Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas :

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 151 straipsnio 1 dalį - 10 MGL dydžio bauda (bauda sumokėta);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 253 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 metams.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2023 m. liepos 1 d., apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), garažų masyvo teritorijoje, atėjęs prie automobilio Volvo, atidaręs kairės pusės priekines dureles, panaudojo elektrošoko prietaisą D. D. atžvilgiu, jį elektra nukratydamas, tuo padarydamas nukentėjusiajam du odos įbrėžimus su aplinkine poodine kraujosruva kairiame žaste, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais E. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. J. nurodė, kad 2023 m. vasarą jį atvežė draugas pas E. U. į garažus, kuriuos nuomoja. Norėjo su juo pasikalbėti dėl garažo nuomos. Atvažiavus į garažą, E. U. buvo vietoje, pradėjo kalbėti apie garažo nuomą. E. U. pasakė, kad, kai žmogus atlaisvins, tada galės jam išnuomoti. Kadangi jam reikėjo žinoti, kada galės atsivežti mašiną į tą garažą, todėl kartu su E. U. nuėjo iki to žmogaus, koks jo vardas – nežino, pirmą kartą jį tada matė. Atėjus iki jo, tas žmogus sėdėjo automobilyje, E. U. nuėjo prie jo šnekėtis. Tuo metu jis (V. J.) stovėjo prie kito garažo, su kitais asmenimis. Vėliau priėjo prie to žmogaus automobilio. E. U. ir to žmogaus (D. D.) pokalbis vyko apie tai garažo atlaisvinimą. Daugiau nieko negirdėjo. Kad E. U. bandytų panaudoti fizinę jėgą prieš tą žmogų – nematė. Taip pat nematė, kad E. U. turėtų su savimi kokį nors elektrošoko prietaisą ir jį būtų panaudojęs, jokių pašalinių garsų negirdėjo. Kai E. U. pasikalbėjo su tuo žmogumi, jis kartu su E. U. išėjo, jie grįžo pas E. U., prie garažo (T. 1, b. l. 51).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S. nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta, o nukentėjusiojo – ne. V. J. norėjo iš kaltinamojo išsinuomoti garažą, todėl jis (liudytojas) nuėjo su kaltinamuoju prie to garažo, nukentėjusiojo nerado, E. U. bandė skambini nukentėjusiajam, tačiau niekas neatsiliepė. Po to jie pastebėjo nukentėjusįjį automobilyje. Priėjo prie nukentėjusiojo pasišnekėti, kada atlaisvins garažą. Nukentėjusysis sėdėjo automobilyje, o jis su kaltinamuoju stovėjo prie vairuotojo durelių. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju šnekėjo rusiškai, o jis (liudytojas) rusiškai nesupranta. Po kelių minučių jis nuėjo. Kaltinamasis taip pat nuėjo, nukentėjusysis liko sėdėti automobilyje. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju ramiai pasikalbėjo, nebuvo ten jokio konflikto.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. K. nurodė, kad jis kaltinamąjį pažįsta iš matymo, nukentėjusįjį yra matęs vieną kartą. Jis (liudytojas) bendrauja su V. S., kuris tą dieną jam paskambino ir paprašė jį paimti nuo garažo. Eidamas pas V. S., jis sutiko E. U. ir V. J. Nuėjo kartu su jais prie garažo. Buvo ten kažkoks pokalbis tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo. Pokalbis vyko prie mašinos, prie garažo. Jie kartu su V. S. kalbėjosi ir laukė ant kelio, o automobilis buvo prie garažo. Stovėjo atokiau, kokių 5 m atstumu. nepamena, ar nukentėjusysis buvo automobilyje, ar prie jo. Nukentėjusiojo ir kaltinamojo pokalbis truko nelabai ilgai. Jis nematė, kad E. U. kažką būtų turėjęs rankoje. Jis (liudytojas) tiesiog laukė, kada kaltinamasis pasišnekės su nukentėjusiuoju ir po to visi nuėjo link savo garažų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas I. S. nurodė, kad pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį, nes yra garažų kaimynai. Paties nagrinėjamo įvykio nematė, tai nieko apie jį negali papasakoti. Jis tik iš kitų žmonių girdėjo, kad E. U. prieš D. D. panaudojo elektrošoko įrenginį. Jis pats to nematė ir nežino, ar taip buvo. Jam tą pasakojo nukentėjusysis. Kai vyko tas konfliktas, jis (liudytojas) buvo garaže. Nukentėjusysis jo garaže remontavo automobilį, tačiau po to jo nematė. Gal E. U. ir buvo atėjęs pas jį į garažą ieškoti D. D., bet jis (liudytojas) to nepamena. Taip pat nepamena, ar matė, ką nors kaltinamojo rankose, kai pastarasis ieškojo nukentėjusiojo. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad nukentėjusysis jam padeda atlikti įvairius darbus garaže. Gali būti, kad įvykio dieną vartojo alkoholį. Nepamena, po kiek laiko pas jį atėjo nukentėjusysis ir pasakė, kad trenkė elektrošoku, sakė, kad per koją kažką pajautė, kad trenkė per ranką, per visą kūną praėjo ir per koją kažką pajautė. Jis (liudytojas) garso negirdėjo. Nukentėjusysis rodė ant rankos porą raudonų taškų, jie buvo kaip adatos dūris, raudoni, tačiau kraujo žymių nebuvo.

Teismo posėdžio metu apklaustas specialistai J. B. ir T. K. nurodė, jog jis kaip ginklų specialistas gali paaiškinti apie patį elektrošoko įrenginį, o ne apie jo poveikį. Elektrošoko prietaisas yra skirtas per atstumą arba tiesiogiai taikinį paveikti elektros srove. Jie priskiriami D kategorijai, t. y. laikomi mažiausiai pavojingais ginklais. Elektrošoko veikimas pagrįstas prispaudus elektrodus prie kūno, nuspaudus mygtuką prateka aukštos įtampos ir mažos srovės elektros impulsas. Dažniausiai elektrošokų įtaisų kontaktai yra smaili. Jie dažniausiai praduria rūbą. Prispaudus elektrošoko įtaiso kontaktus, užsidaro elektros grandinė, kuri eina per prietaisą per kontaktą vieną, per kūną ir grįžta kitu kontaktu. Elektros grandinė eina per kūną. Ir gaunasi tas efektas, kadangi kūnu prateka aukštos įtampos elektros srovė. Veikimo principas, kad srovė įeina per vieną adatėlę, o per kitą išeina ir grandinė užsidaro. Adatėlės sukontaktavusios su kūnu uždaro elektros grandinę. Grandinė neturėtų išsiplėsti į kažkokią aplinką, o įeina ir išeina per žmogaus kūną. Negali pasakyti, ar ta elektros grandinė gali pereiti per žmogaus kūną, šalia esančius objektus ir tada sugrįžti. Nežino, ar prisilietus elektrošoko įrenginiu skleidžiamas kažkoks garsas. Daugelyje elektrošoko įrenginių yra kontroliniai kontaktai, kurie nukreipti vienas į kitą tikslu patikrinti ar prietaisas veikia. Paspaudus mygtuką matosi elektros iškrova ir girdisi toks čirškimas. Yra kontaktai, kurie skirti į kūną ir yra kontroliniai kontaktai. Jei kontrolinio metu paspaudi mygtuką elektrošoko, tai matosi toks lankelis elektros kontaktų iškrovos. Tas garsas nebūna didelis, toks čirškimas ir jis yra tada, kai kontrolinis patikrinimas būna.

Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas A. R. nurodė, jog jis yra Lietuvos policijos mokyklos vyriausiasis specialistas. Nurodė, kad jis gali paaiškinti tik apie policijos naudojamą elektrošoko prietaisą „Taser“ ir visi jo paaiškinimai bus apie minėtą prietaisą. Šis prietaisu galim paveikti asmenį per nuotolį arba tiesiogiai. jeigu naudojamas per nuotolį, tai iš prietaiso išskrieja du zondai – adatos, kurios įsminga į žmogaus kūną ir sukelia nemalonius pojūčius; jei adatų pataikymas yra geras, žmogus negali kontroliuoti savo judesių ir nevalingai krenta ant žemės, jaučia skausmą. Nuo pirmo pataikymo, įtaiso naudotojas, nenutraukia tos elektros stovės, kuri teka per laidus, yra 5 sek. ciklas. Jei pareigūnai mano, kad tikslas nebuvo pasiektas, gali vėl nuspausti gaiduką ir vėl ciklas yra 5 sek. Jei šis prietaisas, būtent „Taser“ , naudojamas priglaudžiant, t. y. ne per atstumą, o priliečiant prie kūno, tai įprastai paliekami du nudegimai arba įbrėžimai. Elektroimpulsinis įtaisas ,,Taser“, jei toks buvo naudotas, jis naudojamas dvejopai, per atstumą, per tam tikrą atstumą, išskrieja dvi adatos, yra veikiama motorinė žmogaus sistema ir sensorinė, tai reiškia, kad žmogus negali valdyti savo kūno. Žmogus guli susitingęs, jaučią skausmą, rėklia, klykia. Kai priglaudžiant prie kūno – veikiama tik sensorinė sistema, jis visus judesius gali valdyti. Naudojant priglaudus – žymės turėtų likti ten, kur buvo priklaustas. Kai yra naudojamas priliečiant, žmogus būtent toje vietoje ir jaučia skausmą, t. y. jei priliečiama prie rankos, tai rankoje ir jaučiamas skausmas. Atstumas tarp prietaiso „Taser“ adatėlių yra apie 3-4 cm.

Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė teismo medikė R. G. nurodė, kad pateiktoje specialisto išvadoje parašė tai, ką matė turėdama medicininius dokumentus ir matydama patį asmenį. Sunku pasakyti, ar nustatyti įbrėžimai buvo nuo elektrošoko prietaiso, čia yra neaiškumas. Medikai nukentėjusįjį matė 2 dieną po įvykio. Medicinos dokumentuose nebuvo aprašyta, kiek buvo įbrėžimų. Ji matė du įbrėžimus nedideliu atstumu vienas nuo kito. Tai nėra aišku, ar čia du kartus paveikta, ar vieną – nes patys sužalojimai nuo elektrošoko būną poromis. Kraujosruva duoda tokį kaip vienkartinį paveikimą tos srities, todėl labiau tikėtina, kad buvo vienkartinis poveikis. Ji nukentėjusįjį apžiūrėjo po 8 parų, tai tas kraujosruvos žalsvumas neprieštaravo traumos laikotarpiui, nes nusilupę šašai jau buvo, praktiškai šašai nukrenta 6-7 parą. Praėjus tiek laiko, negalima atsakyti ar buvo nudegimas, ar buvo įbrėžimas padarytas. Atsakydama į klausimus, ekspertė nurodė, kad jos išvadai, kad buvo poveikis elektrošoko prietaisu, įtakos turėjo tai, kad ir medicininiuose dokumentuose būtent toks traumos mechanizmas užfiksuotas. Pirmiausia gali būti paveiktos vietos patinimas, o tik po to kraujosruva. Medicininiuose dokumentuose užfiksuotas nukentėjusiojo kairės plaštakos patinimas mažai tikėtina, kad būtų nuo elektrošoko.

Iš Policijos registruojamų įvykių ataskaitos nustatyta, kad 2023 m. liepos 3 d., apie 21.11 val., Bendrajame pagalbos centre gautas nukentėjusiojo pranešimas apie tai, kad prieš 2 dienas, prie garažų jį užpuolė vyrai, panaudojo prieš jį elektrošoką, atėmė raktus nuo dviejų automobilių. Vieną iš užpuolikų pranešėjas iš matymo pažįsta (T. 1 b. l. 81).

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išrašų nustatyta, jog D. D. į gydymo įstaigą atvyko 2023 m. liepos 3 d., 19 val. Nusiskundimai: kairės rankos skausmas, riboti plaštakos judesiai. Traumos data – 2023 m. liepos 1 d., 19 val. Traumos mechanizmas – elektrošokas; nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio, simptomai – veido eritema, nerišli kalba. Nurodo – netoli oro uosto elektrošoku sužeidė pažįstamas vyras. Apžiūros metu nustatyta – kairėje rankoje stebimi nedideli paviršiniai įbrėžimai be paraudimo, kairės plaštakos patinimas, kiek sunkiau gniaužti kumštį, galūnes jaučia, judina. Sužalojimo pobūdis – elektrošoko poveikis (t.1, b. l. 88-89).

Iš 2023 m. liepos 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai „ch03_20230702014700.mp4“ ir „ch03_20230701163000.mp4a“. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (T. 1, b. l. 73-74).

Iš BIRT žiūryklės ataskaitos duomenų nustatyta, kad aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, jog 2023 m. liepos 1 d. buvo įvykęs konfliktas, kurio metu buvo panaudotas elektrošoko prietaisas prieš D. D., šis asmuo buvo stipriai išgėręs, iškart po įvykio į medikus nesikreipė; elektros šoko įtaisą galimai panaudojo E. U. (T. 1, b. l. 81).

Iš 2023 m. liepos 19 d. gautos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2101/202(01) nustatyta, jog:

1. D. D. nustatyta du odos įbrėžimai su aplinkine poodine kraujosruva kairiame žaste. Neatmetama, kad odos įbrėžimai pagal savo pobūdį, savybes ir išsidėstymą galėjo būti padaryti elektros impulsiniu prietaisu (-ais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. liepos 1 d.;

2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. D. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą.

3. Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio.

4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo.

5. D. D. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (T. 1, b. l. 72).?

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai.

Kaltinamasis E. U. viso proceso metu neigė kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų, nurodydamas, jog jis prieš nukentėjusįjį nenaudojo elektrošoko įrenginio ir negalėjo jam padaryti kaltinime nurodyto sužalojimo. Tuo tarpu nukentėjusysis viso proceso metu teigė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jam sėdint automobilyje, kaltinamasis priėjo prie jo ir du kartus prilietė elektrošoko įrenginiu, taip padarydamas odos įbrėžimus ir kraujosruvą kairiajame žaste.

Šioje baudžiamojoje byloje nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis neneigė, jog kaltinime nurodytą dieną tarp jų įvyko konfliktas, nes nukentėjusysis nevykdė kaltinamojo prašymo atlaisvinti garažą. Tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko konfliktas taip pat patvirtino ir teisme bei ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai A. B., O. J., V. J., R. M., D. K., I. S..

Visgi, apie aplinkybę, jog šio konflikto metu kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo elektrošoko įrenginį nurodė tik liudytojas A. B., kuris tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisme kategoriškai tvirtino, jog išgirdo specifinį elektros srovės garsą, matė, kaip kaltinamasis priėjęs prie automobilyje sėdinčio nukentėjusiojo jį lietė su tuo prietaisu ir nusistebėjo, kai pirmąjį kartą palietus nukentėjusįjį tuo prietaisu, nukentėjusysis nesureagavo. Teisme apklaustas liudytojas O. J. nurodė, jog jis kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktą stebėjo iš tolo, jokio fizinio kontakto tarp jų nematė, tačiau iškart po konflikto nukentėjusysis D. D. papasakojo apie tai, kad prieš jį kaltinamasis naudojo elektrošoką ir rodė ant kūno elektrošoko žymes. Teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. M. taip pat nurodė, jog jis pats, nors ir matė konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, tačiau fizinio kontakto nematė, pats nukentėjusysis jam nurodė, kad kaltinamasis prieš jį naudojo elektrošoko įrenginį, parodė žymes ant peties. Teisme apklaustas liudytojas I. S., kuris nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir kurį, pažymėtina, paprašė apklausti pats kaltinamasis (t. 1, b. l. 139-140), taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis jam papasakojo apie tai, kad E. U. jo atžvilgiu naudojo elektrošoką ir rodė du raudonus taškus, kurie buvo kaip adatos dūris. Tokius nukentėjusiojo ir šių liudytojų parodymus patvirtinta ir tai, kad iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kaip E. U. nuėjus iš konflikto vietos, D. D. šalia jo buvusiems asmenims rodo į savo kairįjį žastą, pasitrina nurodytą vietą ir vėl kalbėdamas parodo į žastą (vaizdo įrašas nuo 17.35 min. iki 17.51 min.). Taigi, aptartame vaizdo įraše užfiksuota aplinkybė, patvirtina liudytojų parodymus apie tai, kad iškart po konflikto nukentėjusysis papasakojo apie jo atžvilgiu panaudotą elektrošoko prietaisą.

Be to, nukentėjusiojo parodymus apie jo atžvilgiu panaudotą elektrošoko prietaisą ir patirtą sužalojimą patvirtina ir į bylą pateikti nukentėjusiojo medicininiai dokumentai, kuriuose užfiksuota, jog nukentėjusiajam po dviejų dienų nuo įvykio gydymo įstaigoje konstatuoti kairėje rankoje paviršiniai įbrėžimai be paraudimo. Byloje esančioje specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuoti du odos įbrėžimai su aplinkine poodine kraujosruva kairiajame žaste. Specialisto išvadoje nurodoma, jog neatmetama, kad odos įbrėžimai pagal savo pobūdį, savybes ir išsidėstymą, galėjo būti padaryti elektros impulsiniu prietaisu. Teisme apklausta ekspertė teismo medikė R. G. patvirtino savo į bylą pateiktą specialisto išvadą, nurodydama, jog ant nukentėjusiojo žasto buvusios kraujosruvos vaizdas, įbrėžimų vaizdas neprieštaravo nukentėjusiojo nurodytam traumos laikotarpiui.

Atkreiptinas dėmesys, jog teisme apklaustas liudytojas V. S. nurodė, jog jis kaltinamajam bendraujant su nukentėjusiuoju buvo šalia kaltinamojo, matė tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį, tačiau nematė, jog kaltinamasis būtų nukentėjusiojo atžvilgiu naudojęs elektrošoko įrenginį. Visgi teismas neturi pagrindo pasitikėti šio liudytojo parodymais apie nagrinėjamą įvykį, kadangi jo parodymai prieštarauja byloje esančiam vaizdo įrašui. Nors teisme apklaustas V. S. nurodė, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo jokio konflikto, tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad konflitkas buvo – vaizdo įraše užfiksuota, kaip asmenys akivaizdžiai gestikuliuoja kalbėdami vienas su kitu. Be to, šis liudytojas nurodė, jog kaltinamajam pasišnekėjus su kaltinamuoju, nukentėjusysis liko sėdėti automobilyje, nors iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamajam bendraujant su nukentėjusiuoju jis išlipo iš automobilio, o vėliau konfliktas tęsėsi kaltinamajam ir nukentėjusiajam stovint vienas prieš kitą. Atsižvelgiant į nurodytus prieštaravimus, teismas sprendžia, jog V. S. parodymai negali būti laikomi patikimais.

Iš to, kas aptarta teismas sprendžia, jog baudžiamojoje byloje pakankamai surinkta duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis jo atžvilgiu panaudojo elektrošoko prietaisą, dėl ko jam ant kairės rankos buvo padaryti du įbrėžimai su kraujosruva, kurie pagal į bylą pateiktą Specialisto išvadą yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinimo tikslinimo

E. U. pareikštame kaltinime nurodoma, jog jis prieš nukentėjusįjį D. D. elektrošoko prietaisą panaudojo du kartus. Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme D. D. nurodė, jog jis nesuprato, kad pirmąjį kartą prieš jį buvo panaudotas elektrošoko prietaisas. Aplinkybę, jog prieš jį neva buvo panaudotas elektrošoko prietaisas, jis suprato tik iš kaltinamojo E. U. žodžių „tai ką tavęs neima“. Teisme apklausta teismo ekspertė R. G. nurodė, jog pagal kraujosruvą ir įbrėžimus, nustatytus ant nukentėjusiojo rankos, labiau tikėtina, kad buvo vienkartinis poveikis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad E. U. elektrošoko prietaisą prieš nukentėjusįjį panaudojo du kartus, todėl kaltinimas tikslintinas šalinant aplinkybę, jog E. U. D. D. nukratė elektra du kartus.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-233/2008, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje patikslintos kaltinimo aplinkybės neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamojo teisės į gynybą.

Dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis)

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016).

Šiame nuosprendyje konstatuota, jog kaltinamasis E. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinime nurodytais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam D. D. Visgi, teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas E. U. taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tokį sprendimą teismas grindžia pirmiausia tuo, jog iš nagrinėjamos bylos medžiagos akivaizdu, jog jau iki nagrinėjamo įvykio tarp kaltinamojo E. U. ir nukentėjusiojo D. D. buvo susiklostę konfliktiški ir įtempti santykiai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko konfliktas, nukentėjusysis negrąžino kaltinamajam pinigų, kuriuos buvo skolingas už garažo nuomą, atsisakė atlaisvinti ir sutvarkyti garažą, vengė bendrauti su kaltinamuoju.

Taip pat spręsdamas dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo, teismas įvertina ir tai, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais padarytas sužalojimas buvo itin smulkus – nustatyta kraujosruva 1 cm skersmens ir du įbrėžimai. Kitų sužalojimų nukentėjusiajam nustatyta nebuvo. Nors į bylą pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad be paraudimo, nustatytas ir kairės plaštakos patinimas, o nukentėjusysis kiek sunkiau gniaužė kumštį, tačiau teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo ekspertė R. G. nurodė, jog mažai tikėtina, kad šie požymiai kaip nors būtų susiję su elektrošoko panaudojimu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš baudžiamosios bylos lieka neaišku, ar aptariami kaltinamojo veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Pats nukentėjusysis nurodė, jog pajautė elektros smūgį į ranką, tačiau rankoje nieko nejautė, o, anot jo, nukrėtė koją. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog po panaudoto elektrošoko ranką buvo sunku valdyti. Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad D. D. konstatuotas kairės rankos plaštakos patinimas, tačiau, kaip jau minėta šiame nuosprendyje, teisme apklausta ekspertė teismo medikė R. G. nurodė, jog mažai tikėtina, kad toks rankos patinimas galėtų būti susijęs su elektrošoko prietaiso panaudojimu. Be to, teisme apklaustas specialistas A. R., nors ir paaiškindamas konkretaus elektrošoko „Taser“ veikimo principus, nurodė, jog, jeigu elektrošoko prietaisas naudojamas tiesioginio kontakto būdu, t. y. priliečiant jį prie asmens, tai pojūtis yra lokalus, būtent toje vietoje, kur elektrošoko prietaisas liečia kūną, o ne kitose kūno vietose. Manyti, kad kitų elektrošoko prietaisų veikimas būtų kardinaliai priešingas, teismas neturi pagrindo. Be to, teismo posėdžio metu apklausti specialistai J. B. ir T. K. nurodė, jog elektrošoko prietaisas veikia uždaros grandinės principu, kur, jei naudojamos adatėlės, elektros srovė per vieną adatėlę įeina, o per kitą išeina ir elektros srovė eina per kūną; todėl lieka neaišku, kaip D. D. galėjo nejausti nieko rankoje, kurią E. U. palietė elektrošoku, tačiau elektros srovę tariamai pajausti nuo pašalinio objekto – automobilio sėdynėje buvusio metalo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog nukentėjusiajam padaryta žala, kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, yra reikšminga, tačiau, įvertinus sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį (1 cm skersmens kraujosruva ir du įbrėžimai), darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, kad kaltinamajam negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Aukščiau aptartos E. U. padarytos veikos aplinkybės leidžia teigti, kad nors jo veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas pripažinti jo veiką mažareikšme. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje aplinkybės leidžia teigti, kad E. U. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Dėl šių priežasčių E. U. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu, neskiriant jam BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių.

Nukentėjusysis D. D. pateikė civilinį ieškinį 3000 Eur sumai atlyginti neturtinę žalą bei priteisti iš E. U. visas bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b. l. 179-181). Ieškinys motyvuojamas tuo, jog dėl elektrošoko panaudojimo patyrė didelį fizinį skausmą, skaudėjo ranką, žastą, teko vartoti vaistus nuo skausmo. Taip pat dėl jo atžvilgiu padarytos veikos, jautė stiprius dvasinius išgyvenimus, dvasinį skausmą ir sukrėtimą, buvo paveikta jo psichinė būklė, buvo emocinė depresija. Teisme gi apklaustas nukentėjusysis nurodė, jog jam jokios emocinės depresijos po įvykio nebuvo, nežino, kodėl taip nurodyta ieškinyje, jis pats ieškinio neskaitė. Taip pat nurodė, kad negali pasakyti, kiek laiko negalėjo dirbti. Pažymėtina, jog apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad iškart po įvykio jis nesikreipė į medikus (past. – iš bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjusysis į gydymo įstaigą kreipėsi tik po 2 dienų), nes turėjo darbų.

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Teismas, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, tačiau nesukėlė nei sunkių, nei ilgalaikių pasekmių, pats nukentėjusysis nurodė, kad padariniai, nurodyti civiliniame ieškinyje, jam realiai nebuvo kilę, sprendžia, jog nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į padaryto sužalojimo pobūdį, tokia nukentėjusiojo naudai priteistina neturtinė žala atitinka ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

Pažymėtina, jog nukentėjusysis ieškinyje nenurodė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio, nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nesprendžia.

Kaltinamajam E. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, supakuotas į voką, prisegtą prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. U. (E. U.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

E. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo D. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš E. U. priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, į kurį įrašyti vaizdo įrašai, supakuotą į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.