Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-06-16 · Civilinė byla Nr. e2S-548-372/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-16
Bylos Nr.
e2S-548-372/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Isgeva“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mosola“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-548-372/2020Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02040-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.8.; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Isgeva“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2074-767/2020 ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mosola“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Isgeva“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Isgeva“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mosola“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose iškelta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mosola“ ieškinį atsakovei UAB „Isgeva“ dėl 10 502,34 Eur skolos, 6 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Isgeva“ ieškinį atsakovei UAB „Mosola“ dėl 7 249,66 Eur skolos, 1 598,90 Eur delspinigių, 8 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2020 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo nutartimi civilinės bylos sujungtos.

2. Teisme buvo gautas atsakovės UAB „Isgeva“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame atsakovė teismo prašė areštuoti 8 848,56 Eur sumai ieškovės UAB „Mosola“ pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ieškovei ir esančias pas ieškovę arba trečiuosius asmenis.

Atsiliepimas

3. Atsakovė nurodė, kad ieškovė turi tik vieną darbuotoją, socialiai draustą asmenį, t. y. vyr. buhalterę, kuri šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose; ieškovės turtinė padėtis yra sunki, ji nevykdo veiklos, nuo 2020 m. kovo 17 d. turi įsiskolinimą VSDFV 1168,40 Eur (šiuo metu dėl karantino balandžio mėnesio skola viešai neskelbiama); ieškovė realizuoja savo turtą, t. y. pardavinėja transporto priemones (sunkvežimius vilkiką (duomenys neskelbtini) bei vilkiką Volvo (duomenys neskelbtini), ieškovės atžvilgiu teismuose jau yra iškeltos kelios bylos, priimti teismo įsakymai, kas taip pat įrodo, jog jos turtinė padėtis yra sunki, ji jau dabar neatsiskaito su kreditoriais.

4. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė, norėdama įrodyti gerą savo turtinę padėtį, į bylą pateikė devynių transporto priemonių techninių pasų kopijas, tačiau nutylėjo, kad 2 likutinės vertės prasme vertingiausios transporto priemonės yra ne ieškovės, o AB „Šiaulių bankas“ nuosavybė, todėl tenkinus atsakovės reikalavimą, skolos išieškojimas iš šio ilgalaikio turto būtų neįmanomas. Ieškovė taip pat nenurodė, jog dar 5 ilgalaikio turto vienetai yra įkeisti AB „Šiaulių bankas“ pagal 25 000,00 Eur kredito liniją, kurios grąžinimo terminas yra 2020 m. gegužės mėn., todėl iš jų išieškojimas taip pat būtų neįmanomas. Likusios 3 puspriekabės, nors ir yra įtrauktos į ilgalaikio turto sąrašą, yra nenaudojamos ir neeksploatuojamos, t. y. brangiai įkainotas metalo laužas.

5. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė siekia parduoti jai nuosavybės/valdymo teise priklausantį vienintelį turimą bent kiek vertingesnį kilnojamąjį turtą, nevykdo jokios veiklos, yra skolinga VSDFV, negauna pajamų, neturi darbuotojų, atsakovė neturi net direktoriaus ir buhalterio, tiesiogiai einančių pareigas, atsakovės reikalus tvarko vienintelis akcininkas, SODRA informacinėje sistemoje nurodytas darbuotojas – buhalterė, esanti vaiko auginimo atostogose, kurios negalima atleisti, todėl yra pagrindas spręsti apie ieškovės nesąžiningumą, jos ketinimą perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims, o tai vertinama kaip grėsmė, kad atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.

6. Atsakovė akcentavo, jog egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė, siekdama išvengti galimo atsiskaitymo su atsakove, gali bandyti turimą turtą paslėpti ar perleisti jį tretiesiems asmenims, ir tai jau daro, kas galimai apsunkintų vėliau priimto atsakovei palankaus teismo sprendimo realų ir savalaikį įvykdymą. Kadangi visas ieškovės kilnojamasis turtas yra įkeistas kreditorei AB „Šiaulių bankas“, ir tikėtina, kad jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal kitų ieškovės kreditorių reikalavimus, tai taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant ieškovės kilnojamuosius daiktus nėra prasmės, todėl vienintelis racionalus atsakovės ieškinio užtikrinimo būdas yra ieškovės piniginių lėšų areštas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas.

8. Teismas nurodė, kad atsakovė, teikdama pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teigia, kad UAB „Mosola“ elgiasi nesąžiningai, teikia melagingus duomenis apie savo turtinę padėtį, tačiau jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.

Atsiliepimas

9. Teismas atkreipė dėmesį, jog UAB „Isgeva“ argumentus apie tai, kad UAB „Mosola“ teismui meluoja, pateikia neteisingus duomenis, kad siekia išparduoti savo turtą nurodė ir atsiliepime į atskirąjį skundą ir šie argumentai buvo įvertinti aukštesnės instancijos teismo, kuris padarė išvadą, jog abejoti UAB „Mosola“ pateiktais duomenimis apie jos turtinę padėtį nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas nurodė, kad iš atsakovės pateiktos interneto svetainės duomenų matyti, jog UAB „Mosola“ darbuotojų skaičius yra sumažėjęs ir šiuo metu bendrovėje yra vienas apdraustas asmuo, tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog šis darbuotojas yra vaiko auginimo atostogose, kaip nurodė atsakovė. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų apie priežastis, lėmusias darbuotojų skaičiaus sumažėjimą bendrovėje. Teismas atkreipė dėmesį, kad darbuotojų skaičius sumažėjo šalyje paskelbus karantiną, kas galėjo įtakoti darbuotojų skaičiaus pokyčius, be to – tokios aplinkybės, kaip darbuotojų skaičiaus mažėjimas ar atsiradusi skola VSDFV, teismo įsitikinimu, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai, siekia išvengti savo prievolių vykdymo.

11. Teismas akcentavo, jog šiuo metu byloje nėra duomenų apie UAB „Mosola“ turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, siekiant eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti atsakovės naudai priimtą teismo sprendimą.

Atsiliepimas

12. Teismas nurodė, kad UAB „Isgeva“, anksčiau teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, argumentavo, jog UAB „Mosola“ pardavinėja savo turtą, todėl šis argumentas nėra naujas.

III. Atskirojo skundo argumentai

13. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutarties atsakovė (apeliantė) UAB „Isgeva“ prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą – ieškinio reikalavimo užtikrinimui areštuoti 8 848,56 Eur sumai ieškovės pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ieškovei ar esančias pas ieškovę arba trečiuosius asmenis, tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Vienintelė ieškovės darbuotoja yra vaiko auginimo atostogose. Atsakovė negali prašyti SODROS pateikti informaciją apie ieškovės darbuotojus, tačiau tam prieigą turi teismas, ir esant abejonei dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, gali jų tikrumą patikrinti. Iš teismui pateiktos viešai prieinamos informacijos apie ieškovę matyti, kad dar iki karantino pradžios pas ieškovę dirbo tik 4 darbuotojai, nors ieškovė buvo nurodžiusi, kad turi 9 darbuotojus, kovo 20 d. – trys darbuotojai, balandžio 2 d. – 2 darbuotojai, o nuo balandžio 7 d. liko tik vienas darbuotojas, kaip minėta, vaiko auginimo atostogose esanti vyr. buhalterė. Ieškovė šiuo metu neturi tiesiogiai einančių pareigas nei direktoriaus, nei buhalterio, todėl akivaizdu, kad ji jokios veiklos nevykdo ir tai nėra susiję su karantino paskelbimu. Informaciją apie ieškovės vadovą bei buhalterį teismas gali patikrinti VĮ Registrų centras bei SODRA informacinėse sistemose.

13.2. Ieškovė yra skolinga VSDFV įmokas jau nuo 2020 m. kovo mėnesio, t. y. nesumokėjusi už vasario mėnesį, taip pat ir už kovo bei balandžio mėnesius.

13.3. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovės parduodamos transporto priemonės yra ne jos, o AB „Šiaulių bankas“ nuosavybė, nepatvirtintos jokiais rašytiniais įrodymais, todėl negalima padaryti neabejotinos išvados, kad yra pardavinėjamas būtent ieškovės turtas. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nurodyti vilkikų valstybiniai numeriai, kurie matyti ir atsakovės pateiktose skelbimų nuotraukose. Be to, teikdama atskirąjį skundą dėl anksčiau taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pati ieškovė į bylą yra pateikusi automobilių techninių pasų kopijas, kuriose C.2.2 punkte aiškiai nurodytas savininkas AB „Šiaulių bankas“ (dviejų transporto priemonių) ir valdytoja UAB „Mosola“.

13.4. Teismas nurodė, jog ieškovė į bylą yra pateikusi ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus ir tai, teismo nuomone, įrodo gerą ieškovės turtinę padėtį. Akcentuotina, kad turimo turto sąrašai pateikti 2020 m. sausio 22 d., t. y. daugiau nei prieš tris mėnesius, ir šiai dienai jie jau nebeatitinka realybės. Atsakovė, teikdama atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, buvo nurodžiusi, jog trumpalaikis turtas yra nurašytas ir pateikė į bylą turto nurašymo aktą, pažymėjo, jog turtinei ir finansinei padėčiai pagrįsti yra pateikiamas įmonės balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau šių oficialių dokumentų iš ieškovės teismas neišreikalavo, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi sena informacija.

13.5. Nors ieškovė deklaruoja gerą savo finansinę padėtį, tačiau iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad ieškovė turi kitų kreditorių, vienas iš jų yra UAB „BTR“, teikęs ieškovei, kaip ir atsakovė, puspriekabių nuomos paslaugą, ir kuriam teismo įsakymu yra priteista skola. Šios pateiktos informacijos teismas net netikrino ir skundžiamoje nutartyje dėl jos nepasisakė.

14. Atsiliepimas į atsakovės atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

15. Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose atsakovė UAB „Isgeva“ nurodė, jog po atskirojo skundo pateikimo paaiškėjo naujos aplinkybės dėl ieškovės nesąžiningumo – ieškovės vienintelis akcininkas, siekdamas išvengti galimai atsakovei teigiamo sprendimo įvykdymo, likviduoja ieškovės turtą, parduodą įmonę; tai patvirtina teikiami rašytiniai įrodymai, viešai skelbiama informaciją apie įmonės pardavimą, publikuojamos ieškovės transporto priemonių nuotraukos (dvi transporto priemonės jau yra parduotos). Atsakovė pažymėjo, kad kituose teismuose yra iškeltos kelios bylos ieškovei pagal kitų kreditorių reikalavimus; kad ieškovės turtui jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės kitoje civilinėje byloje dėl daug mažesnio reikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

17. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

18. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-186/2016).

19. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. L2-1545-630/2020 (pagal kreditorės UAB „Isgeva“ pareiškimą dėl 7249,66 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Mosola“) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Minėta nutartis buvo apskųsta, apeliacinės instancijos teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – kreditorės UAB „Isgeva“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, jog kreditorės UAB „Isgeva“ reikalavimas yra pagrįstas, tačiau nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

20. Naujai pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė UAB „Isgeva“ teigė, kad šiuo metu ieškovės UAB „Mosola“ turtinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi ir įrodinėjo antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad atsakovė, teikdama pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad UAB „Mosola“ elgiasi nesąžiningai, teikia melagingus duomenis apie savo turtinę padėtį, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Teismas vertino, jog šiuo metu byloje nėra duomenų apie UAB „Mosola“ turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, siekiant eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti atsakovės naudai priimtą teismo sprendimą.

21. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).

22. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė nurodė, jog ieškovė turi tik vieną darbuotoją, socialiai draustą asmenį (vyr. buhalterę), kuris šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose; ieškovės turtinė padėtis yra sunki; ji nevykdo veiklos; nuo 2020 m. kovo 17 d. turi įsiskolinimą VSDFV 1168,40 Eur; ieškovė realizuoja savo turtą, t. y. pardavinėja transporto priemones; ieškovės atžvilgiu teismuose jau yra iškeltos kelios bylos, priimti teismo įsakymai, kas taip pat įrodo, jog jos turtinė padėtis yra sunki, ji jau dabar neatsiskaito su kreditoriais.

23. Atskirajame skunde atsakovė pažymėjo, kad ieškovės įmonėje liko tik vienas darbuotojas; įmonė jokios veiklos nevykdo; yra skolinga VSDFV įmokas jau nuo 2020 m. kovo mėnesio; dalis ieškovės turto yra banko nuosavybė; ieškovės trumpalaikis turtas yra nurašytas, o turimo turto sąrašai pateikti 2020 m. sausio 22 d., t. y. daugiau nei prieš tris mėnesius, ir šiai dienai jie jau nebeatitinka realybės; ieškovė turi ir kitų kreditorių.

24. Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose atsakovė UAB „Isgeva“ nurodė, jog po atskirojo skundo pateikimo paaiškėjo naujos aplinkybės dėl ieškovės nesąžiningumo – ieškovės vienintelis akcininkas, siekdamas išvengti galimai atsakovei teigiamo sprendimo įvykdymo, likviduoja ieškovės turtą, parduodą įmonę; kituose teismuose yra iškeltos kelios bylos pagal kitų kreditorių reikalavimus. Teismui buvo pateikti nurodytus argumentus patvirtinantys įrodymai – viešai skelbiama informaciją apie įmonės pardavimą, publikuojamos ieškovės transporto priemonių nuotraukos.

25. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

26. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui, kad teikiami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, teismas sprendžia, jog pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

27. Nustatyta, kad ieškovė į bylą yra pateikusi transporto priemonių techninių pasų kopijas, patvirtinančias, kad ieškovė nuosavybės ir/ar valdymo teise valdo devynias transporto priemones, dalis jų – AB „Šiaulių bankas“ nuosavybė; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus 2020 m. sausio 20 d. datos, patvirtinančius, kad ieškovė valdo turtą, kurio vertė – ne mažiau kaip 86 264,05 Eur (iš jų 58 295,00 Eur turto sudaro ilgalaikis turtas); 2020 m. sausio 22 d. duomenis apie apdraustųjų skaičių (9 darbuotojai). Remiantis viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad ieškovės įmonėje 2020 m. birželio 15 d. dirba 1 darbuotojas, įsiskolinimo VSDFV ieškovė neturi. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad teismuose buvo iškelta keletas bylų pagal kitų kreditorių reikalavimus UAB „Mosola“, buvo priimti teismo įsakymai dėl skolų priteisimo.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šios aplinkybės savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai ir siekia išvengti savo prievolių vykdymo. Tačiau kartu pažymėtina, kad į nagrinėjamą bylą buvo pateikti duomenys apie UAB „Mosola“ ketinimus perleisti turimą turtą, įmonę, kas suteikia pagrindą išvadai, kad gali būti siekiama eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto įvykdyti atsakovės naudai priimtą teismo sprendimą.

29. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, jog disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-679-236/2020).

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, minėtas teisės normas bei teismų praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė įrodė antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Dėl šių priežasčių apeliacinis instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas iš klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės UAB „Isgeva“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. balandžio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės UAB „Isgeva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštuoti 8 848,56 Eur sumai ieškovės UAB „Mosola“ (į. k. 134019631, adresas: Maironio g. 9A-33, Radviliškis) pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ieškovei ir esančias pas ieškovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymus su atsakove.

Ieškovei išaiškinti, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 583 straipsnį ir 2005-10-27 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą, šį vykdomąjį dokumentą (nutartį) išsiųsti atsakovei, išaiškinant jai teisę pateikti nutartį vykdyti pasirinktam antstoliui, sumokant vykdymo išlaidas.

Apie nutarties priėmimą pranešti VĮ Registrų centras, tvarkančiai Turto areštų aktų registrą.

Apie nutarties priėmimą pranešti ieškovei ir išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 8 dalį asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė