo pačiu teismui kyla abejonių ir dėl ieškovo nurodytų aplinkybių dėl jo nuvažiuoto atstumo įsigijus transporto priemonę. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis iš viso su transporto priemone nuvažiavo 130–140 km, tačiau byloje esantys įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina ir sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas iki buvo atlikta techninė transporto priemonės apžiūra ir transporto priemonei buvo leista dalyvauti eisme, net jei vertintume duomenis apie transporto priemonės ridą, kurie pateikti 2018 m. lapkričio 21 d. UAB „Mbworkshop“ sutartyje–užsakyme, nuvažiavo ilgesnį atstumą nei kad 130 km. 2018 m. lapkričio 21 d. UAB „Mbworkshop“ sutartyje–užsakyme nurodyti duomenys apie transporto priemonės ridą – 210 009 km, o 2018 m. lapkričio 27 d. techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) nurodyta transporto priemonės rida – 210 185 km, kas patvirtina, jog nuo transporto priemonės pristatymo į UAB „Mbworkshop“ iki antrosios transporto priemonės techninės apžiūros buvo nuvažiuota 176 km, kas neabejotinai paneigia ieškovo nurodytus argumentus, kad iš viso su transporto priemone jis nuvažiavo tik 130–140 km. Tačiau, kaip jau pažymėjo teismas, atsakovas, tik nurodęs aplinkybes dėl transporto priemonės ridos duomenų pirkėjui įsigijus transporto priemonę, šių aplinkybių su galimais transporto priemonės trūkumais nesiejo ir savo atsakomybės šiuo pagrindu neginčijo.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas savo pareigą atlyginti ieškovui jo turėtas išlaidas dėl automobilio trūkumų remonto neigė ne tik teigdamas, kad ieškovo nurodyti trūkumai yra natūralus transporto priemonės nusidėvėjimas, bet ir nurodydamas, kad ieškovas atėmė iš jo galimybę įsitikinti nustatytų trūkumų objektyvumu ir būtinybe, neinformuodamas jo apie nustatytus trūkumus iš karto po jų paaiškėjimo. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta ir šios aplinkybės ieškovas neneigia, kad jis apie paaiškėjusius trūkumus atsakovą informavo tik po to, kai didžioji dalis nustatytų trūkumų jau buvo pašalinta – 2018 m. lapkričio 24 d. Tokį savo elgesį ieškovas grindė šoku dėl paaiškėjusių aplinkybių. Tačiau teismas pažymi, jog vien tai, kad ieškovas nepasinaudojo kitais jam įstatymo suteikiamais teisių gynimo būdais – pavyzdžiui, nesikreipė į atsakovą, jog jis pašalintų nustatytus trūkumus, neprašė nutraukti šalių sudarytos sutarties ir kt., nepakankamai aktyviai bendradarbiavo su atsakovu, nepanaikina atsakovo teisės į jo turėtų išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimą, tokiu būdu realizuojant vieną iš jo kaip pirkėjo teisių gynimo būdų.

Ieškovo pateiktais duomenimis – sutartimis–užsakymais, transporto priemonės remontas viso kainavo 1 700,00 Eur, tačiau, kadangi tuo pačiu buvo atlikti ir einamieji remonto darbai, kurių vertė yra 184,00 Eur, šia suma ieškovas mažina prašomą priteisti iš atsakovo sumą ir prašo priteisti iš atsakovo už būtinus remonto darbus, atliktus šalinant nustatytus trūkumus, be kurių transporto priemonės eksploatavimas būtų neįmanomas, 1 516,00 Eur sumą. Pirmiau sprendime teismas nurodė, dėl kokių priežasčių netenkina prašymo priteisti išlaidas turėtas dėl žibinto ir duslintuvo remonto, tuo pačiu pažymėdamas, kad nebūtinomis remonto išlaidomis laiko ir išlaidas, turėtas papildomoms medžiagoms, t. y. cheminėms priemonėms, kurios buvo panaudotos pašalinti tepalo likučius. Teismo vertinimu, net ir neatlikus šių darbų transporto priemonės eksploatavimas pagal jos tikslinę paskirtį būtų įmanomas. Atsižvelgiant į tai, netenkinamas reikalavimas dėl 9,00 Eur išlaidų šioms priemonėms atlyginti priteisimo.