Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-28 · Administracinė byla Nr. eI-2498-406/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-28
Bylos Nr.
eI-2498-406/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
T. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2498-406/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01492-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjui T. G., jo atstovui advokatui R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde nurodė taip pat pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose 2013 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas buvo sumuštas kitų nuteistųjų ir tai įvyko dėl to, kad pareiškėjas pradėjo reikšti nepasitenkinimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų pataisos namuose. Teigė, jog Marijampolės pataisos namuose siekiama nuslėpti pataisos namuose daromus nusikaltimus, kadangi po minėto incidento, kriminalinės žvalgybos pareigūnai surašė protokolą, kuriame nurodė, kad nepadarytas smurtinis nusikaltimas, kad pareiškėjas nukrito ir tokiu būdu pats susižalojo. Pažymėjo, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta nepataisoma žala, kadangi po sumušimo buvo net kelis kartus gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Teigė, kad Marijampolės pataisos namai ne kartą buvo tiek žodžiu, tiek raštu informuoti dėl pareiškėjo pataisos namuose turimų priešų ir, kad kalinimas šioje įstaigoje kelia grėsmę jo gyvybei. Nurodė, jog 2016 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių su prašymu perkelti į kitus pataisos namus atlikti likusią bausmę, kadangi turi priešų, negali eiti atlikti bausmės į paskirtus būrius, kad beveik metus laiko atlieka bausmę baudos izoliatoriuje bei kamerų tipo patalpose, tačiau minėtas prašymas nebuvo tenkintas. Dėl perkėlimo į kitus pataisos namus 2016 m. spalio 21 d. kreipėsi ir į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos, kuris prašymo taip pat netenkino. Atkreipė dėmesį į tai, kad Marijampolės pataisos namai nereaguoja į skundus, kalina žiauriomis, nežmoniškomis sąlygomis, tačiau privalo užtikrinti saugias kalinimo sąlygas arba reaguodami į pareiškėjo skundus, turi perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus likusios bausmės atlikimo laikui. Pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namuose nebuvo užtikrintas saugumas, ko pasėkoje buvo užpultas ir taip sutrikdyta jo sveikata. Dėl atsakovo kaltės pareiškėjas išgyveno emocinę įtampą, patyrė stresą, baimę, pažeminimą, buvo pažeista garbė ir orumas. Prašė atnaujinti senaties terminą ir skundą tenkinti bei priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės pataisos namus atvyko 2011 m. birželio 30 d. kur bausmę atlieka iki šiol. Bausmės atlikimo metu pareiškėjas padarė 36 drausmės pažeidimus už ką buvo baustas įvairiomis nuobaudomis. Pažymėjo, kad bausmės atlikimo metu pareiškėjas Marijampolės pataisos namų administracijai yra parašęs 52 skundus ir prašymus į kuriuos jam buvo atsakyta. Teigė, kad 2013 m. liepos 29 d. pareiškėjas kreipėsi į budėtojų dalį, kur pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę 17-ame būryje, kadangi ten yra daug narkomanų, be to minėtame būryje konfliktuoja su nuteistuoju J. O.. Vidaus tyrimų skyrius žodžiu ir raštu apklausė 17-o būrio nuteistuosius, kurie paaiškino, kad jie nežino dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisako atlikti bausmę 17-ame būryje. 2015 m. lapkričio 2 d., pareiškėjas kreipėsi į budėtojų dalį kur pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę 21-ame būryje, nes jo nepriima kiti nuteistieji, tačiau nuteistųjų, kurie jo nepriima, T. G. neįvardino. Pareiškėjas Marijampolės pataisos namų drausmės komisijos metu buvo pervestas į drausmės grupę 20-ą būrį, kuriai pasibaigus jis buvo pervestas į 17-ą būrį, kur šiuo metu ir atlieka bausmę. Akcentavo, kad 2013 m. lapkričio 29 d. Marijampolės pataisos namų vidaus tyrimų skyriuje buvo gauta Sveikatos priežiūros tarnybos pažyma apie tai, kad 2013 m. lapkričio 28 d. apžiūrint 9-o būrio nuteistąjį T. G., jam konstatuota viršutinės ir apatinės lūpos žaizdos, kairės rankos dilbio ir abiejų blauzdikaulių sumušimai. Dėl minėto įvykio Marijampolės pataisos namų vidaus tyrimų skyriuje buvo atliktas tyrimas, kurio metu apklaustas liudytoju T. G. parodė, kad jis 2013 m. lapkričio 28 d. apie 04.30 val., būdamas neblaivus lipo ant 9-o būrio lokalinio sektoriaus kieme esančio stogelio ir paslydęs nukrito bei susižalojo. Pareiškėjo T. G. parodymus patvirtino apklaustas liudytoju nuteistasis J. J., kuris kartu su T. G. vartojo alkoholį. Pareiškėjui T. G., po įvykio taip pat buvo nustatytas 1.15 promilės girtumas. Atlikus tyrimą buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Marijampolės pataisos namų administracija negavo jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas T. G. būtų sumuštas kitų asmenų, pats pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu dėl to į Marijampolės PN administraciją nesikreipė. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją su prašymu pervežti jį tolimesnės bausmės atlikimui į kitus pataisos namus, nes pataisos namuose jis turi priešų, tačiau kokių priešų ir dėl kokių priežasčių negali atlikti bausmės Marijampolės pataisos namuose pareiškėjas nenurodė, todėl jo prašymas perkelti jį į kitą pataisos įstaigą nebuvo patenkintas. Mano, kad pareiškėjo skundas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose ir Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų yra nepagrįstas, kadangi nenustatytas nei vienas Marijampolės pataisos namų darbuotojų neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu atvejis. Pažymėjo, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų netinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas nesikreipė į Psichologinę tarnybą, kurios darbuotojai turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Atsakovo įsitikinimu, Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė, todėl pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir atmestinas. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą, kitą skundo dalį atmesti kaip neagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos kreipėsi 2016 m. spalio 21 d. skundu dėl Marijampolės pataisos namų sprendimo Nr. 09/07-1363 panaikinimo. Kadangi pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti Marijampolės pataisos namų sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas. Taip pat prašymo nagrinėjimo metu pagrindo, kuriam esant leidžiama perkelti nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą nenustatyta, išimtinių aplinkybių, kliudančių pareiškėją laikyti Marijampolės pataisos namuose, nebuvo, todėl perkelti pareiškėją tolesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti į kitus pataisos namus nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo. Teigė, kad pareiškėjas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atsakymo neskundė ir daugiau į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos su skundais dėl minėtų aplinkybių nesikreipė. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą dėl įvykio, įvykusio 2013 m. lapkričio 28 d., o skundą teismui pateikė 2017 m. liepos 22 d. Kadangi pareiškėjas svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, nenurodė, todėl šiai skundo daliai taikytinas senaties terminas. Pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, todėl bendro pobūdžio abstraktūs, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Pareiškėjas nors ir reiškia pretenzijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau pateikia tik bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstus samprotavimus, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie pareiškėjui kilusią neturtinę žalą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo prašė atmeti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš neteisėtų Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) veiksmų, t. y., kad 2013 m. lapkričio 28 d. neužtikrinus jo saugumo, jis buvo kitų nuteistųjų sumuštas, kad prašymas dėl perkėlimo į kitus pataisos namus nebuvo tenkintas, taip pat, kad į jo teikiamus skundus buvo nereaguojama, be to teko kalėti žiauriomis, nežmoniškomis sąlygomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėjo būti tenkinamas nustačius neteisėtus Marijampolės PN veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtų institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Kaip minėta, pareiškėjas žalą kildina dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neperkeliant jo iš vienų pataisos namų į kitus, motyvuojant jam kylančia grėsme.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, atliekantis bausmę Marijampolės PN, šios įstaigos administracijai 2016 m. rugsėjo 26 d. pateikė prašymą perkelti jį kitus pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Marijampolės PN direktorius 2016 m. spalio 4 d. raštu Nr. 09/07-1363 nurodė, kad perkėlimas negalimas, nes pareiškėjas prašyme nenurodė jokių išimtinių aplinkybių ar priežasčių kliudančių jam atlikti bausmę Marijampolės PN paskirtame būryje. Pareiškėjas 2016 m. spalio 21 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas) direktoriui, prašydamas panaikinti minėtą Marijampolės PN raštą bei perkelti jį iš Marijampolės PN į kitus pataisos namus. Išnagrinėjęs skundą ir Marijampolės PN 2016 m. lapkričio 7 d. pažymoje Nr. 9/07-14974 pateiktą informaciją, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas prašymą tenkinti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų bausmės atlikti Marijampolės PN. Pareiškėjas patikslintame skunde akcentavo, kad žalą kildina tik iš neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, Kalėjimų departamentui pretenzijų nereiškia.

Bausmių vykdymo kodekso (2015-06-23 įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, toliau – ir BVK) 69 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų perkėlimą į kitas pataisos įstaigas, įtvirtina, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Aprašo 3 punkte nurodyti sekantys nuteistųjų perkėlimo pagrindai: dėl ligos pagal gydytojo (gydytojų) išvadą; dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje; tęsti bausmės atlikimo į kalėjimą perkeliamo nuteistojo sutikimu; į kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį (pusiaukelės namus), kuriame nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos; pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialiame padalinyje (pusiaukelės namuose) bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidusius nuteistuosius, kuriems už tai paskirta nuobauda ar panaikinta teisė išvykti be sargybos arba be palydos; iš nepilnamečių pataisos namų – nuteistuosius nuo aštuoniolikos iki dvidešimt ketverių metų, pakartotinai pažeidusius bausmės atlikimo režimą, arba jų prašymu; nuteistuosius, atlikusius ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės laiko kalėjime ir kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams; nuteistuosius, pataisos namuose perkeltų į kamerų tipo patalpas atlikti nuobaudą BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu atveju; nuteistuosius, nuteistus laisvės atėmimu iki gyvos galvos, kalėjime atlikusius pirmuosius dešimt metų; pataisos namuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančius nuteistuosius, kurie kelia pavojų pataisos namų personalui ar kitiems asmenims arba dėl kitų išimtinių aplinkybių.

Pareiškėjo palikimo atlikti bausmę Marijampolės PN jo neperkeliant į kitą laisvės atėmimo vietą teisėtumas gali būti nagrinėjamas, vertinant, ar šis atvejis gali būti laikomas išimtiniu. Atliekant perkėlimą išimtiniais atvejais Aprašo 3 punkte nustatyta procedūra, taikoma esant išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Tokiu atveju perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga. Išvadą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Patvirtintos išvados pagrindu išduodama paskyra perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą. Paskyros su nuteistojo perkėlimo išvada kopijos išsiunčiamos perkeliančiajai ir priimančiajai įstaigai. Nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo žalos atlyginimą priteisti tik iš Marijampolės PN. Žalos atlyginimas dėl Marijampolės PN veiksmų galimas tik įrodžius, jog susiklosčiusios laisvės atėmimo vietoje aplinkybės davė pagrindą išvadai, kad Marijampolės PN turėjo parengti ir pateikti Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą dėl pareiškėjo perkėlimo.

2016 m. spalio 4 d. sprendimu (raštu) Nr. 09/07-1363 Marijampolės PN išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus. Iš byloje pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad Marijampolės PN, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė pateikti Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, suderintą su priimančiąja įstaiga ir kurią tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, išnagrinėję su pareiškėjo prašymu susijusias aplinkybes, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes nebuvo nustatyta priežasčių, kurių pagrindu pareiškėjo prašymas galėtų būti patenkintas. Iš 2016 m. rugsėjo 26 d. bei 2016 m. spalio 21 d. pareiškėjo prašymų matyti, kad pareiškėjo reikalavimas perkelti jį iš Marijampolės PN į kitus pataisos namus iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis: 1) šiuose pataisos namuose turi daug priešų, 2) siekdamas būti izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, jis nuolat pažeidžia pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, dėl ko jam skiriamos nuobaudos ir jis uždaromas į baudos izoliatorių. Nors pareiškėjas prašyme akcentavo galimą susidorojimą su pareiškėju, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų prieš pareiškėją atliktų, ar ketinamų atlikti neteisėtų susidorojimo veiksmų, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl tam tikrų priežasčių negalėtų atlikti bausmę jam paskirtame būryje. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, grindžiamos subjektyvaus pobūdžio teiginiais, negali būti pripažintos išimtinėmis ir kliudančiomis jam atlikti bausmę Marijampolės PN. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės PN bausmę atlieka nuo 2011 m. birželio 30 d., eiti į jam paskirtą būrį pirmą kartą atsisakė 2013 metais, tačiau prašymą būti perkeltam į kitus pataisos namus pateikė tik 2016 m. rugsėjo 26 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių motyvų dėl ko taip ilgai delsė ir anksčiau nesikreipė dėl perkėlimo į kitus pataisos namus, nors, pareiškėjo nuomone, bausmės Marijampolės PN atlikimo metu, pareigūnai neužtikrino jo saugumo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Marijampolės PN pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo perkėlimas į kitus pataisos namus nėra būtinas. Pripažinus, jog Marijampolės PN 2016 m. spalio 4 d. sprendimu (raštu) Nr. 09/07-1363 pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo, ko pasėkoje neteikė Kalėjimų departamentui motyvuotos išvados dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus, darytina išvada, kad nenustačius Marijampolės PN neteisėtų veiksmų (vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų), nėra ir šios institucijos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį. Minėta, jog nesant vienos iš sąlygų, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų. Taip pat atkreiptina, kad pareiškėjas formuluodamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo tik deklaratyviai nurodė, kad jam buvo padaryta žala, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Pareiškėjas teigė, kad ne kartą yra kreipęsis su skundais į Marijampolės PN, tačiau pataisos namai ignoruoja ir nereaguoja į jo prašymus, skundus. Bylos duomenys patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jis daug kartų kreipėsi su skundais ir prašymais į Marijampolės PN administraciją, tačiau argumentai, jog į jo teiktus prašymus, skundus nebuvo reaguojama, nepagrįsti, kadangi byloje esantys Marijampolės PN raštai, įrodo, kad į pareiškėjo teiktus prašymus ir skundus buvo atsakyta. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių konkrečių prieš jį neteisėtus veiksmus vykdžiusių pareigūnų pavardžių, konkrečių atvejų, konkretaus laiko, kada, kokiu būdu tai pasireiškė, nepateikia jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Pareiškėjo pateikti abstraktūs argumentai ir samprotavimai nepatvirtina, kad Marijampolės PN padarė neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad Marijampolės PN nereagavo į jo pateiktus prašymus ar skundus, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundo ši dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Taip pat pareiškėjas akcentavo, kad Marijampolės PN buvo kalinamas žiauriomis, nežmoniškomis sąlygomis, bijodamas susidorojimo turėjo slėptis baudos izoliatoriuose, kamerų tipo patalpose, bijojo laisvai vaikščioti pataisos namų teritorijoje.

Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, yra atsisakęs atlikti bausmę jam paskirtame būryje, tačiau duomenų, kad su juo buvo bandoma realiai susidoroti ar, kad pareiškėjas turėjo problemų, priešų jam paskirtame gyventi būryje ir negalėjo laisvai vaikščioti pataisos namų teritorijoje, byloje nėra. Akivaizdu, kad pareiškėjui savo veika pažeidusiam BVK nustatytus reikalavimus, t. y. atsisakius atlikti bausmę jam paskirtame būryje, buvo pakankamas pagrindas skirti nuobaudą, ko pasėkoje pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės. Atsakovo atstovas patvirtino aplinkybę, kad pareiškėjas buvo baustas įvairiomis nuobaudomis už padarytus 36 drausmės pažeidimus. Taigi, pareiškėjo buvimas baudos izoliatoriuose ar kamerų tipo patalpose buvo sąlygotas jo paties valinių veiksmų. Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl žiaurių, nežmoniškų, nesaugių kalinimo sąlygų Marijampolės PN yra hipotetinio pobūdžio, todėl bendro pobūdžio abstraktūs, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą grindė tuo, kad 2013 m. lapkričio 28 d. buvo sumuštas kitų nuteistųjų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo reikalavimas, kuriuo jis prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Marijampolės PN dėl to, kad 2013 m. lapkričio 28 d. buvo sumuštas Kauno apygardos administracinio teismo yra išnagrinėtas ir 2017 m. balandžio 20 d. priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-221-428/2017. 2017 m. gegužės 22 d. teisme buvo gautas T. G. apeliacinis skundas, kuris priimtas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi ir minėta administracinė byla kartu su apeliaciniu skundu išsiųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, kad šis pareiškėjo reikalavimas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo išreikštas Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-221-428/2017, skundo dalis dėl 2013 m. lapkričio 28 d. įvykusio incidento Marijampolės PN, paliktina nenagrinėta (ABTĮ 105 str. 4 d.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos padarymo fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad advokatas R. L. šioje administracinėje byloje teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-24-8499.

2017 m. lapkričio 8 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. pažyma Nr. NTP-7-10500 valstybės naudai priteisti 242,36 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-42 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 105 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo dėl pareiškėjo 2013 m. lapkričio 28 d. sumušimo, palikti nenagrinėtą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas