Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-154-464/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-04
Bylos Nr.: e2A-154-464/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00921-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Dalia Kačinskienė, Vytautas Zelianka
Atsakovas: A. B., uždarajai akcinei bendrovei „Florinus“, uždarajai akcinei bendrovei „Goldesta“, uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Stimas LT“
Trečiasis asmuo: valstybės įmonė Registrų centras, S. Š.

Kategorijos

2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas

Civilinė byla Nr. e2A-154-464/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00921-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 2.6.9.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-400-254/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stimas LT“ ieškinį atsakovams A. B., uždarajai akcinei bendrovei „Florinus“, uždarajai akcinei bendrovei „Goldesta“, uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras ir S. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stimas LT“ 2018 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) priteisti iš atsakovo A. B. 75 080 Eur kaip nepagrįstai gautas pajamas ir 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Goldesta“ 260 823,17 Eur kaip nepagrįstai gautas pajamas ir 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Florinus“ 37 295,61 Eur kaip nepagrįstai gautas pajamas ir 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ 31 020,82 Eur kaip nepagrįstai gautas pajamas ir 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti ieškovei iš visų atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Šio ieškinio pagrindu iškeltai civilinei bylai buvo suteiktas Nr. e2-2453-254/2018.

2. Ieškovė UAB „Stimas LT“ 2019 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriame prašė pripažinti UAB „Stimas LT“ vienintelio akcininko 2018 m. kovo 8 d. sprendimą dėl atsakovo A. B. paskyrimo ieškovės direktoriumi suklastotu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Šio ieškinio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. e2-27222-944/2019 buvo prijungta prie Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi (sujungtų bylų Nr. e2-400-254/2020).

3. Ieškovės ieškinių reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad atsakovas A. B. valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikė suklastotą UAB „Stimas LT“ vienintelio akcininko 2018 m. kovo 8 d. sprendimą, kuriuo jis paskirtas bendrovės UAB „Stimas LT“ direktoriumi. Taip pat šis atsakovas, apsimetęs bendrovės direktoriumi, panaikino AB Šiaulių banke buvusį įrašą apie tikrąjį direktorių I. C., turėjusį teisę naudotis piniginėmis lėšomis, esančiomis bendrovės banko sąskaitoje, ir, gavęs prieigą prie ieškovės banko sąskaitos, neteisėtai bendrovės pinigines lėšas pervedė į atsakovų UAB „Goldesta“ (iš viso 252 200 Eur per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. kovo 29 d.), UAB „Florinus“ (iš viso 36 068,30 Eur 2018 m. kovo 27 d.) ir UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ (iš viso 30 000 Eur 2018 m. kovo 27 d.) sąskaitas, o pats iš bendrovės sąskaitos grynaisiais pinigais iš viso išsiėmė 73 000 Eur per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. kovo 30 d.

4. Pasak ieškovės, nė vienas iš minėtų atsakovų neturėjo teisinio pagrindo gauti šias pinigines lėšas, ieškovė nei iš atsakovės UAB „Goldesta“, nei iš atsakovės UAB „Florinus“ jokio investicinio aukso nepirko, o su atsakove UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ nebuvo sudariusi jokių susitarimų, kurių pagrindu iš šios atsakovės būtų gavusi (ar siekusi gauti) teisines paslaugas arba konsultacijas. Ieškovės vienintelis akcininkas ir tikrasis jos vadovas I. C. niekada nebuvo priėmęs sprendimo atleisti save iš bendrovės vadovo pareigų ir į jas paskirti atsakovą A. B..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo A. B. ieškovei UAB „Stimas LT“ 75 080 Eur, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 545,71 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisė iš atsakovės UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ ieškovei 30 850,11 Eur, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 519,43 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) kitus reikalavimus atmetė; 4) priteisė iš ieškovės UAB „Stimas LT“ atsakovei UAB „Goldesta“ 38,72 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei UAB „Florinus“ – 2 054,45 Eur bylinėjimosi išlaidas; 5) priteisė iš atsakovo A. B., atsakovės UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ ir ieškovės UAB „Stimas LT“ valstybei po 12,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenų nustatė, kad UAB „Stimas LT“ įregistruota 2016 m. sausio 15 d., jos direktoriumi nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2018 m. kovo 13 d. nurodomas I. C., nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. juo buvo įregistruotas atsakovas A. B., o nuo 2018 m. balandžio 12 d. – vėl I. C., kuris nuo 2016 m. vasario 3 d. yra ir vienintelis šios bendrovės akcininkas. Bendrovė veikia vienasmenio atstovavimo taisyklės pagrindu, jos vardu veikia bendrovės vadovas.

Šalies argumentai

7. Teismas visų pirma pažymėjo, kad nors ieškovė ieškinyje ir kituose savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog atsakovas A. B. 2018 m. kovo 26 d. nepagrįstai pervedė į savo sąskaitą, be kita ko, ir 8 500 Eur sumą, kuri AB Šiaulių banke esančios ieškovės UAB „Stimas LT“ sąskaitos išraše už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 25 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. įvardyta kaip atsakovo gauta iš ieškovės paskola, tačiau šios sumos į prašomą priteisti iš atsakovo bendrą 73 000 Eur sumą (9 000 Eur + 9 000 Eur + 5 000 Eur + 50 000 Eur) neįskaičiuoja, taip pat ir palūkanas prašo priteisti nuo 73 000 Eur sumos.

Žemesnės instancijos teismas

8. Išsamiai aptaręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas nustatė, kad atsakovas A. B. iš atsakovių UAB „Goldesta“ ir UAB „Florinus“, turinčių teisę verstis su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusia veikla, įsigijo investicinio aukso luitelius (atitinkamai 70 vnt. 100 g. investicinio aukso „Valcambi – Pamp“ luitelių ir 10 vnt. 100 g. investicinio aukso ,,Valcambi Suisse“ luitelių), o pirkimo–pardavimo teisinių santykių susiklostymą, nepaisant rašytinės formos pirkimo–pardavimo sutarčių nebuvimo, patvirtina šių atsakovių išrašytos sąskaitos faktūros ir prekių priėmimo–perdavimo aktai. Už aukso luitelius buvo sumokėta mokėjimo pavedimais, juose nurodant mokėjimo paskirtį, po atsiskaitymo auksas buvo perduotas Juridinių asmenų registre įregistruotam ieškovės UAB „Stimas LT“ vienasmeniam valdymo organui, jos vadovui atsakovui A. B.. Atsakovas A. B. neginčijo nei atliktų piniginių lėšų pervedimo fakto, nei to, kad gavo iš atsakovių jų nurodytą kiekį investicinio aukso pagal perdavimo–priėmimo dokumentus. Atsakovo teigimu, gautas prekes jis perdavė asmeniui, vardu S., iš kurio neprašė jokių perdavimą–priėmimą patvirtinančių dokumentų, nes buvo įsitikinęs, kad juos atiduoda bendrovės atstovams. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad sprendimo priėmimo metu nesama duomenų, ar toks asmuo realiai egzistuoja.

9. Teismas sprendė, kad taikyti atsakovėmis UAB „Goldesta“ ir UAB „Florinus“ ieškovės pasirinktą savo pažeistoms teisėms ginti nepagrįsto praturtėjimo institutą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 1 dalis) nėra teisinių prielaidų, nes surinktų byloje įrodymų visuma visgi patvirtina, jog šios atsakovės gavo turtą (ieškovės pinigines lėšas) esant pagrindui, t. y. faktiškai susiklosčius pirkimo–pardavimo santykiams. Ieškovė reikalavimų pripažinti atsiskaitymus (vienašalius sandorius) su atsakovėmis UAB „Goldesta“ ir UAB „Florinus“ negaliojančiais ar pripažinti pirkimo–pardavimo sandorius negaliojančiais nepareiškė, todėl nėra prielaidų konstatuoti ir to, jog yra išnykęs pagrindas, kuriuo atsakovės įgijo turtą. Atitinkamai, tokiu atveju netaikytinos ir CK 6.237 straipsnio 2 dalies nuostatos, taigi atsakovės neturi pareigos grąžinti ieškovei iš jos gautas pinigines lėšas (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas, nenustatęs nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtinų prielaidų, t. y. kad atsakovės UAB „Florinus“ ir UAB „Goldesta“ būtų praturtėjusios ieškovės sąskaita ir kad būtent dėl jų veiksmų būtų sumažėjęs ieškovės turtas, ieškinį, pareikštą šioms atsakovėms, atmetė. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė ir to, kad ji negali apginti savo pažeistų teisių kitais CK numatytais būdais. Priešingai, ieškovė, kurios turtas sumažėjo neperdavus jai iš atsakovių įgyto investicinio aukso, gali pareikšti reikalavimus asmeniui, kuris prarado ieškovės piniginėmis lėšomis apmokėtus ir atsakovių perduotus daiktus. Tokiu asmeniu, labiau tikėtina, yra atsakovas A. B., kuriam pagal ieškovės pranešimą Kauno miesto VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17073-18 buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalies požymius.

