- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-05
- Bylos Nr.
- 2A-531/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rymanto medis“, R. P.
- Advokatai
- Dalius Baranauskas
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rymanto medis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 13 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-508-510/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės banko „Hansabankas“ (šiuo metu akcinės bendrovės „Swedbank“) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Rymanto medis“ ir R. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo AB banko „Hansabankas“ atstovas 2008 m. rugsėjo 15 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų UAB „Rymanto medis“ ir R. P. solidariai 241 394,18 Lt skolą, kintamas metines palūkanas, apskaičiuojamas imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų 6 mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5 procento metų palūkanų dydžio AB banko „Hansabankas“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą, ir kurios kiekvienų metų sausio 23 d. ir liepos 23 d. keičiamos 6 mėnesiams į priekį imant per prieš palūkanų keitimo dieną ėjusį kalendorinį mėnesį Lietuvos banko REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų 6 mėnesių VILIBOR palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5 procento metų palūkanų dydžio AB banko „Hansabankas“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojamas už negrąžintą 230 000 Lt kredito sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško kredito sumos grąžinimo, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad 2007 m. vasario 2 d. ieškovas su atsakovu UAB „Rymanto medis“ pasirašė kredito linijos sutartį Nr. 07-010161-KL. Pagal ją atsakovui suteikta 500 000 Lt sumos kredito linija. Šalys 2008 m. sausio 23 d. pasirašė susitarimą Nr. 07-010161-KL-1, kuriuo pratęsė kredito linijos grąžinimo terminą iki 2008 m. liepos 23 d. Ieškovas ir atsakovas R. P. 2007 m. vasario 2 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 07-010161-LA1. R. P. laidavo, kad UAB „Rymanto medis“ tinkamai įvykdys įsipareigojimus. UAB „Rymanto medis“ įsipareigojimų įvykdymas taip pat buvo užtikrintas kilnojamojo turto įkeitimu pagal įkeitimo lakštą, identifikacinis kodas 07220070000350. Kadangi kredito linijos gavėjas neįvykdė įsipareigojimų pagal sutarties sąlygas, 2007 m. vasario 2 d. kredito linijos sutartis Nr. 07-010161-KL nutraukta nuo 2008 m. liepos 11 d. Solidari atsakovų skola 2008 m. liepos 21 d. sudarė 241 394,18 Lt (230 000 Lt negrąžinto kredito, 3 113,68 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų už kreditą, 30,30 Lt įsipareigojimo mokestis, 8 200 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 49,88 Lt delspinigių už priskaičiuotas, bet nesumokėtas palūkanas, 0,42 Lt delspinigių už įsipareigojimo mokestį). Pagal 2007 m. vasario 2 d. kredito linijos sutarties Nr. 07-010161-KL 2.1. punktą, atsakovai privalo solidariai mokėti kintamas metines palūkanas, apskaičiuojamas imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų 6 mėnesių VILIBOR palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5 procento metų palūkanų dydžio ieškovo skolinimosi rizikos ir pelno maržą, ir kurios kiekvienų metų sausio 23 d. ir liepos 23 d. keičiamos 6 mėnesiams į priekį imant per prieš palūkanų keitimo dieną ėjusį kalendorinį mėnesį Lietuvos banko REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų 6 mėnesių VILIBOR palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5 procento metų palūkanų dydžio AB banko „Hansabankas“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojamas už negrąžintą 230 000 Lt kredito sumą. Šios palūkanos skaičiuojamos nuo prašomos priteisti negrąžintos kredito sumos iki kredito grąžinimo ieškovui dienos. Ieškovas prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai - priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Rymanto medis“ ir R. P. 241 394,18 Lt skolą, kintamas metines palūkanas, apskaičiuojamas imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų 6 mėnesių VILIBOR palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5 procento metų palūkanų dydžio AB banko „Hansabankas“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą, ir kurios kiekvienų metų sausio 23 d. ir liepos 23 d. keičiamos 6 mėnesiams į priekį imant per prieš palūkanų keitimo dieną ėjusį kalendorinį mėnesį Lietuvos banko REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų 6 mėnesių VILIBOR palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5 procento metų palūkanų dydžio AB banko „Hansabankas“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojant už negrąžintą 230 000 Lt kredito sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2008 m. rugsėjo 24 d.) iki visiško kredito sumos grąžinimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (241 394,18 Lt) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2008 m. rugsėjo 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2 914 Lt žyminį mokestį.
Atsakovai dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikė prieštaravimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 13 d. galutiniu sprendimu paliko 2008 m. rugsėjo 14 d. preliminarų sprendimą nepakeistą.
Sprendime nurodoma, kad 2007 m. vasario 2 d. ieškovas ir atsakovas UAB „Rymanto medis“ sudarė kredito linijos sutartį Nr. 07-01061-KL. Kredito linijos gavėjui nustatytu laiku neįvykdžius įsipareigojimų, kredito linijos sutartis buvo nutraukta. Paskutinio teismo posėdžio metu atsakovas R. P. , atstovaujantis ir atsakovą UAB „Rymanto medis“, pripažino aplinkybę, kad atsakovai skolingi ieškovui preliminariu teismo sprendimu priteistą 241 394,18 Lt skolą, kurią sudaro 230 000 Lt negrąžintas kreditas, 3 113,68 Lt palūkanos už laikotarpį iki ieškinio padavimo, 30,30 Lt įsipareigojimo mokestis, 8 200 Lt delspinigiai už negrąžintą kreditą, 49,88 Lt delspinigiai už nesumokėtas palūkanas ir 0,42 Lt delspinigiai už įsipareigojimo mokestį. Atsakovas sutiko, kad privalo mokėti preliminariu sprendimu priteistas sutartines kintamas metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovo manymu, jis neprivalo mokėti ieškovui preliminariu sprendimu priteistų 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (241 394,18 Lt) nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo galutiniame sprendime nurodoma, kad šalys pagal kredito linijos sutarties Nr. 07-01061-KL 7.1. punktą susitarė mokėti sutartines palūkanas už atsakovo paimtą ir negrąžintą kredito sumą iki kredito grąžinimo ieškovui dienos, t. y. visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šios palūkanos atlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkciją (CK 6.872 str. 1 d.). Be šių palūkanų, ieškovas prašė priteisti palūkanas, kurias atsakovas privalo mokėti už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos atlieka kompensavimo už neįvykdytą arba netinkamai įvykdytą prievolę funkciją (CK 6.37 str. 2 d.). Kadangi ieškovo prašomos priteisti palūkanos atlieka skirtingas funkcijas, negalima teigti, kad priteisiamos „dvigubos“ palūkanos. Už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo sutartinės netesybos už negrąžintą 230 000 Lt kredito sumą pagal 2007 m. vasario 2 d. kredito linijos sutartį Nr. 07-010161-KL nėra skaičiuojamos, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovai už šį laikotarpį mokėtų procesines palūkanas.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Rymanto medis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. vasario 13 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde rašoma:
2008 m. lapkričio 5 d. teismui buvo pateikti prieštaravimai dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose nurodyta, kad ieškovui netinkamai vykdžius kredito linijos sutartį (neišdavus mokėjimo garantijų), atsakovo įmonė patyrė nuostolių. Teismas išsamiai netyrė, ar iš tiesų buvo pažeistos esminės sutarties sąlygos ir dėl to UAB „Rymanto medis“ patyrė nuostolių. Teismas išimtinai vertino tik ieškovo reikalavimus. Tik iš esmės ištyrus ir įvertinus įrodymus, bus priimtas teisingas ir pagrįstas sprendimas. Dėl pagrindinių įrodymų nepakankamo tyrimo ir vertinimo ginčas negalėjo būti išspręstas teisingai.Byloje nebuvo išsamiai tirtos ir įvertintos aplinkybės, kad ir pats ieškovas pažeidė sutarties sąlygas. Tai lėmė UAB „Rymanto medis“ nuostolių atsiradimą. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę ginčo išsprendimui. Byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teismas nesiaiškino ir sprendime nemotyvavo, kokia yra ieškovo atsakomybė dėl sutarties sąlygų pažeidimo. Teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų, tai yra apelianto reikalavimo dėl nuostolių iš ieškovo priteisimo, o išsamiai netirdamas procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių ir įrodymų pažeidė procesinės teisės normas. Šis pažeidimas galėjo turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui. Dėl to paties ginčo dalyko yra priimta Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2008 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 641 įkeistą turtą areštuoti ir perduoti kreditoriui. Atsakovui taikoma dviguba atsakomybė. Tai neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų.
Atsiliepimas
Ieškovo AB „Swedbank“ atstovas atsiliepimu į atsakovo UAB „Rymanto medis“ apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime rašoma, kad teismas išsamiai išnagrinėjo visus apelianto pateiktus rašytinius įrodymus ir žodinius paaiškinimus, todėl jo teiginiai apie tai, jog bylą būtina nagrinėti iš naujo yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teisme atsakovas nebuvo pareiškęs reikalavimų dėl nuostolių priteisimo, nebuvo nurodęs jų dydžio, nepateikė faktinio ir įstatyminio nuostolių atsiradimo pagrindo. Šiuo atveju nėra pagrindų naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas, kuriuo paliktas nepakeistas 2008 m. rugsėjo 14 d. preliminarus sprendimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Šis klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir UAB „Rymanto medis“ 2007 m. vasario 2 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. 07-010161-KL, pagal kurią kredito linijos gavėjui UAB „Rymanto medis“ sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tikslinei paskirčiai buvo suteikta 500 000 Lt sumos kredito linija (t. 1, b. l. 8-21, 26-27). R. P. 2007 m. vasario 2 d. laidavimo sutartimi laidavo už UAB „Rymanto medis“ ir įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu UAB „Rymanto medis“ tinkamai nevykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito linijos sutartį (t. 1, b. l. 22-24). 2007 m. vasario 2 d. įkeitimo lakštu buvo įkeistos UAB „Rymanto medis“ lėšos sąskaitoje ir prekių atsargos kreditoriui AB bankui „Hansabankas“ (t. 1, b. l. 28-31, 34-35). Iš ieškovo pareikšto ieškinio sumos ir pateikto skolos apskaičiavimo matyti, kad atsakovo UAB „Rymanto medis“ skola siekė 241 394,18 Lt (t. 1, b. l. 42). Ieškovas ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (t. 1, b. l. 4-7). Kauno apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai (t. 1, b. l. 54-56). Atsakovai dėl šio sprendimo pareiškė prieštaravimus ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovai pažymėjo, kad sutartis buvo vienašališkai nutraukta prieš terminą, nors atsakovai ne kartą kreipėsi į ieškovą siekdami spręsti nesutarimus taikiai, siūlydami įvarius atsiskaitymo variantus. Ieškovas į atsakovų siūlymus nereagavo, pažeidė šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principą. Atsakovas faktiškai gavo tik 390 000 Lt kreditą. Ieškovas pažeidė sutarties 1.1, 5.1 p. ir kt., neišdavė mokėjimo garantijų, dėl ko atsakovas patyrė nuostolius. Atsakovai taip pat nesutiko dėl dvigubų palūkanų skaičiavimo. Atsakovų manymu, ieškovas dėl to paties dalyko 2008 m. spalio 6 d. kreipėsi ir į Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl įkeistų daiktų areštavimo ir perdavimo kreditoriui. Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2008 m. spalio 7 d. priėmė nutartį Nr. 641 įkeistą turtą areštuoti ir perduoti kreditoriui (t. 1, b. l. 67-68, 81-83). 2009 m. sausio 6 d. teismo posėdyje atsakovas R. P. , atstovaudamas ir atsakovą UAB „Rymanto medis“, nurodė, kad nesutinka dėl delspinigių. Jis sutiko su skola, palūkanomis ir įsipareigojimo mokesčiu, tačiau nesutiko mokėti palūkanas nuo sutarties nutraukimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ( t. l., b. l. 134). 2009 m. sausio 30 d. teismo posėdyje atsakovas R. P. prašė preliminarų teismo sprendimą pakeisti – priteisti ieškovui tik sutartines palūkanas, su kuriomis sutiko visiškai (t. 1, b. l. 173). Teismas 2009 m. vasario 13 d. galutiniu sprendimu 2008 m. rugsėjo 24 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 174-177).
CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 straipsnio 2 dalyje ir 329 straipsnyje. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-296/2007). Taigi dispozityvumo principas lemia, kad apeliacinės instancijos teisme teisminio nagrinėjimo dalyką privalo nustatyti šalys, o teismo pareiga yra išnagrinėti ginčą neperžengiant tų ribų, kurias nustato ginčo šalys. Šiuo atveju apeliantas apeliacijos ribas apibrėžė teiginiais, esą teismas neįvertino to, kad ieškovui netinkamai vykdžius kredito linijos sutartį, UAB „Rymanto medis“ patyrė nuostolių, be to, kad atsakovui taikoma dviguba atsakomybė.
Teisėjų kolegija negali sutikti su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teisme buvo neatskleista bylos esmė. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Šiuo atveju įvertintina tai, kad ieškovas ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Dokumentinis procesas, kurį reglamentuoja CPK XXII skyrius, pasižymi tam tikra specifika. Pagal tokį procesą reglamentuojančias teisės normas atsakovui yra draudžiama pareikšti priešieškinį (CPK 430 str. 4 d.). Atsakovai, teikdami prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nurodė, kad pats ieškovas netinkamai vykdė kredito linijos sutarties sąlygas, dėl ko UAB „Rymanto medis“ patyrė nuostolių. Tačiau pažymėtina tai, kad priėmus atsakovų prieštaravimus ir bylą nagrinėjant teismo posėdyje, atsakovas R. P. , kartu atstovaujantis ir atsakovą UAB „Rymanto medis“, iš esmės sutiko su ieškovo pareikštais reikalavimais, išskyrus tik reikalavimą dėl prašomų priteisti palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad byla turi būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais bei kad yra pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą. Šiuo atveju atsakovas, teigdamas, jog ir ieškovas pažeidė sutartį, dėl ko UAB „Rymanto medis“ patyrė nuostolių, galėjo ir turėjo teisę pradėti kitą atskirą teisminę bylą dėl jo nurodytų nuostolių priteisimo, o vėliau inicijuoti šios ir kitos bylų sujungimo klausimo išsprendimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo ieškinys buvo nagrinėtas dokumentinio proceso tvarka, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino įsiskolinimus ieškovui, negali sutikti su skundo argumentais, kad teismas privalėjęs išspręsti, tačiau neišsprendė atsakovo reikalavimo dėl nuostolių iš ieškovo priteisimo. Šiuo atveju ieškinio dalykas ir pagrindas iš esmės apibrėžė teisminio nagrinėjimo dalyką. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas atsakovų prieštaravimus, taip pat atsakovo R. P. pripažinimą beveik visų ieškovo reikalavimų (išskyrus reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo), laikėsi šių ribų nagrinėdamas bylą dokumentinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija negali sutikti su skundo motyvais, kad atsakovui taikoma dviguba atsakomybė. Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2008 m. spalio 7 d. nutartimi Nr. 641 nutarta perduoti kreditoriui AB „Hansabankas“ tvarkyti įkaito davėjo sąskaitą, kol bus patenkintas įkeitimu užtikrintas reikalavimas; areštuoti visas apyvartoje esančias prekių atsargas, kurių buvimo vieta – Serdokų k., Vilkaviškio r. Įkeitimo objekto vertė šalių susitarimu – 1 000 000 Lt. Teismas įpareigojo skolininką UAB „Rymanto medis“ perduoti šias prekes kreditoriui AB „Hansabankas“. Teismas išaiškino kreditoriui AB bankui „Hansabankas“, kad patenkinus reikalavimą iš įkaito davėjo sąskaitoje esančių lėšų, teisė tvarkyti įkaito davėjo sąskaitą pasibaigia ir jis privalo grąžinti įkaito davėjui įkeitimo lakštą, kai reikalavimas patenkintas. Pardavus įkeistus daiktus, gautos lėšos pervedamos į hipotekos įstaigos depozitinę sąskaitą ir paskirstomos CPK nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 95-96). UAB „Rymanto medis“ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2008 m. spalio 7 d. nutarties Nr. 641 teikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė sustabdyti tą nutartį iki bus išnagrinėta iš esmės Kauno apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-1563-510/2008 (tai yra ši nagrinėjama civilinė byla). Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi apeliacinį procesą pagal UAB „Rymanto medis” atskirąjį skundą nutraukė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad UAB „Rymanto medis” atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų, nes juo nėra skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2008 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 641, o prašoma sustabdyti hipotekos bylą, t. y. skunde keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (civilinė byla Nr. 2S-1458-109/2008 - teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).
