Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-10-26 · Civilinė byla Nr. 2-12188-779/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-10-24Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-10-26Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-26
Bylos Nr.
2-12188-779/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08808-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Atsakovas
J. A.
Trečiasis asmuo
A. N.
Ieškovas
UAB ,,Rumartė“
Advokatai
Kęstutis Petrauskas
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-12188-779/2011
Vieningas teisminio proceso Nr. 2-01-3-08808-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija 116.1, 14.6 (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė,

sekretoriaujant Vasarei Žilinskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Antanui Sirtautui, atsakovui J. A., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui, trečiajam asmeniui A. N., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Rumartė“ ieškinį atsakovui J. A. dėl įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2010-03-25 tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad ieškovas moka atsakovui 1000 Lt darbo užmokestį ir 2,5 proc. premiją nuo darbuotojo pastangomis surasto objekto sąmatinės vertės po pirmo atliktų darbų apmokėjimo gavimo. 2010-09-10 ieškovas informavo atsakovą apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2010-11-11. Atsakovas 2010 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, nurodydamas, kad ieškovas jam vengia išmokėti darbo užmokestį pagal darbo sutarties 3 punktą ir premiją pagal darbo sutarties 9 punktą. 2010-11-25 ieškovas J. A. pagal UAB ,,Rumartė“ avansinę apyskaitą grynais pinigais išmokėjo reikalaujamą premiją – 27998,95 Lt. Vėliau ieškovo akcininkų buvo nustatyta, kad ieškovas, tenkindamas atsakovo kreditorinį reikalavimą dėl išmokėtos premijos – 27998,95 Lt, išskyrus išmokėtą darbo užmokestį, pažeidė UAB ,,Rumartė“ įstatus ir premijų išmokėjimo tvarką, todėl išmokėta premija turi būti grąžinta ieškovui. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad premija išmokėta DK 233 str. pagrindu, Darbo sutarties 9 punktas neįeina į darbo užmokestį. Įmonei dirbant nuostolingai LR Akcinių bendrovių įstatymas draudžia mokėti premijas. Kadangi tarp atsakovo ir ieškovo vyko teisminis ginčas, UAB ,,Rumartė“ direktorius, nežinodamas visų įstatymų, norėdamas išvengti kitų ginčų, išmokėjo atsakovui 27998,95 Lt sumą.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo J. A. 27998,55 Lt įsiskolinimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas UAB ,,Rumartė“ atsakovui priklausančią algą ir premiją sumokėjo po civilinės bylos Telšių rajono apylinkės teisme iškėlimo, po atsiskaitymo civilinė byla buvo nutraukta 2010-11-30 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi, nutartis yra įsiteisėjusi, privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovas nurodė, kad į Telšių rajono apylinkės teismą kreipėsi ir dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kurios eigoje atsakovo atleidimas buvo pripažintas neteisėtu. Ieškovas UAB ,,Rumartė“ pripažino sprendimą dėl neteisėto atleidimo ir nedelsiant išmokėjo atsakovui teismo nurodytą išmoką. Ieškovo reikalavimas grąžinti atlyginimą ir premiją prieštarauja LR įstatymams, apie tai išvadą yra pateikusi Valstybinė darbo inspekcija. Jei, ieškovo manymu, ir įvyko kokia nors UAB ,,Rumartė“ klaida, už tai turi atsakyti įmonės atsakingi darbuotojai. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė kasos išlaidų orderio, liudijančio išmokėtas sumas. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jam buvo išmokėta mažesnė suma, gavo tik dalį premijos, jam buvo sumokėta 15496 Lt suma, buvo tai patvirtinantis kasos išlaidų orderis. Atsakovui reikėjo rinktis, arba gauti mažiau, arba iš viso nieko, todėl jis sutiko su mažesne suma ir atsiėmė ieškinį. Ieškovas neįrodė, kad jis atsakovui išmokėjo tokią sumą, kokią nori prisiteisti. Atsakovas prašė ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo A. N. atsiliepime į ieškinį nurodė, 2010 m. rugsėjo mėn., atsakovas J. A. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš UAB ,,Rumartė“ vėluojamą darbo užmokestį ir premiją pagal darbo sutarties 9 punktą. Telšių rajono apylinkės teismas areštavo UAB ,,Rumartė“ turtą. Pateiktas ieškinys ir taikytas turto areštas sustabdė UAB ,,Rumartė“ veiklą, todėl ieškovo direktorius, neturėdamas kitos išeities, 2010-11-25 išmokėjo atsakovui J. A. 27998,95 Lt vienkartinę išmoką ir pinigines lėšas, susijusias su darbo santykiais. Gavęs pinigus, atsakovas 2010-11-25 prašymu atsisakė nuo ieškinio, nurodydamas, kad UAB ,,Rumartė“ padengė jo kreditorinį reikalavimą pilnutinai. Patenkinus J. A. reikalavimą buvo nustatyta, kad UAB ,,Rumartė“ pažeidė UAB ,,Rumartė“ įstatus ir premijų išmokėjimo tvarką. Tretysis asmuo A. N. prašė teismo tenkinti ieškinį pilnutinai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Nustatyta, kad 2010-03-25 tarp ieškovo UAB ,,Rumartė“ ir atsakovo J. A. sudaryta darbo sutartis, atsakovas priimtas į atstovo plėtrai ir subrangos paieškos klausimais LR teritorijoje pareigas (b.1. 20-22). Darbo sutarties 3 puntu šalys susitarė dėl 1000 Lt per mėnesį darbo užmokesčio, darbo sutarties 9 punkte numatyta, kad papildomai darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui premiją 2,5 procentus be PVM nuo darbuotojo pastangomis surasto objekto sąmatinės vertės po atliktų darbų apmokėjimo gavimo.

Ieškovas prašo priteisti atsakovui išmokėtą 27998,95 Lt premiją, nurodydamas, kad ši premija buvo išmokėta pažeidžiant ieškovo lokalinius teisės aktus (2006-02-24 UAB ,,Rumartė“ įstatus, 2006-12-31 UAB ,,Rumartė“ direktoriaus įsakymu patvirtintą Dividendų, tantjemų ir premijų skyrimo tvarkos nustatymą) bei LR Akcinių bendrovių įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas J. A. ginčijo ieškovo prašomos priteisti išmokos dydį, nurodydamas, kad jam buvo išmokėta mažesnė suma. Aplinkybė, kad atsakovui buvo išmokėta ieškovo nurodyta premija nustatyta Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2536-304/2010, kuri 2010-11-30 nutartimi buvo nutraukta, pagal J. A. prašymą UAB ,,Rumartė“ pilnai padengus įsiskolinimą (b.l. 27, 28). Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, ginčas išspręstas tarp tų pačių šalių, todėl turi šalims prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.). Atsakovo argumentas, kad ieškovas neįrodė jam išmokėtos premijos dydžio atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis LR CPK 182 str. 2 p., nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Atsakovo pateiktas Skype susirašinėjimo išrašas (b.l. 103) šių aplinkybių nepaneigia. Juo labiau, kad, byloje esanti ieškovo UAB ,,Rumartė“ 2010-11-30 avanso apyskaita patvirtina, kad atsakovui J. A. 2010-11-25 buvo išmokėta 27998,90 Lt premija (b.l. 25-26), taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma patvirtina, kad atsakovui J. A. laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2010-12-02 buvo paskaičiuota 37316,20 Lt suma draudžiamųjų pajamų (b.l. 115). Duomenys buvo patikslinti teismo sprendimu perkėlus J. A. atleidimo datą į 2010-12-02 (b.l. 119-120). Byloje esančioje Valstybino socialinio draudimo fondo Telšių skyriaus pažymoje nurodyta, kad į šias draudžiamąsias pajamas sudaro pagrindinis atlyginimas, kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitinė išmoka ir premija.

2011-11-11 UAB ,,Rumartė“ direktoriaus įsakymu atsakovas atleistas iš darbo nuo 2010-11-11 (b.l. 23), atleidimo data įsiteisėjusiu 2011-04-11 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu perkelta į 2010-12-02. Kai darbo sutartis nutraukta neteisėtai, taikant DK 297 straipsnio 4 dalį, laikoma, kad šalių darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Šalys neginčijo, kad nurodyta premija atsakovui buvo išmokėta 2010-11-25. Tokiu atveju ginčo santykiams taikytinos teisės normos, reglamentuojančios darbo santykius.

LR DK 224 str. 3 d. draudžia iš darbuotojo išieškoti permokėtą ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuotą darbo užmokestį, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus. Ieškovas, prašydamas išieškoti 27998,90 Lt išmoką, nurodo, kad ji buvo išmokėta DK 233 str. pagrindu ir nėra laikytina darbo užmokesčio dalimi, todėl šiuo atveju netaikytinas DK 224 str. 3 d. įtvirtintas draudimas. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovui išmokėtos premijos, susijusios su darbo teisiniais santykiais, vertinimo: ji turi būti laikoma darbo užmokesčiu DK 186 straipsnio prasme ar darbuotojo skatinimo priemone DK 233 straipsnio prasme.

Lietuvos Aukščiausias teismas yra nurodęs, kad darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir premijas, kurios numatytos darbo sutartyse kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas bei tam tikrų rodiklių įvykdymą. Premijos, suvokiamos DK 186 straipsnio prasme, skyrimo tvarka turi būti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. UAB „Espersen Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-451/2006). Tarp šalių sudarytos 2010-03-25 darbo sutarties 9 punkte numatyta, kad darbdavys įsipareigoja papildomai mokėti darbuotojui premiją 2,5 procentus be PVM nuo darbuotojo pastangomis surasto objekto sąmatinės vertės po atliktų darbų apmokėjimo gavimo. Aplinkybę, kad premija atsakovui buvo išmokėta vadovaujantis Darbo sutarties 9 puntu patvirtina ir UAB ,,Rumartė“ direktoriaus 2010-11-11 įsakymas, kuriame nurodyta atsakovui remiantis 2010-03-25 darbo sutartimi priskaityti 2,5 proc. dydžio premiją nuo jo surastų objektų vertės (b.l. 24). Tai, kad atsakovas surado objektą, teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovas bei tretysis asmuo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokios premijos nelaikytinos skatinimo priemonėmis DK 233 straipsnio prasme, o yra pagal savo pobūdį priskirtinos darbo užmokesčiui ir yra darbo užmokesčio sudedamosios dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-284/2009). Todėl ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovui buvo išmokėta vienkartinė premija už gerą darbą LR DK 233 str. pagrindu, atmestina kaip nepagrįsta. Aplinkybę, kad atsakovui išmokėta premija buvo apskaičiuota nepadarius skaičiavimo klaidos, ieškovas patvirtino teismo posėdžio metu. Tai, kad ieškovo nuomone, premija išmokėta be teisinio pagrindo, pažeidžiant lokalinius teisės aktus ir LR Akcinių bendrovių įstatymą, nesudaro pagrindo išieškoti sumokėtą darbo užmokesčiui prilyginamą sumą iš darbuotojo.

Atmetus ieškinį iš ieškovo priteisiamos 11,48 Lt pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93, 263, 270, 279, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Rumartė“, kodas 180779080, 11,48 Lt (vienuolika Lt 48 ct) pašto išlaidų valstybės naudai (išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Inga Staknienė