11. Spręsdamas ieškinio reikalavimo atsakovei UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ pagrįstumo klausimą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė CK 6.237 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygas, todėl atsakovei kyla pareiga grąžinti nepagrįstai gautus 30 000 Eur (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Tokią teismo išvadą lėmė byloje nustatytos aplinkybės: atsakovei UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ 2018 m. kovo 27 d. du kartus buvo atliktas piniginių lėšų po 15 000 Eur išmokėjimas; viename pavedime nurodyta, kad mokėjimas atliekamas „už teisines paslaugas, įmonių tikrinimą, konsultacijų teikimą dėl sutarčių pasirašymo“, o kitame – „už teisines paslaugas, konsultacijas“; atsakovė pateikė teismui tik 2018 m. kovo 23 d. sąskaitą faktūrą serija SVIT Nr. 525, išrašytą 15 000 Eur sumai už teisines paslaugas, įmonių tikrinimą, konsultacijas teikimą dėl sutarčių pasirašymo, kita vertus, jokių įrodymų, kad ieškovei realiai sąskaitoje nurodytos paslaugos buvo suteiktos, nepateikta; pačios atsakovės pozicija dėl šios aplinkybės nebuvo nuosekli, įrodinėjant ir paslaugų suteikimą, ir piniginių lėšų grąžinimą, su 2019 m. vasario 11 d. prašymu pateikiant 2018 m. balandžio 3 d. bei 2018 m. balandžio 6 d. kasos pajamų orderio kvitus Nr. 58 ir Nr. 61, kuriuose nurodoma, kad ieškovės UAB „Stimas LT“ kasininkas A. B. iš atsakovės vadovo ir trečiojo asmens S. Š. priėmė, atitinkamai, 10 000 Eur ir 20 000 Eur pinigines lėšas. Kadangi byloje nėra jokių kitų duomenų apie šių lėšų perdavimą ieškovei bei jų apskaitymą finansinėje apskaitoje, teismas neturėjo pakankamo pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovei 30 000 Eur suma buvo grąžinta, juo labiau kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17073-18 ir trečiajam asmeniui S. Š. buvo įteikti pranešimai apie įtarimus dėl veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius.

12. Todėl teismas pripažino, kad atsakovė UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ yra nepagrįstai praturtėjusi ir iš šios atsakovės priteisė ieškovei 30 000 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas (30 000 Eur x 5 proc. = 1 500 Eur / 365 dienų x 207 dienų = 850,77 Eur) (CK 6.240 straipsnis), iš viso – 30 850,11 Eur, taip pat 6 proc. procesines palūkanas.

13. Pasisakydamas dėl atsakovui A. B. pareikšto reikalavimo priteisti be teisinio pagrindo gautą 73 000 Eur sumą ir 2 080 Eur palūkanas, teismas nurodė, kad šį ieškovės turtą (pinigines lėšas) atsakovas įgijo laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. kovo 30 d., kai Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas jos direktoriumi, turėjo prisijungimo kodus prie ieškovės UAB „Stimas LT“ banko sąskaitos AB Šiaulių banke ir bendrovės antspaudą. Atsakovas A. B. pripažino atlikęs nurodytas bankines operacijas ir išgryninęs ieškovei priklausiusias pinigines lėšas, tačiau neįrodė, kad turėjo pagrindą šias lėšas įgyti, taip pat neįrodė jų panaudojimo bendrovės interesais.

14. Teismas atsakovo A. B. paaiškinimus, kad visas pinigines lėšas jis perdavė asmenims, kuriuos laikė bendrovės atstovais, pripažino deklaratyviais ir leistinais įrodymais neįrodytais. Pats atsakovas turėjo išrašą iš Juridinių asmenų registro, kuriame aiškiai nurodoma, kad juridinio asmens vardu gali veikti tik šios bendrovės vadovas, be to, perduodamas kitam asmeniui (ar asmenims) bendrovei priklausančias pinigines lėšas, jis neišrašė jokių apskaitos dokumentų, nepasirūpino pakvitavimų apie piniginių lėšų gavimą paėmimu iš šių asmenų. Teismas vertino, kad atsakovo A. B. nepagrįstas praturtėjimas ieškovės UAB „Stimas LT“ sąskaita 73 000 Eur suma yra visiškai įrodytas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis), todėl priteisė iš jo ir šią sumą, ir 5 proc. palūkanas, sudarančias 2 080 Eur (73 000 Eur x 5 proc. = 3 650 Eur / 365 dienų x 208 dienų = 2080 Eur) (CK 6.240 straipsnio 1 dalis), taip pat 5 proc. procesines palūkanas.

15. Teismas pritarė ieškovei, kad sprendimą dėl atsakovo A. B. paskyrimo ieškovės UAB „Stimas LT“ vadovu pasirašė ne vienintelis bendrovės akcininkas I. C., o kitas, nenustatytas asmuo. Tokia teismo pozicija grindžiama atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17073-18 metu gauta 2018 m. rugsėjo 6 d. specialisto išvada Nr. 20-1S1-1064, kurioje nurodyta, kad minėtame akcininko sprendime parašas yra ne I. C., bet atliktas pamėgdžiojant jo parašą ir kad šiame sprendime esantis antspaudas nėra tapatus UAB „Stimas LT“ naudotam antspaudui, bei 2018 m. gruodžio 7 d. specialisto išvada Nr. 20-1S1-1438, kurioje nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, ar sprendimą pasirašė A. B..

16. Visgi ieškovės reikalavimą pripažinti UAB „Stimas LT“ vienintelio akcininko 2018 m. kovo 8 d. sprendimą suklastotu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento teismas atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino, atsižvelgdamas į atsakovo A. B. prašymą taikyti 30 dienų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 10 dalis, CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Teismas nurodė, kad apie suklastotą 2018 m. kovo 8 d. UAB „Stimas LT“ vienintelio akcininko sprendimą ieškovės vadovas sužinojo vėliausiai 2018 m. lapkričio 27 d., kai kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes apie tai, jog UAB „Stimas LT“ akcininko parašas ir bendrovės antspaudas 2018 m. kovo 8 d. vienintelio akcininko sprendime yra suklastoti tikrasis ieškovės vadovas galėjo sužinoti tik iš pirmiau minėtos 2018 m. rugsėjo 6 d. specialisto išvados. Tačiau į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl šio sprendimo negaliojimo ieškovė kreipėsi tik 2019 m. spalio 18 d., beveik po vienerių metų nuo sužinojimo apie ginčijamą sprendimą, taigi, neabejotinai praleido įstatyme nustatytą 30 dienų terminą ginti šią pažeistą savo teisę. Ieškovei nenurodžius jokių argumentų, kurie teiktų pagrindą atnaujinti praleistą senaties terminą, teismas šiam reikalavimui taikė ieškinio senaties praleidimo teisines pasekmes (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Atsakovas A. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą iš dalies pakeisti – ieškovės UAB „Stimas LT“ jam pareikštą ieškinio reikalavimą dėl 75 080 Eur nepagrįstai gautų pajamų bei 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo atmesti; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Atsakovo veiksmuose nėra dviejų elementų, siekiant pripažinti nepagrįstą praturtėjimą, t. y. kad ieškovės turto sumažėjimui pagrįsti egzistuoja teisinis pagrindas, taip pat neįrodyta, jog atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita. Į bylą nebuvo pateiktas nei vienas rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovo materialinė padėtis pagerėjo, jis įsisavino ieškovės pinigines lėšas ar už šias lėšas būtų įsigijęs bet kokio pobūdžio turto.

17.2. Atsakovo, kaip ieškovės direktoriaus, darbo funkcijas apėmė pavedimų iš bendrovės sąskaitos į asmeninę sąskaitą atlikimas bei kitos funkcijos. Atlikus šiuos pavedimus, atsakovas S. nurodymu pinigines lėšas išimdavo iš bankomato. Sumos svyruodavo iki 10 000 Eur. Taip pat, atlikdamas ieškovės direktoriaus pareigas, atsakovas sudarė sutartis su UAB ,,Goldesta“ ir UAB ,,Florinus“ dėl investicinio aukso pirkimo. Visus pirmiau nurodytus veiksmus atsakovas, vykdydamas bendrovės direktoriaus pareigas, atlikdavo gavęs nurodymus iš S., kuris jam ir pasiūlė direktoriaus darbą už 3 000 Eur atlyginimą, sudarė su juo darbo sutartį, perdavė bendrovės antspaudą, nurodė veikiantis vienintelio akcininko pavedimu ir esantis atsakingas už bendrovės veiklą. Taigi, atsakovas tik vykdė savo naujųjų darbdavių nurodymus.

17.3. Tik tada, kai ieškovės vienintelis akcininkas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, o Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-17073-18, atsakovui tapo žinoma, kad jis kaltinamas dokumento (akcininko sprendimo) suklastojimu bei bendrovės piniginių lėšų pasisavinimu. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktose specialistų išvadose (2018 m. rugsėjo 6 d. Nr. 20-1S1-1064 ir 2018 m. gruodžio 7 d. Nr. 20-1S1-1438) nustatyta, kad akcininko sprendimas buvo pasirašytas ne vienintelio ieškovės akcininko, tačiau ir ne atsakovo, t. y. atsakovas šio dokumento nesuklastojo.

17.4. Atsakovas buvo tvirtai įsitikinęs, kad veikia pagal galiojantį teisinį reguliavimą bei akcininko sprendimu jam suteiktas teises, atlieka darbo funkcijas, t. y. eina direktoriaus pareigas ieškovės bendrovėje ir, vykdydamas visus aukščiau nurodytus veiksmus, veikia išimtinai bendrovės interesais. Prieš tapdamas ieškovės direktoriumi, atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, neturi nei aukštojo, nei teisinio išsilavinimo, neturėjo jokios patirties dirbant tokio pobūdžio darbą.

17.5. Teismas pirmiau nurodytų aplinkybių visai netyrė, tuo pažeisdamas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus. Be to, teismas padarė ir aiškių įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių pažeidimų, nesilaikydamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalyje, 263 straipsnio 2 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 4 dalies 2 bei 3 punktuose įtvirtintų taisyklių.

Atsiliepimas

18. Ieškovė UAB „Stimas LT“ atsiliepime į atsakovo A. B. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Atsakovas nepagrįstai siekia perkelti įrodinėjimo naštą ieškovei. Atsakovas, norėdamas įrodyti aplinkybę, kad nepraturtėjo ieškovės sąskaita, turėjo pats pateikti tokius įrodymus. Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Todėl pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą šiuo atveju teko būtent atsakovui.

18.2. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška.

18.3. Atsakovas nepagrindė įrodymais, kad šalys būtų sudariusios kokią nors sutartį, kurios pagrindu atsakovui teisėtai pervesta 73 000 Eur suma. Taip pat atsakovas nepaaiškino, kokiu tikslu buvo paimti pinigai, ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų pinigų perdavimo faktą asmeniui, jo vadinamam S.. Tokia ūkinė operacija nėra apskaityta, taigi ir tikėti šia atsakovo versija nėra jokio teisinio pagrindo.

18.4. Teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, teismo išvados pagrįstos ištirtų ir procesiniame sprendime išdėstytų įrodymų visetu, pakankamai argumentuotai atsakyta į pagrindinius ginčui išspręsti būtinus nagrinėtos bylos klausimus. Todėl atsakovui nepateikus įrodymų, kad teisinis pagrindas jam gauti pinigus buvo, teismas, remdamasis bylos įrodymų visuma, pagrįstai šią ieškinio dalį patenkino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

19. CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 320 straipsnis), reiškiantis, kad apeliacija nėra bylos ar joje kilusio ginčo išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae) ir vyksta pagal specialias proceso įstatyme nustatytas taisykles. Kitaip tariant, tokio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas atsižvelgiant į tuos argumentus, kuriuos savo apeliaciniame skunde įvardija apeliantas (ar apeliantai), taip pat patikrinimas, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Ieškovė ir atsakovės UAB „Goldesta“, UAB „Florinus“ ir UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ apeliacinių skundų nepadavė. Šis ginčas aiškiai dispozityvus ir nenustatyta prielaidų apeliacinio skundo ribų peržengimui, todėl teisėjų kolegija skundžiamos Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą įvertina atsižvelgdama į apelianto A. B. apeliaciniame skunde nurodomus nesutikimo su teismo sprendimu argumentus.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo

21. Kaip teisingai nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinyje suformuluotus reikalavimus dėl jai priklausančių piniginių lėšų grąžinimo grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad apeliantas A. B., nebūdamas bendrovės vadovu, neteisėtai gavo ieškovės pinigines lėšas ir jas panaudojo, be teisinio pagrindo išsimokėdamas sau 73 000 Eur, taip pat sumokėdamas atitinkamas pinigines lėšas ir kitiems atsakovams, todėl atsakovai yra nesąžiningai ir be jokio teisinio pagrindo praturtėję jos sąskaita. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintų nuostatų taikymo sąlygas bei pažymėjęs, kad niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo, nustatė apeliantui pareigą grąžinti išsimokėtas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas.

22. Apeliantas, keldamas skundžiama teismo sprendimo dalimi jam nustatytos pareigos grąžinti ieškovei priklausiusias pinigines lėšas, nepagrįstumo klausimą, neginčija šių lėšų paėmimo (pervedimo į savo asmeninę sąskaitą) ir vėlesnio jų išgryninimo faktų, tačiau tvirtina, kad asmeniškai jomis nepasinaudojo ir jokio turto už šias lėšas sau neįgijo, perdavęs jas nagrinėjamoje byloje neidentifikuotam asmeniui, kurį laikęs savo darbdaviu, galinčiu duoti tokius pavedimus ir disponuoti bendrovės lėšomis. Tai reiškia, kad apeliantas iš esmės laikosi pozicijos, jog jis buvo tik formalus bendrovės vadovas, nes bendrovei faktiškai vadovavo kitas asmuo ar kiti asmenys, jo vertinimu, turėję įgalinimus spręsti dėl bendrovės piniginių lėšų bei turto panaudojimo. Tačiau, priešingai nei yra įsitikinęs apeliantas, tai neeliminuoja jo pareigos grąžinti iš bendrovės sąskaitos paimtas ir, kaip jis teigia, perduotas nenustatytam asmeniui pinigines lėšas, nepriklausomai nuo to, kam tokios lėšos buvo (jeigu buvo) perduotos.

23. Kaip matyti iš ieškovės UAB „Stimas LT“ banko sąskaitos, esančios AB „Šiaulių banke, išrašo už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 25 d. iki 2018 m. balandžio 13 d., apeliantas A. B., kuris nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. Juridinių asmenų registre buvo nurodytas UAB „Stimas LT“ direktoriumi šios bendrovės vienintelio akcininko 2018 m. kovo 8 d. sprendimo pagrindu, 2018 m. kovo 26 d. pervedė į savo asmeninę sąskaitą 8 500 Eur (dėl šios sumos ieškovė ieškiniu pretenzijų nepareiškė), o 2018 m. kovo 27 d., 2018 m. kovo 28 d., 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. kovo 30 d. grynaisiais pinigais išsiėmė, atitinkamai, 9 000 Eur, 9 000 Eur, 5 000 Eur ir 50 000 Eur. Iš AB „Šiaulių banko 2020 m. sausio 24 d. atsakymo „Dėl informacijos pateikimo“ ir prie jo pridėto internetinio banko vartotojų sesijų duomenų išrašo už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. matyti, kad prisijungimo duomenys prie UAB „Stimas LT“ elektroninės bankininkystės buvo suteikti I. C., I. S. ir A. B., kiekvienam iš jų suteikiant unikalų vartotojo identifikavimo numerį. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. kovo 31 d. prie ieškovės elektroninės bankininkystės jungėsi tik apeliantas A. B.. Be to, kaip minėta, apeliantas ir neginčija lėšų išgryninimo / pasiėmimo fakto, nesutikdamas tik su jų panaudojimu savo asmeninėms reikmėms.

24. Viena vertus, apelianto paaiškinimų (dėl ieškovei priklausančių piniginių lėšų perdavimo kitam asmeniui), kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumu pagrįstai leidžia suabejoti vien jau tai, kad jis nenurodo konkretaus asmens, kuriam šias lėšas perdavė, t. y. teigia perdavęs, neįformindamas šio perdavimo kasos ar kitais finansiniais dokumentais, itin didelę pinigų sumą asmeniui, vardu S., kurio tapatybės nebuvo patikrinęs. Toks neabejotinai gyvenimiškos patirties turinčio asmens elgesys, nepriklausomai nuo apelianto profesijos ar anksčiau dirbto jo darbo, yra visiškai neįtikinantis, neatitinkantis paprasto apdairumo reikalavimų ir protingo asmens elgesio standarto (lot. bonus pater familias).

25. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais iš viso yra paneigta apelianto teisė gauti ieškovei priklausančias pinigines lėšas ir jas perduoti kitiems asmens, juolab pažeidžiant bendrovės vadovui (vienasmeniam valdymo organui) nustatytas pareigas ir imperatyviai įtvirtintą juridinio asmens atliekamų finansinių operacijų tvarką.

26. Ieškovės iniciatyva pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17073-18 apeliantui A. B. buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalies, 253 straipsnio 1 dalies ir 259 straipsnio 2 dalies požymius. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme 2020 m. lapkričio 24 d. jau yra gautas kaltinamasis aktas ir užvesta baudžiamoji byla Nr. 1-168-311/2021, o joje vienu iš kaltinamųjų nurodomas ir apeliantas A. B.. Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas akcininko sprendimo, kurio pagrindu apeliantas nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. Juridiniu asmenų registre buvo įregistruotas kaip ieškovės vienasmenis valdymo organas (direktorius), ekspertinis tyrimas.

27. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2018 m. rugsėjo 6 d. specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1064, atsakant į klausimus, ar tirti pateiktame UAB „Stimas LT“ vienintelio akcininko 2018 m. kovo 8 d. sprendime, skiltyje „Visų akcijų savininkas“ esantį I. C. vardu pasirašytą parašą pasirašė I. C. ar kitas asmuo ir ar toje pačioje vietoje esantis apvalus antspaudo „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „Stimas LT“ LTD“ atspaudas yra tapatus tikriesiems UAB „Stimas LT“ antspaudų „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „Stimas LT“ LTD“ pavyzdžiams, pateiktiems lyginamajam tyrimui, duotos išvados, kad I. C. vardu pasirašęs ne pats I. C., o kitas asmuo, kad šis parašas pasirašytas pamėgdžiojant I. C. parašą, i atspaudas nėra tapatus tikriesiems UAB „Stimas LT“ antspaudų pavyzdžiams, pateiktiems lyginamajam tyrimui.

28. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2018 m. gruodžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1438 atsakant į klausimą, ar tirti pateiktame UAB „Stimas LT“ vienintelio akcininko 2018 m. kovo 8 d. sprendime, skiltyje „Visų akcijų savininkas“ esantį I. C. vardu pasirašytą parašą pasirašė A. B. ar kitas asmuo, nurodyta, kad atsakyti į šį klausimą nėra galimybės, nes ankstesnėje (t. y. 2018 m. rugsėjo 6 d.) specialisto išvadoje buvo nustatyta, jog tiriamasis parašas pasirašytas pamėgdžiojant I. C. parašą, o pamėgdžiotuose parašuose lieka nedaug paties pasirašiusios asmens rašto požymių, neatsiskleidžia to asmens rašymo ypatumai.

29. Vadinasi, apeliantas, kaip tvirtina ieškovė, tapęs ieškovės vadovu vėliau netikru (suklastotu) pripažinto dokumento pagrindu, neturėjo nei gauti, nei kam nors perduoti ieškovei priklausančių piniginių lėšų. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškinio reikalavimų pagrindu nurodytos faktinės aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka būtent šį teisinį pagrindą, o pirmosios instancijos teismas, visiškai pagrįstai priteisdamas iš apelianto šio be pagrindo įgytus 73 000 Eur, bet teisinį santykį kvalifikuodamas pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį, suklydo. Šią teisinio kvalifikavimo klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas (CPK 328 straipsnis). Taip pat pagrįstai, remiantis CK 6.240 straipsnio nuostatomis, iš apelianto buvo priteistos ir palūkanos.

30. Tokiu atveju apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės turto sumažėjimui egzistavo teisinis pagrindas, nes apeliantas, kaip direktorius, turėjo pagrindą gauti ginčo lėšas, ar kad jis asmeniškai nėra praturtėjęs ieškovės sąskaita (neįsigijęs už šias lėšas jokio turto), ir nereikšmingi, ir nepagrįsti. Pirma, ieškovės turtas neginčijamai sumažėjo 73 000 Eur suma ir tai nutiko būtent dėl apelianto atliktų veiksmų (pinigų iš ieškovės banko sąskaitos išgryninimo). Antra, nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apeliantas buvo tvirtai įsitikinęs savo veiksmų legalumu – veikimu bendrovės interesais, pagal galiojantį teisinį reguliavimą bei akcininko sprendimu jam suteiktas teises, faktiškai atlikti jo veiksmai, per itin trumpą laiką išsigryninant net 73 000 Eur sumą iš ieškovės banko sąskaitos, negali būti vertinami kaip pateisinantys ieškovei priklausančių piniginių lėšų gavimą jau vien dėl tos priežasties, kad UAB „Stimas LT“ vienintelio akcininko 2018 m. kovo 8 d. sprendimas, kuriuo apeliantas A. B. buvo paskirtas ieškovės direktoriumi, yra netikras (suklastotas).

31. Pirmosios instancijos teismo konstatuotai apelianto pareigai grąžinti nepagrįstai gautas pinigines lėšas nėra reikšmingi ir tokie apeliacinio skundo motyvai, kad tik ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17073-18 metu pareiškus jam kaltinimus dėl dokumento (akcininko sprendimo) suklastojimo bei piniginių lėšų pasisavinimo apeliantui tapo žinoma, kad minėtame akcininko sprendime esantis parašas yra suklastotas. Išreikalaujant be teisinio pagrindo įgytą turtą jį gavusio asmens kaltė neturi reikšmės, todėl aplinkybė, žinojo ar nežinojo apeliantas apie akcininko sprendimo suklastojimą, neeliminuoja jo pareigos grąžinti paimtus iš bendrovės sąskaitos (išgrynintus) pinigus.

32. Šiame kontekste pažymėtina, kad ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai (nagrinėjamu atveju ir bendrovės vadovas) privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. ABĮ 37 straipsnio 7 dalyje taip pat nustatyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Remiantis CK 2.87 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, juridinio asmens valdymo organo narys (ir direktorius) juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys). Akcininko sprendimas dėl bendrovės piniginių lėšų išgryninimo ar, juo labiau, jų perdavimo neidentifikuojamam asmeniui, to neįforminant ir jokiais finansiniais dokumentais, į nagrinėjamą bylą nėra pateiktas. Apeliantas, disponuodamas išrašu iš Juridinių asmenų registro, kuriame nurodyta, kad vienintelis bendrovės akcininkas yra I. C., o bendrovė yra atstovaujama vienasmenio valdymo organo – vadovo (t. y. direktoriaus), turėjo suvokti, kad jis, kaip, vadovas, atskaitingas yra tik pačiam akcininkui, o ne kitiems asmenims, kurie nei yra išviešinti Juridinių asmenų registre, nei yra pateikę apeliantui rašytinius akcininko įgaliojimus.

33. Taigi, nuo pat tapimo bendrovės administracijos vadovu momento privalu elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Apelianto paaiškinimai, kad iki tapdamas ieškovės direktoriumi jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, neturi nei aukštojo, nei teisinio išsilavinimo ir neturėjo jokios patirties dirbti tokio pobūdžio darbą, taip pat nėra teisiškai aktualūs. Suprasdamas, kad neturi reikiamų savybių tokiai pozicijai užimti, kiekvienas protingas, apdairus ir sąžiningas asmuo atsisakytų pasiūlymo vadovauti (CK 1.137 straipsnis).

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

34. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo, juolab kad apeliantas apeliaciniame skunde konkrečiai ir neįvardija, kaip pasireiškė CPK 185 straipsnio 1 dalyje, 263 straipsnio 2 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 4 dalies 2 bei 3 punktuose įtvirtintų taisyklių pažeidimai.

35. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo, yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra esminių prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2014; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).

36. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, taigi ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti turto įgijimo be teisinio pagrindo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).

37. Ieškovė jai priklausiusių piniginių lėšų praradimo aplinkybes nurodė. Byloje esantys įrodymai leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, kad ieškovė neteko, t. y. iš jos banko sąskaitos per keturias dienas paeiliui buvo išimta, 73 000 Eur piniginių lėšų, kurias faktiškai išsigrynino apeliantas A. B.. Pirmiau šioje nutartyje aptarti įrodymai taip pat patvirtina, kad apelianto, kaip teisėto bendrovės vadovo, statusas buvo paneigtas atlikus akcininko sprendimo ir jo rekvizitų ekspertinį tyrimą. Akivaizdu, kad šie piniginių lėšų išgryninimai negali būti pateisinti nei teisės aktais, nei sandoriais. Apelianto paaiškinimai pagristai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti kaip neįrodyti. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra įrodinėjamas apelianto paskyrimo bendrovės vadovu teisėtumas, tik nurodoma, jog apeliantas nežinojęs apie suklastotą akcininko sprendimą dėl jo paskyrimo į direktoriaus pareigas.

38. Taigi, aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijusi ieškovė UAB „Stimas LT“ nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šis klausimas nespręstinas.

40. Už apelianto A. B. paduodamą apeliacinį skundą buvo sumokėtas 351 Eur žyminis mokestis, o kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimas Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartimi jam buvo atidėtas iki procesinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Taigi, iš apelianto į valstybės biudžetą priteistinas 1 000 Eur žyminis mokestis (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius BajorasDalia KačinskienėVytautas Zelianka