- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-436-425/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-015872019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Kreditorius
- UAB „Panevėžio miestprojektas“
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-436-425/2019.
Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-015872019-6.
2019 m. gegužės 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sanraktas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. eL2-4098-956/2019 pagal kreditorės UAB „Panevėžio miestprojektas“ pareiškimą dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pateiktu pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorė prašė priteisti 6655,00 Eur skolą, 1378,19 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, o taip pat bylinėjimosi išlaidas.
2. Be to, reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais. Nurodė, kad skolininkė savo skolą prižįsta, tačiau ilgą laiką vengia atsiskaityti net iš dalies. Skolininkės turtinė padėtis pagal viešuosius duomenis yra sunki, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi kreditorės UAB „Panevėžio miestprojektas“ prašymą tenkino ir areštavo skolininkės UAB „Sanraktas“ kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, esančius tiek pas skolininkę, tiek pas trečiuosius asmenis, 8033,19 Eur sumai, uždraudžiant skolininkei areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Skolininkei neturint areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 8033,19 Eur sumą, areštuoti skolininkės pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, bendrai 8033,19 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant skolininkei vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su kreditore civilinėje byloje Nr. eL2-4098-956/2019, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skolininkė vengia vykdyti savo prievolę kreditorei, su kreditore nebendradarbiauja, turi kitų įsipareigojimų (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis). Todėl būtina apsaugoti galimą būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo įsakymo įvykdymą.
5. Be to, byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi kreditorė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad proceso metu privaloma laikytis šalių interesų pusiausvyros, siekti, kad skolininkė išvengtų didelių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o piniginių lėšų areštas suvaržo įmonės veiklą, apriboja galimybes vykdyti ūkines operacijas, finansines operacijas ir sukuria prielaidas nuostolių atsiradimui, todėl piniginių lėšų areštas turi būti taikomas tik tuo atveju, jeigu reiškiamo reikalavimo užtikrinimui nepakanka kito skolininkės turto.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Sanraktas“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditorės UAB „Panevėžio miestprojektas“ prašymą taukyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nurodo, kad pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kadangi byloje nėra, o kreditorė taip pat nepateikė, jokių duomenų apie galimą skolininkės nesąžiningumą ar ketinimus paslėpti, perleisti ar įkeisti savo turtą. Be to, kreditorė nenurodė jokių argumentų ar aplinkybių, kurios galėtų net tariamai patvirtinti galimą skolininkės nesąžiningumą arba siekį elgtis nesąžiningai. Aplinkybė, kad skolininkė vengia atsiskaityti su kreditorė, savaime negali būti pagrindu konstatuoti, jog skolininkės turtinė padėtis yra bloga ar ji turi ketinimų paslėpti bei perleisti turtą.
8. Atskirajame skunde pabrėžiama ir tai, kad LITEKO sistemoje esantys duomenys tik patvirtina vykstančius civilinius procesus dėl skolos priteisimo, tačiau neįrodo, kad pareikšti reikalavimai skolininkei neabejotinai bus patenkinti.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą kreditorė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirojo skundo netenkinti.
10. Nurodo, kad skolininkės finansinė padėtis bei elgesys kreditorės ir kitų kreditorių atžvilgiu patvirtina skolininkės nesąžiningumą, kadangi ji nebendradarbiauja su kreditore, vengia mokėti skolą ir taip blogina savo padėtį, kadangi priverstinis skolos išieškojimas lemia dar didesnes piniginių lėšų sąnaudas. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad papildomas reikalavimas kreditorei įrodyti skolininkės nesąžiningumą, byloje esant nustatytoms aplinkybėms dėl skolininkės delsimo atsiskaityti su kreditoriais, yra neproporcingas ir sunkiai įgyvendinamas, kadangi kreditorei negali būti žinomos konkretūs skolininko planai. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis neproporcingai neapsunkina skolininkės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
12. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo skolininkei priklausantį bei jos vardu registruotą turtą kreditorės reikalavimo ribose.
13. Teisėjas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu teismo sprendimo įvykdymą.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė kad byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi kreditorė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, ką patvirtina aplinkybės, jog skolininkė ilgą laiką vengia atsiskaityti su kreditore net iš dalies, skolininkės turtinė padėtis pagal viešuosius duomenis yra sunki. Atskiruoju skundu skolininkė preliminaraus kreditorės reikalavimo pagrįstumo nekvestionuoja, tačiau tvirtina, kad šiuo atveju nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jos nesąžiningumą bei grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas kreditorės reikalavimo preliminaraus pagrįstumo šiuo atveju nevertina ir plačiau nenagrinėja.
15. Atskirajame skunde apeliantė itin išsamiai išdėstė formuojamą teismų praktiką, t.y. kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui turi būti įrodoma, o vien skolos egzistavimo faktas neleidžia konstatuoti šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo fakto. Išties, pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką, tai, kad skolininkė geranoriškai neatlygina kreditorei jos prašomų priteisti piniginių sumų, nereiškia jos nesąžiningumo, o asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, skolininkė su kreditore neatsiskaito jau gana ilgą laiką (PVM sąskaitos – faktūros išrašytos 2018-11-09 bei 2019-01-15), o skolininkės ekonominė-finansinė padėtis pagal viešuosius registrus yra sunki. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti bei vertinti, kad grėsmės teismo sprendimo įvykdymui pagrindas šiuo atveju nėra pagrįstas. Nors atskirajame skunde skolininkė nurodo, jog aplinkybė, kad jos atžvilgiu vykstantys civiliniai procesai dar nereiškia, kad kreditorių reikalavimai bus patenkinti, tačiau pabrėžtina, jog iš viešojoje erdvėje esančių duomenų matyti, kad UAB „Sanraktas“ darbuotojų skaičius pastaraisiais metais nuolat mažėjo, o 2019-04-19 įmonėje išvis nebuvo darbuotojų. Skola VSDFV nuo 2016-05-09 sistemingai augo ir 2019-05-02 siekė daugiau, nei 12000 Eur. Vertinant teisminius procesus pažymėtina ir tai, kad šiuo metu skolininkės atžvilgiu jau yra priimta keletas teismo sprendimų bei preliminarių sprendimų dėl skolos priteisimo (skolos siekia nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų), 2019-05-03 Panevėžio apygardos teisme buvo gautas ir pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo, o be to priverstinį skolos išieškojimą vykdantis antstolis yra kreipęsis į teismą dėl sankcijos skolininkei UAB „Sanraktas“ skyrimo dėl antstolio patvarkymų išieškant skolą nevykdymo. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuojančių faktinių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai vertinti, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui realiai egzistuoja.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje taip pat nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja ir dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.