- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-1391-912/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28705-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- UAB „D.“
- Kategorijos
- 1.3.2.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei UAB „D.“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą (darbo ginčo byla Nr. APS-36-14344) ir įpareigoti darbdavį sumokėti už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo iki sprendimo įvykdymo dienos.
2. Ieškovas nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 11 d. dirbo UAB „D.“ projektų vadovu. Atsakovės direktorius O. K. 2018 m. birželio 18 d. pakvietė ieškovą ir kitus darbuotojus į biurą (duomenys neskelbtini), darbams suplanuoti ir inventorizuoti. Ieškovas apie 9.00 val. parašė prašymą suteikti atostogas. Atsakovės vadovas apie 10.00 val. pranešė, kad atleidžia jį iš darbo dėl sunkios įmonės finansinės būklės, nurodė parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Ieškovas neatlaikė psichologinio spaudimo, apie 11.00 val. parašė prašymą atleisti iš darbo savo noru nuo 2018 m. birželio 20 d. Tą pačią dieną, apie 18.00 val. ieškovas paskambino direktoriui ir pasakė, kad pareiškimą dėl atleidimo iš darbo savo noru atsiims ir jie gali tartis tik dėl atleidimo bendru sutarimu. 2018 m. birželio 19 d., 9.00 val. ieškovas direktoriui pateikė pareiškimą, kuriame prašė laikyti negaliojančiu 2018 m. birželio 18 d. prašymą atleisti iš darbo savo noru. Direktorius neprieštaravo, kad ieškovas atsiimtų prašymą. Atsakovės vadovas 2018 m. birželio 19 d. pavedė ieškovui kartu su kolega sumontuoti terasą jo sodyboje, pats išvyko į Klaipėdą. Ieškovas komandiruotas darbams atlikti iki 2018 m. birželio 20 d. Kitą dieną, atvykęs į biurą, ieškovas grąžino atsakovei automobilį, kuro kortelę, telefoną ir kreipėsi dėl atleidimo iš darbo šalių susitarimu. Direktorius ieškovui pasiūlė parengti susitarimo projektą. Ieškovas 2018 m. birželio 22 d. pateikė susitarimo projektą, bet jam pasakyta, kad yra atleistas. Ieškovas iš Sodros sužinojo, kad atleistas nuo 2018 m. birželio 20 d. Atsakovės direktorius nepateikė ieškovui įsakymo dėl atleidimo iš darbo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti darbo ginčų komisijos sprendimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2018 m. birželio 20 d. dirbo UAB „D.“ projektų vadovo asistentu. Vykdydamas darbo funkcijas, ieškovas pirkdavo statybines medžiagas, įrankius. Jis buvo atsakingas už tai, kad materialiniai ištekliai būtų pristatomi į objektus, saugomi ir kontroliuojami. Inventorizuojant įmonės išteklius, keletą kartų pastebėtas trūkumas, paaiškėjo nerūpestingas materialinių išteklių naudojimo faktas. Ieškovas aiškindavosi dėl netinkamai vykdomų pareigų. 2018 m. birželio 18 d. asmeninio pokalbio metu ieškovo paprašyta pateikti pasiaiškinimą raštu. Kalbėta apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės tuo atveju, jeigu ieškovas raštu nepateiktų motyvuoto pasiaiškinimo. Ieškovas paprašė atleisti jį iš darbo savo noru. Ieškovas prašymą atleisti iš darbo surašė ir pateikė savo noru. Prašymo pagrindu 2018 m. birželio 19 d. nusiųstas pranešimas Sodrai, darbuotojui išmokėtas darbo užmokestis už birželį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovės vadovas nesiderėjo su ieškovu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Ieškovas nepasinaudojo teise atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Jis tokį pageidavimą išreiškė tik birželio 21 d., praėjus įstatyme nustatytam terminui. Dėl to darbdavys nesutiko atšaukti pareiškimo. Atsakovė negrąžino ieškovui prašymo atleisti iš darbo originalo. Jį ieškovas savavališkai paėmė nuo direktoriaus darbo stalo, kai direktoriaus nebuvo biure darbo vietoje. Ieškovui nedarytas psichologinis spaudimas pateikti prašymą atleisti iš darbo savo noru. DGK posėdžio metu ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kokiais būdais darbdavys taikė psichologinį spaudimą, kuo jo patirtas psichologinis spaudimas pasireiškė ir pripažino, kad grasinimų iš darbdavio nebuvo, ant jo šaukiama nebuvo, nebuvo naudojami įžeidžiantys ar necenzūriniai žodžiai, pokalbiai vyko korektiškai. Atsakovės vadovas su ieškovu jo atleidimo iš darbo aplinkybių neaptarinėjo, nebendravo nei gyvai, nei telefonu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu atmetė ieškinį.
5. Teismas vertino tai, kad nėra pagrindo darbdavio vadovo paaiškinimą darbuotojui apie jo netinkamai atliekamas pareigas ir galimai būsimą pasiaiškinimo teikimą ar svarstymą drausminės atsakomybės tvarka laikyti psichologiniu spaudimu, nesant jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų, o tik darbuotojo paaiškinimus. Teismas nenustatė neleistino darbdavio poveikio darbuotojui.
6. Teismas nurodė, kad ieškovo ir atsakovės direktoriaus paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl ieškovo noro atšaukti prašymą atleisti iš darbo savo noru yra prieštaringi, byloje nepateikta neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas iš tiesų atšaukė savo prašymą atleisti iš darbo savo noru. Pokalbiai telefonu, ieškovo parengtas susitarimas dėl atleidimo iš darbo šalių sutarimu, kuris nėra šalių pasirašytas, negali būti pagrindas teigti, jog ieškovas atšaukė prašymą atleisti iš darbo savo noru. Aplinkybė, kad ieškovas pasiėmė be darbdavės žinios) savo prašymo originalą, savaime nereiškia, kad jis atšaukė prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Tolesnės aplinkybės apie ieškovo bandymus telefonu susitarti su direktoriumi dėl palankesnių atleidimo sąlygų, nepaneigia ieškovo valios savo noru nutraukti darbo santykius bendrovėje.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas prašymą atleisti jį iš darbo pateikė 2018 m. birželio 18 d., jame nurodė atleidimo dieną – 2018 m. birželio 20 d. Iš 2018 m. birželio 19 d. įsakymo dėl atleidimo iš darbo matyti, ieškovas atleidžiamas iš projekto vadovo asistento pareigų 2018 m. birželio 20 d. Atsakovė 2018 m. birželio 19 d. atsiskaitė su ieškovu. Iš Sodros duomenų matyti, kad ieškovo ir atsakovės darbo santykiai nutraukti 2018 m. birželio 20 d. Byloje nėra patvirtinančių duomenų, kad ieškovas pareiškimą dėl 2018 m. birželio 18 d. prašymo atleisti iš darbo savo noru atšaukimo būtų įteikęs darbdaviui iki ieškovo nurodytos atleidimo iš darbo dienos (2018 m. birželio 20 d.).
8. Teismas pažymėjo, kad, šalių paaiškinimai prieštaringi, labiau tikėtina, kad ieškovo valia savo noru nutraukti darbo santykius buvo susiformavusi, siekiant išvengti tolesnių neigiamų padarinių dėl darbo sutarties nutraukimo jam nepalankiu pagrindu.
9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neatšaukė pareiškimo nutraukti darbo sutartį savo noru, nes aplinkybė, kad darbuotojas skambino darbdaviui ir derėjosi dėl palankesnių darbo sutarties nutraukimo sąlygų, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškovas besąlygiškai atšaukė savo pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva.
Šalies argumentai
10. Teismas nurodė, kad ieškovas prašyme nurodė konkrečią atleidimo iš darbo datą, t. y. apribojo savo teisę naudotis atšaukimo galimybe. Darbuotojo nurodytą 2018 m. birželio 20 dieną šalių darbo santykiai nutraukti. Nurodytais veiksmais atsakovė nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teisėtai nutraukė su ieškovu darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, konstatavo, kad ieškovas netinkamai supažindintas su įsakymu dėl atleidimo iš darbo. Ant byloje pateikto įsakymo dėl atleidimo darbuotojas nėra pasirašęs. Aiškiai išreikšdamas valią prašyme atleisti iš darbo savo noru, nurodydamas itin trumpą terminą, darbuotojas turėjo suprasti atleidimo faktą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal DK 55 straipsnio 3 dalį, darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, su ieškovu buvo tinkamai atsiskaityta, pervedant darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas į ieškovo banko sąskaitą. Tai, kad darbdavys formaliai nesilaikė DK 65 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, nėra pagrindas išvadai, jog ieškovas neteisėtai atleistas iš darbo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti; 2) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas nevykdė pareigos išnagrinėti bylą objektyviai ir visapusiškai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t.y. priimti motyvuotą sprendimą.
12.2. Teismas, sprendime nurodydamas, kad darbuotojas nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas iš tiesų atšaukė savo prašymą atleisti iš darbo savo noru, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė darbuotojui.
12.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2018 m. birželio 19 d. 9.00 val. ieškovui grąžintas jo teiktas prašymas dėl atleidimo iš darbo savo noru (originalas) kartu su pareiškimu dėl atsisakymo atleisti iš darbo savo noru. Šio dokumento atsakovė neturi.
12.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo valia savo noru nutraukti darbo santykius buvo susiformavusi, siekiant išvengti tolesnių neigiamų padarinių dėl darbo sutarties nutraukimo jam nepalankiu pagrindu (dėl darbuotojo kaltės).
12.5. Ieškovo skambučiai 2018 m. birželio 18 d. vakare darbdaviui (kad jis nesutinka būti atleidžiamas iš darbo savo noru) ir kitos dienos, t. y. 2018 m. birželio 19 d. pareiškimo dėl atleidimo iš darbo atsiėmimas, yra pagrindas spręsti apie ieškovo tikrąjį apsisprendimą nebūti atleistam iš darbo savo noru.
12.6. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neištyręs visų darbo bylai svarbių aplinkybių, o rėmėsi tik atsakovės paaiškinimais.
12.7. Ieškovas įmonėje dirbo beveik metus laiko. Byloje nėra duomenų, kad jis savo pareigas atliko netinkamai. Taigi šios aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad ieškovo darbo kokybė darbdavį tenkino. Ieškovas buvo lojalus darbdaviui ir norėjo toliau dirbti, todėl nebuvo pagrindo teikti prašymą darbdaviui dėl darbo sutarties nutraukimo savo iniciatyva.
12.8. Atsakovė pasiūlė ieškovui nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu, t. y. atsakovė turėjo tikslą nutraukti su ieškovu darbo santykius. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva neatitiko ieškovo tikrosios valios.
12.9. Pirmosios instancijos teismas ignoravo DK 65 straipsnio 3,4 dalių nuostatas (imperatyviąsias teisės normas). Teismas pripažino, kad darbuotojas neinformuotas apie jo atleidimą iš darbo, jam neįteiktas įsakymas dėl atleidimo iš darbo. Negalima ignoruoti imperatyviųjų teisės normų.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, sprendimą pagrindė ir motyvavo, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
13.2. Apeliantas nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis iš tiesų atšaukė savo prašymą atleisti iš darbo savo noru, neva nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą darbuotojui.
Šalies argumentai
13.3. Įrodymus turi teikti tas, kas teigia esant tam tikras aplinkybes, o ne tas, kad jas neigia (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju, atsakovė neturi objektyvių galimybių pateikti teismui įrodymų apie tai, jog apelianto pareiškimo atšaukti jo prašymą atleisti iš darbo savo noru negavo. Priešingai, apeliantas, tuo atveju, jeigu toks prašymas iš tikrųjų būtų buvęs teiktas atsakovei, turėjo bent kelias galimybes tai įrodyti, t. y. apeliantas galėjo siųsti tokį prašymą atsakovei elektroniniu paštu, registruotu paštu, įteikti administracijai ir pareikalauti pareiškimo gavimo patvirtinimo ant savo pareiškimo egzemplioriaus. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad toks pareiškimas būtų teiktas atsakovei. DK nenustatyta išimties iš CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė, jog teikė atsakovei prašymą atšaukti jo 2018 m. birželio 18 d. prašymą atleisti iš darbo savo noru.
13.4. Byloje nustatyta, jog apeliantas prašymą dėl jo atleidimo iš darbo savo noru savavališkai pasiėmė iš darbdavės be pastarosios žinios. Tai apeliantas patvirtino teismo posėdžio metu (2018 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:15:35 iki 00:16:49; b. l. 82). Dėl to nėra pagrindo teigti, jog šis dokumentas apeliantui grąžintas ir teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę. Teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, jog apeliantas be darbdavio žinios pasiėmė savo prašymo originalą, savaime nereiškia, kad apeliantas šį prašymą atšaukė.
13.5. Byloje esanti UAB „Tele2“ pokalbių išklotinė (pridėta prie atsakovės atsiliepimo į ieškinį, b. l. 59-61). Ją teismas išanalizavo. Išklotinė patvirtina, kad apeliantas skambino atsakovės direktoriui 2018 m. birželio 18 d. po darbo valandų. Pokalbio turinys nefiksuotas, o trukmė labai trumpa – 17 sekundžių, 8 sekundės ir 52 sekundės, iš viso – 1 minutė 17 sekundžių. Dėl to nėra pagrindo vertinti, kad tai įrodo, jog apeliantas atšaukė prašymą atleisti jį iš darbo savo noru.
13.6. Priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, byloje yra įrodymas, kad apeliantas netinkamai atliko darbą. Prie atsiliepimo į ieškinį atsakovė pridėjo automobilio (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris patikėtas apeliantui jo darbo funkcijoms atlikti, 2018 m. birželio 21 d. apžiūros aktą su nuotraukomis (b. l. 63–70). Jame nustatyti transporto priemonės pažeidimai. Apeliantas apie juos neinformavo atsakovės.
13.7. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir DGK nenustatė aplinkybių, dėl kurių apelianto prašymas atleisti jį iš darbo savo noru būtų neleistino atsakovės poveikio rezultatas. Taip pat nėra įrodymų, kad atsakovė darė tokį poveikį.
13.8. Tai, kad atsakovė paaiškino ieškovui, jog šis netinkamai vykdo darbo funkcijas ir pareikalavo pateikti pasiaiškinimą, nėra psichologinis spaudimas. Tai – normali praktika.
13.9. Apeliantas pateikė atsakovei prašymą atleisti jį iš darbo savo noru, nurodė, nuo kurios dienos pageidauja būti atleistas. Aplinkybę, jog apeliantas žinojo apie jo darbo santykių pabaigą, patvirtina ne tik byloje esantis prašymas atleisti jį iš darbo savo noru, bet taip pat ir tai, jog 2018 m. birželio 21 d. ryte jis atvyko grąžinti atsakovei (darbdavei) apeliantui perduotą įmonės automobilį, kuro kortelę, mobiliojo ryšio telefoną ir kt. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai, kad darbdavys formaliai nesilaikė DK 65 straipsnio 3, 4 dalių, nėra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai. Į bylą pateikti įrodymai apie tai, jog su apeliantu visiškai atsiskaityta (DK 146 straipsnio 2 dalis) ir apie darbo sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka pranešta SODRAI.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija konstatuoja:
14. Byloje kilo šalių ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo jo prašymu pagrįstumo, darbuotojo teisės atšaukti nurodytą prašymą įgyvendinimo.
15. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 321 straipsnio 1dalis, 322 straipsnis).
17. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
18. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą išvadai, kad būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmestinas, nes nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės.
19. Byloje nustatyta, kad šalis sieja darbo teisiniai santykiai. Ieškovas nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2018 m. birželio 20 d. dirbo atsakovės įmonėje (b. l. 17). Ieškovas 2018 m. birželio 18 d. prašymu prašė atleisti jį iš darbo savo noru nuo 2018 m. birželio 20 d. (b. l. 9). Atsakovė 2018 m. birželio 19 d. įsakymu atleido ieškovą iš projekto vadovo asistento pareigų nuo 2018 m. birželio 20 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo pareiškimu be svarbių priežasčių) (b. l. 45). Atsakovė 2018 m. birželio 19 d. į ieškovo sąskaitą pervedė 1180,06 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (b. l. 40). DGK 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą ieškovo prašymą pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo (b. l. 6-8).
20. Pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu. Vadovaujantis DK 55 straipsnio 3 dalimi, darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, išskyrus DK 55 straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
21. Reikšminga tai, kad, pagal DK įtvirtintą reglamentavimą, nedraudžiama darbdaviui atsisakyti DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyto 20 dienų termino ir sutikti su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį nepraėjus nurodytam terminui. Aptariamas įspėjimo terminas nustatytas darbdavio naudai tam, kad pastarasis galėtų per įspėjimo terminą rasti kitą darbuotoją ar kitomis priemonėmis užtikrinti veiklos (darbo) tęstinumą darbuotojui pareiškus norą išeiti iš darbo be svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos, aiškinant ir taikant aptariamą terminą, laikomasi kasacinio teismo praktikoje darbo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).
22. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad darbuotojo pareiga yra įrodyti, kad jis atšaukė prašymą atleisti iš darbo savo noru. Teigdamas priešingai, ieškovas neteisus, neteisingai aiškina darbo bylos šalių naštą įrodinėti aptariamą faktą.
23. Reikšminga tai, kad įstatyme nenustatyta forma, kaip darbuotojas turi įgyvendinti teisę atšaukti prašymą atleisti iš darbo savo noru. Paprastai darbuotojas pareiškimą atšaukti gali tuo pačiu būdu, kokiu jis pateiktas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškimą atleisti iš darbo savo noru ieškovas pateikė atsakovei raštu. Tokia pat forma, t. y. raštu, ieškovas neatšaukė nurodyto pareiškimo. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad pareiškimą atleisti iš darbo atšaukė žodžiu, nes telefonu apie tai pranešė atsakovės direktoriui ir veiksmais, nes nuvyko į atsakovės biurą ir pasiėmė prašymą atleisti iš darbo. Atsakovė nurodė priešingas aplinkybes, t. y. kad ieškovas telefonu neišreiškė valios atšaukti prašymą atleisti iš darbo. Be to, atsakovė nurodė, kad ieškovas atvyko į biurą tuo metu, kai atsakovės direktorius buvo išvykęs į kitą miestą, be atsakovės atstovų žinios paėmė iš atsakovės direktoriaus darbo vietos savo prašymą atleisti iš darbo. Nurodytą aplinkybę patvirtinto taip pat ir pats ieškovas, teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė 2018 m. birželio 19 d. sumokėjo ieškovui su atleidimu iš darbo susijusias išmokas, o ieškovas 2018 m. birželio 21 d. perdavė atsakovei pastarosios transporto priemonę, kortelę ir telefoną. Prašymą atleisti iš darbo nuo 2018 m. birželio 20 d. ieškovas pateikė atsakovei 2018 m. birželio 18 d. Nurodytame prašyme nustatytas trumpesnis darbdavio įspėjimo terminas negu DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatytasis ir negu DK 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas terminas, per kurį darbuotojas gali atšaukti prašymą atleisti iš darbo. Atsakovės direktorius kitos dienos, t. y. 2018 m. birželio 19 d., įsakymu atleido ieškovą iš darbo nuo 2018 m. birželio 20 d. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad telefonų skambučių trukmės detalizacija nėra pagrindas konstatuoti pokalbių telefonu turinį. Dėl to aptariamomis išklotinėmis neįrodyta, kad ieškovas žodžiu atšaukė 2018 m. birželio 18 d. prašymą atleisti jį iš darbo savo noru. Taip pat ir ieškovo veiksmai kitą dieną po darbo sutarties nutraukimo (pasibaigimo) (t. y. 2018 m. birželio 21 d.) nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas iki 2018 m. birželio 20 d. atšaukė prašymą atleisti jį iš darbo. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, jog atšaukė 2018 m. birželio 18 d. prašymą atleisti iš darbo.
24. Byloje ieškovas taip pat įrodinėjo, kad prašymą atleisti iš darbo jis parašė, nes atsakovės direktorius privertė jį tai padaryti, naudojo psichologinį spaudimą. Reikšminga tai, kad į bylą nepateikta rašytinių ar kitų įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota, jog atsakovės direktorius vertė ieškovą išeiti iš darbo savo noru. Nagrinėjamoje byloje aplinkybes apie poveikį ir spaudimą rašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru nurodė tik ieškovas ir apie jas teikė paaiškinimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, kad šių įrodymų nepakanka aptariamai aplinkybei įrodyti. Dėl to konstatuotina, kad ieškovas neįrodė to, kad atsakovės direktorius vertė rašyti prašymą atleisti iš darbo.
25. Ieškovas ginčija atsakovės direktoriaus 2018 m. birželio 19 d. įsakymą atleisti ieškovą iš darbo, teigdamas, kad atsakovė neįteikė įsakymo atsakovui ir su juo nesupažindino.
26. Pagal DK 65 straipsnio 4 dalį, darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį perduodamas darbuotojui nedelsiant. Jeigu darbuotojas ginčija atleidimą iš darbo nustatyta tvarka, darbdaviui tenka našta įrodyti, kad jis įteikė sprendimą darbuotojui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė nesupažindino ieškovo su 2018 m. birželio 19 d. įsakymu ir jo neįteikė ieškovui. Reikšminga tai, kad prašymą atleisti iš darbo ieškovas pateikė 2018 m. birželio 18 d. Atsakovės direktorius ginčijamą įsakymą priėmė kitą dieną, t. y. 2018 m. birželio 19 d. Įsakyme nurodyta ieškovo atleidimo iš darbo diena – 2018 m. birželio 20 d., t. y. ta pati diena, kurią ieškovas nurodė 2018 m. birželio 18 d. prašyme. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas 2019 m. birželio 19 d. buvo išvykęs atlikti darbų ir tik 2019 m. birželio 21 d. grąžino atsakovei pastarajai priklausančius daiktus ir priemones, kurių reikėjo darbo funkcijoms vykdyti. Taigi darytina išvada, kad atsakovė neturėjo galimybių tą pačią dieną, t. y. 2019 m. birželio 19 d., įteikti ieškovui įsakymo, kuriuo patenkintas ieškovo prašymas ir šis asmuo atleistas iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 55 straipsnio 3 dalyje įvirtintas savaiminio (lot. per se) darbo sutarties pasibaigimo principas. Pagal nurodytą principą, darbuotojui neatšaukus prašymo atleisti iš darbo savo noru, laikytina, kad atlikti visi reikalingi veiksmai darbo sutarčiai nutraukti, todėl darbo sutartis pasibaigia pareiškime nurodytą dieną, o aptariamai aplinkybei neturi reikšmės darbdavio valia (sutikimas ar nesutikimas). Nagrinėjamoje byloje ieškovo darbo sutartis pasibaigė būtent DK 55 straipsnio pagrindu. Dėl to ieškovo argumentai, kuriais teigiama, kad darbo sutartis nutraukta neteisėtai, nes pažeista DK 65 straipsnio 4 dalis, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
27. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.
28. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Atsakovė nurodė, kad patyrė 847 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Įvertinusi bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai), teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Dėl to atsakovei iš ieškovo priteistina 847 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo.
Priteisti atsakovei UAB „D“ (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą.