Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1

2024 m. sausio 4 d.

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „L.“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. 2023 m. rugpjūčio 24 d. apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 118, vairavo automobilį „Audi A4 Avant“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,44 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. R. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad buvo padauginęs alkoholio ir nieko neatsimena, kaip jis viską padarė. Jis buvo sustabdytas apie pietus (duomenys neskelbtini) g. Vairavo jo mamos vardu registruotą automobilį „Audi A4 Avent“. Automobilis įsigytas prieš porą metų. Mama vairuoja transporto priemonę. Mama buvo išvykusi į sodybą, todėl jis paėmė automobilį. Automobilio vieni rakteliai pas mamą, o kiti, kuriuos paėmė, buvo namuose. Jis (kaltinamasis) važiavo į darbą. Būna, kad darbe atvažiavus tikrina blaivumą. Sutinka su nustatytu alkoholio kiekiu. Gėrė degtinę, išgėrė nemažai. Sutinka, jog akivaizdžiai matėsi, kad buvo neblaivus. Gydėsi po įvykio stacionare. Gydymas baigėsi ir tęs nuo kitų metų, eis į Minesotos programas, nes galima tik kartą per metus. Dažnai vartodavo alkoholį. Šiuo metu alkoholio nevartoja, nes ir iš darbo atleis. Padarė išvadas. Savo automobilio neturi. Automobilio kaina apie 11 000 Eur, o jo uždarbis apie 1 250 Eur. Neturi finansinių įsipareigojimų.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Liudytojas P. S. (P. S.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 24 d. dirbo su specialistu Ž. M.. Apie 12.45 val. gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) gatve važiuoja „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurios vairuotojas galimai neblaivus. Minėtą automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini) g. prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškėjo, jį vairavo R. R., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus: nuo jo sklido alkoholio kvapas; kalba nerišli. R. R. patvirtino, kad prieš vairuojant automobilį vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau negalėjo atsakyti kada paskutinį kartą vartojo alkoholį. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0089 patikros Nr. 1937165 pirmu pūtimu 12.54 val., buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas, antro patikrinimo metu - 13.16 val., nustatytas 2,55 promilių girtumas. Vairavimo faktą matė. Automobilyje daugiau jokių žmonių nebuvo, tarp pūtimų į alkotesterį R. R. nieko negėrė, nevalgė, visą laiką jį stebėjo (b. l. 9-10).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos specialios parengties skyriaus vyresniojo specialisto Ž. M. 2023 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog jame nurodytos tapačios įvykio aplinkybės, kurias nurodė P. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 16).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog privatus asmuo pranešė apie įvykį. Įvykis įregistruotas 2023 m. rugpjūčio 24 d. 12.46 val. (b. l. 7).

Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo ir jo 2023 m. rugsėjo 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad pateiktas BPC skambučio garso įrašas „ID 92216845200. Skambučio pradžia 2023-08-24 12:43:50. Pranešėjas praneša, jog įtaria, kad neblaivus vairuotojas automobiliu „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) važiuoja nuo (duomenys neskelbtini) ir suka į (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodo nurodyto automobilio vairavimo kryptį bei nurodo, kad jį sustabdė pareigūnai (b. l. 13-14).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio T. V. 2023 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinio pranešimo dėl liudytojo apklausos matyti, kad susisiekus su pranešėju D. A., jis paaiškino, kad jam automobilis „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) sudarė avarinę situaciją išvažiuodamas priešais jo automobilį, todėl sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus (b. l. 15).

Iš neblaivumo nustatymo 2023 m. rugpjūčio 24 d. akto, alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1937165 matyti, kad R. R. 2023 m. rugpjūčio 24 d. 12.54 val. nustatytas 2,44 promilių girtumas, o 2023 m. rugpjūčio 24 d. 13.55 val. – 2,55 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindančio alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. Įvertinus kaltinamojo bendrą būklę nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Su alkotesterio rodmenimis sutiko (b. l. 25-28).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2023 m. rugpjūčio 24 d. protokolo su fotolentele bei 2023 m. rugpjūčio 24 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas automobilis iš visų pusių bei jo vidus. Įtarus, jog minėtą automobilį vairavo neblaivus asmuo, minėtas automobilis išvežtas į aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 17,21-24).

Iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ 2023 m. rugpjūčio 31 d. išrašo matyti, jog automobilio „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytoju-savininku registruota M. R. (b. l. 19).

Iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ išrašo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio mėnesį automobilio „Audi A4 1.8 TFSI S line Sportpaket M6“ (pasirinkti 2013 m.) vidutinė vertė Lietuvoje su PVM buvo 10 960 Eur (b. l. 20).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus bei teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis R. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas mažiausias – 2,44 promilių neblaivumas).

Kaltinamasis R. R. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamasis teisme pripažino, jog vartojo alkoholį, gėrė degtinę ir jos išgėrė nemažai. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gėrė iš 0,5 l talpos butelio. Kaltinamasis taip pat pripažino, jog vairavo išgėręs motinai priklausantį automobilį. Nurodė, kad motina tuo metu buvo išvažiavusi į sodybą, o jis namie radęs automobilio raktelius, juos paėmė ir vairavo. Taip pat kaltinamasis teisme pripažino, jog akivaizdžiai matėsi, kad jis buvo neblaivus. Nurodė, kad jis dažnai vartodavo alkoholį, bet po įvykio nebevartoja, gydėsi stacionare, gydymą tęs kitais metais.

Aplinkybę, kad būtent kaltinamasis R. R. vairavo automobilį, be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Visų pirma, šią aplinkybę patvirtina pareigūno, sustabdžiusio kaltinamojo vairuotą transporto priemonę, P. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir pareigūno Ž. M. 2023 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Iš pareigūno P. S. parodymų matyti, kad jis su porininku Ž. M. sustabdė kaltinime nurodytą automobilį, už kurio vairo sėdėjo kaltinamasis, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, ką patvirtino ir alkotesterio rodmenys. Tapačias aplinkybes nurodė ir su P. S. buvęs Ž. M. savo tarnybiniame pranešime. Taigi, pareigūnai matė patį vairavimo faktą ir asmenį (kaltinamąjį) vairavusį automobilį.

Tai, jog automobilį kaltinamasis R. R. vairavo neblaivus, be jo parodymų ir prisipažinimo patvirtina alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, pirmiau minėti pareigūno P. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pirmiau minėtas pareigūno Ž. M. tarnybinis pranešimas, taip pat ir vyriausiojo patrulio T. V. 2023 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinis pranešimas, BPC garso įrašas bei jo apžiūros protokolas. Iš vyriausiojo patrulio T. V. 2023 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog pranešėjas paaiškino, kad jam kilo įtarimas, jog vairuotojas gali būti neblaivus, nes jo vairuojamas automobilis sudarė avarinę situaciją išvažiuodamas priešais jo (pranešėjo) automobilį. Sustabdžius pranešėjo nurodytą (kaltinamojo vairuotą) automobilį, pareigūnai, bendraudami su kaltinamuoju, jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, pastebėjo, jog jo kalba buvo nerišli. Patikrinus kaltinamojo blaivumą alkotesteriu, alkotesterio kvituose užfiksuota, jog pirmo pūtimo metu kaltinamajam nustatytas 2,44 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu jam nustatytas 2,55 promilių neblaivumas. Šie duomenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) užfiksuoti taip pat ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. neblaivumo nustatymo akte. Neblaivumo faktą taip pat įrodo ir įvykio vietoje nustatyti kaltinamojo neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai), o įvertinus jo būklę nustatyta, kad R. R. negalėjo eiti tiesia linija bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Kaltinamasis sutiko su alkotesterio rodmenimis ir akte nurodytomis aplinkybėmis. Šie aptartį įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis vairavo kaltinime automobilį būdamas neblaivus ir jam abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti pirmiau minėtų įrodymų objektyvumu, todėl jais vadovaujasi.

Iš teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamojo R. R. paaiškinimų ir nustatytų faktinių aplinkybių (alkoholį vartojo darbo metu ir po to vairavo) darytina išvada, jog kaltinamasis suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei to norėjo, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, įvertinus nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, konstatuotina, jog kaltinamasis R. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme gauti kaltinamojo ir jo motinos M. R. prašymai perduoti R. R. jo motinos atsakomybei be užstato.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).‏‏‎

Teismas nustatė vieną kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę — jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. R. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje žalos klausimas nėra sprendžiamas.

Taigi, byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Teismas taip pat daro išvadą, jog byloje yra pagrindas pagrįstai išvadai, kad kaltinamasis R. R., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs, kad kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai bei gailisi dėl padaryto. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Iš kaltinamojo teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jis nuoširdžiai gailisi ir dėl padaryto pergyvena, nurodė, kad daugiau nebenori nusikalsti. Pasak kaltinamojo, suprasdamas, kad turi priklausomybę alkoholiui ir siekdamas išsigydyti, kreipėsi į specializuotą medicinos įstaigą, praėjo visą gydymo kursą (pateikė 2023 m. spalio 12 d. pažymą iš Priklausomybės ligų centro dėl savanoriško gydymosi), o 2024 m. baigs Minesotos programą. Kaltinamasis R. R. anksčiau neteistas (b. l. 36-37). Jis yra darbingo amžiaus, dirba (b. l. 38). 2023 m. rugsėjo 27 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus duomenimis per 5 metus iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (b. l. 40). Taigi, iš išdėstyto matyti, jog kaltinamasis iš esmės charakterizuojamas teigiamai. Taip pat matyti, kad siekdamas pašalinti problemą, kuri ir lėmė nusikalstamos veikos padarymą, jis ėmėsi priemonių, gydėsi nuo turimos priklausomybės alkoholiui ir žada tęsti gydymą. Teismo nuomone, šios kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog R. R. iš esmės laikosi įstatymų, nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Visa tai rodo, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti, nes teismas tiki, kad R. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas taip pat privalo įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).‏‏‎

Tiek kaltinamasis, tiek jo mama M. R. duodami paaiškinimus teisme nurodė, jog juos sieja artimi ryšiai. Kaltinamasis nurodė, kad teturi vienintelį artimą žmogų - mamą. O M. R. paaiškino, kad su sūnumi sutaria, jis prisideda atlikti ūkio darbus, bendrai tvarko ūkį, jie bendrauja, šnekasi, pasipasakoja bėdas. M. R. pareiškime nurodė, kad galės sūnui daryti teigiamą įtaką, nes savo sūnų pažįsta nuo pat gimimo, sūnus gyvena kartu su ja, jis jos klauso. Ji įsitikinusi, kad per paskutinius mėnesius, dėl vykdomo baudžiamojo persekiojimo ir dėl artimųjų įtakos, sūnus pasikeitė į gerąją pusę ir ateityje nenusikals.

Iš teismui pateiktos M. R. darbdavio charakteristikos matyti, kad M. R. (duomenys neskelbtini) dirba nuo (duomenys neskelbtini), per darbo laikotarpį darbo pareigų pažeidimų neturėjo. Teistumo registro duomenimis M. R. neteista, o 2023 m. rugsėjo 6 d. duomenimis per 5 metus M. R. netraukta administracinėn atsakomybėn. Taigi aptarti duomenys rodo, kad laiduotojos nėra jokio pagrindo vertinti, kaip asmens, kuris ignoruotų įstatymų reikalavimus ar jų piktybiškai nesilaikytų.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą, daro išvadą, kad M. R. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra verta teismo pasitikėjimo, gali kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, todėl yra tinkama laiduotoja.

Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal M. R. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą R. R. nutraukti. Įvertinus ne tik pirmiau nurodytas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojos asmenybę, nustatytinas vienų metų laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo vertinimu, yra pakankamas, jog būtų pasiekti laidavimo tikslai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų — uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

Teismas įvertinęs pirmiau išdėstytą, sprendžia, jog baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti R. R. privalo būti paskirtos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Vien tik asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti BK 281¹ straipsniu įtvirtinto tikslo, siekio apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, jog kaltinamasis R. R. vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, buvo apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, vairuota dienos metu, Vilniuje, vietoje, kur vyksta pakankamai intensyvus eismas. Pasak pranešėjo, vairuodamas sukėlė avarinę situaciją, vingiavo keliu (pareiškėjas nurodė, jog visas „mėtosi“, persirikiuoja, nori sukti, vėl persirikiuoja). Todėl dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo sukelta reali grėsmė ne tik jo paties, bet ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Taigi, akivaizdu, kad R. R. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, o tai rodo, jog specialiosios teisės atėmimas yra būtina priemonė BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Prokurorė siūlė kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Tačiau teismas įvertina tai, jog R. R. nuoširdžiai išgyvena dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybės jis nevengė, taip pat tai, jog R. R. pripažino turintis problemų su alkoholio vartojimu bei ėmėsi veiksmų savo priklausomybei gydyti, tai, kad anksčiau jis neteistas bei nebaustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas, mano, kad R. R. išties pasimokė ir padarė tinkamas išvadas. Todėl teismas, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių, reikšmingų baudžiamojo poveikių priemonių skyrimui, visumą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojo įstatymo leidėjo tikslams pasiekti pakaks kaltinamajam skirti 1 metų 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą, skaičiuojant jį nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos (nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.).

Nusikalstama veika padaryta naudojantis transporto priemone, be jos nusikalstamos veikos padaryti būtų neįmanoma, todėl teismas kaltinamojo vairuotą automobilį pripažįsta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir sprendžia klausiamą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo - paskyrimo.

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. O esant asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, teismas gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaltinamojo gynėjas prašė apskritai neskirti tokio pobūdžio baudžiamosios poveikio priemonės, o uždrausti vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tačiau teismas nesutinka su tokiu gynėjo prašymu.

Visų pirma, poveikio priemonės, kurią prašo skirti gynėjas, nenumato baudžiamasis įstatymas. Antra, teismo vertinimu kaltinamajam nagrinėjamu atveju turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, nuostatos, nes turto konfiskavimas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir prevencinį tikslą. Pažymėtina, kad asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismas neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Šiuo atveju nėra galimas pačios nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio konfiskavimas, nes automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o jo motinai M. R. (Pagrindas. VĮ „Regitra“ išrašas, kaltinamojo ir M. R. parodymai), kuri apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo. Trečiajam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, jei nustatomi BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti pagrindai. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis pasinaudojo antrais automobilio užvedimo rakteliais, kurie buvo laikomi namuose. Iš kaltinamojo ir M. R. nurodytų aplinkybių matyti, kad automobiliu kaltinamasis pasinaudojo motinai nežinant, kai ji buvo išvykusi. Taigi nusikalstamos veikos padarymo metu pirmiau minėtas automobilis nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui, o pagrindai, numatyti BK 72 straipsnio 4 dalyje, kai gali būti konfiskuojamas ir trečiajam asmeniui priklausantis turtas, nenustatyti. Esant tokioms aplinkybėms, svarstytinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo.

Prokurorė prašė konfiskuoti automobilio „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Audi A4 1.8 TFSI S line Sportpaket M6“ (pasirinkti 2013 m.) 2023 m. rugpjūčio mėnesį vidutinė vertė Lietuvoje su PVM buvo 10 960 Eur.

Nagrinėjamoje byloje keliamų klausimų aspektu yra aktualus turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-91-303/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020, 2K-224-1073/2023). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jo motinai priklausantį automobilį „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vairavo Vilniuje, judrioje eismo gatvėje dienos metu, šiais veiksmais keldamas realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Taigi, nagrinėjamu atveju aktualus klausimas ar iš kaltinamojo išieškoti dalį ar visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaip pirmiau minėta, kaltinamojo gynėjas prašė apskritai neskirti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgus, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, kad nebuvo jokių sunkių pasekmių, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi ir pažadėjo ateityje nenusikalsti, kad jis aktyviai imasi priemonių šalinti priežastį (gydėsi nuo priklausomybės), kad jo darbo užmokestis yra 1 250 Eur, todėl visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų neproporcingas. Prokurorė prašė konfiskuoti visą minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą - 10 960 Eur.

Iš pateiktos kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos bei kaltinamojo teisme duotų paaiškinimų matyti, jog jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, per penkerius metus nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn, gyvena motinai priklausančiame būste, dirba, pasak kaltinamojo, jo uždarbis siekia 1 250 Eur. Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO išrašą apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas nustatyta, kad už 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. sausio 31 d. atlyginimas buvo 2 042,96 Eur; už 2023 m. vasario 1 d. – 2023 m. vasario 28 d. – 2 648,12 Eur; už 2023 m. kovo 1 d. ­­– 2023 m. kovo 31 d. – 1 449,17 Eur; už 2023 m. balandžio 1 d. – 2023 m. balandžio 30 d. - 2 194,12 Eur; už 2023 m. gegužės 1 d. – 2023 m. gegužės 31 d.– 2 039,57 Eur; už 2023 m. birželio 1 d. – 2023 m. birželio 30 d. –1 810,58 Eur; už 2023 m. liepos 1 d. – 2023 m. liepos 31 d. –1 016,35 Eur. Gavo SoDros išmokas: 87,07 Eur už 2023 m. liepos 5 d. – 2023 m. liepos 7 d., 130,59 Eur už 2023 m. liepos 27 d. – 2023 m. liepos 31 d. 2023 m. rugpjūčio 1 d. – 2023 m. rugpjūčio 31 d. atlyginimas buvo 1 376,91 Eur. Išmokos iš SoDros už 2023 m. rugpjūčio 1 d. – 2023 m. rugpjūčio 7 d. – 217,66 Eur ir 43,52 Eur už 2023 m. rugpjūčio 8 d. – 2023 m. rugpjūčio 8 d. 2023 m. rugsėjo 1 d. – 2023 m. rugsėjo 30 d. atlyginimas buvo 2 187,81 Eur; už 2023 m. spalio 1 d. – 2023 m. spalio 31 d. – 1 208,55 Eur. Taip pat gavo SoDros 283,65 Eur išmoką už 2023 m. spalio 4 d. – 2023 m. spalio 12 d. 2023 m. lapkričio 1 d. – 2023 m. lapkričio 30 d. atlyginimas buvo 1 730,58 Eur; 2023 m. gruodį – gavo 709,89 Eur. Vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2023 m. Lietuvoje buvo: I ketvirtadalį – 1 959,90 Eur; II ketvirtadalį – 2 000,10 Eur; III ketvirtadalį – 2 018,20 Eur. Taigi, matyti, jog kaltinamojo gautas atlyginimas buvo artimas vidutiniam šalies atlyginimui, o tam tikrais mėnesiais jį viršijo. Taip pat nustatyta, jog kaltinamasis neturi išlaikytinių bei jokių finansinių įsipareigojimų (tai patvirtino teisme ir pats kaltinamasis).

Visų pirma teismas pažymi, kad teigiamai asmenį charakterizuojančias aplinkybes, kurias nurodė gynėjas, teismas jau įvertino atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą. Šios aplinkybės nėra išskirtinės, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės būtina įvertinti ne vien tik kaltinamąjį teigiamai apibūdinančius duomenis, tačiau taip pat turi būti įvertintos ir nusikalstamos veikos padarymo ir kitos atsakomybės individualizavimui svarbios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, nusikalstama veika padaryta kaltinamajam žinant, kad baudžiamasis įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, ignoruojant visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, suvokiant pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprantant tokio savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes jo gyvenimo kokybei. Kaltinamasis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (nurodė, net neprisimenantis kaip vairavo), o iš byloje esančių alkotesterio kvitų matyti, kad patikrinus kaltinamojo blaivumą antrą kartą, jo girtumo laipsnis tik didėjo. Iš pranešėjo bendrajam pagalbos centrui ir pareigūnui nurodytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis sukėlė avarinę situaciją, „mėtėsi“ kelyje. Vairuota dienos metu, važiuotas ilgas atstumas judriomis Vilniaus gatvėmis, kai eismas itin intensyvus, taip keliant itin didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Tad įvertinus tai, kas aptarta bei automobilio vertę (10 960 Eur), kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad visos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimas šiuo atveju nebus neproporcinga ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė, varžys asmens teises labiau nei to reikia taikomos priemonės tikslams pasiekti. pažymėtina, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neišvengiamai siejamas su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas ir nustatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, kaltinamasis pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo R. R. išieškotina visa automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 10 960 Eur.

Kaltinamajam R. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Byloje esantis kompaktinis diskas su garso įrašu paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. R., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą R. R. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto, automobilio „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 960 Eur (dešimt tūkstančių devynis šimtus šešiasdešimt eurų).

R. R. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Kompaktinę laikmeną su garso įrašu – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

R. R. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. R. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), ji gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

M. R. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.