CK 4.192 straipsnio 1 dalyje ir CK 4.219 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos hipotekos kreditoriaus ir kreditoriaus – įkaito turėtojo teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Tokie prašymai nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Hipoteka arba kilnojamojo turto ar turtinių teisių įkeitimas yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-523/2005).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas su ieškiniu atsakovams dėl skolos kreipėsi į teismą ginčo teisenos tvarka 2008 m. rugsėjo 22 d. (t. 1, b. l. 4-7), o teismo preliminarus sprendimas dėl ieškovo reikalavimų buvo priimtas 2008 m. rugsėjo 24 d. (t. 1, b. l. 54-56). Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutarties matyti, kad AB banko „Hansabankas“ pareiškimas dėl įkeistų daiktų areštavimo ir perdavimo kreditoriui gautas 2008 m. spalio 6 d. (t. 1, b. l. 95-96). Taigi, pirmiausia ieškovas inicijavo bylos sprendimą ginčo teisenos tvarka, todėl ieškovui vėliau kreipusis į Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl įkeistų daiktų areštavimo ir perdavimo kreditoriui, atsakovas (skolininkas UAB „Rymanto medis“ pagal sutartinį įkeitimo lakštą) galėjo ir turėjo reikšti prašymą sustabdyti įkeistų daiktų išieškojimo ar įkeistų turtinių teisių realizavimo procedūras taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK XI skyriaus V skirsnis). Kaip nurodyta aukščiau, tokia teisę UAB „Rymanto medis“ realizavo netinkamai, todėl ji pati atsakinga už atsiradusias teisines pasekmes dėl vėliau inicijuotų išieškojimo iš įkeisto turto procedūrų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju ieškinys ginčo teisenos tvarka yra pareikštas tiek pačiam skolininkui - UAB „Rymanto medis“, tiek ir laiduotojui - R. P. , o išieškojimo iš įkeisto turto procedūros taikytos tik skolininko ir įkaito davėjo UAB „Rymanto medis“ atžvilgiu. Ieškovui pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo yra sprendžiama, iš kurių asmenų priteistina skola, koks yra skolos dydis. Priimtas teismo sprendimas dėl šių reikalavimų yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas (CPK 584 str. 1 d. 1 p., 587 str. 1 p.). Hipotekos teisėjo nutartis dėl įkeisto daikto arešto ir reikalavimų, atsirandančių iš įkeitimo teisės, perdavimo kreditoriui išsiunčiama vykdyti kompetentingam antstoliui (CPK 559 str. 4 d.). Minėtų teismo procesinių sprendimų vykdymas sprendžiamas vykdymo proceso eigoje, kurį reglamentuoja CPK VI dalies normos. Jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko kito turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CPK 4.193 str. 1 d.). Įstatymas nenumato, kad kreditorius pirmiausia turėtų inicijuoti hipotekos (arba išieškojimo iš įkeisto turto, įkeistų turtinių teisų realizavimo) procedūras, o tik po galėtų reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka. Vykdant išieškojimą pagal aptariamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir/ar pagal hipotekos teisėjo nutartį, ieškovas (kreditorius ir įkaito gavėjas) turi veikti laikydamasis teisingumo ir sąžiningumo principų, užtikrinant, kad iš atsakovo nebūtų įvykdytas dvigubas išieškojimas.
Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovo UAB „Rymanto medis“ apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo galutinį sprendimą keisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).
Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi patenkino apelianto UAB „Rymanto medis“ prašymą ir atidėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo (t. 2, b. l. 29). Kadangi teismas šia nutartimi netenkino atsakovo UAB „Rymanto medis“ apeliacinio skundo, iš jo priteistinas į valstybės biudžetą 5 827,88 Lt žyminis mokestis, mokėtinas už apeliacinį skundą, taip pat 4,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 84 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 3 d., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 13 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš uždarosios akcinės bendrovės „Rymanto medis“ 5 831,93 Lt bylinėjimosi išlaidų.