Teisora
Registruotis

Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-05-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1335-580/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-24
Bylos Nr.
2A-1335-580/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17039-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
Ieškovas
J. J.
Atsakovas
E. J.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 2.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1Apeliacinis procesas
  • 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1335-580/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17039-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.5.2.1; 3.4.1.1; 3.3.1; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ir atsakovo E. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. J. prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-645-55/2011 priteistą išlaikymo dydį iš atsakovo E. J. nepilnamečiam vaikui N. J. ir nustatyti išlaikymo dydį po 350 Eur per mėnesį nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant ieškovei, kuri tvarkys vaiko pinigines lėšas uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

Žemesnės instancijos teismas

1.1 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-645-55/2011 buvo nutraukta šalių santuoka; šalių sūnaus N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove; iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui po 300 Lt kas mėnesį, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;

1.2 nuo išlaikymo priteisimo momento padidėjo vaiko poreikiai, išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalių ekonominė padėtis, prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovės artimieji;

1.3 visa vaiko priežiūros, auklėjimo ir ugdymo našta tenka vienai ieškovei, vidutinė suma reikalinga vaiko išlaikymui per mėnesį yra apie 890 Eur;

1.4 ieškovė turi nekilnojamojo turto, automobilį, pagal savo išgales, padedama artimųjų, vaiko išlaikymui per mėnesį ji gali skirti 540 Eur. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, dėl to vaiko išlaikymui galėtų skirti po 350 Eur per mėnesį.

Atsiliepimas

2. Atsakovas E. J. atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1 atsakovas 2020-01-14 susilaukė vaiko E. J., kuriam reikalingas išlaikymas, tad galimybės teikti didesnį išlaikymą N. yra sumažėjusios;

2.2 nesuprantama, kodėl sūnaus poreikiai apibrėžti 890 Eur suma per mėnesį, iš atsakovo prašoma priteisti suma yra 350 Eur, t. y. daugiau nei pusė visos ieškovės poreikių sumos, neatsižvelgiant į pačios ieškovės pajamas ir gaunamą atsakovo pajamų dydį;

2.3 ieškovė nepagrindė daugelio poreikių, daugelis išlaidų per didelės arba nebūtinos. Į išlaidas įtrauktos ne tik ieškovės, bet ir su ja kartu gyvenančių šeimos narių išlaidos. Jis tinkamai ir lygia dalimi rūpinasi sūnumi ir jį proporcingai išlaiko. Išlaikymo dydžio padidinimas yra nepagrįstas, sūnumi rūpinosi ir atsakovas, teikė didesnį nei teismo priteistą išlaikymą, t. y. rūpinosi vaiku papildomai ir pirko jam papildomus daiktus;

2.4 pateikė nuotraukas iš įvairių renginių praleistų kartu su sūnumi, atostogų, nuotraukas su pirktomis dovanomis, sąskaitas ir mokėjimus už papildomas prekes, drabužius, kurie nėra įtraukti į išlaikymo sumą. Negali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo dėl negaunamų tinkamų pajamų dydžio;

2.5 100 Eur komunalinės išlaidos nėra pagrįstos, 30 Eur išlaidos transportui nepagrįstos, nes nenurodyta kur vežtas sūnus, 20 Eur išlaidos pramogoms nedetalizuotos, 10 Eur išlaidos dviračiui / paspirtukui per mėnesį yra per didelės, dviratis nėra būtinas, nereikalingas elektrinis paspirtukas. 20 Eur dienpinigių per daug, maistas mokykloje papildomai kainuoja 40 Eur. 50 + 10 Eur krepšiniui perteklinės išlaidos. Atsakovas nesutinka su išlaidomis, vaiko drabužiams ir avalynei (75 Eur per mėnesį), kelionėms (50 Eur per mėnesį), kaupiamasis draudimas (60 Eur) nebūtinas, išlaidos remontui (50 Eur) nelogiškos, kirpyklos išlaidos (10 Eur) nebūtinos, nes ieškovė užsiima kirpyklų veikla, tikėtina, paslaugos vaikui suteikiamos nemokamai;

2.6 teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Atsakovas pajėgus teikti 120 Eur išlaikymą kas mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė dirba ar siekia susirasti geriau apmokamą darbą. Ieškovė turi nemažai nekilnojamojo turto, kurį pardavusi galėtų išlaikyti sūnų didesne suma. Ieškovės pajamos nedetalizuotos byloje, ji pati nesugebėtų teikti 350 Eur išlaikymą vaikui per mėnesį.

Šalies argumentai

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinyje vaikui prašomas priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais vaiko poreikiais ir pakankamas tenkinti nepilnamečio N. J. poreikius. E. J. atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai nepateisina ir neįrodo turtinės padėties, nurodomas išlaikymo, kurį jis galėtų mokėti sūnui, dydis nepakankamas tenkinti net minimalius vaiko poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-645-55/2011 iš atsakovo E. J. nepilnamečiui vaikui N. J. priteistą išlaikymo dydį. Priteisė iš atsakovo E. J. nepilnamečiui vaikui N. J. po 230 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki jo pilnametystės. Paskyrė vaiko motiną J. J. nepilnamečio vaiko N. J. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, kad:

4.1 N. J. yra ieškovės ir atsakovo sūnus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-13 sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka; šalių sūnaus N. J. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui po 86,89 Eur (300 Lt) kas mėnesį, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka;

4.2 skyrium gyvenantis tėvas su sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarką bendrauja tik kas antrą savaitgalį, todėl didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta tenka ieškovei. Nekyla abejonių, kad vaikui mokamas 103 Eur dydžio išlaikymas, nėra pakankamas patenkinti net būtiniausius jo poreikius;

4.3 pateikta nepilnamečio sūnaus N. J. poreikių vertinimo lentelė: komunaliniams mokesčiams (šildymas, elektra, vanduo, internetas, šiukšlės, nuotekos, sodų mokesčiai) – 100 Eur; transporto išlaidos (mokykla, gydytojas, seneliai, būreliai) – 30 Eur; pramogos (filmai, spektakliai, parodos, išvykos, muziejai, draugų gimtadieniai) – 20 Eur; dviratis, paspirtukas, apsaugos – 10 Eur; dienpinigiai per savaitę po 5 Eur – 20 Eur; krepšinio treniruotės – 50 Eur; krepšinio apranga, įranga (batai, sporto krepšys, kamuolys, gertuvės) – 10 Eur; edukacija mokykloje (spektakliai, lavinamieji užsiėmimai, ekskursijos) – 15 Eur; klasės fondas – 10 Eur; knygos laisvalaikiui – 5 Eur; pratybos užduočių knygelės – 5 Eur; kanceliarinės prekės, kuprinė – 6 Eur; maistas namuose – 150 Eur; maistas mokykloje – 40 Eur; vaistai, vitaminai – 15 Eur; odontologinis gydymas – 10 Eur; psichoterapeuto terapija – 20 Eur; vasaros stovyklos – 20 Eur; higienos reikmenys (kūno, plaukų, veido prausikliai ir priemonės, dantų higienos priemonės, skalbimo priemonės, namų higienos valikliai) – 5 Eur; uniforma – 10 Eur; viršutiniai drabužiai (megztiniai, kelnės, treningai, liemenė ir kt.) – 30 Eur; apatiniai drabužiai (apatiniai, kojinės) – 5 Eur; striukės (žieminė, pavasarinė, vasarinė) – 15 Eur; pirštinės, kepurės, šalikai – 5 Eur; avalynė žiemai – 9 Eur; avalynė vasarai (sportiniai batai, basutės, šlepetės) – 7 Eur; patalynė – 10 Eur; atostogos, kelionės – 50 Eur; gimtadienis (vieta, vaišės, tortas) – 30 Eur; Tamo programėlė – 1 Eur; telefonas – 20 Eur; telefono planas – 7 Eur; kompiuteris – 20 Eur, kompiuterinė įranga (ausinės, pelė, klaviatūra) – 5 Eur; vaiko gyvybės kaupiamasis draudimas – 60 Eur; kirpykla – 10 Eur; jaunuolio kambario įrengimas (remontas, lova, stalas, komoda, spintelė, mini sofa) – 50 Eur. Moksleivio bilietas 12 mėn. kaina 62 Eur;

4.4 įvertinęs išlaidas, teismas sprendžia, kad šios išlaidos mėnesiui vaiko poreikiams: maistui namuose – 150 Eur; maistas mokykloje – 40 Eur; vaistai, vitaminai – 15 Eur; odontologinis gydymas – 10 Eur; higienos reikmenys (kūno, plaukų, veido prausikliai ir priemonės, dantų higienos priemonės, skalbimo priemonės, namų higienos valikliai) – 5 Eur; uniforma – 10 Eur; viršutiniai drabužiai (megztiniai, kelnės, treningai, liemenė ir kt.) – 30 Eur; apatiniai drabužiai (apatiniai, kojinės) – 5 Eur; striukės (žieminė, pavasarinė, vasarinė) – 15 Eur; pirštinės, kepurės, šalikai – 5 Eur; avalynė žiemai – 9 Eur; avalynė vasarai (sportiniai batai, basutės, šlepetės) – 7 Eur; patalynė – 10 Eur; telefono planas – 7 Eur; kirpykla – 10 Eur; moksleivio, studento bilietas 12 mėn. kaina 62 Eur, mėnesiui sudaro 5,17 Eur; gimtadienis (vieta, vaišės, tortas) – 30 Eur; dienpinigiai per savaitę po 5 Eur – 20 Eur; edukacija mokykloje (spektakliai, lavinamieji užsiėmimai, ekskursijos) – 15 Eur; klasės fondas – 10 Eur; knygos laisvalaikiui – 5 Eur; pratybos užduočių knygelės – 5 Eur; kanceliarinės prekės, kuprinė – 6 Eur; vasaros stovyklos – 20 Eur, yra racionalios ir pagrįstos. Sprendė, kad 10 Eur išlaidos mėnesiui krepšinio apranga, įranga (batams, sporto krepšiui, kamuoliui, gertuvėms) nėra perteklinės. Išlaidos vaiko dienpinigiams po 20 Eur ir maistui po 40 Eur mėnesiui mokykloje įvertinus, kad bendrai tai sudaro po 3 Eur vaiko dienpinigiams su maitinimu mokykloje dienai, nelaikytina didele suma. 20 Eur skirti stovyklai per mėnesį pagal teismui pateiktus duomenis yra racionali ir pagrįsta suma. Išlaidos transportui 30 Eur laikytinos perteklinėmis. Išlaidos psichoterapeuto terapijai (20 Eur) byloje nėra pagrįstos. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, principais, teismas sprendžia, kad tikėtinai dviem asmenims, gyvenant 85,02 kv. m. dydžio bute, išlaidos šaltuoju (šildymo) sezonu (maždaug 6 mėnesius) komunaliniams mokesčiams galėtų siekti mėnesiui 75 Eur, vaikui tenkanti dalis sudaro apie 37,5 Eur. Vaiko poreikiams per mėnesį tenkanti suma sudaro 516,67 Eur, arba po 258,34 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Atėmus valstybės skiriamus vaiko pinigus, būtinųjų poreikių tenkinimui suma sudaro apie 460,15 Eur, kas sudaro po 230,08 Eur iš kiekvieno iš tėvų;

4.5 ieškovės ir atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad jų išlaidos viršija gaunamas pajamas. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra gera. Nustatytos aplinkybės, neleidžia daryti išvados, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga, dėl ko jis turėtų minimaliai prisidėti prie savo sūnaus išlaikymo. 120 Eur išlaikymo suma neatitinka vaiko poreikių ir skyrium gyvenančio tėvo finansinių galimybių pusiausvyros. Iš atsakovo nepilnamečio šalių sūnaus išlaikymui priteistinas 230 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Ieškovė J. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečio vaiko N. J. naudai priteistą išlaikymo dydį ir nustatyti, kad atsakovas nepilnamečio vaiko naudai moka 350 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad:

5.1 teismas nepagrįstai neskaičiavo ieškovės nurodytų išlaidų daiktams, kurių vaikui reikės iki jo pilnametystės: dviratis, paspirtukas, apsaugos, telefonas, kompiuteris, kompiuterinė įranga (ausinės, pelė, klaviatūra), jaunuolio kambario įrengimas (remontas, lova, stalas, komoda, spintelė, mini sofa);

5.2 kaupiamasis gyvybės draudimas ir TAMO programos mokamos paslaugos vaikui priskirtinos prie būtinųjų išlaidų ir jos turi būti įskaičiuotos į skirtino išlaikymo sumą;

5.3 teismas be pagrindo eliminavo pramogas (filmai, spektakliai, parodos, išvykos, muziejai, draugų gimtadieniai), atostogas bei keliones iš vaiko poreikių;

5.4 teismo apskaičiuotos kasdienės vaiko poreikių patenkinimui išlaidos taip pat nustatytos per mažos;

5.5 vaiko gimtadienius visada organizuodavo ieškovė ir visas išlaidas ji dengdavo tik iš savo lėšų. Vaikas turi teisę švęsti savo gimimo dieną, ir abu tėvai privalo tokias išlaidas padengti;

5.6 nepagrįstai teismas sumažino vaikui tenkančių komunalinių išlaidų dalį iki 37,5 Eur, nes šių išlaidų dalies nustatymui teismas vadovavosi tik prielaidomis;

5.7 atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomą išlaikymą vaikui, todėl valstybės skiriamos vaikui išmokos išskaičiavimas iš teiktino išlaikymo yra nepagrįstas;

5.8 nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl blogesnės, lyginant su ieškove, atsakovo turtinės padėties. teismas nepakankamai individualizavo bylos šalių turtinę padėtį, nes vertino tik objektyvius kriterijus. Teismas nustatė, kad atsakovas pilnai neatskleidžia savo turtinės padėties, o tai reiškia, kad jis iš tiesų gauna daugiau pajamų nei jis teigė byloje.

6. Atsakovas E. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus m. apylinkės teismo 2022 m. vasario mėn. 17 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui N. J. priteisimo periodinėmis išmokomis po 230 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo iki jo pilnametystės, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo E. J. nepilnamečiui vaikui N. J. po 120 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki jo pilnametystės. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeista. Nurodo, kad:

6.1 ieškovė privalėjo įrodyti ne tik nepilnamečio sūnaus poreikių padidėjimą, bet ir savo turtinės padėties esminį pablogėjimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės turtinė padėtis iš esmės pagerėjo. Teismas nevertino ar ieškovės turtinė padėtis pasikeitė ar ne;

6.2 ieškovė užsiima individualia veikla, turi komercines patalpas, kuriuose yra išnuomavusi penkias darbo vietas, papildomai gauna 1 250 Eur nuomos pajamų per mėnesį už darbo vietų nuomą. Ieškovė 2013 m. pirktą butą Palangoje nuomoja poilsiautojams ir vasaros sezono metu gauna apie 900 Eur nuomos pajamų per mėnesį;

6.3 apeliantas prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, bet ne visiškai atleisti apeliantą nuo nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos;

6.4 apelianto turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise neįgijo, pajamų iš komercinės-ūkinės veiklos negauna, tik darbo užmokestį, turi dar vieną išlaikytinį, gims dar vienas vaikas.

Atsiliepimas

7. Ieškovė J. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

7.1 ieškovės turtinė padėtis nėra pagerėjusi nuo 2011-01-13. Nekilnojamasis turtas, kurį nurodo atsakovas savo apeliaciniame skunde daugiausia įgytas paveldėjimo ir dovanojimo sutarčių pagrindu. Ieškovė yra atsakinga savo vaiko atžvilgiu, siekia, kad jos finansinė padėtis būtų stabili ir prie vaiko išlaikymo prisideda didesne dalimi jau ilgą laiko tarpą;

7.2 butas Palangoje yra prastos būklės, nuomai netinkamas. Savo darbo vietą, o ne 5 darbo vietas, kuri yra įrengta ieškovės namuose, ieškovė nuomoja savo kolegei nuo 2020 m. ir tai tik periodiškai, nes dirba ir pati;

7.3 atsakovas neatskleidžia savo turtinės padėties, jis iš tiesų gauna didesnes pajamas ir jo turtinė padėtis lyginant su ieškovės nėra prastesnė. Jo gerą turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad šio proceso metu jis samdėsi atstovą advokatą, o ne kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo;

7.4 jei atsakovo dabartinės jo pajamos būtų nepakankamos, jis galėtų dirbti geriau apmokamą darbą. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo pastangas gauti didesnes pajamas, todėl tai nėra priežastis mažinti jam tenkančią teikti išlaikymo naštą;

7.5 atsakovo siekis skirti vaiko išlaikymui 120 Eur, nepateisinamas jokiais jo pateiktais skaičiavimas. Atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės reikalaujamą išlaikymą vaikui.

8. Atsakovas E. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės J. J. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad:

8.1 vaiko poreikių apimtį apsprendžia objektyviai susiklosčiusi tėvų turtinė padėtis. Apeliantė išvardintus vaiko poreikius tenkino remdamasi savo esama turtine padėtimi ir galimybėmis, ir neinformavusi bei nepasitarusi su atsakovu;

8.2 atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš banko kredito lėšų kartu su sutuoktine įsigijo tik vieną žemės sklypą, kuriame iš gauto kredito statomas gyvenamasis namas, jo turtinė padėtis nei pagerėjo, nei pablogėjo. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo motyvas, jog atsakovas galėtų dirbti kitą geriau apmokamą darbą ir kad nepateikė duomenų apie savo pastangas gauti didesnes pajamas. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties;

8.3 su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai nėra naujai atsiradę ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, todėl prašo apeliantės naujai pateiktų įrodymų nepriimti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – N. J. poreikių vertinimo lentelę; krosinio motociklo nuotrauką; krosinio motociklo 2019-08-30 dokumentus; „Tele 2“ 2022-02-08 sutarties santrauką; „Tele 2“ 2022-02-08 paslaugų teikimo sutartį; 2021-10-15, 2021-12-09 ir 2022-02-24 kuro pirkimo kvitus; 2020-05-04 „Ikea“ pirkimo kvitą; 2014 – 2021 m. kelionių nuotraukas; VšĮ „Sostinės krepšinio mokyklos“ 2022-03-08 mokėjimo pranešimą; 2021-09-02 VšĮ „Sostinės krepšinio mokyklos“ mokymo sutartį; 2021-10-23 skaičiuotuvo pirkimo kvitą; 2021-11-25, 2022-01-08 ir 2022-01-30 rūbų pirkimo kvitus; moksleivio mėnesio bilieto kaina iš internetinio puslapio; 2022-02-19 PVM sąskaitą faktūrą; 2021-01-21 ieškovės studijų sutartį ir studijų rezultatų kortelę; 2015–2018 m. švenčių nuotraukas, kuriose dalyvavo atsakovas; nuotekų ir vandentiekio planą; M. M. išrašytas 2021-12-30 PVM sąskaitas faktūras už elektrą, gamtines dujas, 2021-05-04 rinkliavos už atliekų surinkimą pranešimą, S. M. vardu išrašytą „Ekofon“ 2022-03-01 PVM sąskaitą faktūrą; 2021-12-08, 2022-02-23, 2022-02-28, 2021-05-26, 2021-06-29, 2021-05-04, 2021-09-08, „Ateities odontologijos klinikos“ kvitus, UAB „Medwell klinikos“ kvitą už odontologines paslaugas; 2021-09-29 „Ateities odontologijos klinikos“ pažymą apie gydymą; sąskaitas už elektros energiją „Ignitis“; „Ekofon“ PVM sąskaitas faktūras; UAB „Ecoservice“ mokėjimo nurodymus; 2021-12-23 pinigų priėmimo kvitą, 2022-03-08 sąskaitą faktūrą už nuotekas; „VASA“ mokėjimo pranešimus už atliekų surinkimą; granulių kainą iš internetinio puslapio; 2022-02-22 granulių pirkimo PVM sąskaitą faktūrą; 2021-09 / 2022-02 komunalinių mokesčių lentelę; 2021-10-24 UAB „Entafarma“ PVM sąskaitą faktūrą; 2021-09-16 ambulatorinio apsilankymo aprašymą; 2021-03-01 UAB „Gintarinė vaistinė“ PVM sąskaitą faktūrą.

13. Atsakovas nurodo, kad pateikti įrodymai nėra naujai atsiradę ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, nėra šių įrodymų pateikimo būtinybės po teismo sprendimo priėmimo, nes jais įrodinėjamos tos pačios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjamos nagrinėjant bylą. Dalis naujai teikiamų įrodymų kartojasi, nes jau yra pateikti į bylą. Prašo apeliantės naujai pateiktų įrodymų nepriimti.

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. patvirtinančiais patirtas išlaidas. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad naujus įrodymus ieškovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, pareiga teikti įrodymus ieškovei buvo žinoma, dokumentais patvirtintos išlaidos turėjo būti įvertintos ieškinyje, nurodant faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad byla iš esmės yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo paskirtis – ne išnagrinėti naujai nurodomas faktines aplinkybes, o patikrinti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą, todėl nauji įrodymai neprijungiami.

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

15. N. J. yra ieškovės J. J. ir atsakovo E. J. sūnus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-13 sprendimu buvo nutraukta ieškovės J. J. ir atsakovo E. J. santuoka, šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui po 86,89 Eur kas mėnesį, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, nustatyta skyrium gyvenančio tėvo E. J. bendravimo su vaiku tvarka.

16. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, remiamasi CK 3.201 straipsniu, kuriame reglamentuojami išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog reikia keisti vaikui skiriamo išlaikymo dydį.

17. Ieškovė prašo padidinti iki 350 Eur priteistą išlaikymą sūnui, motyvuodama padidėjusiais vaiko poreikiais, atsiradus papildomoms išlaidoms, susijusiomis su mokslu, papildomu ugdymu, kurių nebuvo sprendimo priėmimo metu. Atsakovas sutinka, kad šiuo metu galiojančiu teismo sprendimu priteistas išlaikymas po 86,89 Eur (indeksuota suma sudaro 103 Eur) nebeatitinka vaiko poreikių, ir nurodo, kad galėtų teikti 120 Eur dydžio išlaikymą, didesnę išlaikymo naštą paliekant ieškovei. Taigi apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas tik priteistino išlaikymo dydis.

18. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

19. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai neskaičiavo ieškovės nurodytų išlaidų daiktams, kurių vaikui reikės pilnai iki jo pilnametystės: dviratis, paspirtukas, apsaugos, telefonas, kompiuteris, kompiuterinė įranga (ausinės, pelė, klaviatūra), jaunuolio kambario įrengimas (remontas, lova, stalas, komoda, spintelė, mini sofa). Kiekvienas vaikas turi poreikius žaislams, laisvalaikio ir sporto inventoriui, baldams, kompiuteriui. Šių poreikių, kai tai leidžia tėvų turtinė padėtis, negalima paneigti, o atsakovo turtinė padėtis leidžia prie šių išlaidų prisidėti.

20. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pagal įstatymą vaiko poreikių apimtį apsprendžia ne vaiko ar vieno iš tėvų norai, bet objektyviai susiklosčiusi tėvų turtinė padėtis. Apeliantė aukščiau išvardintus vaiko poreikius tenkino remdamasi savo esama turtine padėtimi ir galimybėmis, neinformavusi bei nepasitarusi su atsakovu, todėl visas šias išlaidas turi prisiimti sau vienasmeniškai. Teismas labai smulkiai ir detaliai teismo posėdžio metu išnagrinėjo apeliantės pateiktą vaiko poreikių lentelę bei ieškovės pateiktus įrodymus, juos įvertino ir argumentavo, kodėl šios išlaidos yra vertintinos kaip vienkartinės, o ne periodinės.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokios išlaidos kaip dviratis, paspirtukas, apsaugos, telefonas, kompiuteris, kompiuterinė įranga (ausinės, pelė, klaviatūra), jaunuolio kambario įrengimas (remontas, lova, stalas, komoda, spintelė, mini sofa) yra vienkartinio pobūdžio papildomos išlaidos, kurios neturėtų būti įskaičiuojamos į periodinį vaiko išlaikymo dydį, o tarp šalių dalinamos, atsiradus tokių išlaidų objektyviam poreikiui, pagal faktiškai patirtas sąnaudas. Teismas ieškovei išaiškino, kad dėl kambario remonto ar vaiko kambario baldams patirtų vienkartinio pobūdžio išlaidų dalies atlyginimo iš atsakovo ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu, surinkus šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas sprendė, kad vienkartinių išlaidų atlyginimo klausimo sprendimas šioje byloje neproporcingai užvilkintų bylos nagrinėjimą ir pažeistų vaiko teisę gauti savalaikį periodinį išlaikymą. Išlaidos telefonui ir kompiuteriui dar nebuvo patirtos (ieškovė paaiškino, kad kompiuteris ir telefonas pirkti prieš keletą metų, išlaidas pagrindžiantys duomenys teismui nebuvo pateikti). Elektrinis paspirtukas nevertintas kaip būtinosios išlaidos vaiko poreikiams, kurias šalys turėtų pasidalinti. Juolab, kad atsakovas yra nurodęs ir iš byloje esančių foto nuotraukų, šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas yra vaikui nupirkęs kitą transporto priemonę (krosinį motociklą).

22. Apeliancinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog šalių sūnus turi poreikius žaislams, laisvalaikio ir sporto inventoriui, baldams, kompiuteriui. Tačiau ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog dviratis, paspirtukas, apsaugos, telefonas, kompiuteris, kompiuterinė įranga (ausinės, pelė, klaviatūra), jaunuolio kambario įrengimas (remontas, lova, stalas, komoda, spintelė, mini sofa) yra vienkartinio pobūdžio išlaidos. Vienkartinės sumos, padengiančios papildomas vaiko priežiūros išlaidas, priteisiamos iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis. Todėl ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu, surinkus visus šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus ir prašyti iš atsakovo ieškovės naudai priteisti patirtų vienkartinių ir būtinųjų išlaidų sūnaus poreikiams tenkinti. Apeliantė nepaneigė teismo išvados, jog išlaidos telefonui ir kompiuteriui nebuvo patirtos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nepagrindė elektrinis paspirtuko būtinumo vaiko poreikiams.

23. Apeliantė teigia, kad vaiko kaupiamasis gyvybės draudimas ir TAMO programos mokamos paslaugos vaikui priskirtinos prie būtinųjų išlaidų ir jos turi būti įskaičiuotos į skirtino išlaikymo sumą, nes vaiko kaupiamasis draudimas užtikrins vaiko ateities poreikius. Mokamos TAMO programos paslaugos užtikrina operatyvumą vaikui atliekant namų darbus, užduotis, jų dėka lengviau bendrauti su mokytojais.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko kaupiamasis draudimas buvo vienašališkas ieškovės sprendimas kaupti vaiko ateičiai, nesitarus su atsakovu, negavus jo pritarimo, dėl to, teismas sprendžia, kad šias išlaidas ieškovė sąmoningai prisiėmė pati sau. Vaiko dienyno programa TAMO yra nemokama, visas papildomas mokamas paslaugas tėvai pasirenka patys, tačiau ir be papildomų paslaugų vaiko dienyno programa pilnai funkcionuoja ir leidžia pilnavertiškai susipažinti ir dalyvauti vaiko ugdymo procese, šios išlaidos priskirtinos prie ieškovės pačios prisiimtų papildomų išlaidų.

25. Teismas nepripažino vaiko būtinuoju poreikiu kaupiamojo draudimo, kurio įmokos kas mėnesį siekia 60 Eur, kadangi draudimo sutartį sudarė ieškovė, nepasitarusi su atsakovu, draudimas, kaip investicija, gali būti vertinamas įvairiai, draudimas nepatenkina vaiko poreikių šiuo metu ir yra nukreiptas į ateitį, o įmokos dydis, lyginant su šalių gaunamomis pajamomis, nėra mažas. Darytina išvada, jog mokėjimas už kaupiamojo draudimo sutartį niekaip neužtikrina vaiko kasdienių trumpalaikių poreikių patenkinimo. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog TAMO dienynas tėvams ir mokiniams yra nemokamas ir pilnai funkcionuoja, o papildomos mokamos dienyno paslaugos yra tik dėl tėvų patogumo, be to tėvai turi galimybę rinktis – pirkti šias paslaugas arba ne.

26. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas eliminavo pramogas (filmai, spektakliai, parodos, išvykos, muziejai, draugų gimtadieniai), atostogas bei keliones iš vaiko poreikių. Vaiko atostogos yra planuojamos kiekvienais metais ir su juo vykstama atostogauti tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje.

Žemesnės instancijos teismas

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pramogos (filmai, spektakliai, parodos, išvykos, muziejai, draugų gimtadieniai), atostogos, kelionės – priskirtinos prie papildomų vaiko išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šalys skyrium gyvena jau daugiau nei 11 metų, išsiskyrė, kai vaikui buvo vos dveji metai, tradicijos dėl kasdienių pramogų (tokių kaip spektakliai, parodos, išvykos) ar atostogų nebuvo susiformavusios. Įvertinus ir tai, kad atsakovas pažymėjo, kad jis irgi pramogauja su vaiku, lankosi renginiuose (pvz. buvo šviesų festivalyje), kavinėse, atostogauja (nurodė, kad buvo Nidoje, Druskininkuose), teismas sprendė, kad kasdienės pramogos ir atostogos yra kiekvieno iš tėvų savarankiškai prisiimtos papildomos išlaidos, kurias kiekvienas iš jų tenkina pagal savo galimybes.

28. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, vaiko amžių, šalių pateiktus duomenis ir paaiškinimus todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.192 straipsnio nuostatas, neteisingai nustatė vaikui būtino išlaikymo dydį. Vertinant tiek ieškovės pateiktus įrodymus (popierinė byla II tomas, b. l. 74, 76, 95-96, 100-103, 105), tiek atsakovo pateiktus įrodymus (DOK-141852) darytina išvada, kad šeima mėgsta keliones ir pramogas, tačiau pažymėtina, kad šios pramogos turi būti pasirenkamos pagal šeimos finansines galimybes. Vertinant šalių padėtį, turi būti parenkama protinga suma, atitinkanti būtinuosius poreikius. Šiuo atveju negali būti ginčijama aplinkybė, jog vaikui turi būti užtikrinamas turiningas laisvalaikis, sudarant jam galimybes dalyvauti renginiuose, šventėse, keliauti, eiti į kiną, teatrą, muziejus ir kt., tačiau šis poreikis turi būti tenkinamas pagal turimas finansines galimybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad turiningą laisvalaikį vaikui užtikrina tiek ieškovė, tiek atsakovas. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kasdienės pramogos ir atostogos yra kiekvieno iš tėvų savarankiškai prisiimtos papildomos išlaidos, kurias kiekvienas iš jų tenkina pagal savo galimybes.

29. Apeliantė nurodo, kad teismo apskaičiuotos kasdienės vaiko poreikių patenkinimui išlaidos nustatytos per mažos. Pažymėjo, jog vaiko būtinųjų prekių krepšelis išaugo iki 165 Eur. Maistas mokykloje kainuoja 50 Eur, vaistams skirtina 18 Eur suma, nes vaikui nustatyta lėtinė liga, pabrango odontologinis gydymas, vaikui reikalingas rimtesnis dantų gydymas – mėnesiui reikia skirti 20 Eur. Higienos prekės, apranga, avalynė pabrango 10 proc. ar daugiau, telefono planas kainuoja 9,99 Eur, nes telekomunikacijų bendrovė pigesnių planų pasiūlyti nebegalėjo, autobuso bilietas kainuoja 5,80 Eur, išlaidos krepšinio treniruotėms 40 Eur, pritaikius Neformalaus vaikų švietimo (NVŠ) kompensaciją. Transporto priemonės išlaidos, priešingai nei nurodo teismas, nelaikytinos perteklinėmis, nes vaikas yra vežiojamas pas gydytojus, į varžybas, pramogauti (filmai, spektakliai, parodos), su vaiku kiekvienais metais ieškovė atostogauja Lietuvoje ir kitose šalyse.

30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš teismui pateiktos nepilnamečio vaiko N. J. 2021-09-02 Sporto mokyklos sutarties, 2021 metais mokėjimo pranešimų už suteiktas sporto mokyklos paslaugas matyti, kad mokiniui yra taikoma Neformalaus vaikų švietimo (NVŠ) kompensacija 15 Eur, kuria yra mažinamas mėnesinis mokyklos mokestis. Tokiu atveju, mėnesio krepšinio treniruočių kainą sudaro 35 Eur. Teismas atsižvelgė, kad vaiko mokykla yra 1 500 m. atstumu nuo vaiko gyvenamosios vietos, kur yra ir jo lankomas popamokinis užsiėmimas (krepšinis), kad vaikas naudojasi viešuoju transportu, kad ieškovė šiuo metu neturi transporto priemonės, kad atsakovas nurodė, jog jis vežioja vaiką susitikti su giminėmis iš jo pusės (seneliais, proseneliais ir kt.), pramogaudamas, sutiko su atsakovu, jog papildomos išlaidos transportui 30 Eur, laikytinos perteklinėmis.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino būtinąsias išlaidas reikalingas nepilnamečio sūnaus N. J. poreikiams užtikrinti, kurias pateikė ieškovė (popierinė byla I tomas, b. l. 32-33, II tomas, b. l. 73). Ieškovė teismui nurodė, kad maistas mokykloje – 40 Eur; vaistai, vitaminai – 15 Eur; odontologinis gydymas – 10 Eur; telefono planas – 7 Eur; moksleivio, studento bilietas 12 mėn. kaina 62 Eur, mėnesiui sudaro 5,17 Eur. Todėl apeliantės argumentas, kad nustatytos per mažos kasdienės vaiko poreikių patenkinimui išlaidos atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos pripažino, kad šios ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir racionalios, jas priteisė, nemažino, išnagrinėjo bylą pareikšto ieškinio ribose.

32. Ieškovė pirmosios instancijos teismui nurodė, kad išlaidos krepšinio treniruotėms – 50 Eur / mėn., teismas sprendė, jog taikant Neformalaus vaikų švietimo (NVŠ) kompensaciją, kuria yra 15 Eur mažinamas mėnesinis mokyklos mokestis, krepšinio treniruočių kaina yra 35 Eur / mėn. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad išlaidos krepšinio treniruotėms yra 40 Eur / mėn, pritaikius NVŠ krepšelį. Tačiau apeliantė nedetalizuoja ir nepagrindžia tokios nurodytos sumos, nenurodo nesutikimo su teismo sprendimu motyvų, nenurodo aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, todėl keisti sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo.

33. Ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teiktuose paaiškinimuose nurodė, jog nuo vasaros neturi automobilio, o vaikas į mokyklą vyksta ir viešuoju transportu ir jos pagalba, tačiau jei geras oras, važiuoja dviračiu arba paspirtuku. Iki mokyklos yra 1 500 m. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2021-06-08 pardavė savo turėtą transporto priemonę (popierinė byla I tomas, b. l. 12). Galima sutikti su ieškove, jog tam tikrais atvejais sūnų yra būtina pavežti automobiliu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sūnus naudojasi viešuoju transportu, dviračiu arba paspirtuku, manytina, jog tokio amžiaus vaikui poreikis būti nuvežtam į mokyklą ar treniruotes yra mažesnis. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė neturi automobilio. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad transporto išlaidos yra perteklinės.

34. Apeliantė teigia, kad vaikas turi teisę švęsti savo gimimo dieną, ir abu tėvai privalo tokias išlaidas padengti. Ginčijamame teismo sprendime buvo konstatuota, kad vaiko gimtadienio šventės rengimas laikytinas poreikiu vaikui, juolab, kad iš teismui pateiktų duomenų galimas spręsti, kad jis turi tradiciją rengti savo gimtadienio šventę. Ieškovė nurodė 30 Eur sumą (vieta, vaišės, tortas) mėnesiui, kas sudaro vienai gimtadienio šventei 360 Eur per metus. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas atskirai su vaiku švenčia jo gimtadienį, perka tortą, pramogauja. Teismo vertinimu, tenkinant šį vaiko poreikį turėtų būti atsižvelgiama į tėvų galimybes, jiems susitariant dėl tokios šventės apimties ir išlaidų jai, galimai atsisakant tos pačios vaiko progos šventimo su kiekvienu iš tėvų atskirai.

35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad vaikas turi teisę švęsti savo gimtadienį. Įvertinus byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, matyti, kad vaikas turi tradiciją rengti savo gimtadienį, be to atskirai gimtadienį švenčia su atsakovu ir atsakovas padengia tokias vaiko gimtadienio su juo šventimo išlaidas (DOK-180336). Apeliantė nurodo argumentą, kad vaikas turi teisę švęsti gimtadienį, tačiau kaip tokia vaiko teisė buvo pažeista ar apribota ginčijamu teismo sprendimu – nenurodo. Nepateikia įrodymų ir teisinių argumentų, kuriais būtų grindžiamas teismo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas.

36. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino vaikui tenkančių komunalinių išlaidų dalį iki 37,5 Eur, nes šių išlaidų dalies nustatymui teismas vadovavosi tik prielaidomis. Dvibutis namas priklauso ieškovei, ir jos sesers šeimai. Tiek ieškovė, tiek ir jos sesuo yra atskiri vartotojai ir yra sudarę su tiekėjais atskiras paslaugų teikimo sutartis. Šią faktinę aplinkybę patvirtina M. ir S. M. sąskaitos, kurias jie apmoka atskirai, bei namo nuotekų ir vandentiekio planas. Pažymėjo, jog Vilniuje komunaliniai mokesčiai padidėjo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino vaikui tenkančių komunalinių išlaidų sumą.

37. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodomo dydžio išlaidos komunaliniams mokesčiams, susidaro tiek dėl nekilnojamojo turto objektų vienetų nurodomu adresu, kur yra ir vaiko gyvenamoji vietas, tiek dėl jos vykdomos veiklos ir paties dvibučio namo pobūdžio, neatmetant galimybės, kad kai kurios išlaidos, tikėtinai yra bendros namui. Esant tokiai situacijai, nustatyti tikslią vaikui tenkančią komunalinių išlaidų dalį tampa sudėtinga. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, racionalumo principais, teismas sprendė, kad tikėtinai dviem asmenims, gyvenant 85,02 kv. m. dydžio bute, išlaidos šaltuoju (šildymo) sezonu (maždaug 6 mėnesius) komunaliniams mokesčiams galėtų siekti apie 100 Eur, o vasaros metu 50 Eur, bendra suma metams 900 Eur, mėnesiui 75 Eur, vaikui tenkanti dalis sudaro apie 37,5 Eur.

38. Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nenurodė kokie įrodymai teismo buvo įvertinti netinkamai, kuriais įrodymais teismas turėjo remtis, o kuriuos atmesti kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, jog tuo pačiu adresu gyvena dar ir kita šeima ir tai, jog tuo pačiu adresu ieškovė vykdo savo grožio studijos veiklą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir vertina, kad teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

39. Apeliantės vertinimu, valstybės skiriamos vaikui išmokos išskaičiavimas iš teiktino išlaikymo yra nepagrįstas ir pažeidžiantis vaiko interesus. Ginčijamu sprendimu konstatuota, kad remiantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos. Iš teismo sumos reikalingos vaiko išlaikymui, atėmus valstybės skiriamus vaiko pinigus, būtinųjų poreikių tenkinimui suma sudaro apie 460,15 Eur, kas sudaro po 230,08 Eur iš kiekvieno iš tėvų.

40. Pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl valstybės skiriamos išmokos vaikui paskirties, rėmėsi teismų praktika, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pakartotinai šiuo aspektu nepasisako.

Dėl tėvų turtinės padėties nustatymo

a) Dėl ieškovės turtinės padėties

41. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl blogesnės, lyginant su ieškove, atsakovo turtinės padėties. Nurodo, kad buvo laikotarpis kuomet ieškovė nedirbo, 1,5 metų, buvo registruota užimtumo tarnyboje. Šiuo metu ji ne tik dirba, bet ir studijuoja kosmetologiją Utenos kolegijos medicinos fakulteto II kurse. Studijos įpareigoja lankyti paskaitas, todėl ji negali dirbti papildomo darbo. Tai, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas negali eliminuoti atsakovo, kaip tėvo pareigos, teikti savo vaikui išlaikymą.

42. Atsakovas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad apeliantė laikotarpiu nuo 2011-01-13 iki kreipimosi į teismą dienos įvairiais būdais įgijo 11 nekilnojamojo turto objektų už 159 420 Eur sumą. Iš jų vien tik tiesioginio pirkimo būdu už 31 505 Eur. Apeliantė 2020 m. nusipirko asmeninės nuosavybės teise ypač vertingą namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 21 700 Eur vertės.

43. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė turėjo įrodyti savo turtinės padėties esminį pablogėjimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, ji įgijo 11 nekilnojamojo turto objektų. Ieškovė užsiima individualia veikla ir turi asmeninės nuosavybes teise komercines patalpas „(duomenys neskelbtini)“, esančias (duomenys neskelbtini), kuriuose yra išnuomavusi penkias darbo vietas ir papildomai gauna 1 250 Eur nuomos pajamų per mėnesį. Apeliantas teigia, kad ieškovė 2013 m. pirktą butą (duomenys neskelbtini), nuomoja poilsiautojams ir vasaros sezono metu gauna apie 900 Eur nuomos pajamų per mėnesį. Ieškovės deklaruojamos pajamos nepadengia ieškovės deklaruojamų išlaidų nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Atsakovas prašė teismą išduoti teismo liudijimą siekiant nustatyti ieškovės realiai gaunamas pajamas, tačiau teismas tokio prašymo netenkino, tuo užkirsdamas apeliantui galimybę teikti į bylą rašytinius įrodymus, pažeidė šalių rungimosi principą (CPK 12 str.). Apeliantas visuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis vykdo vaiko išlaikymo pareigą savo teiginius patvirtindamas pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais, tačiau kartu tvirtino, kad jis negali ieškovės prašoma apimtimi finansiškai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovės turtinė padėtis nuo 2011-01-13 pasikeitė iš esmės, kas sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo teikiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą. Todėl ieškovė didesne dalimi turėtų prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo ir skirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui 340 Eur per mėnesį. Apelianto turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, apeliantas turės tris išlaikytinius, o ieškovė vieną.

44. Ieškovė nurodo, kad ji prie vaiko išlaikymo prisideda didesne dalimi jau ilgą laiko tarpą. Faktai, kad, neva, ieškovė gauna papildomų pajamų iš darbo vietų nuomos bei buto, esančio Palangoje, nuomos yra nepagrįsti, daromos tik prielaidos. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Butas yra prastos būklės, nuomai netinkamas. Savo darbo vietą, o ne 5 darbo vietas, kuri yra įrengta ieškovės namuose ieškovė nuomoja savo kolegei nuo 2020 m. ir tai tik periodiškai, nes ir pačiai reikia dirbti. Atsakovas pilnai neatskleidžia savo turtinės padėties, o tai reiškia, kad jis iš tiesų gauna didesnes pajamas ir jo turtinė padėtis lyginant su ieškovės nėra prastesnė. Priešingai, ji yra gera: atsakovas yra sukūręs naują šeimą, yra įsigijęs žemės sklypą, statosi namą, yra paėmęs kreditą. Jo gerą turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad šio proceso metu jis samdėsi atstovą advokatą, o ne kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo. Tai, jog jis, neva, gauna mažas pajamas, nėra priežastis mažinti jam tenkančią teikti išlaikymo naštą.

45. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė savo vardu registruotų transportų priemonių Lietuvos Respublikoje neturi. Jai priklausančią transporto priemonę „Ford Mondeo“ ji pardavė 2021-06-08 už 1 500 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis J. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. pastatas – ūkinis pastatas su grožio salono patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 2018-05-13 VĮ Registrų centro duomenimis yra 6 070 Eur; 313/620 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendra vidutinė rinkos vertė 44 000 Eur (ieškovės dalis 22212,90 Eur); ½ pastato- dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendra vidutinė rinkos vertė 2012-03-26 VĮ Registrų centro duomenimis 178 406 Eur (1/2 sudaro 89 203 Eur). Taip pat nekilnojamasis turtas – 1,6500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2012-10-23 duomenimis sudaro 5 109 Eur. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2013-07-03 duomenimis sudaro 9 905 Eur. Ieškovė 2019-12-23 paveldėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2019-12-11 VĮ Registrų centro duomenimis sudaro 2 876 Eur ir 1/8 žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2020-11-26 įgijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2020-11-24 VĮ Registro centro duomenimis sudaro 21 600 Eur. Teismas pastebėjo, kad daugelį nekilnojamojo turto objektų ieškovė yra įgijusi dovanojimo arba paveldėjimo teisės pagrindu, pirkimo - pardavimo sutartimis ji yra įgijusi vieną žemės sklypą 2020 metais ir butą Palangoje 2013 metais. Nuo 2017-10-31 ieškovė vykdo kirpyklų ir kitų grožio salonų veiklą, nuo 2018-01-01 kitą, niekur kitur, nepriskirtą, švietimo individualią veiklą. Teismas vertino, kad ieškovės turimas nekilnojamas turtas Palangoje gali suteikti ieškovei papildomų pajamų jį nuomojant. J. J. turi kreditorinį įsipareigojimą. Teismo nuomone, kad ieškovės turtinė padėti yra gera.

46. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).

47. Teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus atmeta ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės turtinę padėtį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė turi nekilnojamo turto, gauna pajamų. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, ieškovė valdo nemažai nekilnojamo turto objektų, nors dauguma jų buvo įgyti dovanojimo arba paveldėjimo teisės pagrindu. Ieškovė savo vardu registruotų transportų priemonių Lietuvos Respublikoje neturi (popierinė byla I tomas, b. l. 10-12). Ieškovė vykdo individualią veiklą (popierinė byla I tomas, b. l. 30) iš kurios gauna pajamas, turi kreditorinį įsipareigojimą (popierinė byla II tomas, b. l. 194-200). Ieškovė turi vieną išlaikytinį - šalių sūnų. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis yra gera. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino ieškovės turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Todėl šalių argumentai, jog teismas netinkamai vertino minėtus įrodymus, atmestini kaip nepagrįsti. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas analizavo ir pasisakė dėl įrodymų, pagrindžiančių ieškovės turtinę padėtį, ir šiuos įrodymus vertino tinkamai.

48. Atsakovas teigia, kad ieškovė, prašydama padidinti vaikui teiktino išlaikymo dydį, privalėjo įrodyti savo turtinės padėties pablogėjimą. Atsakant į šį apelianto argumentą, pažymėtina, kad praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

49. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė padidinti vaikui teiktino išlaikymo dydį dėl per daugiau nei 10 metų padidėjusių vaiko poreikių (CBP-17025). Byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad vaikui teikiamas išlaikymas neatitinka jo poreikių. Tarp šalių kilo ginčas tik dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio nustatymo. Todėl nustačius vieną iš alternatyvių sąlygų - esminį vaiko poreikių pasikeitimą, atsakovui neprieštaraujant, jog vaiko poreikiai padidėjo, ieškovė neturėjo įrodyti savo turtinės padėties pablogėjimo. Šalių turtinę padėtis vertintina tiek, kiek reikalinga nustatyti tėvų galimybes vaiko poreikių patenkinimui.

50. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis sūnumi: rūpintis kasdiene buitimi, sekti ugdymą, nuolat rūpintis vaiko sveikata, vežti jį pas gydytojus, vesti į papildomas veiklas, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų ne mažiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

b) Dėl atsakovo turtinės padėties

51. Apeliantė teigia, kad atsakovo padėtis yra pakankamai gera: atsakovas sukūrė naują šeimą, įsigijo žemės sklypą, statosi namą, paėmė kreditą, gausina šeimą (turi du vaikus, laukiasi trečio). Visos šios aplinkybės įrodo jo turtinės padėties gerėjimą ir lyginant su ieškove, tikrai nėra prastesnė. Atsakovas galėtų dirbti kitą geriau apmokamą darbą, todėl turi būti padidintas iš atsakovo vaikui priteistas išlaikymą iki 350 Eur.

52. Atsakovas teigia, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš banko kredito lėšų kartu su sutuoktine įsigijo tik vieną žemės sklypą, kuriame iš gauto kredito statomas gyvenamasis namas, todėl jo turtinė padėtis nei pagerėjo, nei pablogėjo. Žemės sklypo ir būsimo namo vertė atitinka išduotos banko paskolos, kuri nėra grąžinta, vertę. Nepagrįstas apeliantės motyvas, jog atsakovas galėtų dirbti kitą geriau apmokamą darbą ir kad nepateikė duomenų apie savo pastangas gauti didesnes pajamas. Byloje yra nustatyta, kad atsakovas turi profesinį vidurinį išsilavinimą, tačiau dėl sveikatos būklės (sąnarių skausmų) negali dirbti pagal įgytą specialybę. Atsakovas sugebėjo iš eilinio darbuotojo tapti nedidelės įmonės direktoriumi, kas patvirtina atsakovo pastangas dirbti geriau apmokamą darbą. Nepagrįstas apeliantės motyvas, jog atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, nes yra pateikti duomenys apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, iš kurių matyti, kad atsakovas neturi turto, kurį galėtų nuomoti ir gauti papildomas pajamas. Atsakovo gaunamas pajamas sudaro samdomo asmens darbo užmokestis. Kitų pajamų, be darbo užmokesčio, atsakovas negauna.

53. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ieškovė turėtų didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo ir skirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui 340 Eur per mėnesį. Ieškovė nesutiktina su tokiu atsakovo argumentu.

54. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas E. J. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jam sutartas mokėti darbo užmokestis sudaro 700 Eur nuo 2021-06-01. Pastebėjo, kad nuo 2021-01-01 darbdavys buvo įsipareigojęs mokėti E. J. 1 665 Eur dydžio darbo užmokestį, tačiau nuo 2021-06-01 darbo sutarties nuostata dėl darbo užmokesčio pakeista, nustatant jam 700 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Atsakovo vardu nuosavybės teise buvo registruota viena transporto priemonė – automobilis „Mecedes Benz“, kuri buvo išregistruota 2021-01-02. Atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine A. J. priklauso žemės sklypas (vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis 2020-05-18 18 400 Eur) ir vienbutis gyvenamasis namas 58 proc. baigtumo (vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis 2020-05-18 67 000 Eur). VĮ Registrų centro pažymoje žymų apie šio turo įkeitimą ar kitokius daiktinius suvaržymus (išskyrus servitutus) neregistruota. Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį sūnų E. J.. Teismas konstatavo, kad abi šalys pilnai neatskleidžia savo turtinės padėties, gaunamų kasmėnesinių ar metinių pajamų forma. Byloje esantys tiek ieškovės, tiek atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad jų išlaidos viršija jų gaunamas pajamas.

55. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

56. Atsakovas deklaruoja, kad jo pajamos tesiekia 700 Eur, tačiau kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo pateiktos darbo sutarties (popierinė byla I tomas, b. l. 52-54) turinio matyti, kad darbdavys nuo 2021-01-01 buvo įsipareigojęs mokėti E. J. 1 665 Eur dydžio darbo užmokestį, tačiau nuo 2021-06-01 darbo sutarties nuostata dėl darbo užmokesčio pakeista, nustatant jam 700 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaiko išlaikymui. Nors atsakovas ir nurodo, kad turimos sveikatos problemos riboja jo galimybę susirasti darbą, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovui nustatytas (ne)darbingumo lygis dėl sveikatos problemų. Be to, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas yra išnaudojęs visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, kad galėtų pagerinti savo turtinę padėtį. Todėl tai, jog jis šiuo metu gauna santykinai nedideles pajamas, yra jo subjektyvus pasirinkimas. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, kada atsakovas galėtų dirbti geriau apmokamą darbą. Tokias atsakovo galimybes patvirtina ir bylos duomenys, nes anksčiau atsakovas gebėjo gauti didesnes darbines pajamas (popierinė byla I tomas, b. l. 52-54, II tomas, b. l. 173).

57. Atsakovas sukūrė naują šeimą, kartu su sutuoktine įsigijo žemės sklypą, kuriame statosi namą, paėmė kreditą (DOK-234362), gausina šeimą (turi du vaikus, laukiasi trečio). Remdamasis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir priteisė iš atsakovo 230 Eur dydžio išlaikymą, koks nustatytas bylos nagrinėjimo metu, kaip reikalingas šalių sūnaus būtiniesiems poreikiams patenkinti. Išlaikymas iš tėvų priteistas lygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nustatytą sumą, reikalingą vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo priteisti 350 Eur išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui iš atsakovo. Todėl apeliantės argumentas dėl tokio dydžio išlaikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

58. Atsakovas turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

59. Tai, kad apeliantas su sutuoktine turi kreditinių įsipareigojimų bankams, nelaikytina apelianto turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, kadangi tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Remdamasis teismų praktika ir bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera tiek savo gerbūvio kūrimui, tiek prisiimant papildomus vaikų išlaikymo, kredito įmokų įsipareigojimus.

60. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Turi būti įvertinta ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertinant šalių gaunamas pajamas ir turimą turtą spręstina, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši, atsižvelgiant, į tai, jog šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl jai tenka kasdienė vaiko priežiūra, konstatuotina, kad nėra pagrindo nukrypti nuo abiem tėvams tenkančio išlaikymo lygių dalių principo.

61. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išsamiai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, todėl pagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo sūnui 230 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Prieš posėdį ieškovė pateikė prašymą, kad apeliaciniame procese patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti: 250 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 350 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Atmetus ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų reikalavimus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337–338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

ieškovės J. J. ir atsakovo E. J. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėEglė Surgailienė