Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-01-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-3282-1085/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-22
Bylos Nr.
e2YT-3282-1085/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20452-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Brigita Palubinskienė
Pareiškėjas
V. Š.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas
Civilinė byla Nr. e2YT-3282-1085/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20452-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.3; 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 22 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Brigita Palubinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės O. Š. mirties atsiradusį turtą priėmė pradėdamas faktiškai palikimą valdyti.

Juridinis faktas nustatytinas tikslu priimti palikimą, atsiradusį po O. Š. mirties. Pareiškėjas prašyme nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo motina O. Š.. Po jos mirties paveldėtojas J. Š. į notarą nesikreipė. Santuokoje jie susilaukė sūnaus - pareiškėjo V. Š.. 1995 m. gegužės 31 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 9-4642 O. Š. atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę. 2018 m. spalio 5 d. pareiškėjas gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą, kuriuo buvo informuotas, jog, atkūrus nuosavybės teises, O. Š. liko neišmokėta 1689,64 Eur piniginė kompensacija. O. Š. ir J. Š. gyveno sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris 1996 m. rugsėjo 23 d. buvo padovanotas pareiškėjui. Pareiškėjo tėvai nuo santuokos sudarymo iki motinis mirties gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, po motinos mirties tėvas priėmė palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvas J. Š. mirė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarautų pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas V. Š. yra O. Š. ir J. Š. sūnus. O. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po jos mirties nebuvo pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Kauno apskrities viršininko 1995 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 9-4642 O. Š. vardu yra atkurtos nuosavybės teisės į 3,18 ha žemę, išmokant už žemę piniginę kompensaciją. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2018 m. spalio 5 d. raštu Nr. 51SD-2151-(14.51.92) V. Š. informuotas, jog 1689,64 Eur piniginė kompensacija pagal minėtą sprendimą O. Š. išmokėta nebuvo. 1996 m. rugsėjo 23 d. sutartimi J. Š. padovanojo savo sūnui V. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, jog J. Š. ir O. Š. minėtuoju adresu buvo deklaravę gyvenamąją vietą (iki mirties). J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo pateikto pareiškimo, nustatyta, kad J. Š. su sutuoktine kartu gyveno iki jos mirties, mirus jo sutuoktinei, perėmė jos asmeninius daiktus, liko gyventi jų šeimos bute (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikėjos O. Š. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau –1964 m. CK), kurio 587 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK, 587 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK, 587 straipsnio 3 dalis).

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad J. Š. po savo sutuoktinės O. Š. mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo jiems priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei elgėsi kaip šio turto savininkas: gyveno bute, kuris priklausė jam nuosavybės teise ir kuriame iki pat mirties kartu gyveno jo sutuoktinė, tvarkė mirusiai sutuoktinei priklausiusį turtą, asmeninius daiktus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad J. Š. po savo sutuoktinės O. Š. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 1964 m. 587 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą, nustatant, kad J. Š. priėmė savo mirusios sutuoktinės O. Š. palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini)., pradėjęs jos paliktą turtą faktiškai valdyti. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po O. Š. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės O. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį turtą priėmė pradėdamas faktiškai palikimą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Brigita Palubinskienė