- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2S-1071-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05787-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- T. D.
- Atsakovas
- V. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10672-1012/2021 pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovei V. D. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas T. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2015 m. kovo 1 d. tarp T. D. ir V. D. sudarytos sutarties nutraukimą, atliktą pagal V. D. vienašališką 2020 m. liepos 22 d. pranešimą nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d., neteisėtu ir negaliojančiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. kovo 1 d. šalys sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2025 m. kovo mėn. perleisti neatlygintinai ieškovui butą (duomenys neskelbtini), arba sumokėti 30 000 Eur išmoką. Atsakovė pagal sutartį taip pat leido ieškovui gyventi ir naudotis butu neatlygintinai, o ieškovas įsipareigojo mokėti visas su butu susijusias išlaidas ir komunalinius mokesčius. Tokia sutartis buvo sudaryta, nes atsakovė sutiko grąžinti tai, kas realiai ieškovui priklausė, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių buvo perduota atsakovei. 2006 m. ieškovas po motinos L. D. mirties paveldėjo butą V(duomenys neskelbtini) ir 1,0624 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2009 m. Baltarusijos Respublikos teismas priteisė iš ieškovo didelę sumą pinigų (nesumokėtų mokesčių) dėl prekybos automobiliais valstybės naudai. 2010 m. šalys, kaip sutuoktiniai, siekė išsaugoti turtą, kad jis nebūtų išieškotas, todėl nusprendė nekilnojamąjį turtą 2010 m. vasario 23 d. ir 2010 m. gegužės 24 d. perrašyti atsakovėms tėvams J. J. ir V. A. J., kurie 2010 m. rugsėjo 13 d. sutartimi padovanojo turtą atsakovei. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 25 d. sprendimu nusprendė nutraukti šalių santuoką, tačiau šalys toliau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. 2015 m. vasario–kovo mėn. šalys nutarė išsiskirti galutinai ir sudaryti sutartį dėl ieškovui priklausančio turto grąžinimo. Atsakovė norėjo pasilikti sau butą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o butas (duomenys neskelbtini) turėjo būti iki 2025 m. kovo mėn. perrašytas ieškovui arba atsakovė sumokės 30 000 Eur kompensaciją, nes tuo metu atsakovė mokėjo kredito įmokas bankui, negalėjo išsinuomoti buto. Tuo metu ieškovas dirbo užsienyje, todėl sutiko, kad, būdamas Lietuvoje, galės gyventi bute ir mokėti mokesčius. Ieškovas bute gyveno retai, tačiau savo prievoles vykdė tinkamai, atsakovė pretenzijų nereiškė. Faktiškai visą laiką butą atsakovė nuomojo kitiems asmenims. 2020 m. liepos 22 d. pranešimu atsakovė informavo apie tarp šalių sudarytos sutarties nutraukimą nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d. dėl ieškovo, neva, atlikto sutarties pažeidimo. Atsakovės atliktas vienašalis sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes ieškovas nepažeidė jokių sutarties sąlygų, todėl sutarties nutraukimas pripažintinas negaliojančiu (CK 6.38 str., 6.156 str., 6.189 str. 6.217 str.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovui T. D. 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas nelaikytinas tinkamu, kadangi, patenkinus ieškinį, faktas, jog sutartis buvo nutraukta neteisėtai, savaime nesukeltų jokių materialių teisinių padarinių, t. y. nei ieškovui, nei atsakovei nekiltų teisinės pasekmės, be to, būtų susiduriama su sprendimo vykdymo problema. Tai, kad prašymas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, nereiškiant jokių kitų reikalavimų, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku yra pripažinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018). Teismas nurodė, kad ieškovas turėtų tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką, nes nustatyti ieškinio trūkumai laikytini esmine kliūtimi tolesnei proceso eigai. Teismas išaiškino, kad, pašalinus ieškinio trūkumus per teismo nustatytą terminą, ieškinys bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 2 str., 5 str., 115 str., 135 str., 137 str.).
Šalies argumentai
3. Ieškovas T. D. pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas pripažinti 2015 m. kovo 1 d. tarp T. D. ir V. D. sudarytos sutarties nutraukimą, atliktą pagal V. D. vienašališką 2020 m. liepos 22 d. pranešimą, nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d., neteisėtu (negaliojančiu) ir įpareigoti V. D. vykdyti (tęsti) 2015 m. kovo 1 d. tarp T. D. ir V. D. sudarytą sutartį pagal šios sutarties sąlygas. Ieškovas papildomai, be pradiniame ieškinyje nurodytų aplinkybių, nurodė, kad, pripažinus atsakovės 2020 m. liepos 22 d. pranešimu atliktą 2015 m. kovo 1 d. tarp šalių sudarytos sutarties vienašališką nutraukimą nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d. negaliojančiu, teismas turėtų atsakovę įpareigoti toliau vykdyti 2015 m. kovo 1 d. tarp šalių sudarytą sutartį pagal sutarties sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 12 d. nutartimi nutarė ieškovo T. D. ieškinį atsakovei V. D. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui.
5. Teismas nurodė, kad 2021 m. kovo 2 d. teismo nutartyje ieškovui buvo išaiškinta, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas, o vien reikalavimas pripažinti sutartį nutraukus neteisėtai savaime nesukels jokių teisinių padarinių. Ieškovas, tikslindamas ieškinį, pateikė papildomą reikalavimą – įpareigoti atsakovę vykdyti sutartį. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į šalių laisvės principą (laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas bei jas vykdyti), spręstina, jog civiliniuose santykiuose prieš asmens valią negalima jo priversti ar įpareigoti vykdyti sutartį. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, todėl nei priešinga šalis, nei teismas negali įpareigoti ją vykdyti. Patenkinus tokį reikalavimą, kiltų ir sprendimo vykdymo problema, kadangi antstolis taip pat negalėtų imtis konkrečių veiksmų, siekdamas priversti atsakovę vykdyti sutartį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas tinkamai nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, todėl nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas T. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad vienašalis sutarties nutraukimas laikytinas vienašaliu sandoriu, todėl jo atitikimas teisės normoms ir pačiai sutarčiai turi ir gali būti vertinamas bei sprendžiama dėl jo teisėtumo (galiojimo). Nutraukiant sutartį vienašališkai, svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Darytina išvada, jog neteisėtas sutarties nutraukimas negalioja, jis nesukelia teisinių padarinių, kas turėtų reikšti, jog toliau lieka galioti sutartis, t. y. šalių įsipareigojimai pagal jų sudarytą sutartį. Pagal CK 6.218 str. kita sutarties šalis privalo būti informuota apie sutarties nutraukimą. Sprendžiant dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą tinkamumo, svarbu nustatyti, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių. Ieškovas ginčija sutarties nutraukimo neatitikimą CK 6.217 str. 2 d. išdėstytiems sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo kriterijams, t. y. kad nėra pagrindo nutraukti šalių sudarytą sutartį, kadangi ieškovas jokio sutarties pažeidimo nėra padaręs. Bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali būti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu, tačiau, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma. Kasacinis teismas yra išnagrinėjęs ne vieną bylą, kurioje būtent ir buvo reiškiamas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (negaliojančiu), ir tokio reikalavimo nelaikė, kaip nesukeliančio materialinių teisinių pasekmių, kadangi sutarties neteisėtas nutraukimas nesukuria pageidaujamų teisinių padarinių. Ar toks sutarties nutraukimas sukėlė pageidaujamus padarinius, turi būti nustatoma, aiškinantis sutarties nutraukimo aplinkybes, sąlygas, pagrindą, nustatant (pripažįstant) tokio veiksmo (vienašalio sandorio) galiojimą arba negaliojimą. Pripažinus, kad 2020 m. liepos 22 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo sutartis nutraukta neteisėtai, šis pranešimas nesukels teisinių padarinių, t. y. jis negalios, sutartis galios toliau, arba, priešingu atveju, sutartis ir liks nutraukta, nes galioja sandorio teisėtumo, t. y. sutarties nutraukimo teisėtumo prezumpcija. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-3-528-403/2018, nes bylų faktinės aplinkybės yra visiškai kitokios. 2015 m. kovo 1 d. šalių sudarytoje sutartyje numatytų alternatyvių terminuotų prievolių įvykdymo terminas dar nesuėjęs, todėl nėra pagrindo reikalauti jas įvykdyti, juolab, atsakovė nutraukė sutartį. Nepripažinus sutarties nutraukimo neteisėtu ir neįpareigojus atsakovės vykdyti (tęsti) sutartį, ieškovas neturėtų galimybės ateityje ginti savo pažeistų teisių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinys, nepašalinus ieškinio trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
8. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmeni..." \t "_blank" 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ieškovui pateikus teismui ieškinį, prasideda pirmoji civilinio proceso stadija, kai atliekami veiksmai dėl civilinės bylos iškėlimo.
9. Pagal CPK 2 str. civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus, teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Tuo atveju, jeigu ieškovo reiškiami reikalavimai nesukuria materialinių teisinių padarinių, byla nenagrinėtina teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, kadangi tokia teisė realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar asmuo tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 str. 2 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
11. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą dėl tokio reikalavimo tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 1 p.), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
12. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111-114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Pagal CPK 135 straipsnį nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui - ieškinyje turi būti tiksliai suformuluoti ieškinio elementai – ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai), nes ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 str., teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 str.). Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 dalis). Ieškovui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).
13. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 str.) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
14. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 str. 1 d.). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas pripažinti 2015 m. kovo 1 d. tarp šalių sudarytos sutarties nutraukimą, atliktą pagal atsakovės vienašališką 2020 m. liepos 22 d. pranešimą nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d., neteisėtu (negaliojančiu) ir įpareigoti atsakovę vykdyti (tęsti) 2015 m. kovo 1 d. tarp šalių sudarytą pagal šios sutarties sąlygas. Ieškovas papildomai nurodė, kad, pripažinus atsakovės 2020 m. liepos 22 d. pranešimu atliktą 2015 m. kovo 1 d. tarp šalių sudarytos sutarties vienašališką nutraukimą nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d. negaliojančiu, teismas turėtų atsakovę įpareigoti toliau vykdyti 2015 m. kovo 1 d. tarp šalių sudarytą sutartį pagal sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė laikyti ieškovo ieškinį nepaduotu, nurodydamas, kad civiliniuose santykiuose prieš asmens valią negalima jo priversti ar įpareigoti vykdyti sutartį. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, todėl nei priešinga šalis, nei teismas negali įpareigoti ją vykdyti. Patenkinus ieškovo tokį reikalavimą dėl įpareigojimo vykdyti toliau sutartį, kiltų ir sprendimo vykdymo problema, kadangi antstolis negalėtų imtis konkrečių veiksmų, siekdamas priversti atsakovę vykdyti sutartį.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė sutartį nutraukė nepagrįstai, nes ieškovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Vadinasi, ieškovas ieškiniu siekia pašalinti savo teisių pažeidimą, t. y. siekia atkurti buvusią iki teisės pažeidimo (sutarties nutraukimo) padėtį ir užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams (CK 1.138 str. 2–3 p.), nes sutarties nutraukimas reiškia, kad ieškovas sutartyje sulygtu terminu gali negauti turto (buto ar lėšų) ir iki sutartimi sulygto termino pabaigos negalės gyventi bute. Bet kokiu atveju ieškovo pagrindinis tikslas yra atgauti, jo teigimu, jam priklausantį turtą arba gauti piniginę kompensaciją, todėl, ginčijant sutarties nutraukimą prieš terminą, ieškovui taip pat neužkertama galimybė galutinai suformuluoti reikalavimus modifikuoti sutartį, reikalaujant priteisti sutartą butą ar piniginę kompensaciją.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, per minimalų 7 dienų terminą galutinai nesuformulavo reikalavimų, savaime nereiškia, kad galima laikyti ieškinį nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso teisės normose įtvirtinta ieškovo pareiga nurodyti ieškinio dalyką suprantamai ir nedviprasmiškai gali būti pasiekta ne tik taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet ir pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai.
18. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, perduodant klausimą dėl ieškinio priėmimo spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Pažymėtina, jog, iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar ieškovas pateikė įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Pateiktame ieškinyje yra suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškovas atsakovu įvardino konkretų fizinį asmenį, kuris gali po civilinės bylos iškėlimo teismui pateikti duomenis dėl ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ieškovo pateikto patikslinto ieškinio esminių trūkumų, dėl kurių ieškinys negali būti priimtas nagrinėti, ir teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui, bei pravedęs parengiamąjį posėdį, turi teisę pasiūlyti šalims galutinai suformuluoti ieškinio ir atsikirtimų pagrindą, dalyką, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (LR CPK 7 str., 8 str., 225 str., 230 str.).
19. Pirmosios instancijos teismo siekis, nustatant minimalų 7 dienų terminą ieškinio trūkumams šalinti, taip išvengiant ilgo pasiruošimo bylos nagrinėjimui, negali užkirsti kelio ieškovui kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos ir riboti asmens procesinių teisių formaliu pagrindu.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovas patikslintu ieškiniu nepašalino ieškinio trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio materialinių ir procesinių reikalavimų pagrįstumo, taip pat įrodymų pakankamumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi pareigą patikrinti, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau teismas negali įpareigoti ieškovą pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą (CK 1.138 str.). Patikslintame ieškinyje ieškovas aiškiai ir suprantamai nurodė aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų.
21. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, grąžinant ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui iš naujo, nes ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui, nes naikintina nutartimi buvo pasisakyta dėl ieškinio reikalavimų esmės. Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo iš esmės dėl ieškinio priėmimo, nes ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo prerogatyvai. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų ir ieškinio pagrįstumo, nes tai nėra apeliacinio apskundimo dalykas, sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo (CPK 2 str., 3 str., 5 str., 7 str., 111 str., 115 str., 135 str., 137 str., 138 str., 329 str. 1 d., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo d. nutartį ir perduoti ieškovo T. D. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.